Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, o Rusijos agresija Ukrainoje yra jo dalis. Tačiau kol kas į šiuos įvykius rimtai žiūri tik agresoriai, rašo „The Telegraph“.

„Norime to ar ne, Rusijos karas Ukrainoje yra pasaulinio karo dalis, supriešinanti autoritarinių valstybių ketvertuką su pasaulio demokratijomis. Tai – Rusija ir jos sąjungininkės – Kinija, Iranas bei Šiaurės Korėja, kovojančios su Ukraina ir jos sąjungininkėmis – dauguma Vakarų demokratijų ir JAV“, – rašoma leidinyje.

Straipsnio autorius įsitikinęs – keturios minimos autokratijos elgiasi taip lyg karas būtų globalus. Kol Vakarai to nesupras, padėtis Ukrainoje bus nepalanki. Tačiau jei Vakarai suvoks realybę, Rusija gali patirti greitą ir ilgalaikį pralaimėjimą, kuris taps pamoka kitiems.

„The Telegraph“ pažymima, kad Rusija mobilizuoja savo sąjungininkus, ypač gaudama dronus „Šahed“ iš Irano, artilerijos sviedinius iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, pramonės komponentus iš Kinijos. Tačiau Vakarų visuomenė vis dar vertina karą Ukrainoje kaip regioninį ginčą tarp dviejų kariaujančių valstybių.

„Galingiausios pasaulio autokratijos karą Ukrainoje jau suvokia kaip pasaulinį karą. Jos remia Rusiją, kad įrodytų tokių šalių galią pulti kada ir kur tik nori. JAV respublikonai blokuoja pagalbą Ukrainai nuo spalio mėnesio ir iš dalies gina savo izoliavimąsi, teigdami, kad karas Ukrainoje yra susijęs tik su Ukraina, o ne su Amerika. Tačiau taip tikrai nemano Teheranas, Pchenjanas ir Pekinas.

Karas Ukrainoje: pasaulinis aspektas

Kaip jau skelbė UNIAN, įtampa tarp Ukrainos ir JAV stiprėja dėl Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. JAV prezidento Joe Bideno administracija mano, tokios atakos yra neapgalvotos ir gali sąlygoti kainų augimą. Tai erzina Ukrainos vadovybę.

Taip pat teigiama, kad Vakarai gėdingai praranda Afriką, nes Rusija čia gerokai sustiprino savo buvimą ir įgijo įtaką žemyno regionams.

Pekinas pasveikino V. Putiną, sakydamas, kad „Kinija ir Rusija viena kitai yra didžiausios kaimynės ir visapusiškos strateginio bendradarbiavimo partnerės naujoje eroje“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas) pareiškė, kad prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Vladimiras Putinas „toliau palaikys glaudžius mainus, skatins abi šalis toliau puoselėti ilgametę geros kaimynystės draugystę, gilins visapusišką strateginį koordinavimą“.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) pirmadienį pasveikino V. Putiną su „tvirta pergale“, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Irano Islamo Respublikos Prezidentas žinute nuoširdžiai pasveikino Vladimirą Putiną su tvirta pergale ir perrinkimu Rusijos Federacijos Prezidentu“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sveikino V. Putiną su „puikia pergale“ dar gerokai prieš paskelbiant galutinius rezultatus.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas teigė, kad „serbai su džiaugsmu sutiko prezidento V. Putino pergalę, matydami jame didį valstybės vadovą ir draugą, kuriuo visada galime pasikliauti ir kuris rūpinsis mūsų žmonėmis“.

Toliau siekiame teisingos taikos, kad Rusija pagal tarptautinę teisę nutrauktų agresyvų karą prieš Ukrainą.

„Mūsų vyresnysis brolis triumfavo, o tai yra geras ženklas pasauliui“, – sakė Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras)

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė rezultatus kaip neteisėtus. „Visiems pasaulyje aišku, kad šis veikėjas, kaip dažnai atsitikdavo istorijoje, paprasčiausiai yra apsvaigintas valdžios ir daro viską, kad valdytų amžinai“, – pareiškė jis.

„Nėra blogio, kurio jis nepadarytų, kad pratęstų savo asmeninę valdžią. Ir niekas pasaulyje nebūtų apsaugotas nuo to“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, kad „po to, kai neteisėtai buvo surengti rinkimai Ukrainos teritorijoje, rinkėjai neturėjo iš ko rinktis ir nebuvo nepriklausomos ESBO [Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos] stebėsenos“ ir pridūrė, kad „tai neatrodo kaip laisvi ir sąžiningi rinkimai“.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) sakė, kad Rusijos „rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.

