Operos damos vizitas

Gegužės 31 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme festivalį atidarys prancūziškosios romantikos skambesys. Pirmą kartą į Lietuvą atvyksianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Šis šešių dainų ciklas po sukūrimo kurį laiką buvo primirštas, bet vėliau tapo vienu dažniausiai atliekamų H. Berliozo kūrinių.

Pradedamajame festivalio koncerte su žymiąja soliste muzikuosiantis maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras atliks įstabiai harmoningą kūrinį – Maurice’o Ravelio siuitą Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“. Koncertą orkestras pradės dar vienu išskirtiniu kūriniu – koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“, sukurta panaudojant to paties autoriaus operos „Benvenuto Cellini“ muzikinę medžiagą.

Viena iš geriausių šiandienos pasaulio mecosopranų tituluojama dainininkė dama S. Connolly į Lietuvą atvyksta savo gero bičiulio, Nacionalinės premijos laureato, Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo Edgaro Montvido kvietimu. Dainininkė pasaulinę šlovę pelnė baroko muzikos interpretacijomis, atvėrusiomis duris į Milano „Teatro alla Scala“, Niujorko „Metropolitan“, Londono „Royal Opera House“ ar prestižinio Glyndebourne’o operos festivalio scenas.

Skambės pirmą kartą

Kalbėdamas apie artėjančio festivalio didžiuosius koncertus E. Montvidas pastebi, kad jau tampa tradicija festivalio publikai pristatyti Lietuvoje retai skambančias operas.

„Pernai didžiulio publikos susidomėjimo sulaukusios Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“ ir Pietro Mascagni‘o „Kaimo garbė“ įkvepia mus ir toliau stebinti klausytojus rečiau girdimų kūrinių programomis. Šių metų festivalyje laukia premjera Lietuvoje – jautriausio prancūzų melodisto Jules’io Massenet vienaveiksmė opera „Teresė“, – pasakojo festivalio meno vadovas.

Pernai pradėtas gražus festivalio bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru tęsis ir kitą vasarą. Birželio 26 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme LNOBT orkestras ir vyrų choras, diriguojami maestro Ričardo Šumilos, suteiks publikai išskirtinę progą pirmą kartą Lietuvoje išgirsti retai skambančią J. Massenet operą „Teresė“. Savo siužetu ir nuostabia muzika intriguojančiame kūrinyje pagrindines partijas dainuos mecosopranas Justina Gringytė ir tenoras E. Montvidas.

„Teresė“ – viena paskutinių J. Massenet operų (iš viso kompozitorius jų parašė 25) ir viena iš tų, dėl kurių amžininkai vadino kompozitorių moters sielos poetu. Kūrinio centre – moteris, besiblaškanti tarp meilės ir pareigos. Dviejų veiksmų opera, sukurta pagal prancūzų literato ir teatro „Comédie-Française“ direktoriaus Jules’io Claretie libretą. 2013 m. koncertinė organizacija „Festival de Radio France et Montpellier“ išleido „Teresės“ įrašą.

L. Vilkončiaus premjera

Baigiamasis 29-ojo festivalio akordas – kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus miuziklo „Pasaulio sutvėrimas“ premjera.

„Muzikinės dramaturgijos žanras mane domina nuo tų laikų, kai Andrew Lloydas Webberis sukūrė roko operą „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Šis kūrinys man padarė didžiulį įspūdį ir nemažą įtaką“, – sako kompozitorius.

Rugpjūčio 25 d. operos koncertiniam atlikimui susiburs maestro G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Jeronimas Milius (vokalas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Steponas Zonys (baritonas).

Gegužės 31 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme festivalį atidarys prancūziškosios romantikos skambesys. Pirmą kartą į Lietuvą atvyksianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Šis šešių dainų ciklas po sukūrimo kurį laiką buvo primirštas, bet vėliau tapo vienu dažniausiai atliekamų H. Berliozo kūrinių. Pradedamajame festivalio koncerte su žymiąja soliste muzikuosiantis maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras atliks įstabiai harmoningą kūrinį – Maurice‘o Ravelio siuitą Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“. Koncertą orkestras pradės dar vienu išskirtiniu kūriniu – koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“, sukurta panaudojant to paties autoriaus operos „Benvenuto Cellini“ muzikinę medžiagą.

Maestro Gintaras Rinkevičius. J. Danielevičiaus nuotr.

