Trečiadienį prasidėję debatai turėtų baigtis ketvirtadienį vėlai vakare, kai ketinama surengti balsavimą dėl Prespos susitarimo su Skopje, pasirašyto praėjusių metų birželį. Susitarimas numato, kad buvusi Jugoslavijos respublika bus pervardyta Šiaurės Makedonija.

Makedonijos parlamentas prieš 10 dienų pritarė konstitucijos pataisoms, kad būtų galima pakeisti šalies pavadinimą. Tačiau susitarimas įsigaliotų tik jį ratifikavus Graikijos įstatymų leidėjams.

Susitarimo priešininkai Graikijoje ketvirtadienį vakare prie parlamento rengia protesto akciją Makedonijos „graikiškumui“ ginti.

Sekmadienį Atėnuose dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš susitarimą su Skopje. Per kilusius susirėmimus tarp policijos ir kaukėtų protestuotojų buvo sužeisti keli žmonės.

Pasak vyriausybės, neramumus išprovokavo „ekstremistai, (partijos) „Auksinė aušra“ nariai, mėginę patekti į parlamentą“.

Susitarimui dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo nepritaria įvairiausios Graikijos partijos, pradedant kraštutinių dešiniųjų „Auksine aušra“ ir baigiant socialistais. Visgi tikėtina, kad 300 vietų parlamente pavyks surinkti susitarimui patvirtinti reikalingus 151 balsą.

Susitarimu siekiama išspręsti vieną ilgiausiai trunkančių diplomatinių ginčų pasaulyje, prasidėjusį prieš beveik tris dešimtmečius, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę, nors jo šaknys gerokai senesnės.

Atėnai nuo 1991 metų ginčijo Makedonijos teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.

Pernai birželį Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zajevas ir Graikijos vyriausybės vadovas Alexis Cipras (Aleksis Tsipras) pasiekė svarbų kompromisą ginče dėl pavadinimo. Už šias pastangas jie buvo nominuoti 2019 metų Nobelio taikos premijai. 

„Būgštavimai – perdėti“

Be dvišalių santykių normalizavimo, susitarimas taip pat turėtų atverti kelią Makedonijai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Atėnai anksčiau grasindavo vetuoti jos narystę.

Tačiau Graikijoje, besirengiančioje spalį numatytiems visuotiniams rinkimams, kaimynės pavadinimo klausimas tebekelia didžiules aistras tarp politikų ir visuomenėje.  

Praėjusią savaitę dėl to subyrėjo A. Cipro valdančioji koalicija. Visgi premjerui pavyko nedideliu balsų skirtumu laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo, ir tai atvėrė kelią organizuoti parlamento balsavimą dėl susitarimo su Skopje.

A. Cipro kairioji partija „Syriza“ parlamente turi 145 deputatus, be to, pakankamas skaičius nepriklausomų įstatymų leidėjų pažadėjo balsuoti už susitarimą ir užtikrinti jo priėmimą.

Konservatyvios opozicinės partijos „Naujoji demokratija“ lyderis Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) paragino partiečius parlamente balsuoti prieš „blogą“ susitarimą. Jis kaltino vyriausybę perleidus kaimynei „makedonų identitetą ir kalbą“. 

Daugelis graikų, ypač šalies šiaurėje, kur yra Makedonijos provincija, laiko žodį „Makedonija“ graikų istorinio paveldo dalimi, o kai kurie būgštauja, kad kaimynė netgi kėsinasi į šią provinciją. 

„Tokie būgštavimai yra perdėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Salonikų universiteto politikos mokslų profesorius Janis Armakolas (Yannis Armakolas).  

Jis išreiškė apgailestavimą, kad partijoms stinga konsensuso šiuo nacionalinės svarbos klausimu ir labai trūksta „tikrų visuomenės diskusijų“ šia tema.  

„Jei Prespos susitarimas neįsigalios, pasekmės bus didžiulės, ir abi pusės gali pergalvoti daugelį elementų, dėl kurių buvo sutarta“, – sakė ilgametis Jungtinių Tautų tarpininkas Matthew Nimetzas (Metjus Nimecas) interviu Graikijos naujienų agentūrai ANA. 

Opozicijos lyderis K. Micotakis ragina rengti pirmalaikius rinkimus. Jis žada „naujas derybas“ su Makedonija, jei parlamentas atmes susitarimą, o jo partija laimės būsimus rinkimus.  

Tačiau M. Nimetzas pabrėžė, kad naujam susitarimui parengti reikės „kelerių metų, ne mėnesių, turint galvoje visus tuos klausimus, dėl kurių teks derėtis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad abiejose šalyse tikriausiai bus pasikeitusi politinė dinamika“.

Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados sutartimi (angl. USMCA) atnaujinama ir pakeičiama prieš beveik 25 metus sudaryta Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (angl. NAFTA), kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pavadinęs katastrofiška ir pažadėjo nutraukti.

Peržiūrėjus NAFTA, „mūsų regione bus užtikrintos laisvesnės rinkos, sąžiningesnė prekyba ir patikimas ekonomikos augimas“, nurodoma bendrame JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio (Roberto Laithaizerio) ir Kanados užsienio reikalų ministrės Chrystia Freeland (Kristijos Friland) pareiškime.

Po daugiau kaip metus trukusių derybų ir šešių savaičių intensyvių pokalbių vyriausybės sugebėjo išspręsti savo nesutarimus ir abi šalys padarė tam tikrų nuolaidų, tačiau jos abi naująją sutartį pavadino geru sandoriu savo piliečiams 500 mln. gyventojų turinčiame regione, kurio valstybių tarpusavio prekybos apyvarta siekia apie 1 trln. JAV dolerių per metus.

