Duomenys – iškalbingi

Anot „Sprinter tyrimų“ apklausos, dauguma vairuotojų įsitikinę, kad, esant palankioms oro sąlygoms, greičio viršijimas mieste yra saugus iki 10 km/val. (66 proc.), o užmiestyje – net iki 20 km/val. (85 proc.).

Tačiau mūsų dienraščio kalbinti specialistai išsklaido šį mitą. Jų žodžiais, net ir nedaug viršydami maksimalų leistiną greitį, nesvarbu, ar mieste, ar užmiestyje, vairuotojai smarkiai rizikuoja patekti į avarinę situaciją. Be to, labai svarbu suprasti, kad maksimalus leistinas greitis nebūtinai yra saugus.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio, greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžius autoįvykių padarinius.

„Raginame vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu. KET privaloma laikytis visuomet, nepriklausomai nuo to, kokios greičio kontrolės priemonės yra taikomos“, – primena pašnekovas.

Svarbu ir atstumas

Saugaus greičio pasirinkimas yra labai svarbus susidūrimo prevencijai. Esant normalioms oro sąlygoms, rekomenduojama laikytis atstumo, kuris būtų toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 2 sek. Pavyzdžiui, jei važiuojama 50 km/val. greičiu, atstumas turėtų būti 25 m, 100 km/val. – 50 m. Tačiau, esant šlapiai dangai, stabdymo kelias pailgėja, todėl atstumas tarp transporto priemonių turėtų būti dar didesnis.

Anot lenktynininko Vytauto Švedo, nepaisant teorijos, sunku tiksliai apibrėžti, koks greitis yra saugus, nes kiekvieną sykį stabdymo keliui įtakos gali turėti skirtingi faktoriai. Todėl ypač svarbu protingai rinktis važiavimo greitį, o atstumas dažnu atveju turėtų išaugti ne metrais, bet kartais.

„Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad jų judėjimo orientyras yra maksimalus leistinas greitis, kurį konkrečiame ruože apibrėžia kelio ženklai. Tačiau leistinas ir saugus greitis yra visiškai skirtingi dalykai. Akivaizdu, kad net ir neviršijant leistino greičio galima važiuoti nesaugiai, pavyzdžiui, per liūtį. Mes netgi dalyvaudami lenktynėse sakydavome, kad, norint atvažiuoti greitai, kartais reikia važiuoti maksimaliai lėtai“, – pasakojo V. Švedas.

Trasoje saugiau

Daugkartinio Lietuvos čempiono žodžiais, jei vairuotojams norisi palakstyti ir išbandyti savo transporto galimybes, geriausia tai daryti specialiai tam skirtose trasose.

Nacionalinės sporto agentūros Infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimanto Šerkšno teigimu, tokia vieta, kurioje vyktų ne tik lenktynės, bet ir saugaus eismo mokymai, galėtų tapti Kauno rajone įsikūrusi „Nemuno žiedo“ trasa. Pagal pasirašytą memorandumą dėl „Nemuno žiedo“ įveiklinimo, šį objektą norima rekonstruoti ir prikelti naujam gyvenimui.

R. Šerkšno žodžiais, šiek tiek patobulinus trasą, atsivertų galimybės propaguoti kone visus saugaus eismo būdus, pavyzdžiui, mokytis vairuoti esant šlapiai, slidžiai kelio dangai ir pan. Trasoje greičio mėgėjai, padedami profesionalių instruktorių, galėtų ne tik patys išbandyti ekstremalias situacijas, bet ir savo kailiu pajusti, kokių pavojų gali kilti kelyje nesilaikant saugaus greičio. Jo nuomone, pamatę, kokios grėsmės laukia, patenkinę adrenalino poreikį, lakstūnai galbūt ir gatvėje elgtųsi atsargiau.