Vienu iš geriausių šiandienos pasaulio mecosopranų tituluojama dainininkė dama S. Connolly į Lietuvą atvyksta savo gero bičiulio, Nacionalinės premijos laureato, Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo Edgaro Montvido kvietimu. Dainininkė pasaulinę šlovę pelnė baroko muzikos interpretacijomis, atvėrusiomis duris į Milano „Teatro alla Scala“, Niujorko „Metropolitan“, Londono „Royal Opera House“ ar prestižinio Glyndebourne’o operos festivalio scenas.

Sarah Connolly. Ch. Pledger nuotr.

E. Montvidas apie artėjančio festivalio didžiuosius koncertus sako: „Jau tampa tradicija festivalio publikai pristatyti Lietuvoje retai skambančias operas. Pernai didžiulio publikos susidomėjimo sulaukusios Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“ ir Pietro Mascagni‘o „Kaimo garbė“ įkvepia mus ir toliau stebinti klausytojus rečiau girdimų kūrinių programomis. Šių metų festivalyje laukia premjera Lietuvoje – jautriausio prancūzų melodisto Jules‘io Massenet vienaveiksmė opera „Teresė“, o baigiamajame koncerte nuskambės kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus miuziklo „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Taip pat labai džiaugiuosi unikalia galimybe Lietuvos publikai susitikti su išskirtinio tembro dainininke dama Sarah Connolly.“

Edgaras Montvidas. J. Danielevičiaus nuotr.

Pernai pradėtas gražus festivalio bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru tęsis ir sekančią vasarą. Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme LNOBT orkestras ir vyrų choras, diriguojami maestro Ričardo Šumilos, suteiks publikai išskirtinę progą pirmą kartą Lietuvoje išgirsti retai skambančią J. Massenet operą „Thérèse“ (liet. „Teresė“). Savo siužetu ir nuostabia muzika intriguojančiame kūrinyje pagrindines partijas dainuos mecosopranas Justina Gringytė ir tenoras Edgaras Montvidas.

Justina Gringytė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Teresė“ – viena paskutiniųjų J. Massenet operų (viso kompozitorius jų parašė 25) ir viena iš tų, dėl kurių amžininkai vadino kompozitorių „moters sielos poetu“. Kūrinio centre – moteris, besiblaškanti tarp meilės ir pareigos. Dviejų veiksmų opera, sukurta pagal prancūzų literato ir teatro „Comédie-Française“ direktoriaus Jules‘io Claretie libretą. 2013 m. koncertinė organizacija „Festival de Radio France et Montpellier“ išleido „Teresės“ įrašą.

Jeronimas Milius. Asmeninio archyvo nuotr.

Dvidešimt devintojo festivalio baigiamuoju akordu bus kompozitoriaus L. Vilkončiaus miuziklo „Pasaulio sutvėrimas“ premjera.

Ona Kolobovaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Muzikinės dramaturgijos žanras mane domina nuo tų laikų, kai Andrew Lloydas Webberis sukūrė roko operą „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Šis kūrinys man padarė didžiulį įspūdį ir nemažą įtaką“, – sakė kompozitorius.

Egidijus Bavikinas.  Asmeninio archyvo nuotr.

Rugpjūčio 25 d. operos koncertiniam atlikimui susiburs maestro G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Jeronimas Milius (vokalas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Steponas Zonys (baritonas).

Prancūziška romantika

„Apgailestaujame, kad, likus keletui dienų iki planuoto damos S. Connolly koncerto, tenka pranešti žinią apie atlikėją užklupusią ligą. Nuoširdžiai linkime damai Sarah’ai sveikatos ir kuo greičiau įveikti negalavimus. Birželio 21 d., kai turėjo įvykti karališkojo mecosoprano koncertas, publikos lauks E. Montvido rengiamas prancūziškosios romantikos vakaras. Kviečiame nepraleisti labai retai pasitaikančios progos išgirsti vieno garsiausių Lietuvos operos solistų solinį koncertą, į kurį galios bilietai, įsigyti į damos S. Connolly koncertą“, – žinia apie festivalio programos pokyčius dalijosi Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Birželio 21 d. E. Montvidas išlaikys kolegės damos S. Connolly užduotą temą – prancūzų romantika. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis atliks Ernesto Chaussono vokalinį ciklą „Meilės ir jūros poema“, skambės garsusis Maurice’o Ravelio „Bolero“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Keturių preliudų fortepijonui“ versijos simfoniniam orkestrui premjera.

