Į teismą taip pat nereikės kreiptis keičiant vedybų sutartį, sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu bei pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčų.

Pagal naująjį reglamentavimą, tai spręs šalies notarai.

Kaip skelbia Nacionalinė teismų administracija, notaras, prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, ar sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, turės patikrinti duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.

Nustatęs, kad nebus užtikrinta nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, notaras turėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjas šį atsisakymą turės teisę apskųsti teismui. Be to, notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neatims iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarą.

„Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms. Taigi, šie pakeitimai leis teismams geriau atliepti ir bylose dalyvaujančių žmonių interesus – jie sprendimų sulauks greičiau“, – pranešime sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms.

Taip pat įsigalioja ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, pagal kurias apylinkių teismai nagrinės bylas, kuriose ieškinio suma yra iki 100 tūkst. eurų.

Tikimasi, kad šie pakeitimai leis efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį, sukurti sąlygas, leisiančias greičiau nagrinėti sudėtingesnes bylas apygardų teismuose.

Nuo sausio 1 dienos įsigalioja ir aktualūs civilinėse, administracinėse bylose pakeitimai, susiję su žyminiu mokesčiu ir taikoma lengvata. Šiose bylose procesinius dokumentus (ieškinius, pareiškimus, prašymus, skundus) ir jų priedus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt pateikę naudotojai turėtų išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu būdu.

Įstatymų pakeitimai nustato, kad žyminio mokesčio lengvata, galimybė mokėti 75 procentus šio mokesčio sumos, galima tik tokiais atvejais, kai šalis ne tik elektronine forma pateikia teismui procesinius dokumentus, bet ir kai kartu išreiškia pageidavimą elektroniniu būdu juos gauti.

Tik įvykdžius tokias sąlygas proceso dalyviai galės mokėti mažesnį žyminį mokestį, t. y. mokėti 75 procentus už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Šiais pakeitimais norima paskatinti proceso dalyvius naudotis elektroninių ryšių priemonėmis visos bylos nagrinėjimo metu. Taip ne tik proceso dalyviai galėtų sumažinti bylinėjimosi išlaidas, bet ir teismai patiriamas nemažas pašto išlaidas. Be to, tai paspartina procesinių dokumentų įteikimo procesą.

Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt nuo sausio 1 dienos bus atnaujinta informacija apie žyminio mokesčio lengvatą. Prisijungus prie portalo e.teismas.lt, Mokėjimo užduoties skiltyje reikės pažymėti, kad pageidaujama procesinius dokumentus teismui ne tik pateikti, bet ir gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Jeigu bylos nagrinėjimo metu šalis atsisakys sutikimo procesinius dokumentus gauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis ir anksčiau dėl taikomos žyminio mokesčio lengvatos buvo sumokėjusi mažesnį mokestį, šalis turės pareigą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Praėjusiais metais apylinkių teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 142 tūkst. civilinių bylų, iš kurių daugiau nei 16 tūkst. bylų buvo dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ir 7 tūkst. 536 bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu sutikimu.

Šiemet, dar nepasibaigus metams, apylinkių teismuose jau išnagrinėtos 142 tūkst. 288 civilinės bylos, iš kurių per 14 tūkst. bylos dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ir 7 tūkst. 341 byla dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu.

Seimas šią savaitę 95 balsais „už“ ir 11 parlamentarų susilaikius priėmė tokias Civilinio kodekso pataisas bei lydinčiuosius projektus. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad priimtos pataisos sumažins teismų krūvį ir palengvins žmonėms teisinius procesus.

„Civilinių bylų, kurių metu tarp šalių ginčas nekyla, skaičius vis didėja. Pavyzdžiui, 2020 metais bylos, kai dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekyla ginčų, sudaro maždaug 83 proc. visų skyrybų bylų“, – Teisingumo ministerijos (TM) pranešime spaudai cituojama E. Dobrowolska.

Civilinio kodekso pakeitimai numato, kad dalis ne ginčo klausimų, tokie kaip santuokos nutraukimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas keisti vedybų sutartį, leidimas sudaryti nekilnojamojo šeimos turto sandorius bus perduoti spręsti notarams.

