Pasak „Erudito" licėjaus psichologės Rūtos Žiaunienės, daugiausia konfliktų kyla dėl to, kad skiriasi tėvų ir vaikų vertybės. Šįkart specialistė stoja jaunų žmonių pusėn ir pataria, kaip apie tai pasikalbėti su tėvais. O pastariesiems primena, kad didžiausia dovana, kurią tėvai gali suteikti savo vaikui – tai laisvė būti tuo, kuo esi, ir už tai jaustis vertinamam.

Būti paaugliu

Tu esi paauglys. Greičiausiai turi sunkumų su savo tėvais. Jie dažnai kritikuoja tave, jog tavo pažymiai nepakankamai aukšti, kad nepakankamai stengiesi mokydamasis, net jei tavo įvertinimai yra geresni nei daugumos klasiokų. Kartais tėvai turi priekaištų tavo išvaizdai, lygina tave su draugų vaikais, nes jie atrodo kaip „normalūs vaikai“. Kartais tenka išgirsti, kad esi tinginys, nes daug laiko praleidi prie kompiuterio ir mažai būni lauke.

Kai tėvai nori, kad tu „pasikeltum“ pažymius ir tu tam skiri laiko, tuomet išgirsti, kad nepakankamai judi, tavo fizinis aktyvumas mažas. Kartais jie nepastebi, jog tu turi daugybę užsiėmimų (kuri video, turi savo „YouTube“ kanalą, šoki, dainuoji, žaidi futbolą ir dar daug visko). Nori pasikalbėti su tėvais apie patiriamą spaudimą, bet bijai, kad jie tavęs nesupras ir dar labiau užpyks? Ką gi tau daryti?

Kodėl tėvai taip elgiasi?

Tėvai tikrai mano, kad jie daro savo darbą – būna tėvais. Jei paklaustume jų, dėl ko taip elgiasi su tavimi, greičiausiai atsakymas būtų: „nes mes tave labai mylime“. Tėvai įsitikinę, kad geri pažymiai, fizinis aktyvumas nulems tavo puikią ateitį ir laimingesnį gyvenimą. Tėvai netgi mano, kad tai, ką tu laikai spaudimu, yra geranoriška pagalba ir suglumtų išgirdę, kad vaikai nevertina tėvų skiriamo dėmesio. Tačiau gimdytojai nesupranta, kad toks dėmesio ir meilės rodymas tau nepatinka, kelia nerimą ir vis primena, kad tu nepakankamai pasistengei. Užuot gerbę tavo norą užsiimti ta veikla, kuri teikia džiaugsmo, tėvai ją nuvertina ir vadina laiko švaistymu. Kartais tu papuoli į užburtą ratą: jei tu daug sėdi prie pamokų, tu neužtektinai judi, jei daug judi ir sportuoji, tada per mažai laiko praleidi prie pamokų.

Gerai tai, kad tu neprivalai įtikti savo tėvams

Tu neprivalai gauti aukščiausius pažymius, o tavo kūnas neprivalo būti lieknas ar raumeningas, šukuosena tobula. Sveiko žmogaus darbas yra veikiau išmokti patikti sau – ne mamai, ne tėčiui, ne mokytojams ir ne visuomenei, kuri sako, kaip turi atrodyti žmogus. Turi išsiaiškinti, kas tau svarbu, ir ten nukreipti savo energiją. Tau turi rūpėti pusiausvyra, o ne per didelis nerimas,  mokymasis, o ne pažymiai dienyne, tobulėjimas, o ne tobulumo siekimas, grožis, kaip tu jį supranti, o ne kaip diktuoja visuomenė.

Jei susiduri su panašiais sunkumais, verta žinoti, kad galbūt tavo tėvai patyrė panašų spaudimą. Seneliai vis skatino stengtis labiau, mokytis geriau ir mažiau švaistyti laiko „niekams“. Arba atvirkščiai, seneliai visai nekreipė į juos dėmesio ir jie svajojo, kad kas nors būtų tiek investavęs į jų sėkmę, kiek jie investuoja į tavo, rodydami tau dėmesį.

Jei tu vardan aukščiausių įvertinimų patirsi daug nerimo, streso, nuolat galvosi, jog esi „nepakankamas“, tai nebus tavo sėkmingo gyvenimo pradžia. Jei dėl savo išvaizdos nuolatos jausi įtampą, badausi ar priešingai, intensyviai sportuosi ir jausiesi išsekęs, tai taip pat nėra tai, ko sau linkėtum.

Tikrasis konfliktas tarp tavęs ir tėvų yra ne dėl to, jog nesilaikai jų taisyklių, o dėl to, kad jūsų vertybės yra skirtingos. Jei tau sunku pasikalbėti su tėvais be pakelto tono ir pertraukinėjimų, pabandyk parašyti jiems laišką.