Pasak E. Montvido, E. Chaussonas išsiskiria poetiškumu, regis, ne tik žodžiuose, bet ir garsų sąskambiuose išnyra menininką įkvėpę vaizdiniai: subtiliosios alyvos, jūros ir dangaus žydrynė, vėjo plaikstomi krentantys lapai ar mėnesiena, oras, pritvinkęs žiedų aromato. Iš tiesų tai simbolistinė kompozicija – garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis E. Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Vienas garsiausių Lietuvos operos solistų E. Montvidas koncertuoja daugelyje pagrindinių Europos ir JAV operos teatrų, festivalių ir koncertų salių: Londono „Covent Garden“, Miuncheno „Bayerische Staatsoper“, Berlyno „Komische Oper“, Anglijos, Škotijos nacionaliniuose, Hamburgo, Frankfurto, Amsterdamo, Oslo, Ženevos, Dresdeno, Leipcigo, Liono, Bordo operos teatruose, Santa Fė (JAV), Glaindborno (Anglija) ir Provanso Ekso (Prancūzija) festivaliuose. Lietuvos klausytojų mylimas atlikėjas yra apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, o 2023 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Pažaislio festivalio organizatoriai primena, kad klausytojai, kurie dėl pasikeitusio koncerto solisto norės grąžinti bilietus, galės tai padaryti bilietų įsigijimo vietose.

Karčios patirties žinia

Birželio 22 d. Rietavo kultūros centre skambės monumentali graikų kilmės Kanados kompozitoriaus Christos’o Hatzis’o kantata „Wormwood (Chornobyl)“. Černobylio katastrofos 20-mečiui sukurtą opusą atliks jungtinės puikių muzikantų pajėgos: Kauno valstybinis choras, baritonas Andrius Apšega, populiariosios muzikos atlikėjas Mantas Jankavičius, laikiną prieglobstį Lietuvoje radęs diskantas iš Ukrainos Kirilas Dernovyi, skaitovas Giedrius Prunskus ir Kauno fortepijoninis trio, kuriame groja pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė. Gausiam atlikėjų būriui diriguos Robertas Šervenikas.

Garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis E. Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais neramiais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių elektrinių pavadinimus, prisimename prieš 37 metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Aktualumo niekada neprarasiančios kantatos „Wormwood (Chornobyl)“ dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.

Paklaustas apie savo kūrybines inspiracijas Ch. Hatzis’as sako norįs savąja muzika debesyse atverti mažą plyšelį, pro kurį galėtų prasiskverbti jo skleidžiama šviesa. „Esu greičiau pasekėjas, o ne meistras, tad mano būties ir kūrybos modeliai ir patentai priklauso mano Mokytojui“, – kuklinasi kompozitorius.

Autorius prisimena kantatos „Wormwood (Chornobyl)“ atsiradimo aplinkybes: „Įprastai, prieš gimstant naujam kūriniui, manyje susivienija daugybė jėgų, kurios inspiruoja opuso idėją. Šiuo atveju atspirties tašku tapo prieš 20 metų įvykęs pokalbis su jaunu vienuoliu.“

Tai nutikę Atono kalne, vienuolių bendruomenėje Šiaurės Graikijoje. „Vienuolis užsiminė, kad Černobylio katastrofa buvo išpranašauta paskutinėje Naujojo Testamento knygoje „Apreiškimas Jonui“. Tuo metu šis teiginys man neturėjo konkrečios prasmės, kol, prieš pradėdamas kurti kantatą, paklausiau pažįstamo ukrainiečio, ar žodis „Černobylis“ reiškia ką nors konkretaus. Kai jis atsakė, kad tai reiškia – pelynas („Apreiškimo Jonui“ knygos „mirties žvaigždė“, kuri buvo nublokšta į žemę ir užnuodijo planetos vandenis, sukeldama daugybės žmonių mirtį), iš karto supratau, kad „Apreiškimo Jonui“ knygos ištraukos sudarys didžiąją dalį kūrinio teksto“, – anot autoriaus, keisto pavadinimo sutapimo tarp 2000 metų senumo knygos ir šiuolaikinio katastrofiško įvykio pakako, kad kūrybos procesas įsibėgėtų.

Kantatoje kompozitorius neapsiriboja vien „Apreiškimo Jonui“ tekstais, o papildo juos savais, visuotinį ir apokaliptinį aspektą nukreipiančiais į vidinį ir asmeninį požiūrį.