Į naująją sutartį bus pirmą kartą įtrauktos finansinių paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos sritys.

Kanada labiau atvers savo pieno rinką JAV gamintojams, o Vašingtonas, kaip reikalavo Otava, sutiko nekeisti nuostatų dėl ginčų sprendimo.

Taigi dabar šalys galės pasirašyti sutartį iki Meksikos prezidento Enrique Pena Nieto (Enrikės Penja Njeto) kadencijos pabaigos gruodžio 1 dieną, o būtent dėl šio termino pastaruoju metu buvo taip skubama pasiekti susitarimą.

Pagal JAV įstatymus Baltieji Rūmai prekybos sutarties tekstą Kongresui privalo pateikti likus 60 dienų iki jos pasirašymo ir pareigūnai vos spėjo tai padaryti iki vidurnakčio.

Principas „duoti ir gauti“

Jungtinės Valstijos ir Meksika susitarimą dėl naujosios NAFTA pasiekė dar rugpjūčio pabaigoje ir nuo to laiko Otavos derybininkai nuolat vykdavo derybų į Vašingtoną. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje pareigūnai įspėjo, kad laikas deryboms baigiasi.

D. Trumpas pasiskundė dėl Kanados pareigūnų elgesio ir pareiškė, jog atsisakė susitikimo su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo), nors Kanados vyriausybės vadovo biuras pranešė, kad nebuvo planuota jokio susitikimo.

Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas pareiškė, kad galutinis peržiūrėtas dokumentas yra „fantastiška sutartis“, ir ją pavadino „dideliu Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados laimėjimu“.

Be pokyčių, susijusių su Kanados pieno ir pieno produktų rinka, naujojoje sutartyje, pasak pareigūnų, numatytos geresnės darbininkų apsaugos priemonės ir griežtesnės aplinkos apsaugos taisyklės. Be to, į prekybos santykius įtraukta skaitmeninės ekonomikos sritis ir numatytos „revoliucinės“ intelektinės nuosavybės apsaugos priemonės.

Į naująją sutartį taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią „manipuliavimui“ prekybos taisyklėmis, įskaitant susijusiąsias su valiutos kursais. Numatytos ir kontrolės priemonės, skirtos ne sutarties šalims, bandančioms pasinaudoti rinka, kurioje netaikoma muitų.

Nors naujoji sutartis, į kurią įtrauktos ir peržiūrėtos nuostatos dėl itin svarbaus automobilių gamybos sektoriaus, turėtų apsaugoti Meksiką ir Kanadą nuo 25 proc. muito, kurį D. Trumpas grasina įvesti importuojamiems automobiliams, muitų importuojamam plienui ir aliuminiui klausimas tebėra neišspręstas. Pasak pareigūnų, jį „atskirai“ sprendžia Prekybos departamentas.

Susitarimas pasiektas po kelias savaites trukusių sudėtingų derybų su prieš imigrantus nusistačiusia Italijos vyriausybe.

„Susitarimas su Italija sudarytas. Trūksta tik dviejų parašų – mano ir kolegos italo“, – ketvirtadienį Vokietijos parlamentui sakė H. Seehoferis, omenyje turėdamas Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini.

Italijos vidaus reikalų ministerijos šaltinio teigimu, M. Salvini šį klausimą su H. Seehoferiu aptars penktadienį Vienoje, kur abu ministrai turi dalyvauti ES konferencijoje.

M. Salvini anksčiau šią savaitę sakė, kad susitarimą su Vokietija pasirašys tik tuo atveju, jei dėl jo Italijai neteks „rūpintis nė vienu papildomu migrantu“.

Ministerijos šaltinis paaiškino, kad už 100 iš Vokietijos į Italiją grąžintų migrantų, 100 Italijoje jau esančių migrantų turės būti paskirstyti kitoms ES šalims.

Italija tapo pirmu saugiu uostu daugeliui į ES vykstančių migrantų. Bloko taisyklės nurodo, kad atvykėliai turi siekti prieglobsčio toje ES šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyksta. Tačiau pastaraisiais metais masinis migrantų antplūdis apsunkino tokių Viduržemio jūros regiono valstybių kaip Graikija ir Italija galimybes priimti atvykėlius. Dėl to daugybė migrantų keliavo į Vokietiją ir kitas šiaurines ES šalis.

Norėdama išvengti koalicijos žlugimo, anksčiau šiais metais Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo padaryti galą šiam reiškiniui. Vokietija sutarimus dėl migrantų grąžinimo pasiekė su Portugalija, Ispanija ir Graikija. Vokietija grąžins tuos migrantus, kurie, prieš atvykdami į Vokietiją, pirmiau užsiregistravo prieglobsčio prašytojais kitose ES šalyse.

Po trišalio susitikimo Teherane išplatintame dokumente sakoma, kad lyderiai „išnagrinėjo padėtį Idlibo deeskalavimo zonoje ir nusprendė ją spręsti... bendradarbiavimo dvasia, kuria pasižymi Astanos formato“ derybos.

Šios trys šalys dalyvauja vadinamajame Astanos taikos procese – virtinėje derybų dėl Sirijos pilietinio karo, besitęsiančių nuo 2015-ųjų, kai konflikto eigą pakeitė Rusijos intervencija. Per šias derybas buvo nuspręsta kurti Sirijoje deeskalavimo zonas.