Esami ir buvę nariai
"Gera augti, mokytis ir kurti drauge jau 100 metų", – virtualioje erdvėje paskleistas šimtmečio jubiliejaus priminimas, neseniai į Kauno Rokų gimnaziją sukvietė gausią mokyklos bendruomenę.
Buvusius moksleivius ir tuos, kurie tebesėdi mokyklos suole, esamus pedagogus ir tuos, kurie išdaliję savo žinias, džiaugiasi užtarnautu poilsiu.
"Turėjome labai gražią, įspūdžių pilną dieną, kurią šv.Mišiomis pradėjo Šv.Antano Paduviečio parapijos kunigas Virginijus Gražulevičius ir kviestinis svečias, buvęs mokyklos mokinys kunigas Arūnas Simonavičius", – ne vieną mėnesį dėliotą šventinę programą, anot mokyklos vadovės Kristinos Pažėrienės, spalio 26-ąją tęsė koncertas, šešėlių teatras ir interaktyvi programa, susirinkusiesiems leidusi keliauti laiku.
Pradedant 1919-aisiais, kai mokiniai pirštu braukė medinius skaitliukus, o iki mokyklos pėsčiomis ėjo ne vieną kilometrą, baigiant šiomis dienomis ir naujausiomis technologijomis, lengvinančiomis gimnazistų ir pedagogų darbą.
"Buvo galima iš arčiau dirstelėti į kiekvieną laikmetį ir jam būdingus daiktus – vadovėlius, sąsiuvinius. Susipažinti su tuo metu dirbusiais mokytojais", – šventės svečiams tokią galimybę, mokyklos vadovės teigimu, suteikė specialiai parengtos užduotys ir vaizdinė medžiaga.
Papirko mokyklos dvasia, autentika ir bendruomenės vienybė.
Vieninga bendruomenė
Dabartinė Kauno Rokų gimnazija išaugo iš 1919 m. Kauno apskrities Aukštosios Panemunės Rokų kaime atidarytos pradžios mokyklos. 1987-aisiais šalia jos išdygo priestatas su erdviais kabinetais, valgykla, didele sporto sale. Tais pačiais metasi mokykla reorganizuota į Rokų vidurinę, o 2014-ųjų liepą ji tapo gimnazija.
Šiuo metu mokykloje mokosi 476 moksleiviai, su jais dirba 42 pedagogai. Ilgametį mokyklos vadovą Stanislovą Jucevičių pakeitusi K.Pažėrienė čia skaičiuoja septintus metus.
"Atsiradus galimybei rinktis, nė nedvejojau. Papirko mokyklos dvasia, autentika ir bendruomenės vienybė. Apie ją galėčiau kalbėti ir kalbėti", – direktorė neabejojo, kad, jai pritrūkus žodžių, pasakojimą tęstų kiti. Gimnazijos koridorius dar tik besijaukinantys pirmokai ir ilgiausiai čia dirbanti pedagogė, anuomet alkūnėmis pati brūžinusi mokyklos suolą.
"Grįžtamasis ryšys yra vienas stipriausių veiksnių, turinčių įtakos mokymuisi ir tolesniems pasiekimams. Noriu pasakyti, kad stiprios ir vieningos bendruomenės dėka visi išėjusieji čia grįžta ne su nuoskaudomis, o su noru taip pat kažką duoti, – prieš baigdama pokalbį, K.Pažėrienė prisiminė ištrauką iš savo sveikinimo kalbos šimtmečio minėjime. – Ko palinkėjau? Išlaikyti vidinę energiją ir meilę viduje. Kai pastarąja moki dalytis, atgal gauni daug daugiau. Tada gali gyvuoti ne vieną šimtą metų."
Jaudinantis laukimas
1919-aisiais savo istoriją ėmė rašyti dar viena Kauno ugdymo įstaiga – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija. Tiesa, anuomet ji buvo vadinama 1-ąja Kauno vidurine mokykla, o nuo 1936-ųjų – Kauno 4-ąja valstybine gimnazija. 1998-aisiais mokyklai suteiktas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardas, o dar po ketverių metų – gimnazijos statusas.
Mokyklos bendruomenė, anot direktorės Nijolės Šimkevičienės, 100-mečio nuotaikomis gyvena jau nuo metų pradžios. Jubiliejaus minėjimo šventei programą ruošia visa bendruomenė kartu su alumnais.
"Renginiui ruošiamės pakiliai, lydimi puikios nuotaikos, vedami pačių geriausių emocijų. Juk kiekvienas iš mūsų jaučia tą ilgą iškilią 100 metų gimnazijos istoriją ir ją glaustai atskleidžiančio šventinio renginio reikšmę. Kai entuziazmas lyg ant sparnų pakylėja, neskaičiuoji įdėto laiko ir pastangų. Jubiliejaus minėjimo šventė atskleis tai, ką mes visi jaučiame, kokias emocijas išgyvename būdami kartu, prisimindami garbingą savo gimnazijos istoriją ir kurdami bendrą gimnazijos, miesto ir šalies ateitį", – iki šventės likusias savaites skaičiavo N.Šimkevičienė.
Šimtmečio minėjimas, anot jos, tęsis ne vieną, o net tris dienas. Lapkričio 18-ąją už mokyklos bendruomenę bus laikomos šv.Mišios. Lapkričio 22-ąją pažymės iškilmingos eitynės ir renginys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje salėje. Lapkričio 23 d. prisiminimais klasėse dalysis visos iki tol buvusios moksleivių laidos.
Laukia daugiau jubiliejų
Paklausta, ką jai reiškia dirbti mokykloje, kurios istorija siekia 100 metų, N.Šimkevičienė akimirką susimąstė. Žodžiais tai esą sunku išsakyti, o ir ant popieriaus jausmų neišguldysi.
"Buvimas gimnazijoje nereiškia vien tik buvimo tarp istorinių pastato sienų. Tai kur kas gilesnis išgyvenimas ir jausmas buvimo su žmonėmis, kaskart patiriant kažką naujo ir įkvepiančio. Pati gimnazijos istorija įpareigoja nesustoti, nuolat tobulėti, siekti pažangos. Prisiminti buvusius mokytojus ir gimnazijos mokinius. Jie visada mūsų mintyse ir darbuose. Tai vadiname gimnazijos istoriniu tęstinumu kasdienėse veiklose", – kurti ateitį, kurioje kiekvienas jaustųsi laimingas kvietė gimnazijos vadovė.
S.Dariaus ir S.Girėno gimnazija nebaigia miesto ilgamečių sąrašo. Spalio 18-ąją šimtmečio estafetę perims Kauno Veršvų gimnazijos bendruomenė. Jau kitąmet į šimtamečių gretas įsilies Juozo Gruodžio konservatorija, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija ir Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija. 2023-iaisiais – Kauno "Saulės" gimnazija, 2030 m. šimtmetį pasitiks Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, o 2031-aisiais – Jono Jablonskio gimnazija.
2015-aisiais 100 metų sukaktį minėjo "Aušros" gimnazija. Seniausia miesto mokykla – Maironio gimnazija. Pavasarį jai suėjo 155-eri.
"Aušros" gimnazija šventė prieš ketverius metus.