Ch. Hatzis’as sako kūriniu siekęs tyrinėti kitokias muzikines tradicijas, priešingas toms, kuriose biblinis tekstas buvo interpretuojamas praeityje ir kurios yra už jo paties muzikinio radaro ribų. Įvairios populiariosios muzikos idiomos, naudojamos kantatos muzikoje, užgimė iš noro susidoroti su šiuo čia ir dabar.

„Per daugelį muzikos kūrimo metų įsitikinau, kad dvasinė kelionė, kuri ir yra kompozicija, neturėtų būti racionaliai apgalvojama iš anksto. Ji privalo būti grindžiama dvasiniu pasitikėjimu ir tikėjimu, kad, kompozitoriui tapus dvasiniu kanalu, būtinai įvyks kažkas, kas padarys muziką vertingą kitiems. Kantatai „Wormwood (Chornobyl)“ nušvitimu tapo vaikas, vedantis devynių dalių (devyni – numerologinis Jėzaus Kristaus skaičius) procesiją į šviesią pabaigą paprasčiausios dainos pavidalu“, – apie paskutinę, diskanto atliekamą kūrinio dalį sako kompozitorius.

Kas? Koncertas "PASAULINĘ KLASIKOS ŽVAIGŽDĘ DAMĄ SARAH CONNOLLY KEIČIA EDGARAS MONTVIDAS".

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Birželio 21 d. 20 val.

Kas? Koncertas "C. HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS".

Kur? Rietavo kultūros centre.

Kada? birželio 22 d. 18 val.

Tačiau birželio 21 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme įvyks operos solisto, Nacionalinės premijos laureato Edgaro Montvido išskirtinis koncertas. Kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru E. Montvidas atliks prancūzų kompozitoriaus Ernesto Chaussono dainų ciklą „Meilės ir jūros poema“. Tai reta galimybė išgirsti E. Montvido, dažniausiai koncertuojančio ne Lietuvos scenose, koncertą.

„Apgailestaujame, kad likus keletui dienų iki planuoto damos S. Connolly koncerto, tenka pranešti žinią apie atlikėją užklupusią ligą. Nuoširdžiai linkime Sarah sveikatos ir kuo greičiau įveikti ligą. Birželio 21 d., kai turėjo įvykti karališkojo mecosoprano koncertas, publikos lauks E. Montvido rengiamas prancūziškosios romantikos vakaras. Kviečiame nepraleisti labai retai pasitaikančios progos išgirsti vieno garsiausių Lietuvos operos solistų koncertą, į kurį galios bilietai įsigyti į S. Connolly koncertą“, – žinia apie festivalio programos pokyčius dalijosi Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Tenoras Edgaras Montvidas./ Organizatorių nuotr. 

Birželio 21 d. E. Montvidas išlaikys kolegės S. Connolly užduotą temą – prancūzų romantiką, atlikdamas E. Chaussono dainų ciklą „Meilės ir jūros poema“. Pasak E. Montvido, kūrinys išsiskiria savo poetiškumu, regis, ne tik žodžiuose, bet ir garsų sąskambiuose išnyra menininką įkvėpę vaizdiniai – subtiliosios alyvos, jūros ir dangaus žydrynė, vėjo plaikstomi krentantys lapai ar mėnesiena, o oras pritvinkęs žiedų aromato. Iš tiesų tai simbolistinė kompozicija – garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis E. Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Gintaras Rinkevičius./ A. Oshepkov nuotr. 

Karališkasis britų mecosopranas S. Connolly tęs bendradarbiavimą su Pažaislio muzikos festivalio organizatoriais, ieškant galimybių koncertą Lietuvos publikai pristatyti festivalyje ateityje.

Primename, kad į E. Montvido koncertą galios į damos S. Connolly koncertą įsigyti bilietai arba juos galima grąžinti jų įsigijimo vietose.

Su karališkuoju britų mecosopranu Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas Edgaras Montvidas susitiko prieš beveik penkiolika metų – „North Opera“ pastatytoje Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. „Mane iškart pakerėjo jos „šokoladinis su brandžiu konjaku“ balsas“, – pirmuosius pažinties įspūdžius prisiminė E. Montvidas ir džiaugėsi, jog tuometė scenos partnerė dabar koncertuos Lietuvoje.

Foto iš operos „Kapulečiai ir Montekiai“, Opera North. Organizatorių nuotr. 