Notaro taip pat pakaks tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Apygardų teismų krūvį tikimasi sumažinti nuo 40 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų padidinus ieškinio sumą, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams.

Taip pat praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimo sprendimas iš teismų perduodamas antstoliams.

Ministrė tikisi, kad pakeitimai leistų apylinkių teismų darbo krūvį sumažinti apie 10 procentų.

TM duomenimis, viso 2020 metais daugiau nei pusė apylinkių teismų išnagrinėtų civilinių bylų sudarė nesudėtingos bylos, kuriose teismai nesprendė teisinio ginčo.

Buvo išnagrinėtos 146 078 civilinės bylos, iš kurių 58 482 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, 12 817 bylų dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, 7 488 bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po pateikimo tokiam projektui pritarė 80 Seimo narių, prieš buvo trys, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

„Atsisakius teismų veiklos, nesusijusios su ginčų sprendimų, bylų skaičius teismuose sumažėtų 10 procentų“, – pateikdama projektą sakė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Anot jos, sumažinus darbo krūvį teismai galėtų daugiau resursų skirti sudėtingoms byloms nagrinėti, žmonės greičiau sulauktų sprendimų.

Projekte numatyta, kad notarai galėtų nutraukti tas santuokas, kai sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų bei abu sutinka skirtis.

Šiuo metu tokie asmenys skyrybų klausimą turi spręsti teisme.

„Per praėjusius metus išnagrinėta 7,5 tūkst. tokių bylų, apie pusė iš jų – tokios situacijos, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir tai sudarytų apie 2 proc. visų bylų, kurios pasiekia teismą šiandien“, – teigė J. Greičienė.

Jos duomenimis, kasmet teismus pasiekia 146 tūkst. civilinių bylų.

„Valstietė“ Asta Kubilienė kėlė klausimą, ar pigios ir greitos skyrybos dabar yra būtent tai, ko reikia šaliai.

„Ar pigios ir greitos skyrybos šiandien yra tai, ko reikia Lietuvai? Šis projektas neprisideda prie atsakomybės tų žmonių, kurie sudaro santuoką, įstatymas įtvirtina ir tai tampa tiesiog eiline sutartimi“, – antradienį per Seimo posėdį sakė ji.

Jaučiuosi, kaip Trockio ir Lenino laikais, kada po Spalio revoliucijos jie sovietų Rusijoje sugalvojo ištrinti šeimos pagrindus ir pradėjo priiminėti įstatymų projektus.

„Santuoka svarbi ne tik tiems sutuoktiniams, kurie ją sudaro, jų teisėms, jų pareigoms, tai nėra visiškai privatus reikalas, nes santuokos svarba yra didžiulė ir valstybei. Santuokinis įsipareigojimas turi ir viešą reikšmę“, – teigė parlamentarė.

Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad šis projektas primena XX amžiaus pradžios tarybų Rusiją.

„Jaučiuosi, kaip Trockio ir Lenino laikais, kada po Spalio revoliucijos jie sovietų Rusijoje sugalvojo ištrinti šeimos pagrindus ir pradėjo priiminėti įstatymų projektus“, – kalbėjo parlamentarė.

„Klausantis pristatymo ir matant projektą vaizdas susidaro toks – kad per vieną dieną nuspręsta pervažiuoti per šeimos pagrindus tiek palengvinant skyrybas, ką mes svarstome dabar, tiek nesudarant galimybės žmonėms, kurie skiriasi, susitaikyti“, – sakė A. Širinskienė.

Civilinio kodekso pataisų projekte taip pat numatyta notarams perduoti tvirtinti vedybų sutarčių pakeitimus, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, tėvų sudaromus sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, ir tėvystės pripažinimą, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Teisingumo viceministrė sakė, kad dabar Lietuvoje dirba 232 notarai, dėl jų paslaugų prieinamumo gyventojams neturėtų kilti problemų.

Pagal projektą, taip pat siūloma padidinti sumą, nuo kurios bylas kaip pirmos instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.

Dabar jeigu ieškinio suma yra 40 tūkst. eurų ir daugiau, tokia byla automatiškai keliauja į apygardos teismą. Projekte numatytą šią sumą didinti iki 100 tūkst. eurų.