„Toliau siekiame teisingos taikos, kad Rusija pagal tarptautinę teisę nutrauktų agresyvų karą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) rinkimus pavadino farsu ir parodija. „Tai buvo Rusijos prezidento rinkimai, kurie parodė, kaip šis režimas slopina pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą, opoziciją“, – teigė jis.

Tuo metu Prancūzija pareiškė, kad rinkimai, pratęsę V. Putino valdymą dar bent šešeriems metams, vyko represijų sąlygomis, ir gyrė daugybę rusų, kurie nepabijojo pademonstruoti savo pasipriešinimą režimui. 

„Jau ko mažiausiai reikia, tai siųsti labai keistus signalus mūsų sąjungininkams, kad: „Žinote, mes galbūt abejojame 5-ojo NATO straipsnio įgyvendinamumu“, – trečiadienį LRT laidoje pabrėžė prezidentas.

Lietuvos vadovas atkreipia dėmesį, kad 5-ojo straipsnio aktyvavimą, esant kritinei situacijai, yra patvirtinęs tiek šių metų liepą į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykęs JAV prezidentas Joe Bidenas, tiek Lietuvoje viešėję Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Ką mes tuo norime pasakyti? Kad prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko į Vilnių ir sakė, kad 5-asis straipsnis yra šventas, prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais, ir kancleris Olafas Scholzas, kuris taip pat sakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą, yra melagiai? Ar tiesiog plepiai? Aš manau, kad taip nėra, ir tikrai nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes 5-asis straipsnis yra NATO organizacijos šerdis“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

„Su atsakingomis institucijomis kalbėsimės apie tai, kaip mūsų kritinė infrastruktūra, atskiri jos objektai atrodytų visoje NATO gynyboje, kitaip tariant NATO gynybos planuose. Kai kurie objektai bus NATO saugomi“, – posėdžio išvakarėse BNS teigė komiteto vadovas Laurynas Kaščiūnas.

„Rytoj ir žinosime, kokia kritinės infrastruktūra NATO kontekste būtų ginama“, –  pridūrė jis.

Pasak politiko, bus aiškinasi ir kokie objektai pateks į šį sąrašą, ir kaip yra pasiruošta tokiai apsaugai, ką dar reikia padaryti „ir iš Lietuvos, ir iš Aljanso pusės“.

Jo teigimu, tokio pobūdžio informacija yra nevieša.

Komitetas kartą jau svarstė panašų klausimą – tada buvo konstatuota, kad svarbiausių šalies objektų apsauga rūpinamasi iš esmės pakankamai, situacija yra kontroliuojama.

Šių metų pabaigoje bus įsigyta povandeninį pajėgumų, kurie, tikimasi, leis stebėti įvairius nepilotuojamus objektus po vandeniu ir tas rizikas valdyti. Apsaugos sistemos perkamos ne tik suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, bet ir kitų energetikos įmonių apsaugai.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų, karinės įrangos sektoriai.

Kritinės infrastruktūros saugumu susirūpinta, kai spalį paaiškėjo, jog Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

„Vyksta toks „pagauk ungurį plikomis rankomis“ vandenyje procesas, – portalui LRT.lt sakė ministras. – Keletas dalykų yra įtvirtintų ir manau, kad joks save gerbiantis partneris negalėtų nuo to atsitraukti. Yra dviejų valstybių vadovų – prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo – pasirašytas susitarimas, kuris įvardija labai aiškiai, kad Vokietija įsipareigoja Lietuvos teritorijoje turėti kovai pasiruošusią visos apimties brigadą“.

„Nekalbama nei apie pratybas, nei apie 10 dienų, nei apie tai, kad brigada būtų dalimis. Kalbama apie visą brigadą. Viskas“, – interviu pridūrė ministras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kad, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Nekalbama nei apie pratybas, nei apie 10 dienų, nei apie tai, kad brigada būtų dalimis. Kalbama apie visą brigadą. Viskas.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Pasak jo, Vokietijos partneriams teigiant, jog Lietuvoje nėra infrastruktūros, šalis sudarė planą, kada ją pastatyti, ir labai svarbu, kad šį projektą tęstų ir kita Vyriausybė.