Pasaulinę šlovę dainininkė pelnė baroko muzikos interpretacijomis, atvėrusiomis duris į Milano „Teatro alla Scala“, Niujorko „Metropolitan“, Londono „Royal Opera House“ ar prestižinio Glindeburno operos festivalio scenas. Ji dažnai pasirodo koncertų salėse, atlikdama solo partijas stambios formos kūriniuose ir rengdama dainų vakarus. Koncerte Pažaislyje S. Connolly atliks savo vieno mėgstamiausių koncertinių opusų ciklą – „Vasaros naktys“. Šešių dainų ciklas po sukūrimo kurį laiką buvo primirštas, bet vėliau tapo vienu dažniausiai atliekamų H. Berliozo kūrinių.

Artėjant susitikimui su Lietuvos publika S. Connolly sutiko pasidalinti mintimis apie meilę muzikai, bendravimo su publika ypatumus bei artėjantį koncertą. 

– Šią vasarą pirmą kartą koncertuosite Lietuvoje. Įdomu, ar turite kokių nors lūkesčių galvodama apie būsimą koncertą ir pirmąjį susitikimą su Lietuvos publika?

– Labai nekantrauju ir jaučiuosi pakylėtai, kai galvoju apie artėjantį koncertą Kaune. Esu iš tų žmonių, kurie gyvena šia akimirka, tad nekuriu jokių ypatingų lūkesčių, tiesiog labai laukiu galimybės jūsų šiltai ir nuostabiai publikai atlikti ciklą „Vasaros naktys“ („Les nuits d'été“). Pažaislio muzikos festivalyje dalyvausiu savo kolegos ir gero bičiulio Edgaro Montvido kvietimu. Jis man jau minėjo, jog publikai gerokai iš anksto buvo pristatyta programa, tad ir jūs žinote, ko tikėtis mano koncerte, nebent dar nežinote, kokią suknelę vilkėsiu (juokiasi – aut. pastaba). Nekantriai laukiu birželio 21 dienos ir viliuosi išvysti daug muziką mylinčių žmonių.

– Pažaislio muzikos festivalio misija – kurti meilę muzikai. Kas Jums yra meilė ir kokią erdvę visoje Jūsų meilės sąvokoje užima meilė muzikai?

– Savo gyvenimo neįsivaizduoju be muzikos, ji yra centrinė mano gyvenimo ašis. Muzika buvo ir savotiška terpė, kurioje mokiausi meilės ir pagarbos sau. Muzikoje privalai būti nuoširdus ir absoliučiai atviras. Savo studentus mokau, kad jie turi išreikšti save muzikoje, kuri jiems yra artimiausia. Tačiau primenu ir tai, kad kartais tenka atlikti ir kūrinius, kurie tau nėra prie širdies, nes juk reikia kažkaip prasimanyti lėšų būsto nuomai (juokiasi – aut. pastaba). Tik idealiame pasaulyje galėtume dainuoti vien tik tą muziką, kurią mylime. Tačiau įdomu mesti sau iššūkį ir atverti naujas galimybes, nebijoti išbandyti kažką naują, nesvarbu, ar tai būtų senoji, ar šiuolaikinė muzika, pamėginti atrasti save naujai, netikėtai.

Ciklas „Vasaros naktys“ yra labai jautrus, asmeniškas, dainos kalba apie meilę, mirtį, sielvartą. Iš šešių šio ciklo dainų keturios yra persmelktos liūdesio, tačiau pirmojoje ir paskutiniojoje pasakojama apie vyresnio amžiaus žmogų, kuris savo mylimąją ar mylimąjį ragina nekurti jokių lūkesčių, o tiesiog būti čia ir dabar ir mėgautis kelione – gyvenimo kelione. Taip ir aš suvokiu muziką ir santykio kūrimą su ja – neturėti išankstinių lūkesčių. Keliu sau labai aukštus tikslus dėl savo atlikimo, technikos, bet tada tiesiog noriu išgyventi muziką ir perteikti tai klausytojui.

Mes nuolat keičiamės ir tai atsispindi mūsų kūrinių interpretacijose. Paskutinį kartą šį ciklą atlikau iki savo vėžio diagnozės. Dabar jį atliksiu pasveikusi ir labai aiškiai savyje jaučiu, kad grįšiu į šį kūrinį visiškai kitokia, tarsi nauja, su kitokiu, daug pozityvesniu nusiteikimu.

Meile muzikai dalinuosi su savo dukra, kuri yra svarbiausias žmogus mano gyvenime. Nors ji studijuoja aktorinį ir neplanuoja rinktis operos solistės kelio, tačiau taip pat puikiai dainuoja ir muzika jai irgi yra labai svarbi. Mums abiem muzika reiškia be galo daug.