„Tarkime, vairuotojas viršijo greitį rašydamas žinutę ar tiesiog stipriau paspaudęs pedalą. Jeigu tokį bandymą atliksime kelyje, bus nesaugu kitiems eismo dalyviams. „Nemuno žiedo“ trasos posūkiai turi nuslydimo zonas ir apsauginius atitvarus, tad, net ir padarius šiurkščią klaidą, automobilis ir vairuotojas liks apsaugoti nuo didesnės žalos“, – vardijo pašnekovas.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Norime atkreipti dėmesį dėl saugaus greičio, kad saugūs būtų ir patys, ir kiti eismo dalyviai. Saugaus eismo diena svarbi kiekvienam mūsų, nes visi esame eismo dalyviai vienokiose ar kitokiose pozicijose“, – kalbėjo Kauno apskrities Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė Rasa Baltaševičienė.

Pareigūnai buvo paruošę suvenyrų, balionų, tačiau kartu ir greičio matuoklį bei alkotesterį. Jie buvo skirti Laisvės alėja skriejusiems dviratininkams ir paspirtukininkams.

„O, čia vieną jau suvažinėję“, – pastebėjo patikrai ir pasveikinimui su Saugaus eismo diena sustabdytas dviratininkas, turėjęs omenyje inscenizuotą avariją. „Taip, jau suvažinėtas, todėl norime įspėti kitus, kad važiuotų saugiai, pėstiesiems artimu greičiu – 3-7 km/val., kad galėtų saugiai apvažiuoti pėsčiuosius, o vairuotojai spėtų pastebėti ir praleisti pačius dviratininkus, paspirtukininkus“, – sakė kauniečiui pareigūnė. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Šis pasiteiravo, kiek jis mynė šįkart. Išgirdęs, kad greičio matuoklis parodė 15 km/val., pasitikslino: „Per greitai?“. Dvigubai viršijo leistiną greitį tokioje zonoje. „Bet jau lėtai važiavau palyginus…“ – nusistebėjo kaunietis, pridūręs, kad maisto kurjeriai laksto kur kas greičiau. Patikrinamas jo blaivumas. „Nespėjau dar šiandien“, – apie pasivaišinimą alkoholiu juokavo dviratininkas prieš nuvažiuodamas.

LNK reportažas:

Kiti du vyrai mynė kiek lėčiau, bet važiavo ne dviračiams rekomenduojama zona. „Ši zona skirta pėstiesiems. Jūs turite važiuoti kitoje pusėje“, – paaiškino R. Baltaševičienė. Vyrai teisinosi nežinoję šito, juokavo, kad seka vienas paskui kitą, todėl neatsakingi už savo elgesį.

Vienas jų pasidalijo, kad per gatvę dviratį visuomet vedasi, o ne juo važiuoja, tačiau kartą nedaug trūko, kad būtų buvęs partrenktas, taip einantis per pėsčiųjų perėją. „Jeigu girtumas būtų viršijęs leistiną normą, net ir šiandien nebūtumėte išvengę atsakomybės“, – nespėjo kita pareigūnė.

Dviratininkai, paspirtukininkai būna pavojingi ir pėstiesiems.

Vien šiemet per tris mėnesius Kaune užfiksuotos 10 avarijų, kuriose dalyvavo dviračių, elektrinių paspirtukininkų vairuotojai. Pernai – 83, neskaičiuojant atvejų, kai eismo dalyviai, nesuvaldę transporto priemonės, susižalojo patys. Dažniausi padariniai – nuo nusibrozdinimų iki lūžusių kaulų ir išdaužtų dantų.

„Šios transporto priemonės vis labiau populiarėja. Jomis važiuojamoji kelio dalis neretai kertama, deja, nenulipus, neįsitikinus, kad yra saugu. Vairuotojai nespėja sureaguoti. Dviratininkai, paspirtukininkai būna pavojingi ir pėstiesiems. Važinėja bendrose zonose, pavyzdžiui, Laisvės alėjoje. Tokiu atveju greitis turi būti artimas pėsčiojo greičiui, tai yra, 3-7 km/val.“ – pakartojo R. Baltaševičienė, atkreipusi dėmesį, kad bendrose erdvėse pirmumo teisė yra pėstiesiems ir dviratininkai, paspirtukininkai turi ne nardyti tarp žmonių, ne piktintis, kad jiems trukdoma greitai pravažiuoti, o stengtis saugiai apvažiuoti žmones.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar vienas nelaimes galintis prišaukti elgesys – kai ant paspirtuko važiuoja du žmonės.