Teisingumo ministerijos teigimu, tai leis sumažinti apygardų teismų darbo krūvį apie 13 procentų.

Taip pat Teisingumo ministerijos (TM) parengtos pataisos nebereikalautų teismo leidimo tėvams sudaryti nekilnojamo turto sandorius, kai jie turi nepilnamečių vaikų, notarams  perduotų ir daugiau sprendimų.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, kad Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų pataisų paketas inicijuotas siekiant sumažinti teismų darbų krūvį bei palengvinti žmonėms teisinius procesus.

„Apylinkės teismo teisėjas vidutiniškai per vieną darbo dieną turi išnagrinėti 1,55 bylos, per vienerius metus – 393 bylas. Teismai, vykdydami savo funkcijas bylose, kuriose iš esmės nekyla ginčas, mažiau laiko gali skirti sudėtingų bylų nagrinėjimui ir žmonėms sprendimų tenka laukti ilgiau“, – sako ministrė.

Teisingumo ministerijos pranešime nurodoma, kad teismo dalyvavimo, perduodant teisinių klausimų sprendimą notarams, siūloma nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, keičiant vedybų sutartį.

Taip pat – sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, dar tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimo sprendimą siūloma iš teismų perduoti antstoliams.

Pažymima, kad šiuo metu asmenys minėtais klausimais turi kreiptis į teismą net nesant ginčo.

Ministrė tikisi, kad pakeitimai leistų apylinkių teismų darbo krūvį sumažinti apie 10 procentų.

TM pranešime nurodoma, kad civilinių bylų, kai nutraukiama santuoka ir tvirtinamas gyvenimas skyrium sutuoktinių bendru sutarimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, sumažėjimas sieks apie 3300 per metus. Bylų, kai sudaromi nekilnojamo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriai ir tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, skaičius galėtų mažėti apie 12800 per metus.

Be to, pagal siūlomą naują reglamentavimą, apygardų teismams bus teismingos bylos nuo 100 tūkstančių eurų (dabar – 40 tūkstančių eurų), ir tai leis sumažinti apygardų teismų darbo krūvį apie 13 procentų.

Šie siūlymai įtvirtinti Civilinio kodekso, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Notariato įstatymo, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymų projektuose, kuriuos Seimui numatoma teikti per pavasario sesiją.

Ministrų kabinetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Teisingumo ministerijos teikiamiems projektams, kuriais notarams būtų perduodama dalis apylinkių teismų funkcijų, jei jos nesusijusios su ginčo sprendimu.

Tai būtų santuokos nutraukimas ir gyvenimo skyrium sutuoktinių bendru sutikimu patvirtinimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, teismo leidimas keisti vedybų sutartį, taip pat teismo leidimas nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti.

Pataisas pristatęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad pakeitimai leis pagreitinti sudėtingų civilinių bylų nagrinėjimą ir sumažins apylinkių ir apygardų teismų krūvį.

„Dalį apylinkių teismų sprendžiamų klausimų, kurie nesusiję su ginčo sprendimu, siūlome perduoti aukštą visuomenės pasitikėjimą turintiems teisės profesionalams, notarams. Atsisakyti dalies teismų funkcijų ragina ir Valstybės kontrolė, siūlomi pakeitimai leistų reikšmingai, apie 13 proc., sumažinti apylinkių teismų krūvį“, – pristatymas pataisas sakė ministras.

Taip pat numatoma keisti apylinkių ir apygardų teismų krūvio balansą – dalį apygardų teismų pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų siūloma perduoti nagrinėti apylinkių teismams.

Apylinkių teismai nagrinėtų bylas, kai ieškinio suma yra iki 100 tūkst. eurų, šiuo metu ši suma siekia 40 tūkst. eurų.

Ministerija teigia, kad tai apie 9 proc. sumažintų apygardų teismų darbo krūvį, paspartintų sudėtingesnių bylų nagrinėjimą.

Teikiamus įstatymų projektus dar turės svarstyti ir dėl jų priėmimo balsuos Seimas.