Pasaulinio garso mecosopranas iš Jungtinės Karalystės dama Sarah Connolly. Organizatorių nuotr.

– Kas, Jūsų nuomone, gali retai su klasikine muzika susiduriančiam žmogui pažadinti meilę šiam žanrui?

– Pirmasis žingsnis yra pritraukti žmones į koncertų sales ar kitas įvairias erdves, kur koncertus rengia ir jūsų festivalis. Tuomet jau didžiulė atsakomybė tenka mums, atlikėjams, – turime būti paprasti, atviri ir prieinami, kad publika tai pajustų ir užsimegztų nuoširdus ryšys. Manau nepaprastai svarbu, kad istoriją scenoje ne tiesiog papasakotume, o patys išgyventume, iš tiesų pajausdami pačias įvairiausias emocijas: džiaugsmą, nusivylimą, meilę, liūdesį, baimę. Kiekvieno atlikėjo misija – nuoširdus atlikimas, įsijaučiant ir išgyvenant kūrinį per savo patirtis ir tuo dalijantis su publika.

– Kodėl dalis žmonių atsargiai žiūri į klasikinę muziką ir kodėl kartais kyla minčių, kad ši muzika ne man, aš jos nesuprasiu? Ar reikia stengtis ją suprasti, ar užtenka tiesiog būti joje taip, kaip mes visi galime, ir mėgautis akimirka?

– Manau, kad svarbi tam tikra pusiausvyra. Pavyzdžiui, kai pradedate skaityti knygą ir jos pradžia atrodo sudėtinga, dalis žmonių ją užverčia ir padeda. Tačiau yra kita dalis žmonių, tarp kurių ir aš, kurie vis mėgina dar ir dar kartą suvokti knygos kalbą, mintį. Manau, kad tai reikalauja iš žmogaus tam tikrų pastangų. Panašiai yra su klasikine muzika. Tai nereiškia, kad žmogus prieš koncertą privalo eiti skaityti knygas apie kūrinį ar analizuoti skirtingas interpretacijas, bet jei yra galimybė koncerte turėti kūrinio teksto vertimą tai tikrai padeda, nes klausytis kai supranti apie ką dainuoja daug maloniau. Mano atsakymas būtų nebijoti ir paklausti savęs – o kodėl gi ne? Klasikinės muzikos pasaulyje yra visokių, taip pat ir neigiamų pavyzdžių, čia pasitaiko arogancijos, savanaudiškumo ir baisaus prisitaikėliškumo, tarkim, solistės Annos Netrebko pavyzdys.

Tačiau, mano įsitikinimu, atlikėjai pasaulyje atlieka tam tikrą tarnystę, jie turi tam tikrą platformą, kurią gali išnaudoti kovai už gerus ir teisingus dalykus – mano marškiniai šiuo metu paženklinti kovos už Ukrainą simbolika, nes tikiu, kad turime apie tai kalbėti. Esame čia ne tik dainuoti, bet ir tam, kad padėtume ateinančioms kartoms įveikti įvairias baimes ir skatinti juos pažinti naujus dalykus.

– Dažnai girdime sakant „mėgstamas (mylimas) kompozitorius ar atlikėjas“. Ar jūs turite savo mėgstamiausių (mylimiausių) kūrėjų sąrašą? Kokią poziciją jame užima Hectoras Berliozas?

– Labai vertinu H. Berliozo muziką, o mano mėgstamiausių kompozitorių sąrašo viršuje yra Gustavas Mahleris. Jo muzikinė kalba kyla iš pačių širdies gelmių. Kartais jo kūriniai skamba labai rafinuotai, gal net kiek nežemiškai ir yra tarsi nepasiekiami mums, tačiau jaučiu, jog iš jo muzikos kažko pasisemti gali kiekvienas. Jo kūriniuose persipina pasaulio muzika, kalniečių folkloras. Jis pasakoja apie tuos, kurie jį supo ir paliko giliausią įspūdį, pavyzdžiui, karių gyvenimus, nes vaikystėje jų kaimynystėje buvo įsikūrusios kareivinės. G. Mahlerio muzikoje atsiskleidžia meilės, praradimo temos.

