„Seimas vis dar nerado savyje valios vienodai traktuoti Baltarusijos ir Rusijos piliečių. Vetuoti, nepaisant to, aš nematau pagrindo, nes jeigu vetuosiu, yra tikimybė, kad apskritai šitos sankcijos nustos galioti“, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė valstybės vadovas.

„Tai mažiausia, ko norėčiau dabartinėje situacijoje, kad mes sušvelnintume savo sankcijas šitoms dviem nedraugiškoms valstybėms“, – teigė jis.

Seimo atnaujintas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas įsigaliojo penktadienį, gegužės 3 dieną.

„Sankcijos šiek tiek sugriežtintos, tiesa, kai kurios iš jų turės ganėtinai ribotą poveikį“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, net Lietuvai uždraudus rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, pašarų importą, jie gali į Europos Sąjungos rinką patekti per kitas valstybes.

„Todėl mums reikia vieningo Europos sprendimo ir (...) jau gimsta ekonominiai sprendimai nustatyti labai aukštus muitus žemės ūkio produkcijai iš Baltarusijos ir Rusijos“, – teigė G. Nausėda.

Jo teigimu, ši nuostata Europos Vadovų Taryboje atsirado Lietuvos iniciatyva, dabar Europos Komisija įpareigota rasti priemonių ir numatyti spektrą produktų, kuriems ribojimai bus taikomi.

„Norėtųsi platesnės traktuotės, ne vien kalbėti apie rusiškus grūdus, kurie patenka į ES rinką“, – sakė prezidentas.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas balandžio 25 dieną metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė.

Didžiausia patvirtinta naujovė – uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtins Vyriausybė.

Pernai Seimui priėmus Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, G. Nausėda jį vetavo dėl skirtingų numatytų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet parlamentarai veto atmetė.

Prezidentas ne kartą yra sakęs, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija yra agresorės ir yra vienodai atsakingos už veiksmus Ukrainoje.

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be prezidento siūlytų pakeitimų balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo septyni, du susilaikė.

Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo šių metų gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams bus ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.

Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Šį įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.

Seimas papildė sankcijų sąrašą, bet numatė išimtis Baltarusijos piliečiams. Būtent dėl to prezidentas vetavo įstatymą.

„Tikrai suprantu grėsmes, kurias kelia tos dvi valstybės mūsų nacionaliniam saugumui, bet negaliu dėti lygybės ženklo tarp Rusijos ir Baltarusijos. Rusija yra mūsų pripažinta kaip agresorė, terorizmą remianti valstybė, ji tiesiogiai užpuolė Ukrainą“, – ketvirtadienį Seime sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „valstietis“ Jonas Jarutis.

Rusija yra mūsų pripažinta kaip agresorė, terorizmą remianti valstybė, ji tiesiogiai užpuolė Ukrainą.

Anot jo, nepaisant to, kad Baltarusijos režimas leidžia Rusijai iš jos teritorijos apšaudyti Ukrainą, Baltarusijos visuomenė nepritaria karui, ji nori gyventi demokratinėje, nepriklausomoje valstybėje.

Konservatorius Vilius Semeška tvirtino neabejojantis, kad priešingai nei Rusijoje, baltarusiai pasitaikius progai vėl išeis į gatves kovoti už laisvę ir demokratiją.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė priminė, kad Seimas yra pripažinęs Rusiją ir Baltarusiją šalimis agresorėmis.

„Jūs man pasakykite, kodėl deklaruojant gražius žodžius, kad abu režimai kenkia Lietuvai, staiga atsiranda skirtingas tų režimų traktavimas?“ – klausė ji.

Pagal priimtą įstatymą stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizos tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Tokiu atveju sudaroma galimybė į Lietuvą atvykti Maskvos ir Minsko režimų persekiojamiems asmenims.

Taip pat iki kitų metų gegužės nebus priimami Rusijos piliečių prašymai išduoti jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Išimtis bus taikoma tiems, dėl kurių tarpininkaus Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija arba kurie turi Šengeno, nacionalinę vizą, leidimą gyventi ES valstybėje.

Šis ribojimas Baltarusijos piliečiams negalios.