„Instrumentai, kuriuos turi diplomatija, baigėsi. Mes turime sutartį, mes esame argumentus išdėstę, išgirdę jų tam tikrus argumentus. Dabar turi būti priimami politiniai sprendimai. Ką mes darome, jeigu mūsų partneriai iki galo nepasako, ar jie atvažiuos į Lietuvą, kada atvažiuos į Lietuvą? <...> Mano įsivaizdavimu, šiandien mes turime pradėti statyti infrastruktūrą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Ir jeigu taip jau atsitiktų, kad partneriai nuspręstų neatvažiuoti, tai tušti barakai irgi būtų tam tikras priminimas, kad mes dar laukiame“, – sakė jis.

Be kitų dalykų, Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir skelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.

Anksčiau skelbta, jog per ateinančius dvejus-trejus metus infrastruktūrai tobulinti gali prireikti apie 350 milijonų eurų.

Taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

Po pirmadienio vizito Ukrainoje, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, J. Bidenas vėlai vakare atvyko į Varšuvą, kur jo misija bus stiprinti Vakarų vienybę, Ukrainai ir Rusijai rengiantis pradėti pavasario puolimus. Per šį karą – didžiausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo nuniokota Ukrainos infrastruktūra, nukentėjo pasaulinė ekonomika.

Maniau, kad labai svarbu, jog nekiltų jokių abejonių, jokių abejonių dėl JAV paramos Ukrainai šiame kare.

„Maniau, kad labai svarbu, jog nekiltų jokių abejonių, jokių abejonių dėl JAV paramos Ukrainai šiame kare“, – pirmadienį Kyjive stovėdamas šalia ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio sakė J. Bidenas.

Antradienį Lenkijoje JAV lyderis turi susitikti su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir pasakyti kalbą Varšuvos karalių pilies sode. J. Bidenas turi akcentuoti Lenkijos ir kitų sąjungininkių pastarųjų vienų metų įsipareigojimus Ukrainai.

Trečiadienį J. Bidenas konsultuosis su A. Duda ir kitais Bukarešto devyneto – rytinių NATO narių – lyderiais.

Kaip sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), J. Bidenas savo kalboje Varšuvoje pabrėš, jog tuomet, kai pradėjo invaziją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suklydo manydamas, kad „Ukraina susigūš, o Vakarai bus susiskaldę“.

Jis sulaukė priešingo rezultato, pridūrė J. Sullivanas.

Nors J. Bidenas savo kelione Europoje nori pasinaudoti kaip proga patikinti Ukrainą ir sąjungininkes, Baltieji rūmai taip pat pabrėžia, kad kol kas nematyti karo pabaigos artimiausiu metu ir kad padėtis Ukrainoje tampa vis sudėtingesnė.

Sekmadienį administracija paskelbė turinti naujos žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Kinija, kuri kol kas laikėsi karo nuošalyje, dabar svarsto galimybes padėti Maskvai letalia ginkluote. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad tai būtų rimta problema.

J. Bidenas ir V. Zelenskis aptarė pajėgumus, kurių Ukrainai reikia „norint pasiekti sėkmę mūšio lauke“ ateinančiais mėnesiais, sakė J. Sullivanas. V. Zelenskis spaudžia JAV ir sąjungininkes Europoje atsiųsti naikintuvų ir ilgo nuotolio raketų sistemų, bet J. Bidenas kol kas nesutiko to padaryti. J. Sullivanas atsisakė komentuoti, ar per lyderių derybas buvo pasistūmėta  šiuo klausimu.

Artėjančios karo Ukrainoje metinės yra svarbus momentas J. Bidenui, norinčiam stiprinti Europos vienybę ir pakartoti, kad V. Putino invazija yra ataka prieš tarptautinę tvarką, susiklosčiusią po Antrojo pasaulinio karo. Baltieji rūmai tikisi, kad prezidento vizitas Kyjive ir Varšuvoje padės stiprinti Amerikos ir pasaulio ryžtą.

Kyjive J. Bidenas atmetė mintį, kad Amerikos parama mažėja.

„Kad ir kaip nesutartume savo Kongrese kai kuriais klausimais, reikšmingai sutariama dėl paramos Ukrainai, – sakė jis. – Kalbama ne tik apie laisvę Ukrainoje… Kalbama apie visos demokratijos laisvę.“

Kai kurie įtakingi JAV respublikonai sako, kad dabar J. Bidenui ir kitiems JAV pareigūnams kaip niekad svarbu išaiškinti, kodėl svarbu toliau remti Ukrainą.