Kompozitoriaus Trečiosios simfonijos paskutinės dalies kūrinys „Ką man kalba meilė“ man yra tobulumo viršūnė – orkestruotė, intymumu persmelktas skambesys, nuostabi styginių instrumentų atliekama kukli melodija, viskas taip subtilu. Ypatingai pastaraisiais sudėtingais man metais supratau, kad G. Mahlerio muzika man yra labai artima. Nors jis buvo visiškas pesimistas, o aš esu optimistė ir nežinau, ar pačiam kompozitoriui patiktų mano interpretacijos, bet, man regis, galiu gerai suprasti jo liūdesį, mąstymą ir meilės suvokimą muzikoje.

Anksčiau dainavau labai daug Georgo Friedricho Händelio ir Johanno Sebastiano Bacho muzikos. Mano mėgstamiausios G. F. Händelio operos „Julijus Cezaris“ ir „Ariodantė“, ypatinga oratorija „Teodora“ – šiuos kūrinius daugybę kartų teko dainuoti visame pasaulyje. Labai žaviuosi kompozitorių Roberto Schumanno, Benjamino Britteno muzika. Man atrodo, kad šio kompozitoriaus dramatinė kantata „Phaedra“, opera „Lucretia“, kurią neseniai dainavau, kalba klausytojui iš pačių širdies gelmių. Labai mėgstu Erichą Korngoldą, kurio kūryba, deja, buvo visiškai neįvertinta savo laiku. Kaip pianistė išskirčiau Wolfgango Amadeus Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno kūrybą, man regis W. A. Mozarto opera „Tito gailestingumas“ yra tikrai ypatinga. Maurice‘o Ravelio, Ernesto Chaussono, Claude‘o Debussy… Mano mėgstamų kompozitorių sąrašas tiesiog begalinis, esu taip apdovanota!

– Grįžtant prie H. Berliozo ciklo „Vasaros naktys“, Jūs minėjote, kad cikle labai ryški meilės bei mirties dualumo linija. Kaip apibūdintumėte tą nežinomą meilės salą („L‘île inconnu“), į kurią norėtų patekti lyrinis ciklo herojus? Ar joje yra vietos muzikai ir ją mylinčiam klausytojui?

– Manau, kad tai kūrinys apie tuos, kurie turi drąsos negalvoti apie tai, kas nutiks ateityje ir nebijoti to, kas laukia. Tai tarsi būti čia ir dabar metafora. Būti laisvu, atviru, nebijoti priimti šią akimirką tokią, kokia ji yra be išankstinių lūkesčių, be nieko, kas tave pririša, prikausto. Dainoje kalbama apie artumos su gamta temą, joje figūruoja vanduo, saulė, gėlės, kvapai, meilė, ten gali būti ir muzika.

– Sakoma, kad ketvirtąją ciklo dainą H. Berliozas orkestravo specialiai savo būsimai antrajai žmonai Marie Recio. Ar ši daina išsiskiria iš viso ciklo kokiomis nors ypatingomis savybėmis, kuriose juntamos meilės apraiškos?

– Daina labai romantiška, nors joje kalbama apie buvimą toli nuo mylimo žmogaus, tačiau ji baigiasi šviesia mažorine tonacija, tad, manau, viskas baigiasi gerai. Kelios kitos ciklo dainos yra tikrai tamsios, o ši man yra istorija apie begalinį ilgesį, kuri visgi vainikuojama pozityviu tikėjimu. Myliu šias dainas ir nekantrauju jas atlikti Lietuvoje.

Penas muzikos gurmanams

Vienu geriausių šiandienos pasaulio mecosopranų tituluojama dainininkė į Lietuvą atvyks Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo Edgaro Montvido kvietimu. Su ja lietuvių solistui teko susitikti prieš beveik penkiolika metų – „North Opera“ pastatytoje Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. E. Montvidas tuo metu atliko Tebaldo vaidmenį, o britų scenos žvaigždė – Romeo.

„Mane iškart pakerėjo jos „šokoladinis su brandžiu konjaku“ balsas“, – pirmuosius pažinties įspūdžius prisimena E. Montvidas.

Durhamo grafystėje gimusi muzikė muzikos keliu žengė kaip atlikėja – nuo mažų dienų mokėsi groti pianinu, vaikystėje dainavo bažnyčios chore. Vėliau mokėsi Klarendono koledže, muzikos mokslus derindama su sportu – net tapo koledžo stalo teniso čempione.

Susitikimas su ja yra tikra atgaiva, leidžianti vėl patikėti didžiojo meno galia.

