Honkongas, buvusi Jungtinės Karalystės kolonija iki 1997 metų perdavimo Kinijai, antradienį po pagreitinto teisėkūros proceso priėmė saugumo įstatymą, paprastai vadinamą 23 straipsniu, pagal kurį numatytos bausmės už penkis nusikaltimus.

„Kinijos vyriausybė yra tvirtai pasiryžusi saugoti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus, įgyvendinti vienos šalies ir dviejų sistemų politiką ir priešintis bet kokiam išorės kišimuisi į Honkongo reikalus. Visi išpuoliai ir šmeižtas niekada nebus sėkmingi ir yra pasmerkti žlugti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

JK užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) teigė, kad tai buvo skubotas įstatymo, kuris „dar labiau pažeis teises ir laisves, kuriomis naudojamasi mieste“, priėmimo procesas.

Atsakydama į tai, faktinė Kinijos užsienio reikalų ministerija Honkonge papriekaištavo JK, kad ji „veidmainiauja ir taiko dvigubus standartus“, netiesiogiai užsimindama apie Londono nacionalinio saugumo įstatymus.

„Jungtinė Karalystė skelbia kurstančius ir neatsakingus komentarus apie Honkongo padėtį [...], visa tai lemia giliai įsišaknijusi kolonizatoriaus ir pamokslautojo mąstysena, – trečiadienį pareiškime teigė kinų užsienio reikalų komisaras. – Raginame JK tinkamai nustatyti savo poziciją, pripažinti tikrovę ir atsisakyti fantazijų apie tolesnę kolonijinę įtaką Honkonge.“

Atsakydamas į ES kritiką, komisaro biuras išreiškė „stiprų nepasitenkinimą ir nepritarimą“ jos pastaboms.

„Raginame ES atsižvelgti į stiprų Honkongo poreikį laikytis šių teisės aktų ir atsisakyti veidmainiškų dvigubų standartų ir išankstinio nusistatymo“, – sakoma pareiškime.

Pagal britų susitarimą dėl šalies perdavimo Kinijai Honkongui 50 metų buvo garantuotos tam tikros laisvės, įskaitant teismų ir įstatymų leidžiamosios valdžios autonomiją, kuri remiasi principu „viena šalis, dvi sistemos“.

Susitarimas įtvirtino miesto, kaip pasaulinio lygio verslo centro, statusą, kurį sustiprino patikima teismų sistema ir politinės laisvės, nebūdingos žemyninei daliai.

Tai taip pat kelia abejonių dėl ilgalaikio Honkongo, kaip tarptautinio verslo centro, patrauklumo.

2020-aisiais Pekinas Honkongui nustatė nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo siekiama nubausti už keturis nusikaltimus – separatizmą, sukilimą, terorizmą ir sąmokslą su užsienio pajėgomis.

Nuo to laiko, kai buvo priimtas šis įstatymas, pagal jį buvo suimta beveik 300 žmonių, dešimtys politikų, aktyvistų ir kitų visuomenės veikėjų buvo įkalinti arba priversti išvykti į užsienį, o pilietinė visuomenė iš esmės buvo nutildyta.

Susirūpinimas

Honkongo lyderis Johnas Lee (Džonas Li) yra teigęs, kad naujai priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama už valstybės išdavystę, sukilimą, valstybės paslapčių vagystę ir šnipinėjimą, sabotažą ir išorinį kišimąsi, padės užpildyti Pekino teisės aktų paliktas spragas.

Vyriausybė yra sakiusi, kad jo sukūrimas buvo „konstitucinė pareiga“, kaip nurodyta Honkongo mažosios konstitucijos, kuria miestas valdomas nuo pat jo perdavimo, 23 straipsnyje.

Tačiau D. Cameronas teigė, kad paspartintas teisės aktų priėmimas kenkia Kinijos ir JK bendrajai deklaracijai – 1984 metais pasirašytam tarptautiniu mastu įpareigojančiam susitarimui, kuriuo Kinija sutiko valdyti Honkongą pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“.

„Raginu Honkongo valdžią [...] išlaikyti aukštą autonomijos ir teisinės valstybės laipsnį ir veikti pagal savo tarptautinius įsipareigojimus ir teisines prievoles“, – sakė jis.

