Patogus susisiekimas – tarp prioritetų

Jau ne vienus metus gatvės Kaune tvarkomos kompleksiškai – pradedama nuo požeminių komunikacijų tinklų ir baigiama patogios infrastruktūros įrengimu pėstiesiems bei vairuotojams. Tuo pačiu  imamasi sprendimų eismo sąlygoms pagerinti.

„Tvarkingos gatvės ir patogus susisiekimas – vienas iš miesto prioritetų. Kasmet atnaujiname dešimtis intensyvaus eismo arterijų, sankryžų, atėjo eilė darbams ir atokesnėse miesto vietose. Dauguma pėsčiųjų perėjų Kaune turi kryptinį apšvietimą. Tai svarbu kiekvienam pėsčiajam ar vairuojančiam, o ypač – mažiesiems kauniečiams, kad saugiai pasiektų mokyklas. Tai nėra tik trinkelės ir asfaltas – pirmiausia tai yra žmonių saugumas. Kauno policijos statistika rodo, kad pernai mieste avarijos nusinešė trijų žmonių gyvybes. Tai mažiausias skaičius per 20 metų. Kiekviena žūtis yra tragiška netektis, todėl keliame sau ambicingą tikslą – aukų skaičių Kauno gatvėse sumažinti iki nulio. Tikiu, kad prie to prisidės ir visi eismo dalyviai“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Trūksta atsargumo ir atidumo

Remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato surinktais statistiniais duomenimis, praėjusiais metais mieste registruota per 400 įskaitinių eismo įvykių. Skaudžių nelaimių priežastys nesikeičia – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršytas saugus greitis, oro sąlygų nepaisymas ar saugos diržo nesegėjimas.

Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus, eismo dalyviams neretai pritrūksta paprasčiausio atsargumo.

„Žmonių atidumas yra kritiškai svarbus. Vien per pastaruosius kelerius metus keli pėstieji žuvo dėl beatodairiško skubėjimo kirsti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Vienoje aikštelėje pėsčiąjį mirtinai kliudė atbuline eiga važiavęs vairuotojas. Dar viena pasikartojanti opi problema – viršytas greitis“, – skaudžių nelaimių priežastis vardijo M. Matusevičius.

Naujovės duoda rezultatus

Kaip skelbia savivaldybė, siekiant užtikrinti saugumą keliuose, Kaunas kaskart imasi naujų iniciatyvų ir net tampa pavyzdžiu Lietuvoje. Praėjusių metų spalį, remiantis didžiųjų pasaulio valstybių patirtimi, K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje įrengta pirmoji šalyje įstrižinė pėsčiųjų perėja. Specialistų teigimu, tokio tipo perėjos yra saugiausios – pėsčiajam kertant gatvę raudonas šviesoforo signalas dega visoms transporto priemonėms.

Prie didesnio saugumo miesto keliuose prisideda ir vairuotojus ant važiuojamosios dalies apie artėjančias pėsčiųjų perėjas įspėjantis rombo formos horizontalusis ženklinimas. Ne kartą kritikuotas sprendimas davė apčiuopiamų rezultatų – per pastaruosius ketverius metus nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus.

Be to, visos mieste naujai įrengiamos pėsčiųjų perėjos turi kryptinį apšvietimą, o tokių Kaune iš viso – jau 829.

Numatytas rekordinis biudžetas

Per pastaruosius ketverius metus Kaune iš viso suremontuota apie 166 km esamų gatvių ir įrengta beveik 50 km šaligatvių. Siekiant užtikrinti dar didesnį saugumą, vien per 2022 metus atnaujintos ir devynios sankryžos.

Šiemet susisiekimo infrastruktūrai atnaujinti skirtas rekordinis biudžetas – apie 32 mln. eurų. Iš jų apie 12 mln. sudarys Lietuvos automobilių kelių direkcijos skiriamos lėšos.