Būsimoji operos žvaigždė savo jėgas dalijo tarp fortepijono ir vokalo studijų ir besimokydama Karališkajame muzikos koledže. Kurį laiką svarsčiusi, ką rinktis: džiazo pianistės, dainininkės ar klasikinio vokalo karjerą – galiausiai, pačios žodžiais, ji suprato: noras dainuoti Maurice’o Ravelio „Shéhérazade“ buvo stipresnis.

Ryški asmenybė ne tik scenoje

Pasaulinę šlovę dainininkė pelnė baroko muzikos interpretacijomis, atvėrusiomis duris į Milano „Teatro alla Scala“, Niujorko „Metropolitan“, Londono „Royal Opera House“, prestižinio Glindeburno operos festivalio scenas. Šiandien ji dažnai pasirodo koncertų salėse, atlikdama solo partijas stambios formos kūriniuose ir rengdama dainų vakarus.

Jos repertuaras labai platus: tai ir Richardas Wagneris, ir įvairių XX a. kompozitorių kūriniai.

Kolegos: damos S. Connolly prtneris operoje „Montekiai ir Kapulečiai“ – Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas E. Montvidas. / Organiztorių nuotr.

Damos S. Connelly pasirodymą scenoje puikiai apibūdino Alejandro Martinezas iš „Platea Magazine“. „Elegancija, nuoširdumas – tai, ką  pasiekia tik nedaugelis menininkų. Profesijoje, kurioje nemažai  paviršutiniškumo, sutikti tokią autentišką moterį kaip S. Connolly yra tarsi oazė viduryje dykumos“, – anot kritiko, susitikimas su ja yra tikra atgaiva, leidžianti vėl patikėti didžiojo meno galia.

Vis dėlto, pabrėžia E. Montvidas, dainininkė garsėja ne tik išskirtiniais pasirodymais scenose, – ji yra įdomi ir šilta asmenybė, plačiai regima aktyvistė.

Autoritetinga menininkė garsiai pasisakė „Brexit“ tema, įvardydama šio proceso grėsmes Didžiosios Britanijos jauniesiems atlikėjams. Dama S. Connolly jaudinosi, kad, šaliai išstojus iš ES, jauni menininkai patirs tam tikrą atskirtį, neteks galimybių pristatyti savo talentą Europos ir pasaulio mastu. Šiuo metu solistė intensyviai rūpinasi Anglijos nacionalinės operos, kuriai stipriai sumažintas finansavimas, išsaugojimu.

Už nuopelnus muzikai ji buvo apdovanota Britų imperijos ordinu, jai suteiktas damos titulas. „Nesuklysiu pasakydamas, kad ji išties pelnytai gavo damos titulą, suteiktą pačios Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II“, – apie S. Connolly indėlio į Britanijos kultūrą įvertinimą kalbėjo E. Montvidas.

Muzikinės vasaros pranašai

Birželio 21-ąją dama S. Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“, koncerte skambės garsusis M. Ravelio „Bolero“. Mėgautis spalvingomis orkestruotėmis ir karališko mecosoprano skambesiu festivalis pakvies į prancūziškosios romantikos sala virtusį Pažaislio vienuolyno didįjį kiemą.

„Vasaros naktys“, – vienas mėgstamiausių damos S. Connolly koncertinių opusų ciklų. Šešių dainų ciklas po sukūrimo kurį laiką buvo primirštas, bet vėliau tapo vienu dažniausiai atliekamų H. Berliozo kūrinių.

Apie britės interpretaciją kritikai atsiliepia taip: „Atlikimas buvo labai intymus, o dainininkė užbūrė savo pasakojimu. Interpretacija intensyvi, tačiau stilinga, su gražiai suformuotomis frazėmis, kartais – kupina rimties. Stebina ne tik solistės dėmesys tekstui, bet ir spalvų, suteikiamų žodžiams, pojūtis.“

„Labai džiugu ir simboliška, kad pasitikdami gražiausias metų šventes ir sugrįžtančią saulę, šiemet galime klausytojus pakviesti į išties karališką muzikos vakarą“, – skelbia festivalio organizatoriai.

Damos S. Connolly koncerto anonsu Pažaislio muzikos festivalis pradeda artėjančio sezono programos pristatymą publikai, tad artimiausiu metu paskelbs kitų didžiųjų festivalio koncertų – pradedamojo ir baigiamojo – programas. Gerokai anksčiau nei įprastai atskleisdami juose pasirodysiančių muzikų vardus, festivalio organizatoriai mano leisiantys gerbėjams iš anksto suplanuoti apsilankymus koncertuose.