Jo pareiškimas taip pat sulaukė Kinijos ambasados JK priekaištų, kuri jį pavadino „rimtu faktų iškraipymu“.

Ambasada teigė, kad įstatymas, pagal kurį už nusikaltimus, susijusius su valstybės išdavyste ir sukilimu, numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, „visiškai užtikrina Honkongo gyventojų teises ir laisves“.

„Raginame JK nutraukti savo nepagrįstus kaltinimus [...], susilaikyti nuo kišimosi į Kinijos vidaus reikalus bet kokia dingstimi“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos, Jungtinės Tautos, ES ir Japonija taip pat viešai kritikavo šį įstatymą.

Antradienį Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis pareiškė, kad JAV yra susirūpinusios dėl „plačių ir, mūsų nuomone, neaiškiai apibrėžtų apibrėžtų nuostatų“ šiame įstatyme.

JT teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) antradienį pasmerkė naujo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimą Honkonge ir pavadino jį skubotai priimtu ir „regresyviu žingsniu žmogaus teisių apsaugos srityje“.

ES sukritikavo ne tik numatomą įstatymo poveikį miesto laisvėms apskritai, bet ir sakė, kad jis gali turėti didelį poveikį Europos Sąjungos biuro, Europos konsulatų ir ES piliečių darbui Honkonge.

„Tai taip pat kelia abejonių dėl ilgalaikio Honkongo, kaip tarptautinio verslo centro, patrauklumo“, – teigiama antradienį paskelbtame ES pareiškime.

Trečiadienį Japonija prisidėjo prie šios nuomonės ir pareiškė, kad jai „labai svarbu palaikyti laisvą ir atvirą sistemą bei užtikrinti demokratinį ir stabilų Honkongo vystymąsi“.

Japonija „pakartoja esanti labai susirūpinusi dėl (Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo) priėmimo, kuris dar labiau pakirs pasitikėjimą sistema „Viena šalis – dvi sistemos“, pareiškė ji.

Prokuratūros duomenimis, 42 sulaikytieji buvo areštuoti.

Prancūzijoje trečią šeštadienį iš eilės vyko masiniai protestai prieš vadinamojo visuotinio saugumo įstatymo projektą, pagal kurį būtų apribotos visuomenės galimybės kontroliuoti teisėsaugininkų veiksmus.

Po pirmojo svarstymo Nacionalinės Asamblėjos patvirtintas įstatymo projektas sulaukė aštrios kairiųjų politinių partijų, žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų kritikos. Ypač kritikuojamas įstatymo projekto 24 straipsnis, kuriame numatomos bausmės už „kenksmingą“ teisėsaugos pareigūnų nuotraukų platinimą, o faktiškai, kaip mano protestuotojai, – už bet kokį jų fotografavimą ar filmavimą.

Be Paryžiaus, protesto akcijos įvyko Lione, Lilyje, Strasbūre, Dižone, Monpeljė ir kituose miestuose, rašo prancūzų žiniasklaida.

Kaip ir per ankstesnes protesto prieš šį įstatymo projektą akcijas, prie taikių protestuotojų, visų pirma Paryžiuje, prisijungė radikalaus „Juodojo bloko“ narių, kurių veiksmai eilinį kartą išprovokavo susirėmimus su policija, kuriai teko panaudoti vandens patrankas.

Kaip pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Prancūzijos sostinėje buvo daužomi langai, o palei Gambettos (Gambetos) prospektą buvo padegti keli automobiliai, demonstrantams žygiuojant centrinės Respublikos aikštės link.

Be to, buvo svaidomi daiktai į policininkus, kurie savo ruožtu panaudojo ašarines dujas. Panašios smurto scenos mieste buvo stebimos praėjusią savaitę, kai buvo protestuojama prieš svarstomą kontroversišką saugumo įstatymą, numatantį policijos pareigūnų nuotraukų platinimo ribojimus.

Aistras šalyje dar labiau pakurstė neseniai paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policininkai muša ir rasiškai įžeidinėja juodaodį.

Demonstracijos prieš naująjį įstatymą vyko visoje šalyje, o Paryžiaus centre esanti Respublikos aikštė, nepaisant koronaviruso pandemijos, buvo sausakimša.   