„Maždaug trečdaliu padidintas biudžetas tokiai infrastruktūrai leis ir toliau gerinti situaciją, sutvarkant dar daugiau objektų – nuo požeminių perėjų iki viadukų. Per šiuos metus rangovai planuoja baigti pagrindinių gatvių kapitalinį remontą Romainiuose, Palemone, pradės darbus ir Savanorių prospekto dalyje nuo Pramonės iki Taikos prospektų. Pabaigos link artėja ir Radvilėnų plento rekonstrukcija ties A. Mickevičiaus slėniu, šalia įrengiant naują taką pėstiesiems bei dviratininkams. Be to, Kaunas ruošiasi Kėdainių tilto statyboms bei viaduko įrengimui ties Ašigalio gatve ir Islandijos plentu“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pėstiesiems numatyta ir daugiau patogumų – Karaliaus Mindaugo prospekte jau pradėta tvarkyti požeminė perėja, kartais dar vadinama „ugniagesių tuneliu“. Čia numatyta ne tik atnaujinti konstrukcijas, bet ir nukasti dalį krantinės šlaito pylimo, paruošiant erdves kavinei ir nedideliam amfiteatrui su terasa bei vaizdinga Nemuno salos panorama.

Iki šiol LED lempomis jau apšviestos 34 intensyvaus eismo perėjos Kėdainių mieste ir rajone – Labūnavoje bei Akademijoje. Šiam svarbiam projektui iš savivaldybės biudžeto jau skirta beveik 109 tūkst. eurų.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius papasakojo, kad įprastos gatvių apšvietimo lempos buvo pakeistos naujomis, taupiomis, ryškiau šviečiančiomis. Siekiant užtikrinti eismo dalyvių – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – saugumą rajono keliuose ir gatvėse pailgintas gatvių apšvietimo laikas miesto, taip pat kaimo seniūnijose.

Racionaliai perskirsčius Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšas, rajono seniūnijų gyvenviečių apšvietimui skiriamas finansavimas trečdaliu didesnis nei ankstesniais metais.

„Lėšos, išleistos gyventojų, o ypač mūsų vaikų saugumui garantuoti, tikrai nėra didelė našta savivaldybės biudžetui. Žmonių sveikatos ir gyvybių sąskaita taupyti negalime“, – sakė S. Grinkevičius.

Kėdainių rajono mero teigimu, situacija gatvėse ir keliuose nuolat sekama. Jei bus pastebėta, kad dar kai kurios perėjos nėra saugios, bus imtasi visų galimų priemonių situacijai gerinti.

Dėmesys pėstiesiems

Pernai Kauno keliuose žuvo aštuoni žmonės, iš jų keturi – pėstieji. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai tikina, kad tokie rodikliai yra vieni mažiausių per pastarąjį dešimtmetį. 2017 m. Kauno gatvėse įrengta įvairių eismo saugumo priemonių, kurios galėjo pagerinti statistiką. Šiais metais saugaus eismo specialistai sustoti neketina.

Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras sakė, kad iki šių metų pabaigos Kaune turėtų beveik nelikti neapšviestų pėsčiųjų perėjų. Pernai 321 perėja papildomai apšviesta LED. Iki tol mieste buvo vos 150 apšviestų perėjų.

"Mieste dar liko 200 visiškai neapšviestų perėjų. Šiemet tikimės, kad jose pavyks įrengti apšvietimą ir taip pagerinti matomumą", – vylėsi specialistas.

Jis pastebėjo, kad anksčiau judrioje Kovo 11-osios gatvėje, įrengus išmaniąsias pėsčiųjų perėjas, sumažėjo eismo įvykių.

"Rezultatai rodo, kad pėsčiųjų saugumui įtakos turi ir įrengtos išmaniosios perėjos. 2016 m. Kovo 11-osios gatvėje buvo 24 eismo įvykiai, 2017 m. – keturiolika. Lyginant nukentėjusių pėsčiųjų skaičių, 2016 m. nukentėjo septyni žmonės, o pernai – vienas. Artimiausiu metu dvi tokios perėjos bus įrengtos ir Tunelio gatvėje", – planus pristatė P.Keras.

