„Seimas vis dar nerado savyje valios vienodai traktuoti Baltarusijos ir Rusijos piliečių. Vetuoti, nepaisant to, aš nematau pagrindo, nes jeigu vetuosiu, yra tikimybė, kad apskritai šitos sankcijos nustos galioti“, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė valstybės vadovas.

„Tai mažiausia, ko norėčiau dabartinėje situacijoje, kad mes sušvelnintume savo sankcijas šitoms dviem nedraugiškoms valstybėms“, – teigė jis.

Seimo atnaujintas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas įsigaliojo penktadienį, gegužės 3 dieną.

„Sankcijos šiek tiek sugriežtintos, tiesa, kai kurios iš jų turės ganėtinai ribotą poveikį“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, net Lietuvai uždraudus rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, pašarų importą, jie gali į Europos Sąjungos rinką patekti per kitas valstybes.

„Todėl mums reikia vieningo Europos sprendimo ir (...) jau gimsta ekonominiai sprendimai nustatyti labai aukštus muitus žemės ūkio produkcijai iš Baltarusijos ir Rusijos“, – teigė G. Nausėda.

Jo teigimu, ši nuostata Europos Vadovų Taryboje atsirado Lietuvos iniciatyva, dabar Europos Komisija įpareigota rasti priemonių ir numatyti spektrą produktų, kuriems ribojimai bus taikomi.

„Norėtųsi platesnės traktuotės, ne vien kalbėti apie rusiškus grūdus, kurie patenka į ES rinką“, – sakė prezidentas.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas balandžio 25 dieną metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė.

Didžiausia patvirtinta naujovė – uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtins Vyriausybė.

Pernai Seimui priėmus Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, G. Nausėda jį vetavo dėl skirtingų numatytų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet parlamentarai veto atmetė.

Prezidentas ne kartą yra sakęs, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija yra agresorės ir yra vienodai atsakingos už veiksmus Ukrainoje.

Taip jis kalbėjo Seime praėjusią savaitę registravus siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

„(...) Dabar ką mes turime, tai iškreiptą ir imituojamą sistemą ta prasme, kad mes iš vienos pusės vizų Baltarusijos piliečiams neišdavinėjame, bet jas išdavinėja mūsų kaimyninės valstybės ir tų vizų pagrindu mes išdavinėjame leidimus gyventi Lietuvoje“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Jeigu mes jau įsileidinėjame tuos asmenis, tai gal tada reikia peržiūrėti ir vizų politiką, nes mes bent jau tada galėsime kontroliuoti, kam vizos yra išduodamos nacionališkai, jeigu taip ar taip pas mus tie žmonės atsiranda“, – pridūrė jis.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.

Jeigu yra priemonės, kurios veikia, patikrintos ir veikia Rusijos piliečių atžvilgiu ir tai užtikrina ir padidina mūsų saugumą, kodėl netaikyti jų čia reikėtų? Kokiais argumentais netaikyti?

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

„Jeigu yra priemonės, kurios veikia, patikrintos ir veikia Rusijos piliečių atžvilgiu ir tai užtikrina ir padidina mūsų saugumą, kodėl netaikyti jų čia reikėtų? Kokiais argumentais netaikyti?“ – svarstė K. Budrys.

Jis taip pat sakė manantis, kad ribojimų baltarusiams ir rusams suvienodinimas suteiktų institucijoms įrankius atidžiau tikrinti Baltarusijos piliečius, mažintų jų galimybę atvykti į Lietuvą nekontroliuojamai.

Seimo narių registruotos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisos numato, kad, kaip šiuo metu rusams, būtų stabdomas Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

Išimtis būtų taikoma Baltarusijos piliečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.

Tokias pataisas registravo konservatoriai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei jo frakcijos kolegos Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir Audronius Ažubalis.

„Aš nepalaikau suvienodinimo, tai yra laikausi tos nuomonės, kurios laikiausi ir anksčiau, kad suvienodinimas siųstų labai blogą signalą čia gyvenančiai Baltarusijos opozicijai, visiems tiems, kuriuos Lietuva kvietė, sakydama, kad mums yra svarbu padėti žmonėms, kuriuos persekioja Lukašenkos režimas“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo vadovė sako girdinti Valstybės saugumo departamento (VSD) įspėjimus apie Baltarusijos keliamas grėsmes. Vis dėlto, pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen, kovoje su šiomis grėsmėmis siūlomas sankcijų suvienodinimas neduos teigiamo rezultato.