Praėjusį savaitgalį Paryžiuje įvykęs incidentas, kai buvo sumuštas juodaodis muzikos prodiuseris Michelis Zecleras (Mišelis Zekleras), padidino susirūpinimą dėl, kaip teigiama, sisteminio rasizmo policijoje. Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienio vakarą šį įvykį pavadino „gėda“.  

Sausakimšoje Paryžiaus aikštėje susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Policija – visur, teisingumo – niekur“, „policinė valstybė“ ir „šypsokis, kai tave muša“.

Paryžiaus valdžia reikalavo, kad organizatoriai mitingą organizuotų vienoje vietoje, bet penktadienį vakare pareigūnai suteikė leidimą surengti eitynes nuo Respublikos aikštės iki netoliese esančios Bastilijos aikštės.

„Politinė krizė“

Pradėtas tyrimas dėl keturių incidente dalyvavusių policijos pareigūnų veiksmų, tačiau komentatoriai teigia, kad vaizdai, kuriuos pirmasis paskelbė naujienų portalas „Loopsider“, galėjo ir nebūti paviešinti, jei kontroversiškasis saugumo įstatymo 24-asis straipsnis jau būtų įsigaliojęs.

Šis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuose matyti pareigas vykdantys policijos pareigūnai, viešą paskelbimą siekiant „pakenkti jiems fiziškai arba psichologiškai“.

Nacionalinis Susirinkimas šį teisės aktą priėmė praeitą savaitę, bet jį dar turi patvirtinti Senatas.

Remiantis 24-uoju straipsniu, už vaizdo įrašų ir nuotraukų su policijos pareigūnais paviešinimą pažeidėjams galėtų būti skirta iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 45 tūkst. eurų bauda.

E. Macronui kovojant su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis bei sprendžiant daugybę tarptautinių problemų, pasipiktinimas dėl šio įstatymo ir policijos smurto tampa dar viena krize vyriausybei.

Vyriausybė jau pasiuntė ženklų, kad kontroversiškąją įstatymo nuostatą galbūt ruošiamasi atšaukti: premjeras Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) penktadienį paskelbė, kad paskirs komisiją, turėsiančią perrašyti 24-ojo straipsnio projektą.

Tiesa, J. Castexui teko atsisakyti šio pasiūlymo, kai Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas, artimas E. Macrono sąjungininkas Richard'as Ferrand'as (Rišaras Feranas) apkaltino premjerą bandymu perimti parlamento vaidmenį.

Vyriausybė sako, kad tokia nuostata pareigūnus stengiamasi apsaugoti nuo grasinimų paviešinti su jais susijusią asmeninę informaciją (vadinamojo doksingo) ir persekiojimų internetu.

Tačiau žiniasklaidos profesinės sąjungos sako, kad teisės aktas gali suteikti policijai pagrindą uždrausti žurnalistams ir socialinių tinklų vartotojams fiksuoti pareigūnų įvykdomus pažeidimus.

Kritikai tvirtina, jog šis įstatymas yra naujas įrodymas, kad E. Macrono administracija krypsta į dešinę.

„Dėl policijos smurto Emmanuelis Macronas susidūrė su politine krize “, – pareiškė dienraštis „Le Monde“.

„Pyktis ir baimė“ 

Laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, Paryžiaus policijos vadovas Didier Lallement'as (Didjė Lalmanas) prieš šeštadienį planuojamas demonstracijas rašė policijos pareigūnams, jog „ateinančiomis dienomis ir savaitėmis... neabejotinai susidursite su sunkumais, abejonėmis, netgi pykčiu ir baime“.

Vis dėlto jis tvirtino galįs „kliautis [policijos pareigūnų] principingumu, garbės ir etikos suvokimu“.

Vakariniame Nanto mieste, policijos duomenimis, demonstracijoje dalyvavo apie 3,5 tūkst. protestuotojų, bet organizatoriai sakė, kad į gatves išėjo 6–7 tūkst. žmonių.

Pietinio Monpeljė miesto pareigūnai pranešė, kad šeštadienį protestavo 3,8 tūkst. žmonių – daugiau nei dukart daugiau nei prieš savaitę. Organizatoriai teigė, kad dalyvių skaičius siekė 5 tūkstančius.

„Aš tik laukiu, kol įstatymas bus atšauktas“, – sakė Monpeljė eisenoje dalyvavusi 22 metų sociologijos studentė Adele Lequertier (Adel Lekertjė).