Nuo ko pradėti pokalbį ar laišką?

Gali pasakyti ar parašyti, kad vertini jų pastangas rūpintis tavo ateitimi, supranti, jog tai yra tavo labui. Gali paaiškinti, kad net jei jų tikslas yra išauklėti tave, padaryti tavo gyvenimą visavertį, būdai, kuriais jie bando tai pasiekti, neveda link to.

Pranešk, kad jauti nuolatinį nerimą ne dėl to, kad esi prastas mokinys, o dėl didelio jų dėmesio ir spaudimo – būtent tai trukdo mokytis.

Nesivaržyk tėvams pacituoti mokslinius tyrimus, kurie sako, kad geriems rezultatams didesnę įtaką turi mokinio vidinė motyvacija (prasmės suradimas, vidinis noras mokytis), o ne išorinė (pažymiai, tėvų pripažinimas).

Kalbėdamas apie komentarus dėl tavo išvaizdos, pasakyk, kad džiaugiesi kaip atrodai, tau patinka tavo stilius ir kūnas, o jų pastabos skaudina. Taip pat gali pasidalinti, kad kartais jauti, jog jų meilė priklauso nuo tavo išvaizdos, jų meilę gali užsitarnauti tik atrodydamas taip, kaip jie nori.

Laišką ar pokalbį gali užbaigti paaiškindamas, kad didžiausia dovana, kurią tau gali duoti tėvai – yra laisvė būti tuo, kuo esi, ir už tai jaustis vertinamas. Tu darai geriausia, ką gali, turi daug kitų užsiėmimų ir vertini savo poilsio laiką. Jei sulauksi palaikymo iš tėvų, tarpusavio santykiai bus tik stipresni.

Tikėkimės, kad tavo laiškas ar pokalbis padės tėvams geriau tave suprasti, atkreipti dėmesį į patiriamus sunkumus. Jei taip neįvyks, visada gali kreiptis į psichologą ar kitą suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki. Jie tau padės bendraujant su tėvais. Bet kuriuo atveju, išsiaiškinti savo vertybes ir jas apginti yra labai gera patirtis, kuri pravers gyvenime.

Dėl kivirčo su tėvais klaipėdiečiui gresia netekti palikimo. Šeimyniniai ginčai persikėlė į teismą, kai sūnus su gimdytojais nepasidalijo bendro kiemo ir šie nusprendė panaikinti dalies namo dovanojimo sutartį. Advokatų teigimu, tai nėra labai retas atvejis, kai tokie konfliktai sprendžiami teismuose.

Gyvenimas kartu apkarto

Klaipėdietis Gintaras (vardas pakeistas – A.D.) nuo paauglystės svajojo pasistatyti namą, kuriame gyventų su tėvais, vėliau ten galėtų kurti ir savo šeimą.

Atkaklumo jam galėtų pavydėti bet kas. Teisme taip ir buvo teigiama, jog Gintaras laisvu nuo mokslų metu mūrijo namą, uždarbiavo kitur, pinigus investuodavo į statybas. Tad natūralu, jog jis vėliau tapo dalies namo savininku. Tėvai jį sūnui oficialiai padovanojo, nes toks sprendimas buvo išties teisingas.

Neaišku, kokia katė perbėgo kelią tarp artimiausių šeimos narių, bet jie atsidūrė teisme.

Tarpusavio santykiai pasiekė tokią ribą, kad abi pusės vieni kitus kaltino fiziniu ir moraliniu smurtu, kliudymu naudotis turtu, siekiu užvaldyti dalį turto ir kitais labai negražiais dalykais.

"Tai jis mane padavė į teismą, nes užsimanė parduoti dalį namo. Pradėjo savo iniciatyvą rodyti, matininkus pasikvietė, kad padalytų sklypą. Kažkas atsitiko su jo sąžine, kai pradėjo daugiau uždirbti, susikalbėti su juo nebeįmanoma. Tai trunka jau beveik metus. Labai viskas sudėtinga", – apgailestavo Gintaro tėvas.

Vyras neslėpė esąs įskaudintas tokio sūnaus elgesio, maža to, jam tai kainavo sveikatą. Tėvo teigimu, sūnus ir privalėjo jam padėti mūryti namą. Todėl jis nesuprantąs, kodėl Gintaras dabar nori sklypo dalies.

Sūnaus nuostata kita. Ją jis aiškiai išdėstė prašyme teismui. Vyras teprašė jam pripažinti teisę naudotis dešimtadaliu tėvams priklausančio sklypo pagal panaudos sutartį. Tėvai į jokias derybas nesileido. Teisme sūnus tvirtino, jog tėvas esąs tinginys, visą gyvenimą nieko nedirbo ir tas namas – tik jo nuopelnas.