R.Baltaševičienė priminė, kad dviračiu važiuojamąja dalimi gali važiuoti asmenys ne jaunesni kaip 14 metų, o išklausę atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesni kaip 12 metų paaugliai. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip aštuonerių metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Elektriniais paspirtukais – taip pat. Bet pateiktas pasiūlymas jų vairuotojų amžių riboti nuo 16 metų.

„Prie Stašėnų link Karmėlavos ir link Jonavos iš abiejų pusių pastatė. Taip dar nematęs“, – stebėjosi feisbuko grupės „Kur stovi trikojis Kaune“ narys. Kitas patikslino, kad du trikojai pastatyti ir A1 kelyje ties „Autominute“, nukreipti į Vilniaus ir į Klaipėdos pusę.

„Labai gudriai padarė. Pravažiuosi ir kalsi per tapkę, nes greičiausiai pagalvosi, kad nukreiptas tik į atvažiuojančius“, – svarstė vienas internautų, komentuodamas tokią situaciją.

Tačiau toks lazerinis greičio matuoklis gali fiksuoti ir atvažiuojančių, ir nuvažiuojančių automobilių greitį, aprėpia šešias eismo juostas vienu metu. Sugeba pastebėti transporto priemonę, nutolusią 75 metrus ir arčiau.

Feisbuko grupės „Kur stovi trikojis Kaune“ nuotr.

Dėl šios situacijos komentaro kreipėmės į Kauno policijos atstovus. Gavę informacijos publikaciją papildysime.

„Ačiū aktyviems pagalbininkams, – savo feisbuko paskyroje rašė Lietuvos policija, pasidalijusi savadarbio perspėjimo „ženklo“ nuotrauka. – Kuo daugiau tokių įspėjimų pristatysite, tuo saugiau ir lėčiau visi važiuosime“.

Čia pat pasipylė priekaištai, kodėl pati policija prieš trikojus nestato įspėjamųjų ženklų. Komentaruose vietoje padėkų už pastangas mažinti karą keliuose tradiciškai netrūko kaltinimų pasipinigavimu.

„Vienintelis nuostolis – žmogaus gyvybė“, – komentavo policijos atstovai.

Deja, kaip pastebėjo pareigūnai, matoma „tendencija, kad pastačius tokius ženklus prieš stacionarius greičio matuoklius, automobilis tą vietą pravažiuoja lėtai, o pravažiavus matuoklį, vėl viršijamas leistinas greitis“.

Vienintelis nuostolis – žmogaus gyvybė.

Pasiteiravus, ar nuotraukoje užfiksuotas savadarbis ženklas buvo nukeltas, pareigūnai patikino, kad ne: „Nuėmėme trikojį, ženklą palikome“.

„Danijoje ir nerasi nei vieno ženklo prie trikojo. Ir stato laukuose arba prie privačių kiemų įvažiavimo kaimuose ir stovi pasislėpę su nežymėtais furgonais“, – lygino vienas komentatorius situacijas Lietuvoje ir Danijoje.

Kai kurie internautai vis tik kvietė įsisąmoninti, kad greičio matavimas, baudos yra prevencinė priemonė, veikianti visų eismo dalyvių naudai, stipriai prisidedanti prie bendros mūsų gyvenimo gerovės.

„Iš tikrųjų, tai koks skirtumas, gerbiamieji, kur trikojis stovės: ar krūmuose, ar  šalia kelio, ar medy. Kas laksto dideliais greičiais, tie ir laksto. Prie stacionarių greičio matuoklių yra įspėjamieji ženklai. Nu ir kas? Vis tiek lekia akis išdegę, ir ne vienas baudas mokėjome. Miestuose, miesteliuose kokiais greičiais laksto? Net nepastebi, kas per auto buvo“, – kai kurių vairuotojų elgesį aprašė kitas komentatorius.

Panašus savadarbis „ženklas“ vairuotojus pasitiko ir Ringauduose.

„Facebook“ grupės „Kur stovi Trikojis Kaune“ nuotr.

Šįsyk vienam internautų užkliuvo mobilus greičio matuoklis, pastatytas ties Ąžuolų Būda, Marijampolės rajone.