Kinijos vyriausybei Honkonge atstovaujančios Ryšių agentūros karingo tono komentarai dramatiškai padidino tikimybę, kad gali būti pradėtas opozicijos partijų ir jų pagrindinių veikėjų teisminis persekiojimas.

Praeitą savaitgalį daugiau kaip 600 tūkst. Honkongo gyventojų dalyvavo pirminiame balsavime, per kurį buvo renkami kandidatai artėjantiems vietos valdžios rinkimams, nors vyriausybės pareigūnai perspėjo, kad šie veiksmai galimai pažeidžia Pekino primestą saugumo įstatymą.

Tiesiogiai renkamų Honkongo Įstatymų Leidžiamosios Tarybos narių rinkimai turėtų įvykti rugsėjį.

Už demokratiją pasisakančios partijos siekia pasinaudoti visuomenės pykčiu dėl vis labiau autoritariško Pekino valdymo, siekdamos užsitikrinti daugumą vietos parlamente, kuriame jėgų sankloda visuomet būdavo palankesnė isteblišmento šalininkams.

Įstatymų Leidžiamosios Tarybos kontrolė galėtų suteikti joms daugiau galimybių stabdyti biudžeto ir įstatymų priėmimą. Tai yra viena iš nedaugelio opozicijos stovyklai likusių priemonių daryti įtaką.

Tačiau pirmadienį vakare paskelbtame pranešime Ryšių biuras pirminius rinkimus apibūdino kaip „rimtą provokaciją prieš dabartinę rinkimų sistemą“.

Pažymima, kad kampanija siekti perimti Įstatymų Leidžiamosios Tarybos kontrolę ir ją paralyžiuoti pažeidžia naujojo saugumo įstatymo 22-ąjį straipsnį.

Šis straipsni numato baudžiamąją atsakomybę už „valstybės valdžios ardymą“ ir draudžia „rimtą kišimąsi bei trikdymą“ dirbti centrinei ir Honkongo vyriausybėms, taip pat bet kokius veiksmus, dėl kurių jos „negali tinkamai vykdyti savo funkcijų“.

„Spalvotoji revoliucija“

Ryšių biuro pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į iškilų demokratijos aktyvistą Benny Tai (Benį Tai), atlikusį svarbų vaidmenį organizuojant pirminius rinkimus.

„Benny Tai gaujos ir opozicijos stovyklos tikslas – užgrobti valdžią Honkonge, bergždžiai stengiantis surengti honkongietišką „spalvotosios revoliucijos“ versiją“, – pabrėžė biuras.

Spalvotosiomis revoliucijomis paprastai vadinami masiniai liaudies judėjimai, keliose šalyse nuvertę savo vyriausybes arba mėginę tai padaryti.

Tačiau autoritarinėje komunistinėje Kinijoje, kuri pati yra susikūrusi per revoliuciją, šis terminas vyriausybės ir valstybinės žiniasklaidos dažniau vartojamas apibūdinti neteisėtoms pastangoms sukelti revoliuciją, remiamoms slaptų jėgų, paprastai siejamų su Vakarų valstybėmis.

Teisės profesorius B. Tai anksčiau buvo įkalintas už dalyvavimą 2014 metais rengtuose taikiuose demokratijos šalininkų protestuose.

Antradienį dienraštis „Apple Daily“ paskelbė B. Tai straipsnį, kuriame jis gyrė pirminius rinkimus.

„Galingųjų keliamos grėsmės neatbaidys dešimčių tūkstančių nuo išėjimo atiduoti savo balsą, – rašė jis. – Jie neatsisakė savo ryžto siekti demokratijos ir visuotinės balso teisės.“

„Apple Daily“ savininkas yra Jimmy Lai (Džimis Lai) – vienas iš nedaugelio atvirai demokratiją palaikančių Honkongo magnatų. Jis pats taip pat yra atsidūręs prokurorų taikiklyje už dalyvavimą prodemokratiniuose protestuose.

Jungtinė Karalystė pasiūlė potencialų kelią beveik pusei iš 7,5 mln. Honkongo gyventojų įgyti Britanijos pilietybę. Labai tikėtina, kad Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinės Valstijos taip pat gali pasiūlyti honkongiečiams kokią nors prieglobsčio formą.  