Nauji koriai

Šiais metais Kauno sankryžose bus plečiamas geltonųjų korių tinklas. Geltonomis linijomis pažymėtos sankryžos pasiteisino, vairuotojai pavyzdingiau laikosi Kelių eismo taisyklių ir nevažiuoja į sankryžą, jei toliau neįmanoma važiuoti. Taip didėja sankryžos pralaidumas ir vairuotojams nereikia laukti, kol atsilaisvins kelias.

Eismo saugumo komisijoje pritarta, kad koriai artimiausiu metu bus įrengti Partizanų gatvės ir J.Basanavičiaus alėjos sankryžoje, pastarosios alėjos ir Taikos prospekto sankirtoje, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos gatvių sankryžoje. Geltonos juostos bus pažymėtos ir dar vienoje centrinėje Kauno vietoje – Šv.Getrūdos gatvės ir Savanorių prospekto sankryžoje. Po sankryžų rekonstrukcijų korį planuojama įrengti ir Kovo 11-osios, Chemijos bei Dujotiekio gatvių sankryžoje.

Įprastu horizontaliuoju kelio ženklinimu turėtų būti paženklintos visos Kauno gatvės, kurių danga yra tinkama. P.Keras tikino, kad aiškiai pažymėtos eismo juostos miesto gatvėse leis išvengti avarijų, kai vairuotojai išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, nes nesusigaudo, kiek gatvės pločio užima jo eismo juosta.

"Eismo juostos yra kaip kelrodės vairuotojams, kurios nukreipia važiuoti teisingai", – pridūrė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Žiedo nebebus

Eismo saugumo specialistams iškilo galvosūkis, ką daryti su dviem nesaugiomis Kauno vietomis. Pastebima, kad Birželio 23-osios gatvės ir V.Krėvės prospekto žiedinėje sankryžoje pėsčiųjų perėjose yra nesaugu. Kai kur pėstiesiems reikia kirsti net tris eismo juostas, todėl planuojama kelias perėjas panaikinti. Kelių ir transporto tyrimo institutas siūlo pėsčiųjų perėją, esančią V.Krėvės prospekte, perkelti arčiau žiedo, kad pėstieji gatvę kirstų per įrengtą saugumo salelę.

Mieste dar liko 200 visiškai neapšviestų perėjų, tad šiemet tikimės, kad jose pavyks įrengti apšvietimą.

Tuomet dar viena perėja vestų per žiedo vidurį ir taip žmonės galėtų kirsti Birželio 23-iosios gatvę. Specialistai įsitikinę, kad kitas perėjas iš Birželio 23-osios gatvės reikėtų naikinti.

Kyla problema, kad pėstieji įpratę naudotis esamomis perėjomis. Svarstoma, gal vertėtų prie žiedo įrengti ir šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją.

Kita probleminė vieta – Kalniečių ir Žeimenos gatvių sankryžą. Eismo saugumo komisija dar praėjusiais metais buvo nutarę šioje vietoje įrengti žiedinę sankryžą, nes vairuotojai nesusigaudo, kuria juosta jiems reikia važiuoti. Esamo sankryžos ploto užtenka žiedinei sankryžai įrengti, tačiau šios minties specialistai atsisakė.

Kelių ir transporto tyrimų institutas paskaičiavo, kad per rytinį ir vakarinį piką sankryžą kerta apie 1,7 tūkst. automobilių. Įrengus žiedą, sumažėtų pralaidumas. Tikėtina, kad spūstys pradėtų formuotis aplinkinėse gatvėse.

Buvo sumodeliuota šviesoforu reguliuojama sankryža su keturiomis šviesoforo fazėmis, tačiau ir tai nedavė norimo rezultato. Toks šviesoforas Kalniečių ir Žeimenos gatvių sankryžą piko metu visiškai užkimštų. Specialistai dar bandys pažiūrėti, kokia situacija būtų, jei sankryžoje būtų įrengtas šviesoforas su trimis fazėmis. Taip pat manoma, kad sankryža taptų saugesnė, jei ji būtų susiaurinta, tačiau nesumažintas esamas eismo juostų skaičius.