Kaip ir nutarime dėl nepaprastosios padėties, įstatyme numatytas individualus papildomas išsamus Rusijos piliečių patikrinimas kertant ES išorės sieną. Jie toliau bus vertinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši nuostata nebus taikoma rusams, turintiems leidimus gyventi ES, Šengeno šalyse ar tų valstybių ilgalaikes nacionalines vizas, tiems, kurie vyksta tranzitu į Kaliningrado sritį ir iš jos, Rusijos diplomatams.

Į nacionalinių sankcijų įstatymą įtrauktas draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.

Priimtas įstatymas numato, kad Rusijos piliečiai ir jų įsteigtos ar valdomos bendrovės negalės įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, nebent jie turi leidimą gyventi Lietuvoje ar paveldėjo tą turtą.

Minėtas draudimas baltarusiams nebus taikomas.

Prezidentas siūlė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nustatyti vienodus ribojimus. Jo teigimu, Baltarusija, kaip ir Rusija, dalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą, ji kelia net didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams nei Rusija.

G. Nausėda įstatymą siūlė papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai būtų leidę paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina ir tarptautines sankcijas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros teigimu, priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

G. Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra  pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.

Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.

G. Nausėda siūlo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme įtvirtinti, kad Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.

G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Opozicijos atstovai taip pat nevienodai vertina penktadienį Gitanto Nausėdos pateiktą veto vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymui.

Norint atmesti prezidento veto Seime reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

G. Lansbergis: prezidentas neįsiklausė į baltarusių opoziciją

„Tenka apgailestauti, kad prezidentas neįsiklausė tiek į demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos raginimą, tiek į tinkamai subalansuotą Lietuvos Seimo poziciją. Noriu tikėti, kad Seimas liks prie savo pozicijos“, – BNS perduotame komentare sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Tenka apgailestauti, kad prezidentas neįsiklausė tiek į demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos raginimą, tiek į tinkamai subalansuotą Lietuvos Seimo poziciją.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad frakcijos G. Nausėdos siūlymus įvertins kitą savaitę.

„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – komentare BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

TS-LKD atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino dar norintis susipažinti su prezidento siūlymais, tačiau jis įsitikinęs, kad prezidento veto „neturi didelių perspektyvų“ parlamente.

„Galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų. Tad didelių perspektyvų veto neturi Seime, bent jau aš taip suprantu“, – BNS sakė jis.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat tvirtino, kad jo bendražygiai laikysis „to balsavimo, kuris įvyko priimant įstatymą Seime“.

„Man atrodo, kad pavyko pasiekti geresnį ir tikslesnį rezultatą negu, kad pasiūlymais komitete buvo tas rezultatas pakeistas. Turiu omenyje, apsaugoti didelę dalį žmonių, kurie jau kurį laiką (...) gyvena Lietuvoje ir yra pradėję tam tikras pilietybės įgijo procedūras. Įstatyme užfiksuota, kad Baltarusijos piliečiams ši tvarka nesikeičia ir aš nematau priežasties, kodėl turėtume eiti į griežtesnę pusę“, – tikino jis.

Paklaustas, ar Laisvės frakcija nepritars veto, jis teigė, jog „taip“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė nesąs nustebęs dėl prezidento veto, jo manymu, Baltarusija taip pat yra okupuojanti šalis, todėl jis sakė raginsiąs frakciją G. Nausėdos siūlymams pritarti.

„Aš asmeniškai raginčiau mūsų frakciją pritarti tokiam veto ir priimti jį su pakeitimais, kuriuos pasiūlys prezidentas, nes jau priiminėjant įstatymą mano pasisakymas buvo, kad klaidinga pozicija yra sakyti šitie beviltiški, o šitie dar truputį ne visai blogi“, – kalbėjo valdančiųjų liberalų atstovas.

„Aš nesuprantu, kodėl tokią diferenciaciją darome, kuri tampa tokia nesuprantama diskriminacija vienų atžvilgiu, kai ir vieni, ir kiti yra šmikiai“, – sakė E. Gentvilas.

Politikas tvirtino dar neaptaręs pozicijos su frakcija, tačiau svarstė, kad „ko gero, nuomonės frakcijos neišsiskirs“.

Nevieninga ir opozicija

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas šalies vadovo poziciją laiko suprantamesne. Anot jo, išlygų Baltarusijos piliečiams neturėtų būti, nes abi šalys yra agresorės.