Mesdamos tiesioginį iššūkį Kinijai, šios vadinamojo „Five Eyes“ („Penkių akių“) žvalgybos aljanso narės įvardijo šį žingsnį kaip savo moralinę pareigą padėti anksčiau buvusio laisvo miesto piliečiams ištrūkti iš policinės valstybės gniaužtų.   

JK  užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) kalbėdamas parlamente sakė, kad Britanijos pareiga rūpintis žmonėmis, gyvenančiais buvusioje kolonijoje, kurią šalis 1997 metais grąžino Kinijai.

Pasak D. Raabo, šalis leis visiems Britanijos užjūrio piliečio (BNO) statusą turintiems asmenims kartu su šeimomis persikelti gyventi į JK ir ilgainiui gauti pilietybę. Honkonge tokių žmonių būtų per 3 milijonus.     

Jungtinėse Valstijose šią savaitę grupė demokratų ir respublikonų senatorių pasiūlė teisės aktą, numatantį galimybę neribotam skaičiui protestuotojų iš Honkongo pagreitinta tvarka gauti pabėgėlio statusą.   

Australija leido aiškiai suprasti, kad artimiausiomis dienomis pristatys prieglobsčio iniciatyvą. Tuo tarpu Kanadoje pastaraisiais mėnesiais prašymus suteikti prieglobstį jau pateikė bent pusšimtis honkongiečių.   

Prieštaringi jausmai

Prieš 1997 metais įvykusį Honkongo perdavimą Kinijai iš jo išvyko šimtai tūkstančių žmonių. Dauguma jų prisijungė prie didžiulių kinų išeivių bendruomenių Australijoje, Kanadoje ir JAV.  Tačiau daugelis šių žmonių vėlesniais metais sugrįžo.  

JK tokio masto pilietybės teisių išplėtimą honkongiečiams siūlo pirmą kartą. 

BNO statusą gali gauti bet kuris iki 1997 metų Honkongo grąžinimo Kinijai čia gimęs asmuo.

Šiuo metu BNO pasus turi apie 300 tūkst. honkongiečių, tačiau dar apie 2,7 mln. šio miesto gyventojų turi teisę pateikti prašymą jį gauti. Pastaruoju metu buvo pateikta daugybė naujų prašymų.    

„Išvyksiu kaip galėdama greičiau ir pradėsiu naują gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, pasinaudodama šia schema“, – naujienų agentūrai AFP sakė neseniai universitetą baigusi Asuka Law (Asuka Lo).

Ji pridūrė esanti „nepaprastai dėkinga“ Britanijai ir planuojanti išvykti rudenį.  

Tuo tarpu Samo (Semo) vardu prisistatęs buhalteris sakė, kad ji drasko prieštaringi jausmai.

„Vis dar labai myliu Honkongą, – sakė jis. – Tačiau prašysiu išduoti man BNO pasą, o apsispręsiu, kai paaiškės visos detalės. Mums tai – dar viena išeitis.“

Ketvirtadienį vienas garsiausių Honkongo demokratijos aktyvistų Nathanas Law (Neitanas Lo) patvirtino išvykęs į užsienį, tačiau atsisakė nurodyti, į kokią šalį.

Politologas Hui Fengas iš Australijos Griffitho (Grifito) universiteto sakė, kad honkongiečių antplūdis į ekonominių sunkumų patiriančią Britaniją „gali išprovokuoti susirūpinimą dėl išaugusios pasiūlos darbo rinkoje“.

„Tačiau naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma britų pritaria vyriausybės sprendimui šiuo klausimu“, – sakė jis.

Kiniją užgriuvo kritikos lavina, pirmiausia iš Vakarų valstybių, dėl antradienį jos priimto naujo įstatymo, numatančio bausmes už keturių rūšių nusikaltimus, keliančius pavojų nacionaliniam saugumui: ardomąją veiklą, raginimus atsiskirti, terorizmą ir susimokymą su užsienio jėgomis.

Nerimas dėl šio įstatymo dar sustiprėjo, kai įtakinga Honkongo advokatų asociacija paskelbė naują teisinę analizę, kurioje įspėjama, kad šis teisės aktas, kurio tekstas iki antradienio buvo slepiamas, pakerta miesto teismų sistemos nepriklausomumą ir suvaržo laisves. 