Naikins juodąsias dėmes

Pasak P.Kero, eismo saugumo priemonės įdiegtos ir panaikintos 76 vadinamosios juodosios dėmės. Šiandien yra likę dar aštuoniolika itin pavojingų vietų. Jos permainų turėtų sulaukti šiemet.

"2017 m. į eismo saugumą investuota tris kartus daugiau nei 2016-aisiais. Buvo nuolat atnaujinamas juodųjų dėmių žemėlapis. Tai daroma pasitelkiant ekspertus, kurie parenka tinkamiausias eismo saugumo priemones. Šiemet biudžeto projekte numatyta panaši suma kaip ir praėjusiais metais, tad tempas nebus mažinamas", – sakė Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis.

"Visi šių metų eismo įvykiai bus tiriami ir bus sudarytas naujas juodųjų dėmių žemėlapis. Ieškosime geriausių eismo saugumo priemonių. Savanorių prospekte ir Partizanų gatvėje yra likusių pavojingų vietų. Jas jau šiemet planuojama pradėti rekonstruoti, įvyko viešieji pirkimai, pasirašytos sutartys. Per šiuos metus  Savanorių prospekte nuo sankryžos su Taikos prospektu iki vadinamosios Muravos sankryžos bus pakeisti senieji šviesoforai. Rekonstravus Savanorių prospekto ir Partizanų gatvės sankryžas, bus išlaikoma žalioji automobilių srauto banga", – žadėjo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Įrengs naujus šviesoforus

Dar dvi juodosios dėmės likusios Prancūzų, Breslaujos ir Verkių gatvių sankryžose. Kai bus vykdoma Prancūzų gatvės rekonstrukcija, bus įrengta žiedinė sankryža. P.Keras sakė, kad kol kas jokių saugumo priemonių nėra įdiegta ir Petrašiūnuose esančioje R.Kalantos gatvėje.

Visi šių metų eismo įvykiai bus tiriami ir bus sudarytas naujas juodųjų dėmių žemėlapis. Ieškosime geriausių eismo saugumo priemonių.

"Šioje gatvėje jau parengtas techninis projektas šviesoforui įrengti", – pridūrė eismo specialistas.

Jis tikino, kad praėjusiais metais pastatyta nemažai šviesoforų, kurie leis saugiau gatvę kirsti pėstiesiems, tačiau dalis jų dar neveikia. Anot jo, norėjosi iki šalčių įbetonuoti šviesoforų stulpus, o dabar galima rūpintis jų programavimu bendroje šviesoforų sistemoje.

P.Keras pažymėjo, kad Sukilėlių prospekte atsiras dvi naujos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, kurios pagerins susisiekimą su Kauno klinikomis. Vienas šviesoforas atsiras sankryžoje su Eivenių gatve, kitas – sankryžoje su J.Lukšos-Daumanto gatve.

Taip šiemet planuojama rekonstruoti Studentų ir A.Baranausko gatvių sankryžą. Kartu bus įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, esančia ties Varpo gatve (netoli prekybos centro "Šilas"). Anot P.Kero, remiantis eismo srautų stebėjimo rezultatais, daroma išvada, kad spūstis A.Baranausko gatvėje dažnai kyla būtent dėl minėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes ji stabdo visą automobilių srautą.

Juodoji dėmė, esanti Chemijos ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, taip pat bus likviduota ir įrengtas šviesoforas. Taip padidės pėsčiųjų saugumas ir atskirti kairieji posūkiai. Šiemet bus užbaigtas Garažų gatvės ir V.Krėvės prospekto sankryžos rekonstrukcijos projektas.

Pripažinta netinkama

Praėjusį penktadienį Kauno gatves vertino saugaus eismo ekspertų grupė, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistų, Kauno miesto savivaldybės ir Kelių policijos tarnybos atstovų.