„Aš girdžiu VSD perspėjimus apie tai, kad skaičiai yra išties dideli ir manau, kad juos reikia girdėti. Reikia galvoti, kokių priemonių reikėtų imtis, galbūt stiprinant institucijas, suteikiant daugiau resursų, daugiau lėšų, viso to, ko reikia, kad būtų suvaldyti žmonių srautai“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Tai yra daugiau, mano galva, žingsnis parodant, kad kažkas yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą.

„Tačiau teikiamas įstatymo projektas, man atrodo, nei vieno iš tų tikslų nepasiekia, nes yra išimčių nemažai numatyta. Tai yra daugiau, mano galva, žingsnis parodant, kad kažkas yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

I. Šimonytė: reikalinga gilesnė diskusija

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad reikalinga gilesnė diskusija dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo. Pasak jos, reikėtų įvertinti platesnį kontekstą – tiek šalies politinę laikyseną, tiek galimą darbo imigrantų srautų iš Baltarusijos sumažėjimą. I. Šimonytė tikisi, kad bus pasiūlyti geriausi sprendimai, atliepiantys visus valstybės saugumo tikslus.

„Manau, kad reikalinga gilesnė diskusija, kokią problemą bandome spręsti. Nes čia yra ne tik institucijų darbo krūvio klausimas, (...) bet yra ir platesnio konteksto klausimai“, – į Seimą grįžtantį klausimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo sureagavo premjerė.

Anot jos, diskutuojant dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo reikėtų atsižvelgti tiek į politinius, tiek į ekonominius argumentus.

„Pirmiausia, tai mūsų, kaip valstybės, tam tikros politinės laikysenos Baltarusijos visuomenės atžvilgiu, klausimas. Turint minty, kad iki šiol mes stengdavomės atskirti Baltarusijos žmones nuo Baltarusijos režimo – būtent dėl to tos išlygos įstatyme yra numatytos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Kitas dalykas, kurį reikia turėti minty – labai didelė dalis tų žmonių, kurie yra gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, yra ne politiniai pabėgėliai, (...) bet žmonės, kurie dirba tokiuose sektoriuose kaip statybos ir transportas. Tai reiškia, kad tai yra darbo jėga, žmonės, kurie yra darbo imigrantai. Tai akivaizdu, jeigu darbo imigrantų darbo rinkoje neliks, tai turbūt turėsime labai ilgą ir sunkią diskusiją su mūsų verslo asociacijomis, kurių įsivaizdavimu migraciją kaip tik reikėtų lengvinti, nes trūksta darbo jėgos“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

Todėl, anot jos, išdiskutavus šį klausimą turėtų būti pateikti sprendimai, leisiantys atliepti visus tikslus.

„Akivaizdu, kad čia yra keletas kontekstų, manau, kad tikrai turėsime galimybę padiskutuoti ir padiskutavę pasiūlyti geriausius sprendimus, kokių reikėtų, kad būtų atlieptas ne vienas tikslas, o maksimaliai keli tikslai vienu metu“, – reziumavo I. Šimonytė.

G. Landsbergis siūlymą laiko nervine reakcija

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bendrapartiečių šią savaitę registruotą siūlymą dėl ribojamųjų priemonių rusams ir baltarusiams suvienodinimo laiko nervine reakcija į VSD išreikštas grėsmes. Pasak politiko, grėsmės dėl iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių asmenų yra kompleksinės, todėl dėl efektyvių priemonių joms užkardyti dar reikalingos diskusijos, pažymėjo G. Landsbergis.

Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes.

„Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes. Reikia tai daryti, tik noriu pasakyti, kad greičiausiai diskusija ir pokalbis yra daug sudėtingesni nei vienas atsakas“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.

Jis pažymėjo, kad jei Lietuva ir panaikintų arba nuspręstų nebesuteikti naujų leidimų gyventi, sienos pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą vis vien išliktų toks pat.

„Kitaip tariant, žmonės, gavę Šengeno erdvės vizas – ne Lietuvos, bet Lenkijos, Ispanijos (...) vizas, vis tiek turi galimybę atvažiuoti ir čia būti 90 dienų. Tai tos registruotos pataisos šitos problemos, deja, nesprendžia. Pradėsime diskusiją, į tą reikia žiūrėti rimtai, atsakingai, bet sprendimų tokių, kad na užklijuosime pleistrelį, galbūt nereikėtų“, – pabrėžė politikas.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad iš esmės didžiausia problema kyla ne dėl tų asmenų, kurie į Lietuvą iš Baltarusijos atvyksta gyventi ir dirbti, bet dėl tų, kurie nuolat juda iš vienos valstybės į kitą.