JK pareiškė, kad įstatymas pažeidžia „vienos šalies, dviejų sistemų“ valdymo modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos. Pagal šį modelį Honkongui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės ir dalinė autonomija, įskaitant teisėkūros ir teisimų nepriklausomybę bei žodžio laisvę.

Reaguodama JK paskelbė planuojanti leisti milijonams honkongiečių, turinčių Britanijos užjūrio piliečio statusą, su šeimomis persikelti gyventi į JK ir ilgainiui prašyti suteikti pilietybę.     

„Laikysimės jiems duoto pažado“, – parlamente sakė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas).

Šis žingsnis smarkiai suerzino Pekiną. Jis sako, kad JK prieš Honkongo perdavimą 1997 metais pažadėjo nesuteikti honkongiečiams visų pilietybės teisių.

„Jeigu Britanija imsis vienašališkai keisti taikomą praktiką, ji pažeis savo pačios poziciją ir įsipareigojimus, taip pat tarptautinę teisę ir pagrindines tarptautinius santykius reglamentuojančias normas“, – rašoma ketvirtadienį Kinijos ambasados Londone išplatintame pareiškime.

„Griežtai su tuo nesutinkame ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių“, – priduriama jame.

„Mes raginame Kinijos ir Honkongo vyriausybes persvarstyti šio teisės akto įvedimą“, – pareiškė šalys JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje. Tarp šalių, pareiškusių šį retą žodinį priekaištą Pekinui, yra Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Japonija.

Kinija anksčiau antradienį priėmė Honkongui skirtą platų nacionalinio saugumo įstatymą, o kritikai ir daugelis Vakarų vyriausybių baiminasi, kad šis istorinis žingsnis suvaržys tarptautinio finansų centro laisvę ir skaudžiai smogs jo ekonomikai.

Kiek daugiau nei 2 800 delegatų turintis Nacionalinis Liaudies Kongresas pritarė siūlymui parengti įstatymo projektą, numatantį bausmes už atsiskyrimą, valstybės valdžios nuvertimą, terorizmą ir veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.

Išvakarėse Jungtinės Valstijos atšaukė Konkongui suteiktą specialųjį statusą, sudarydamos sąlygas atimti iš šios teritorijos prekybines ir ekonomines privilegijas.

Kaip sakė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), šis statusas atšauktas todėl, kad Kinija nebegerbia savo susitarimo su Didžiąja Britanija dėl Honkongo perdavimo, pagal kurį šiam miestui turi būti užtikrinta plati autonomija.

Tai Honkongo pabaiga. Žinome, kad jie nukerta mūsų sielas, atima vertybes, kurių visuomet laikėmės, tokias vertybes kaip žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė.

„Joks protingas žmogus šiandien negali teigti, kad Honkongas tebeturi aukšto lygio autonomiją Kinijos atžvilgiu, atsižvelgdamas į faktinę padėtį“, – sakė M. Pompeo.

Kinijai šis saugumo įstatymas yra svarbus prioritetas metinėje Nacionalinio Liaudies Kongreso sesijoje po didžiulių demokratijos šalininkų protestų, kurie pernai septynis mėnesius purtė Honkongą.

Pagal įstatymą taip pat būtų leidžiama Kinijos pagrindinės teritorijos dalies saugumo agentūroms atvirai veikti Honkonge.

Ketvirtadienį, paskutinę Nacionalinio Liaudies Kongreso sesijos dieną, delegatams pritarus planams dėl šio įstatymo, vienai aukštesnei institucijai pavesta suformuluoti konkretų įstatymo tekstą.

„Tai Honkongo pabaiga. Žinome, kad jie nukerta mūsų sielas, atima vertybes, kurių visuomet laikėmės, tokias vertybes kaip žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė“, – naujienų agentūrai AFP sakė demokratiją remianti miesto parlamentarė Claudia Mo (Klaudija Mo).

„Dabar Honkongas tiesiog tampa dar vienu Kinijos miestu. Tai demoralizuoja“, – sakė ji.

Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto vicepirmininkas Wang Chenas (Vang Čenas) praėjusią savaitę sakė, kad Honkongo delsimas įgyvendinti savo saugumo įstatymą privertė Kinijos vadovybę imtis veiksmų.