Prieš vizitą Baltieji rūmai atkreipė dėmesį į Lenkijos pastangas padėti Ukrainai. Nuo karo pradžios Lenkijoje apsigyveno daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, o dar milijonai per Lenkiją vyko į kitas šalis. Lenkija taip pat suteikė Ukrainai 3,8 mlrd. dolerių (3,56 mlrd. eurų) vertės karinės ir humanitarinės pagalbos, nurodė Baltieji rūmai.

Pernai vasarą J. Bideno administracija paskelbė, kad Lenkijoje laikys nuolatinę amerikiečių įgulą, taip sukurdama atramos tašką NATO rytiniame sparne.

Antrą kartą per mažiau nei metus J. Bidenas Varšuvoje pasakys svarbią kalbą apie Rusijos invaziją. Pernai kovą, kelios savaitės nuo karo pradžios, jis Varšuvos karalių pilyje įtaigiai pasmerkė V. Putiną.

A. Duda sakė, kad J. Bidenas apsilankymu Lenkijoje artėjant karo metinėms pasiunčia svarbią žinią apie JAV įsipareigojimą dėl Europos saugumo.

„Varšuvoje prezidentas pasakys labai svarbią kalbą, tokią, kokios laukia didelė pasaulio dalis, jei ne visas pasaulis“, – pridūrė A. Duda.

Nors ir globėjiškai nutolę, nuoširdžiai stebimės ukrainiečių atsparumu. Tačiau tai gimdo nusiraminimą. Rusijos teroro smūgių rezultatus galėtume vertinti kaip didžiulę humanitarinę nelaimę. Didelės turtingos šalys galėtų atsiųsti tūkstančius energetikos inžinierių, kad šie atkurtų tinklą. Galėtume ieškoti atsarginių dalių visame pasaulyje. Dar naudingiau būtų suteikti daugiau ginklų: oro gynybos priemonių, kad būtų užkirstas kelias būsimiems išpuoliams, ir tankų, kad būtų pasiektas pranašumas.

Bet mes to nedarome. Žiema trunka tik kelis mėnesius. Ukrainiečiai yra tvirti. Jie susitvarkys. Ukraina ir toliau laimės karą, bet lėtai. Kai karinis pranašumas sustiprės, atsivers durys diplomatiniam sprendimui. Ekspertai Vakarų susitarimų sudarytojai už savo pastangas gaus Nobelio premijas. Eskalacijos išvengta, Rusija suvaržyta, Ukraina išgyvens, o gal net mūsų energijos kainos vėl sumažės: kas gali nepatikti?

Taip, grubiai tariant, Vakarų šalys mąsto apie baisiausią karą Europoje nuo 1945-ųjų. Jis yra žiaurus ir pavojingas. Žiaurus, nes Ukrainos gyventojų kančios (ir dešimtys tūkstančių aukų mūšio lauke) yra tik šalutinė žala: tai, su kuo mes turime susitaikyti kelyje į galimas paliaubas. Pavojingas, nes ignoruojama tikroji karo priežastis ir vienintelė ilgalaikės taikos galimybė – Rusijos imperializmo įveikimas.

Čia lengva kaltinti tokias šalis kaip Prancūzija ir Vokietija dėl jų skandalingo arogancijos, godumo ir naivumo mišinio. Tačiau didžiausia atsakomybė tenka laisvojo pasaulio lyderei – Jungtinėms Valstijoms. Nuo pat pradžių Joe Bideno administracija Ukrainos atžvilgiu vykdė švelnią politiką, savo įsitraukimą derindama taip, kad „neprovokuotų“ Rusijos.

Šis mąstymas yra išvirkščias. Tokia atsargi politika skatina Kremlių imtis didesnių represijų savo šalyje ir dažniau naudoti teroro taktiką užsienyje. Sulyginti Mariupolį su žeme. Sulyginti su žeme Bachmutą. Imti į nelaisvę Ukrainos civilius gyventojus. Karinė pergalė Rusijai dabar gali būti nematoma, tačiau kelias į sėkmę vis dar matomas: kuo ilgiau karas tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad Ukrainoje ir – kas labiau tikėtina – tarp gyvybiškai svarbių Vakarų sąjungininkių atsiras nuovargis nuo karo.