Europos Komisijos pernai paskelbtos Europos Sąjungos (ES) teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis, Lietuvos teismai pagal pirmosios instancijos teismuose gaunamų civilinių bylų skaičių yra antroje vietoje, ją lenkia tik Rumunija.

„Tai iš dalies susiję ir su nacionalinio teisinio reguliavimo ypatumais, pirmiausiai, su tam tikrų teisinių klausimų sprendimo priskyrimu teismams – galiojantys įstatymai pareigą kreiptis į teismą nustato ir tokiais atvejais, kai ginčo nėra“, – siūlymą argumentuoja ministerija.

Pernai apylinkių teismuose išnagrinėtos 155,6 tūkst. civilinės bylos, iš jų 60 tūkst. – dėl teismo įsakymo išdavimo, 12 tūkst. – dėl teismo leidimų nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti, jeigu pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, 7,7 tūkst. – dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

„Daugiau nei 50 proc. apylinkių teismų išnagrinėtų civilinių bylų sudarė bylos, kuriose teismai nesprendė teisinio ginčo. Tai lemia neracionalų laiko ir finansinių kaštų eikvojimą tiek žmonėms, tiek valstybei bei neprisideda prie efektyvaus teismų sistemos veikimo“, – sako Teisingumo ministerija.

Teismas pareiškė, kad Kryme ir Sevastopolyje išduoti ir Rusijos valdžios patvirtinti dokumentai „neturi teisinės galios Lietuvoje ir negali būti legalizuoti“.

Teisėja Danguolė Martinavičienė vasario pabaigoje paskelbtoje nutartyje pabrėžė, kad Krymo aneksija įvyko pažeidžiant Ukrainos teritorijos vientisumą ir tarptautinės teisės normas.

Pareiškėja, kurios tapatybės teismas žiniasklaidai neatskleidžia, siekė, kad Lietuvos institucijos pripažintų Krymo teisėjo šiemet paskelbtą sprendimą dėl jos santuokos nutraukimo.

Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius jos prašymą atmetė, argumentuodamas, kad Kryme priimti sprendimai Lietuvoje negalioja. Tačiau Vilniaus apylinkės teismas atsisakė nutraukti santuoką pagal atskirą procedūrą ir pareikalavo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad metrikacijos skyrius elgėsi tinkamai, atsisakydamas priimti Kryme išduotą dokumentą, o apylinkės teismo elgesį pavadino teisiškai nekorektišku.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį užėmė ir aneksavo 2014 metais. Vakarai dėl to įvedė sankcijas. Į juodąjį sąrašą yra įtrauktos įmonės ir žmonės, susiję su Rusijos administracija Kryme, jų turtas įšaldytas, jiems draudžiama atvykti į Europos Sąjungą.

Viena turtingiausių Lietuvos moterų Jolanta Blažytė skiriasi su savo vyru, buvusiu Darbo partijos lyderiu europarlamentaru Viktoru Uspaskichu, rašo portalas delfi.lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sausio 27 d. gavo J. Blažytės pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

J. Blažytės pareiškimas skirtis paduotas iki Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) paskelbto nuosprendžio V. Uspaskichui.

Vasario mėnesį LAT V. Uspaskichą bei Seimo narį Vytautą Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, bet jie lieka kalti dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo ir privalės sumokėti atitinkamai 6,8 tūkst. ir 3,6 tūkst. eurų baudas.

Skyrybų bylos teismuose nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose, todėl daugiau informacijos apie santuokos nutraukimo bylą teismas oficialiai negali pateikti.

Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį pritarta pataisoms, kad kai kuriais atvejais santuokas galėtų nutraukti notaras.

Šios pataisos Vyriausybėje svarstytos po to, kai Seimas jas grąžino tobulinti. Dabar jas vėl svarstys parlamentas.

Pakoreguotose pataisose nebenumatoma galimybė nutraukti santuoką pas notarą, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų.

„Šiek tiek mažinamos ambicijos“, – posėdyje sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas.

Jis taip pat nurodė, kad pataisose numatoma ir tai, jog visais atvejais notaras turėtų pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti.