„Iš viso, jie labai skubotai konstruoja ir ne ten fokusuojamasi. Fokusuotis reikėtų į mūsų pilietinio pasipriešinimo, pilietinio rengimo, kovinės galios stiprinimą, o visi šitie veiksmai daugiau sukelia pykčio, nerimo, susipriešinimo, yra neišdirbti“, – teigė „valstietis“.

Matome, kad Baltarusijos bendradarbiavimas su Rusija stiprėja, manau, kad išskirtinumų nereikėtų pabrėžti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius taip pat sakė, kad ir rusams, ir baltarusiams turėtų būti taikomos tos pačias sąlygos.

„(...) Matome, kad Baltarusijos bendradarbiavimas su Rusija stiprėja, manau, kad išskirtinumų nereikėtų pabrėžti“, – teigė jis ir pridūrė, kad šalies vadovo veto reikėtų pritarti.

Tuo metu opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sakė nepritariantis šalies vadovo pozicijai bei abejojo, ar ją palaikys ir „darbiečių“ frakcija Seime.

Jo nuomone, baltarusius prilyginti Rusijos piliečiams yra „šiek tiek per drąsu“.

„(...) Mes manome, kad tai nėra lygiagretūs variantai, turint omeny, kad iš Baltarusijos labai daug IT sektoriaus, aukštos kvalifikacijos žmonių yra čia, Lietuvoje, įsikūrusių, jie ir mokesčius moka, ir bendrąjį vidaus produktą kuria, ir integravęsi gerai“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Socialdemokratės Dovilės Šakalienės teigimu, G. Nausėdos sprendimas nėra netikėtas, o reikalavimas taikyti vienodas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, „kurios abi aktyviai vykdo agresiją prieš Ukrainą, yra logiškas“.

„(...) kaip tai praktiškai įgyvendinti, aišku, yra sudėtingiau“, – kalbėjo ji.

Parlamentarė tvirtino, kad frakcija dar tarsis, ar palaikyti prezidento veto.

Prezidentas – už vienodas sankcijas

Prezidentas G. Nausėda penktadienį vetavo vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą, siūlydamas Seimui suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pritaria įstatymo tikslui taikyti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad „nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams“ todėl siūlo taikyti „vienodas ribojamąsias priemones“.

Pagal G. Nausėdos siūlymą, Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Šalies vadovo siūlymu, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto, o teismų pripažinti kaltais dėl sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo asmenys būtų būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

Ribojimų siekiama jau gegužę

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

„Pirmiausia, mes sukuriame galimybę turėti nacionalinių sankcijų režimą tiek, kiek jis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei“, – BNS sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Remiantis nepaprastosios padėties nutarimu, rusams ir baltarusiams galioja sugriežtintos visų išdavimo procedūros – prašymai išduoti šiuos dokumentus nėra priimami, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Be kita ko, Rusijos piliečiams galioja draudimas atvykti į Lietuvą. Išimtys taikomos diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Pirmiausia, mes sukuriame galimybę turėti nacionalinių sankcijų režimą tiek, kiek jis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Vyriausybei pritarus, šios nuostatos būtų įtvirtintos ir laikinajame įstatyme, kuris galiotų metus.

Vidaus reikalų ministerija siekia nepaprastąją padėtį pratęsti dar iki balandžio, kol Seimas įstatymu įtvirtins neteisėtai į Lietuvą atvykstančių migrantų apgręžimą. Nepaprastoji padėtis šiuo metu baigia galioti kovo 16-ąją imtinai, dėl siūlymo Seimui ją pratęsti Ministrų kabinetas taip pat ketina apsispręsti trečiadienį.

Nelikus minėto teisinio režimo, nebegaliotų ir sankcijos rusams – dėl šios priežasties Vyriausybė inicijuoja dar kelis įstatymų pokyčius, numatančius nacionalines sankcijas.

J. Neliupšienė sako, kad tai „užtikrins teisinį aiškumą“. Ji pabrėžė, kad įtvirtinus nacionalinių sankcijų režimą, jos negalėtų būti taikomos įmonėms, nes dėl ekonominių sankcijų sprendžiama ES lygiu.

Be kita ko, bendrame įstatymų projektų pakete, kurį Vyriausybė svarstys trečiadienį, numatoma griežtinti atsakomybę įmonėms už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimą.

Už pažeidimus įmonėms galėtų būti skirta ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų bauda, kuri ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės.

Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą.