„Praėjus daugiau kaip 20 metų po Honkongo sugrąžinimo [Kinijai] atitinkami įstatymai dar nėra virtę tikrove dėl tų, kas bando kelti problemas Honkonge ir bendrai Kinijoje, taip pat priešiškų išorės jėgų sabotažo ir trukdymo“, – sakė Wang Chenas.

JAV veiksmai

Pagal pernai JAV Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo siekta paremti Honkongo judėjimą už demokratiją, JAV administracija turi patvirtinti, kad Honkongas neprarado laisvių, kurias Pekinas pažadėjo derėdamasis su Britanija dėl miesto susigrąžinimo.

Vašingtono trečiadienio sprendimas, kad Honkongas nebeturi šių teisių, reiškia, kad miestas gali prarasti prekybos su JAV privilegijas, įskaitant mažesnius nei pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje tarifus.

Kokių veiksmų imtis, galiausiai spręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), sakė Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas Rytų Azijos klausimams Davidas Stilwellas (Deividas Stilvelas).

„Šie žingsniai bus aptarti ir bus kuo tikslingesni, kad keistų elgesį“, – žurnalistams sakė D. Stilwellas. Vis dėlto jis pripažino, jog mažai tikėtina, kad Pekinas pakeistų kursą.

Pasak D. Stilwello, Jungtinės Valstijos nenori pakenkti Honkongo žmonėms. „Šį sprendimą priėmė vyriausybė Pekine, o ne JAV“, – pridūrė jis.

Himno įstatymas

Vašingtonas veiksmų ėmėsi Honkonge trečiadienį kilus naujiems protestams, šįkart – dėl kito prieštaringai vertinamo pasiūlyto įstatymo, kuriame numatomos įkalinimo iki trejų bausmės už Kinijos himno įžeidimą.

Policija apsupo miesto parlamentą, kur vyko debatai dėl šio įstatymo, prieš protestuotojus panaudojo šovinius su dirginančiomis medžiagomis ir areštavo daugiau kaip 300 žmonių, daugiausia dėl neteisėto susibūrimo.

„Dabar tai tarsi de facto komendanto valanda, – AFP sakė garsus demokratijos aktyvistas Nathanas Law (Neitanas Lo). – Manau, kad vyriausybė turi suprasti, kodėl žmonės tikrai pyksta.“

Pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“, dėl kurio buvo sutarta prieš miesto sugrąžinimą Kinijai, Honkongui iki 2047 metų turi būti užtikrintos tam tikros laisvės, kurių nėra pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje.

Nuo Honkongo perdavimo galiojanti miesto konstitucija įpareigoja teritorijos valdžią vykdyti nacionalinius saugumo įstatymus.

Tačiau 2003 metais pabandžius tai daryti, Honkonge kilo didžiuliai protestai ir tą planą teko padėti į šalį.

Kinija veikia bijodama jaunesnės honkongiečių kartos, kuri „nesutinka su Komunistų partijos politine sistema“, – sakė Pekine dirbantis nepriklausomas politikos komentatorius Hua Po.

„Jei jie praras Honkongo kontrolę, poveikis pagrindinei Kinijos teritorijos daliai bus milžiniškas“, – sakė jis.

Pekiną piktina honkongiečių, ypač futbolo žiūrovų, praktika reiškiant nepasitenkinimą Kinija nepritariamai šaukti skambant Kinijos himnui.

Kaip pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, protestuotojai skandavo prodemokratinius šūkius judriuose miesto prekybiniuose rajonuose, o riaušių policija garsiakalbiais ir vėliavomis juos įspėjo, kad susirinkimas yra neteisėtas ir kad jie turėtų išsiskirstyti.

Protestuotojų skaičiui augant, policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas ir paprikinį purškalą, o vėliau atsiuntė vandens patranką bei šarvuočių.

Kilus šiam susirėmimui, kuris buvo intensyviausias Honkonge per kelis pastaruosius mėnesius, kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) Pekine tvirtino, kad saugumo įstatymas Honkongui, kurį Kinija pasiūlė per savo įstatymų leidybos institucijos sesiją, turi būti priimtas „be menkiausio delsimo“. 

Pagal planuojamą įstatymą turėtų būti uždrausti „valstybės išdavystė, ardomoji veikla ir kurstymas maištauti“ prieš šalies vyriausybę. Įstatymas pasiūlytas po pernai Honkongą ištisus mėnesius purčiusių didžiulių, dažnai smurtinių protestų, ir po Pekino perspėjimų, kad jis netoleruos kitokios nuomonės.

