Anot policijos, šiemet per pirmąjį pusmetį iki liepos 1 dienos įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o pernai per tą patį laikotarpį – 101 (2019-aisiais – 128). Dėl to šiemet žuvo keturi žmonės, kai pernai mirė devyni, sužeistųjų skaičius siekia 85, o 2022 metais – 124.
Policijos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį fiksuota trečdaliu mažiau eismo įvykių nei pernai per tą patį laikotarpį, taip pat buvo mažiau sužeistųjų ir apie 50 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Iš viso neblaivių vairuotojų sukeltos avarijos sudarė 5 proc. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Mažiau eismo įvykių, bet daugiau žuvusių
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje eismo įvykiuose iš viso žuvo 72 žmonės (56 vyrai ir 16 moterų). Tai – 41 proc. daugiau nei pernai ir 4 proc. daugiau nei 2019 metais. Policija atkreipia dėmesį, kad eismo įvykių statistikai 2020-2022 metais įtakos turėjo ir COVID-19 pandemijos ribojimai.
15 žuvusių asmenų yra vyresni negu 65 metų. Daugiausia – 16 – žuvusiųjų buvo nuo 35 iki 44 metų amžiaus. Tarp eismo įvykių aukų – 34 automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Pirmąjį pusmetį žuvo dar penki motociklų vairuotojai, du dviratininkai, elektrinio paspirtuko vairuotojas, keturračio vairuotojas, vadeliotojas ir darbininkas. Transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiausią dalį – beveik pusę (47 proc.) žuvusiųjų asmenų.
Pasak policijos, per pirmąjį pusmetį žuvo keturi, o sužeisti 298 vaikai. 50 asmenų žuvo šviesiuoju paros metu. 64 eismo įvykiai įvyko dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės.
Policijos duomenimis, šiemet iš viso fiksuoti 1339 eismo įvykiai, kai 2019 metais tokių buvo 1533. 2023-iaisiais mažiau fiksuota sužeistųjų –1535, kai 2019 metais šis skaičius siekė 1849.
Vertindamas statistiką, LKPT viršininkas Vytautas Grašys pabrėžia, kad pusmečio situacija „verčia sunerimti ir susirūpinti visiems“.
„Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose“, – pranešime cituojamas V. Grašys.
Žūva dėl nesaugaus greičio
61 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino važiavimo greičio viršijimo, dar 14 proc. žmonių žuvo dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, 8 proc. – dėl pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjoje ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo, taip pat dėl KET pažeidinėjančių dviračių vairuotojų (7 proc.).
Kaip rodo duomenys, labiausiai eismo įvykių skaičius išaugo Raseinių ir Ignalinos rajono savivaldybėse – 300 proc., Trakų – 200 proc., Kalvarijos ir Šilalės rajonuose – 100 procentų.
42 proc. eismo įvykių padaugėjo Tauragės, 24 proc. – Telšių, 12 proc. – Vilniaus, 8 proc. – Kauno, 7 proc. – Marijampolės apskrityse.
Labiausiai eismo įvykių sumažėjo Lazdijuose – 89 procentais. Iš viso šalyje 2023 metų pirmąjį pusmetį įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 2 procenatis. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.
Tuo metu įskaitinių eismo įvykių, kuomet nukentėjo žmonės, mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse.
Fiksuota per 680 tūkst. KET pažeidimų
Iš viso per šiemet policija išaiškino daugiau kaip 681 tūkst. padarytų KET pažeidimų. Nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų fiksuota 292 tūkst. – 56 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų nustatyta 1,8 tūkst. (201 atveju mažiau nei pernai), naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant atvejų užfiksuota daugiau kaip 25 tūkst. (159 atvejais mažiau nei pernai), draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymo, pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjose nustatyta daugiau nei 17 tūkst. atvejų, o saugos diržų nenaudojimo atvejų – per 13 tūkst. (1149 atvejais daugiau nei pernai).
Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos kelių policija žada surengti apie 40 tikslinių prevencinių priemonių visoje šalyje, atidžiau stebėti eismo dalyvius ir siekti išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius KET pažeidimus.
Planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė.
LKPT likusius beveik du vasaros mėnesius ketina sustiprinti patruliavimą kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, o apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys dar ir papildomų priemonių.
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose daugiau dėmesio ir pajėgų skiriama viešajai tvarkai užtikrinti, o LKPT kartu su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnais užtikrina eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.