Itin daug dėmesio buvo skirta judriausioms miesto gatvėms ir pėsčiųjų saugumui jose. Atkreiptas dėmesys, kad intensyvaus eismo gatvėse, tokiose kaip Taikos prospektas, kuriose yra po tris eismo juostas judėti viena kryptimi, neturėtų likti nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų.

Susisiekimo ministerijaus Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis "Kauno dienai" tvirtino, kad į perėjų saugumą Kauno mieste buvo ne kartą atkreiptas dėmesys, o savivaldybės atstovai paraginti, kuo greičiau spręsti nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų intensyviose gatvėse klausimą.

"Matome, kad darbai Kaune juda į priekį, daugelyje tokių gatvių nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų neliko – jos arba jau panaikintos, arba reguliuojamos šviesoforų", – pabrėžė V.Pumputis. Pasak jo, remiantis patvirtintomis Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėmis, nereguliuojama pėsčiųjų perėja negali egzistuoti kelyje, kuriame viena kryptimi yra daugiau kaip dvi eismo juostos.

"Pirmiausia dėl to, kad pėsčiasis nesijaučia saugiai, kai jam reikia kirsti tokią plačią gatvę, antra – vairuotojai tokio tipo keliuose važiuoja daug greičiau, o neretai tokiose gatvėse ir maksimalus leistinas greitis yra didesnis nei įprastai mieste", – tvirtino V.Pumputis.

Kad ir kaip būtų paradoksalu, po vertinamojo ekspertų vizito vienoje iš vertintų ir netinkama pripažinta perėjų žuvo žmogus. Penktadienio vakarą automobilis "Audi A4" mirtinai sužalojo per perėją ėjusį vyrą. Vyras jau buvo beveik perėjęs šią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją – automobilis važiavo trečiąja eismo juosta. Tiesa, vairuotojas linkęs teigti, kad žmogus išbėgo staiga. Nuo smūgio pėsčiasis persivertė per mašinos stogą ir trenkėsi veidu į galinį stiklą. Tą patį vakarą nustatyta, kad žuvusysis – netoli nuo tragedijos vietos gyvenęs 70–metis. Kauno policijos pareigūnų teigimu, šiai nelaimei, kaip ir kitiems to vakaro eismo įvykiams, per kuriuos nukentėjo žmonės, įtakos turėjo ir lietus, ir tamsus paros metas.

Žada tvarkyti

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras tvirtino, kad visos egzistuojančios juodosios dėmės Taikos prospekte yra nustatytos ir jau yra užsakytas techninis projektas, kurį patvirtinus dar šiais metais nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje iškils šviesoforas, kuris bus įdiegtas į bendrą sistemą.

"Labai gaila, kad įvyko tokia nelaimė, tačiau tikrai nesėdime sudėję rankų ir artimiausiu metu, po šviesoforo įrengimo, tikimės, kad ši juodoji dėmė išnyks", – kalbėjo P.Keras. Kol bus įrengtas šviesoforas, perėja bus papildomai apšviesta. Tokios priemonės prašė ir Kauno kelių policijos tarnybos viršininkas Danas Česnauskas.

"Ateityje sieksime, kad tokių perėjų nebūtų ne tik Taikos prospekte, bet ir Baršausko bei kitose gatvėse", – teigė savivaldybės atstovas. Šioje gatvėje gali būti palikta tik viena nereguliuojama pėsčiųjų perėja prie žiedinės sankryžos, nes ji pėstiesiems nėra tokia pavojinga.

Daugiau dėmesio pėsčiųjų perėjoms artimiausiu metu žada skirti ir policijos pareigūnai. "Jau netrukus kauniečiai gatvėse išvys daugiau policininkų, kurie stebės, kaip kelių eismo taisyklių pėsčiųjų perėjose laikosi pėstieji ir kaip vairuotojai", – apie pradedamą taikyti prevencinę priemonę kalbėjo policijos viršininkas. Pasak jo, prie pavojingiausių pėsčiųjų perėjų darbuosis po du policininkus.