„Ko gero viena didžiausių problemų yra asmenys, kurie nuolat kursuoja. (...) Šis klausimas yra, ko gero, ir VSD ataskaitose matomas kaip vienas didžiausių rizikos faktorių“, – sakė politikas.

„Tai galima užkardyti. (...) Vienas būdas – suteikiant didesnę atsakomybę saugumo institucijoms“, – pridūrė konservatorius.

Visgi čia jis atkreipė dėmesį, jog saugumo institucijoms tampa vis sunkiau tinkamai įvertinti į Lietuvą atvykstančius asmenis, nes tokių – labai daug.

„(Saugumo institucijų – ELTA) problema darosi tai, kad skaičiai darosi per dideli. Netgi turint infrastruktūrą, pakankamą kiekį žmonių, kurie galėtų tuos tyrimus atlikti, vis dėlto, turime labai didelę grupę žmonių, dėl kurių turime būti įsitikinę, kad viskas saugu“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, būtent dėl to VSD vadovas prakalbo apie artėjimą prie „raudonos linijos“.

„Manau, kad jo susirūpinimas kyla iš to, kad saugumo institucijoms paprasčiausiai neužtenka resursų užtikrinti, jog jie gali adekvačiai garantuoti, kad visi asmenys, atvykstantys į Lietuvą, yra pilnai patikrinti, saugūs“, – sakė konservatorių pirmininkas.

„Noriu pabrėžti, kad greitų, pigių ir paprastų atradimų valstybėje retai būna. Tema yra rimta ir analizuosime pasiūlymus ir sieksime subalansuoto sprendimo, kuris leistų ir užtikrinti jo saugumą pirmiausia, bet ir nesukurti spragų dėl ateities“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.

Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.

Opozicijoje nuotaikos išsiskiria

Opozicijoje nuomonės dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo išsiskiria. „Valstiečių“ frakcija sako siūlymą tikrai palaikysianti, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai dėl poreikio dar linkę diskutuoti, tačiau socialdemokratai, panašu, laikysis tokios pat pozicijos kaip ir anksčiau ir siūlymui nepritars.

„Taip, didžioji dalis frakcijos pritarsime, nes nuosekliai palaikėme tai ir pavasarį. Ir prezidento siūlymą, ir veto palaikėme ir manome, kad išimčių neturi būti. Matau, kad diskusija grįžta į Seimą. Iš klaidų reikia mokytis“, – sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis kiek santūresnis. Jis pažymi, kad dar nežino, ar reikėtų siūlymui pritarti, tačiau sako esąs atviras diskusijoms šia tema.

„Mane įtikino VSD vadovo atviras pasakymas – jei srautas dar didės, jie nebegalės nei patikrinti tų atvykstančių asmenų, nei kontroliuoti jų esančių čia, šalyje ir tokiu atveju tai būtų grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai mane įtikina, kad šituo klausimu tikrai vėl galime diskutuoti plenariniame posėdyje“, – pažymėjo politikas.

Visgi socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas sako siūlymui tikrai nepritarsiantis. Nors kaip elgsis visa frakcija, kol kas neaišku, pažymi politikas.

„Nepritarsiu. Tai, pirmiausia, yra mūsų kaimynai. Mums reikės ir toliau su jais gyventi. Nematau didelių grėsmių iš Baltarusijos pusės, kad ten galbūt ir patenka koks vienas kitas šnipas, bet tam mes turime struktūras – jos paprasčiausiai turi dirbti. Netgi finansavimas joms skirtas didesnis. Tai nemanau, kad vėl reikėtų dėti tą lygybės ženklą, kurį bandė uždėti tarp rusų ir baltarusių“, – sakė politikas.

Tai, pirmiausia, yra mūsų kaimynai. Mums reikės ir toliau su jais gyventi.

„Frakcijoje apie tai dar nekalbėjome, bet praėjusį kartą frakcija tokiam sprendimui nepritarė“, – pridūrė jis.

A. Syso teigimu, jo neįtikina VSD vadovo teiginiai apie Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes dėl į šalį vis dar galinčių patekti priešiškos valstybės piliečių.

„Direktoriaus paaiškinimai manęs neįtikina, nes galbūt reikėtų iš vidinių resursų pažiūrėti – gal lėšos ne ten naudojamos, sprendžiant iš kai kurių knygų ir istorijų, kad tie pinigai ne ten naudojami. Gal reikėtų susikoncentruoti į šnipų gaudymą ir tada viskas bus gerai“, – teigė A. Sysas.