„Santuokos nutraukimo atidėjimas gali būti nustatytas iki šešių mėnesių. Tokiu atveju, jeigu sutuoktiniai nesutinka su siūlymu susitaikyti, tuomet viskas eina nutraukimo link – lygiai tokia pat procedūra yra ir teismo procesuose“, – pasakojo viceministras.

Dabar nutraukti santuoką visais atvejais gali tik teismas.

Notarams norima perduoti ir daugiau funkcijų, kurias šiuo metu atlieka teismai, pavyzdžiui, būtų leidžiama be teismo spręsti tėvystės pripažinimo klausimus, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Pataisomis siekiama sumažinti teismų darbo krūvį.

„Mūsų vertinimu, šie projektai teismų krūvį civilinių bylų skyriams sumažintų maždaug 8 proc., o tai yra gana reikšmingas skaičius“, – sakė teisingumo viceministras.

Seimas pataisas dėl didesnių notarų įgaliojimų rudenį grąžino Vyriausybei tobulinti. Tuomet pataisas rengusios Teisingumo ministerijos vadovui socialdemokratui Juozui Bernatoniui kai kurie parlamentarai pažėrė kaltinimų dėl veikimo prieš šeimą ir santuokos instituto žeminimo.

Premjeras posėdyje ketvirtadienį irgi iškėlė klausimą, klausimą, kaip pataisos „su šeimos politika susiderins“. Į tai P.Griciūnas atsakė, kad notarai santuokas galės nutraukti ne anksčiau kaip praėjus metams nuo to, kai sutuoktiniai nebegyvena šeiminio gyvenimo.

„Jeigu žmonės metus nebegyvena, tai yra iš esmės jau formalumų sutvarkymas“, – sakė viceministras.

Vyriausybėje iš esmės sutarta dėl pataisų, kad kai kuriais atvejais santuokas galėtų nutraukti notaras.

Šios pataisos Vyriausybėje svarstomos po to, kai Seimas jas grąžino tobulinti.

„Yra dvi naujovės lyginant su ankstesniu variantu, kuris buvo teikiamas Seimui ir kurį Seimas grąžino tobulinti. Viena - kad ši tvarka neliestų asmenų, auginančių nepilnamečius vaikus. Antras niuansas - abiem sutuoktiniams sutikus notaras iki šešių mėnesių galėtų pasiūlyti susitaikymo terminą - ankstesniame variante šito nebuvo“, - BNS sakė Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.

Anot jo, atnaujintam projektui pirmadienio Vyriausybės pasitarime iš principo buvo pritarta.

„Yra neesminės Vyriausybės teisininkų pastabėlės, bus dar diskutuojama, ar į jas atsižvelgti, bet pats principas po Vyriausybės pasitarimo nesikeičia - pritarta šiam projektui ir bus teikiama Vyriausybės posėdžiui“, - sakė A.Kutrevičius.

Dabar nutraukti santuoką gali tik teismas.

Notarams norima perduoti ir daugiau funkcijų, kurias šiuo metu atlieka teismai, pavyzdžiui, būtų leidžiama be teismo spręsti tėvystės pripažinimo klausimus, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Pataisomis siekiama sumažinti teismų darbo krūvį.

Seimas pataisas dėl didesnių notarų įgaliojimų rudenį grąžino Vyriausybei tobulinti. Tuomet pataisas rengusios Teisingumo ministerijos vadovui socialdemokratui Juozui Bernatoniui kai kurie parlamentarai pažėrė kaltinimų dėl veikimo prieš šeimą ir santuokos instituto žeminimo.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį diskutuos dėl didesnių įgaliojimų notarams.

Teisingumo ministerija siūlo leisti notarams nutraukti santuokas, kai abu sutuoktiniai su tuo sutinka ir neturi nepilnamečių vaikų. Dabar nutraukti santuoką gali tik teismas.

Notarams norima perduoti ir daugiau funkcijų, kurias šiuo metu atlieka teismai, pavyzdžiui, būtų leidžiama be teismo spręsti tėvystės pripažinimo klausimus, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Seimas pataisas dėl didesnių notarų įgaliojimų rudenį grąžino Vyriausybei tobulinti.

Pataisomis siekiama sumažinti teismų darbo krūvį.