Šeimynykščių santykiai taip pašlijo, kad sūnus esą nematė kitos išeities, tik parduoti turimą dalį namo ir išsikelti kitur.

Panaikino dovanojimo sutartį

Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai įsitraukę į konfliktą tėvai vis dėlto nusprendė panaikinti dalies namo dovanojimo sutartį.

Teismo sprendime rašoma: "Iškilus tarp šalių ginčui, atsakovai prašo panaikinti dovanojimo sandorį, taikant restituciją, nes iš esmės pasikeitė apdovanotojo elgesys: tapo priekabus ir nesukalbamas, atsisako padėti bet kokiuose darbuose, kelia įvairius reikalavimus, sutikęs net nepasisveikina, nelaiko jų tėvais, gąsdina, žemina ir jų atžvilgiu naudoja net fizinį smurtą. Dėl tokios priežasties negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu bei dažniausiai yra priversti neišeiti iš namų, kad išvengtų kontakto su sūnumi".

Pagal Civilinį kodeksą dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sužalojo, taip pat, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

"Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, turi teisę manyti, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotojus psichologinį ir fizinį smurtą, žemino jų orumą, todėl tokie veiksmai gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu", – rašoma teismo sprendime.

Būtent todėl teismas nusprendė panaikinti dovanojimo sandorį. Tad sūnus, apskundęs teismui tėvus dėl nesutarimo, kaip naudotis žemės sklypu, neteko savo dovanotos namo dalies.

Tačiau šį sprendimą jis jau apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Bylinėjimasis – normali praktika

Pasak advokatų, šis atvejis, kai sūnus pradėjo ginčytis dėl naudojimosi žemės sklypu, o tėvai nusprendė panaikinti namo dalies dovanojimo sutartį, esą ne toks jau ir retas teismuose.

"Tai yra normalus reiškinys, kalbant apie civilinius teisinius santykius. Kur parašyta, kad bylinėtis yra amoralu? Nėra toks retas atvejis, kai šeimos nariai santykius aiškinasi teismuose. Civilizacijos išradimas yra spręsti ginčus būtent teismuose. Ir visai nesvarbu, ar bylinėjasi tėvai su vaikais, ar visiškai svetimi žmonės", – tikino ilgus metus teisėju dirbęs, dabar advokataujantis Juozapas Surblys.

Klaipėdos teismuose nagrinėta ne viena byla, kai suaugę vaikai ar tėvai, vieni kitiems nežinant, pardavė dalį nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims.

Prisiteisė išlaikymą

Lietuvoje nuskambėjo ne viena istorija, kaip skurstantys pasenę tėvai per teismus bylinėjosi su savo vaikais ne dėl turto, o kad šie juos finansiškai išlaikytų.

Klaipėdos teisme buvo atvejis, kai motina į teismą padavė dvi savo dukras, siekdama iš kiekvienos priteisti po 200 litų dydžio išlaikymą mokant kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos.

Moteris nurodė, kad jos materialinė padėtis bloga, ji gauna tik pensiją. O jos dukterų materialinė padėtis gera, dirba, gauna pajamas.

Pačiai motinai esą pajamų neužtenka pragyvenimui, maistui bei susimokėti už komunalinius patarnavimus. Dukra teismui nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Ji motinos išlaikymui per mėnesį galėtų skirti ne daugiau kaip po 100 litų. Ir pateikė argumentus, esą jos motina turėjo 30 tūkst. litų santaupų, kurias laikė sąskaitoje kredito unijoje, ir jas išsiėmė bei naudoja pragyvenimui.

"Taip pat ji gauna socialinę pensiją 373,91 lito, nes per visą gyvenimą dirbo neilgai, prekiavo namine degtine, buvo nuteista laisvės atėmimo bausme. Nuo 1985 m., kai jai buvo tik 45 m., ji niekur nebedirbo ir nesistengė užsidirbti didesnės pensijos. Ieškovės su atsakovėmis santykiai blogi, ji neleido savęs vadinti mama, nuo 7 metų atsakovė mokėsi internate ir buvo išlaikoma valstybės", – rašoma teismo sprendime.

Byloje nesant duomenų apie tai, jog ieškovė vengė vykdyti savo pareigas dukroms, teismas esą neturėjo pagrindo atleisti atsakoves nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą motiną ir joms priteisė kas mėnesį gimdytojos išlaikymui skirti po 100 litų.

Klaipėdoje pagarsėjo ir dar viena byla, kai išlaikymą, kol studijuos aukštojoje mokykloje, iš tėvo prisiteisė jaunuolis studentas.

Akivaizdu, kad bylinėjimasis tarp tėvų ir vaikų šiais laikais nėra jokia retenybė.