Sankcijos turi būti įvestos dar bent 6 tūkst. asmenų, kurie įtraukti į kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno fondo sąrašą, sakoma laiške, kuris pirmadienį išsiųstas ES užsienio politikos įgaliotiniui Josepui Borrelliui. Be kelionių draudimo sankcijos esą turėtų apimti ir turto įšaldymą.

ES duomenimis, dėl paramos Rusijos karui prieš Ukrainą į ES sankcijų sąrašą iki šiol įtraukta 1 214 rusų.

Anot Belgijos europarlamentaro Guy Verhofstadto, laišką J. Borreliui pasirašė iš viso 48 parlamentarai.

Iždo departamentas pareiškime nurodė, kad šie asmenys ir organizacijos rinko lėšas ir skleidė dezinformaciją siekdami sutrikdyti Amerikos rinkimų procesą ir buvo veikiami Rusijos žvalgybos, kad „skaldytų šalį ar didintų jos susiskaldymą“.

Vienas iš nurodytų asmenų, kuriam taip pat gresia kriminaliniai kaltinimai, yra susijęs su organizacija, kuriai jau taikomis sankcijos už pastangas paveikti 2016 metų prezidento rinkimus, į prezidento postą iškėlusius Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

„Kremlius ne kartą siekė sukelti pavojų ir pakenkti mūsų demokratiniams procesams ir institucijoms“, – sakė iždo sekretoriaus pavaduotojas terorizmo ir finansinės žvalgybos klausimams Brianas Nelsonas (Brajenas Nelsonas).

„Jungtinės Valstijos tęs platų darbą, kad atremtų šias pastangas ir apsaugotų mūsų demokratiją nuo Rusijos kišimosi“, – sakė jis.

Naujausių sankcijų taikiniai yra Aleksandras Viktorovičius Jonovas, jo organizacija „Rusijos antiglobalistinis judėjimas“ (Antiglobalistskoje dviženije Rossii, AGMR) ir jos interneto svetainė, taip pat A. Jonovo svetainė „STOP-Imperialism“, Natalja Valerjevna Burlinova ir jos organizacija „Visuomenės iniciatyvų paramos ir plėtros centras – Kūrybinga diplomatija“ (Center for Support and Development of Public Initiative Creative Diplomacy, PICREADI).

Be savo paties „piktybinės įtakos darbotvarkės“ A. Jonovas bendradarbiauja su Jevgenijumi Viktorovičiumi Prigožinu ir jo „Projekt Lachta“, kuriems taikomos sankcijos už pastangas pakenkti 2016 metų rinkimams, sakoma Iždo departamento pranešime.

Pastaruoju metu A. Jonovas ir J. Prigožinas aiškinosi galimybes „tiesiogiai paremti vieną konkretų kandidatą vienuose 2022 metų JAV gubernatoriaus rinkimuose“ ir bandė skleisti dezinformaciją, kad sutrikdytų rinkimų procesą.

Teisingumo departamentas taip pat paskelbė kriminalinius kaltinimus A. Jonovui dėl „susimokymo, kad JAV piliečiai veiktų kaip neteisėti Rusijos vyriausybės agentai“. Jei būtų nuteistas, jam grėstų įkalinimas iki penkerių metų.

„Slaptos užsienio vyriausybės pastangos paveikti Amerikos rinkimus ir politines grupes kelia grėsmę mūsų demokratijai, skleidžiant dezinformaciją, nepasitikėjimą ir chaosą“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Kennethas A. Polite'as (Kenetas A. Polaitas) jaunesnysis.

Iždo departamentas taip pat paskelbė sankcijas A. Jonovo kompanijai „Jonov Transkontinental“, veikiančiai Irane, Venesueloje ir Libane.

N. Burlinovos PICREADI gauna finansavimą iš Rusijos vyriausybės ir žvalgybos tarnybų, sekančių metinio viešo politikos renginio „Meeting Russia“ dalyvius. Šioje konferencijoje dalyvauja „ateities lyderiai“ universitetuose, analitiniuose centruose, žiniasklaidoje, privačiajame sektoriuje ir vyriausybės institucijose, sakoma pareiškime.

Pagal Iždo departamento sankcijas turi būti areštuotas bet koks JAV esantis šių asmenų ir organizacijų turtas, Amerikoje įsikūrusioms kompanijoms draudžiama turėti su jais bet kokių finansinių reikalų.