"Apskritai norėčiau paraginti visus – vairuotojus ir pėsčiuosius, vis ilgėjant tamsiajam paros metui, būti atidesnius. Pėstieji turėtų nepamiršti matomoje vietoje segėti atšvaito, o vairuotojai atminti, kad ne visuomet leistinas greitis yra saugiausias", – priminė D.Česnauskas.

Važiuoja nesaugiai

Dar viena skaudi nelaimė Taikos prospekte įvyko šeštadienį. Po dviejų automobilių susidūrimo į gydymo įstaigas išvežti net aštuoni žmonės – penki suaugusieji ir trys mažamečiai vaikai. Labiausiai nukentėjo dvi BMW automobilio, kurio vairuotojas, pirminiais duomenimis, ir sukėlė šią avariją, keleivės. Susidūrę automobiliai sumaitoti itin smarkiai. Vertindamas šį eismo įvykį P.Keras teigė, kad lemtingą įtaką avarijai turėjo nepasirinktas saugus greitis.

"Kalbėdami apie galimybes apsaugoti pėsčiuosius galime galvoti apie papildomų inžinerinių priemonių diegimą, tačiau jei turime galvoje piktybiškai greitį viršijančių vairuotojų pažabojimą, turime kalbėti apie tai, jog reikia daugiau prevencijų akcijų ir didesnių baudų", – mintimis dalijosi P.Keras.

D.Česnauskas teigė, kad kai kurie vairuotojai dar nepersiorientavo, pamiršo, kad vairavimas rudenį labai skiriasi nuo vairavimo vasarą, kai rudenį kelio danga neretai būna šlapia ir slidi. "Kad išvengtume tokių situacijų, turime kalbėti ne tik apie geresnį policininkų darbą gatvėse, bet ir apie gausesnį tokių priemonių, kaip greičio matuokliai ir įvairūs greičio mažinimo kalneliai, naudojimą", – kalbėjo D.Česnauskas.

„Bus įrengta ne mažiau kaip dešimt išmaniųjų interaktyviųjų perėjų, bus tiriamas jų efektyvumas. Perėjos turėtų įvairių daviklių pagalba pastebėti į perėją įžengusį asmenį ir signalizuoti vairuotojui tiek kelio ženkluose, tiek važiuojamojoje kelio dalyje įmontuotais signalais“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė šio projekto vadovas, Kauno savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas.

Idėjai įgyvendinti parinkta viena iš avaringiausių Kaune Kovo 11–osios gatvė. Išmaniosiomis technologijomis pažymėtos bus visos joje esančios nereguliuojamos perėjos.

„Kaunas yra pasidaręs juodųjų dėmių žemėlapį ir ištyręs vietas, kur dažniausiai įvyksta eismo įvykiai. Juodoji dėmė yra vieta, kur per ketverius pastaruosius metus eismo įvykiuose sužeista ne mažiau negu keturi eismo dalyviai. Ir viena iš avaringiausių gatvių ir yra Kovo 11–osios gatvė, kurioje mes turime dešimt juodųjų dėmių, didžioji dalis jų yra pėsčiųjų perėjos“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Tikimasi, kad perėjas pavyks įrengti iki metų pabaigos. Jos kainuos 160 tūkst. eurų, didžioji projekto dalis bus finansuota Norvegijos fondo lėšomis.

Prieš ir po perėjų įrengimo bus tiriamas jų veiksmingumas. Jeigu priemonė pasiteisins, tokių perėjų ruošiamasi įrengti ir daugiau.

Perėjų įrengimas yra projekto, kurio tikslas yra perimti iš Norvegijos patirtį geriant eismo saugumą, dalis. Kaip nurodo projekto rengėjai, nors Norvegijoje yra panašus automobilių skaičius kaip ir Lietuvoje, tačiau žuvusiųjų tūkstančiui gyventojų tenka triskart mažiau.