Kai kurie Vakarų atstovai mano, kad net ir toks požiūris yra per griežtas ir pernelyg rizikingas. Amerikiečių ekonomistas Jeffrey Sachsas laikraštyje „Financial Times“ smerkia „maksimalistinius reikalavimus“, kurie, jo teigimu, paliks Ukrainą griuvėsiuose, sustiprins likusio pasaulio Rusijai palankią nuomonę, sužlugdys Europos ekonomiką ir sukels branduolinio karo pavojų. Taigi, ragina jis, pradėkite derybas „žemės už taiką“ dabar. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusija pažeidė ankstesnius pasirašytus susitarimus, kodėl bet kokios paliaubos turėtų būti patikimos? Vienintelis būdas tokiam susitarimui pasiekti būtų Ukrainos narystė NATO arba jos ekvivalentas, paremtas dideliu išoriniu kariniu dalyvavimu, o kaip tik tam J. Sachsas ir priešinasi.

„Naujųjų Vakarų“ akys skaidresnės, o mąstymas aštresnis. Naujausiame žurnalo „Foreign Affairs“ numeryje išspausdintame labai gerame straipsnyje Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas teigia, kad šis karas nėra Rytų ir Vakarų kova dėl šachmatų lentos kvadratėlių. Jis susijęs su tikrais žmonėmis ir tikromis šalimis, turinčiomis tikrų vilčių ir tikrų baimių. Mirtis ir destrukcija, kurią dabar patiria ukrainiečiai nuo Rusijos rankų, primena tai, ką Sovietų Sąjunga pridarė Baltijos šalims ir kitoms valstybėms. Vienintelis pasirinkimas – sustabdyti tai dabar arba vėliau kentėti dar labiau.

J. Bidenas gyrė NATO sąjungininkių susitelkimą ir vienybę su Ukraina. Tai esą aiški žinia V. Putinui.

Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive laukiama JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino. Tai bus pirmasis JAV atstovų vizitas šalyje nuo karo pradžios.

Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje.

Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

„Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.

Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti rytų Aljanso gynybą.

Be to, NATO pirmą kartą istorijoje aktyvavo savo greitojo reagavimo pajėgas, kad jos prisidėtų prie tūkstančių karių, kuriuos sąjungininkai jau išsiuntė į rytines gynybinio bloko nares.

Papildomų karių į Lietuvą atsiuntė Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys.

„Vokietija yra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir jų buvimas Lietuvoje užtikrina tiek atgrasymą, tiek pasirengimą mūsų valstybės ir regiono gynybai“, – antradienį Rukloje sakė generolas leitenantas, susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu (Eberhardu Cornu).

„Vokietija, būdama su mūsų kariais, čia treniruojasi ir yra aukščiausioje karinėje parengtyje“, – pridūrė jis.

Vokietijos bei kitų šalių kariai tarnauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotame NATO batalione, apie 550 karių čia atsiuntę vokiečiai vadovauja šiam kariniam vienetui.

Vokietija, būdama su mūsų kariais, čia treniruojasi ir yra aukščiausioje karinėje parengtyje.

E. Zornas po susitikimo teigė besidžiaugiantis abiejų šalių bendradarbiavimo rezultatais ir Lietuvos pasiūlytomis sąlygomis pratyboms.

„Lietuva suteikia mums puikias sąlygas pratyboms, todėl esu optimistiškai nusiteikęs ir kitiems metams, kai atvyks kita karių rotacija, kad sąlygos bus tokios pačios“, – teigė Vokietijos kariuomenės vadas.

Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai aptarė dvišalį jūrų ir specialiųjų pajėgų bendradarbiavimą, saugumo situaciją regione, tarptautinio bataliono Lietuvoje parengtį ir vaidmenį užtikrinant atgrasymą Aljanso rytiniame flange bei dalyvavimą tarptautinėse misijose.

Vadai taip pat susitiko su batalione tarnaujančiais kariais. Iš viso šiame vienete tarnauja apie 1,1 tūkst. karių.

Vokietija taip pat investuoja į karinę infrastruktūrą Lietuvoje, o Lietuva iš Vokietijos perka karinę techniką ir įrangą už šimtus milijonų eurų.

Pastaruoju metu Lietuva tapo pagrindine Vokietijos partnere tarptautinėse operacijose Malyje ir Viduržemio jūroje.