Aktyvistams perspėjant, kad siūlomas įstatymas reikštų miesto branginamų laisvių pabaigą, tūkstančiai žmonių susirinko Kosvėj Bėjaus ir Van Čajaus rajonuose. Kai kurie kaukėti protestuotojai pastatė barikadas, kad sutrukdytų privažiuoti policijos automobiliams.

„Žmonės gali būti paversti nusikaltėliais vien dėl pasakytų ar publikuotų žodžių, kuriais nepritariama vyriausybei, – AFP sakė 25 metų protestuotojas Vincentas (Vinsentas). – Manau, kad honkongiečiai labai nusivylę, nes nesitikėjome to taip greitai ir taip šiurkščiai. Bet... nebūsime naivūs ir nesitikėsime, kad Pekinas paprasčiausiai sėdės ir nieko nedarys. Padėtis čia tik blogės.“

Riaušių policija buvo atsiųsta po ankstesnių valdžios perspėjimų nerengti nesankcionuotų susibūrimų ir tebegaliojant su koronavirusu susijusiam miesto įstatymui, kuriuo draudžiami daugiau kaip aštuonių žmonių vieši susibūrimai.

Protestas vyko panašiai kaip daugelis praėjusių metų mitingų: policija naudojo ašarines dujas ir paprikinį purškalą, o demonstrantai stūmė policininkus atgal. Kai kas į pareigūnus svaidė daiktus, tarp jų skėčius.

Policija paskelbė areštavusi 40 žmonių.

Nuo protestų pradžios praėjusiais metais buvo areštuota daugiau kaip 8,3 tūkst. žmonių. Honkongo judėjimas už demokratiją šių metų pradžioje buvo nuslopęs tęsiantis areštams ir, vėliau, dėl koronaviruso uždraudus didelius susibūrimus.

Šį mėnesį per nedideles Motinos dienos demonstracijas, vykusias parduotuvių centruose, buvo sulaikyta maždaug 200 asmenų.

Honkongo gyventojai turi Kinijos pagrindinėje teritorijos dalyje neregėtų teisių, įskaitant žodžio laisvę; miestas taip pat turi savo teisinę sistemą ir prekybos statusą.

Jau daug metų būgštaujama, kad Pekinas po truputį riboja šias laisves ir griežtina savo kontrolę Honkonge. Naująjį pasiūlymą aktyvistai vadina kol kas įžūliausiu Kinijos žingsniu.

„Labai bijau“

Ypač didelį nerimą kelia nuostata, pagal kurią Kinijos saugumo agentai galėtų veikti Honkonge ir imtis griežtų priemonių prieš tuos, kas nepritaria valdytojams Pekine.

„Aš labai bijau, bet vis tiek turiu ateiti, – sakė 23 metų protestuotoja Christy Chan (Kristi Čan). – Neskaitant taikumo, racionalumo ir nesmurtingumo, nematau daug kitų būdų mūsų žinioms pasiųsti.“

Nepaisydami susirūpinimo Honkonge ir kai kuriose Vakarų sostinėse, Kinijos ir Honkongo pareigūnai tvirtina, kad siūlomo įstatymo reikia norint užkirsti kelią neramumams ir užtikrinti nacionalinį saugumą.

Vienas prokiniškas aukšto rango pareigūnas šeštadienį teigė, kad Kinijos pagrindinės teritorijos dalies teisėsauga Honkonge neveiks be vietos valdžios „pritarimo“.

Tačiau Honkonge labai nepasitikima Kinijos teisine sistema ir nuogąstaujama dėl to, kaip Pekinas galėtų naudotis siūlomu įstatymu.

Didžiulius praėjusių metų protestus Honkonge išprovokavo dabar jau atšauktas ekstradicijos įstatymo projektas, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius Kinijai, o dabar baiminamasi, kad naujasis siūlomas įstatymas bus dar platesnis. 

Kinijos įstatymų leidybos institucija, kaip tikimasi, pasiūlytą rezoliucijos projektą automatiškai patvirtins ketvirtadienį. Detalės turi būti suderintos per kitą, vėlesnį susitikimą.

Pareigūnai yra sakę, kad tuomet įstatymas būtų įgyvendintas vietos mastu.