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be prezidento siūlytų pakeitimų balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo septyni, du susilaikė.

Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo šių metų gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams bus ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.

Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Šį įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.

Seimas papildė sankcijų sąrašą, bet numatė išimtis Baltarusijos piliečiams. Būtent dėl to prezidentas vetavo įstatymą.

„Tikrai suprantu grėsmes, kurias kelia tos dvi valstybės mūsų nacionaliniam saugumui, bet negaliu dėti lygybės ženklo tarp Rusijos ir Baltarusijos. Rusija yra mūsų pripažinta kaip agresorė, terorizmą remianti valstybė, ji tiesiogiai užpuolė Ukrainą“, – ketvirtadienį Seime sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „valstietis“ Jonas Jarutis.

Rusija yra mūsų pripažinta kaip agresorė, terorizmą remianti valstybė, ji tiesiogiai užpuolė Ukrainą.

Anot jo, nepaisant to, kad Baltarusijos režimas leidžia Rusijai iš jos teritorijos apšaudyti Ukrainą, Baltarusijos visuomenė nepritaria karui, ji nori gyventi demokratinėje, nepriklausomoje valstybėje.

Konservatorius Vilius Semeška tvirtino neabejojantis, kad priešingai nei Rusijoje, baltarusiai pasitaikius progai vėl išeis į gatves kovoti už laisvę ir demokratiją.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė priminė, kad Seimas yra pripažinęs Rusiją ir Baltarusiją šalimis agresorėmis.

„Jūs man pasakykite, kodėl deklaruojant gražius žodžius, kad abu režimai kenkia Lietuvai, staiga atsiranda skirtingas tų režimų traktavimas?“ – klausė ji.

Pagal priimtą įstatymą stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizos tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Tokiu atveju sudaroma galimybė į Lietuvą atvykti Maskvos ir Minsko režimų persekiojamiems asmenims.

Taip pat iki kitų metų gegužės nebus priimami Rusijos piliečių prašymai išduoti jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Išimtis bus taikoma tiems, dėl kurių tarpininkaus Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija arba kurie turi Šengeno, nacionalinę vizą, leidimą gyventi ES valstybėje.

Šis ribojimas Baltarusijos piliečiams negalios.

Kaip ir nutarime dėl nepaprastosios padėties, įstatyme numatytas individualus papildomas išsamus Rusijos piliečių patikrinimas kertant ES išorės sieną. Jie toliau bus vertinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši nuostata nebus taikoma rusams, turintiems leidimus gyventi ES, Šengeno šalyse ar tų valstybių ilgalaikes nacionalines vizas, tiems, kurie vyksta tranzitu į Kaliningrado sritį ir iš jos, Rusijos diplomatams.

Į nacionalinių sankcijų įstatymą įtrauktas draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.

Priimtas įstatymas numato, kad Rusijos piliečiai ir jų įsteigtos ar valdomos bendrovės negalės įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, nebent jie turi leidimą gyventi Lietuvoje ar paveldėjo tą turtą.

Minėtas draudimas baltarusiams nebus taikomas.

Prezidentas siūlė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nustatyti vienodus ribojimus. Jo teigimu, Baltarusija, kaip ir Rusija, dalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą, ji kelia net didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams nei Rusija.

G. Nausėda įstatymą siūlė papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai būtų leidę paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina ir tarptautines sankcijas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros teigimu, priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

G. Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra  pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.

Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.

G. Nausėda siūlo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme įtvirtinti, kad Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.

G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Opozicijos atstovai taip pat nevienodai vertina penktadienį Gitanto Nausėdos pateiktą veto vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymui.

Norint atmesti prezidento veto Seime reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

G. Lansbergis: prezidentas neįsiklausė į baltarusių opoziciją

„Tenka apgailestauti, kad prezidentas neįsiklausė tiek į demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos raginimą, tiek į tinkamai subalansuotą Lietuvos Seimo poziciją. Noriu tikėti, kad Seimas liks prie savo pozicijos“, – BNS perduotame komentare sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Tenka apgailestauti, kad prezidentas neįsiklausė tiek į demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos raginimą, tiek į tinkamai subalansuotą Lietuvos Seimo poziciją.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad frakcijos G. Nausėdos siūlymus įvertins kitą savaitę.

„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – komentare BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

TS-LKD atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino dar norintis susipažinti su prezidento siūlymais, tačiau jis įsitikinęs, kad prezidento veto „neturi didelių perspektyvų“ parlamente.

„Galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų. Tad didelių perspektyvų veto neturi Seime, bent jau aš taip suprantu“, – BNS sakė jis.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat tvirtino, kad jo bendražygiai laikysis „to balsavimo, kuris įvyko priimant įstatymą Seime“.

„Man atrodo, kad pavyko pasiekti geresnį ir tikslesnį rezultatą negu, kad pasiūlymais komitete buvo tas rezultatas pakeistas. Turiu omenyje, apsaugoti didelę dalį žmonių, kurie jau kurį laiką (...) gyvena Lietuvoje ir yra pradėję tam tikras pilietybės įgijo procedūras. Įstatyme užfiksuota, kad Baltarusijos piliečiams ši tvarka nesikeičia ir aš nematau priežasties, kodėl turėtume eiti į griežtesnę pusę“, – tikino jis.

Paklaustas, ar Laisvės frakcija nepritars veto, jis teigė, jog „taip“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė nesąs nustebęs dėl prezidento veto, jo manymu, Baltarusija taip pat yra okupuojanti šalis, todėl jis sakė raginsiąs frakciją G. Nausėdos siūlymams pritarti.

„Aš asmeniškai raginčiau mūsų frakciją pritarti tokiam veto ir priimti jį su pakeitimais, kuriuos pasiūlys prezidentas, nes jau priiminėjant įstatymą mano pasisakymas buvo, kad klaidinga pozicija yra sakyti šitie beviltiški, o šitie dar truputį ne visai blogi“, – kalbėjo valdančiųjų liberalų atstovas.

„Aš nesuprantu, kodėl tokią diferenciaciją darome, kuri tampa tokia nesuprantama diskriminacija vienų atžvilgiu, kai ir vieni, ir kiti yra šmikiai“, – sakė E. Gentvilas.

Politikas tvirtino dar neaptaręs pozicijos su frakcija, tačiau svarstė, kad „ko gero, nuomonės frakcijos neišsiskirs“.

Nevieninga ir opozicija

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas šalies vadovo poziciją laiko suprantamesne. Anot jo, išlygų Baltarusijos piliečiams neturėtų būti, nes abi šalys yra agresorės.

„Iš viso, jie labai skubotai konstruoja ir ne ten fokusuojamasi. Fokusuotis reikėtų į mūsų pilietinio pasipriešinimo, pilietinio rengimo, kovinės galios stiprinimą, o visi šitie veiksmai daugiau sukelia pykčio, nerimo, susipriešinimo, yra neišdirbti“, – teigė „valstietis“.

Matome, kad Baltarusijos bendradarbiavimas su Rusija stiprėja, manau, kad išskirtinumų nereikėtų pabrėžti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius taip pat sakė, kad ir rusams, ir baltarusiams turėtų būti taikomos tos pačias sąlygos.

„(...) Matome, kad Baltarusijos bendradarbiavimas su Rusija stiprėja, manau, kad išskirtinumų nereikėtų pabrėžti“, – teigė jis ir pridūrė, kad šalies vadovo veto reikėtų pritarti.

Tuo metu opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sakė nepritariantis šalies vadovo pozicijai bei abejojo, ar ją palaikys ir „darbiečių“ frakcija Seime.

Jo nuomone, baltarusius prilyginti Rusijos piliečiams yra „šiek tiek per drąsu“.

„(...) Mes manome, kad tai nėra lygiagretūs variantai, turint omeny, kad iš Baltarusijos labai daug IT sektoriaus, aukštos kvalifikacijos žmonių yra čia, Lietuvoje, įsikūrusių, jie ir mokesčius moka, ir bendrąjį vidaus produktą kuria, ir integravęsi gerai“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Socialdemokratės Dovilės Šakalienės teigimu, G. Nausėdos sprendimas nėra netikėtas, o reikalavimas taikyti vienodas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, „kurios abi aktyviai vykdo agresiją prieš Ukrainą, yra logiškas“.

„(...) kaip tai praktiškai įgyvendinti, aišku, yra sudėtingiau“, – kalbėjo ji.

Parlamentarė tvirtino, kad frakcija dar tarsis, ar palaikyti prezidento veto.

Prezidentas – už vienodas sankcijas

Prezidentas G. Nausėda penktadienį vetavo vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą, siūlydamas Seimui suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pritaria įstatymo tikslui taikyti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad „nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams“ todėl siūlo taikyti „vienodas ribojamąsias priemones“.

Pagal G. Nausėdos siūlymą, Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Šalies vadovo siūlymu, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto, o teismų pripažinti kaltais dėl sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo asmenys būtų būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

Ribojimų siekiama jau gegužę

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.