„Va, kaip skalikai trikojus slepia“, – pareigūnų adresu feisbuko grupėje „Kur stovi policija Kaune“ nuskambėjo panieka. Jos policininkai neva nusipelnė, nes trikojo iš tolo nesimato – pastatytas už reklaminio plakato.

Toks pasipiktinimas sulaukė ir pritarimo, ir priekaištų.

„O koks šiaip skirtumas, ar jie paslėpti ar ne? Aš to niekaip nesuprantu. Kad ir į medį įkelti, vis tiek jie šaudo tik tuos, kurie greičio leistino nesilaiko“, – komentavo kitas vairuotojas.

Jo bendramintė pritarė, kad baudos už greičio viršijimą yra gera prevencija, „nes dažniausiai po kelių kartų jau nebesinori lakstyti“.

Diskusijoje būta ir kitų vairuotojų palaikymo: „Važiuok pagal taisykles, ir nebus problemų“, „Kai lietuviai išmoks važiuoti, tai ir neslėps“.

Policijos atstovai portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad greičio matavimo prietaisai gali būti statomi bet kur, svarbu tik tai, kad jie nekeltų grėsmės eismo saugumui, netrukdytų eismo dalyviams. Greičio kontrolė vykdoma avaringuose ir pavojinguose kelio ruožuose.

Kaip praneša kelininkai, Klaipėdos apskrityje rytą buvo dulksna, kitur – be kritulių. Oro temperatūra svyravo nuo 12 iki 16 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur nedidelis lietus. Aukščiausia oro temperatūra nuo 17 iki 22 laipsnių šilumos. Vėjas šiaurės rytų, 6–11 m/s.

„Taip. Sumažinu greitį. Bet jei policijos automobilis važiuoja 35 km/val., tada nepabijau jų lenkti. Eismo taisyklės to nedraudžia“, – samprotavo internautė Agnė. 

„Iš tiesų galite drąsiai lenkti policijos tarnybinį automobilį“, – Agnei atsakė pareigūnai.

Po nuotrauka komentavo daug merginų, kurios tvirtino, kad išvydusios policijos automobilį visada patikrina, ar nėra pamiršusios įjungti šviesų. „Greitis nesikeičia, nes niekad neviršiju, bet automatiškai užmetu akį, ar šviesas įsijungus“, – rašė mergina.

„Teko ir man lenkti, galvoju be švyturėlių... Greitis vos 30 km/val., bet suabejojau: jei vilksiuosi paskui – stabdys ir klaus, ko čia velkuosi, aplenksiu – stabdys, kur lekiu. Bet nieko neįvyko. Pradedančioji vairuotoja, tad mandravoti nesinori“, – samprotavo Kamilė.

Policija taip pat priminė, kad pamačius pareigūnų automobilį nederėtų važiuoti pernelyg lėtai. „Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą“, – rašė pareigūnai.

Internautas Andrius rašė, kad pamatęs policiją jaučia ne saugumo, o baimės jausmą. „Būsiu nuoširdus ir nenoriu dabar sakyti, kad policija vienur ar kitur geresnė, tačiau, gyvendamas Vokietijoje, nejaučiu spaudimo ar baimės, pamatęs patrulių automobilį. Iš vienos pusės aš niekada nenorėjau itin spausti, iš kitos – čia greičiai yra pakankamai dideli, ar tai būtų užmiestyje iki 100 km/val. ar neribotas greitis autobane. Lietuvos policija kelia baimę kaip baudėjai, o ne sergėtojai, žinau, kad nesu vienas turintis tokį jausmą. Neturiu nieko prieš individualius patrulius, tiesiog jausmas toks ir tiek“, – mintimis dalijosi vyras.

Verdant diskusijai policija priminė, kad pamatytas pareigūnų automobilis neturėtų daryti įtakos vairavimo greičiui. „Vairuoti atsakingai turėtumėte visuomet, o ne tik pamačius policijos automobilį“, – rašė pareigūnai.

Saugaus greičio viršijimas vis dar yra viena iš didžiausių eismo problemų, dėl kurios išauga avarijų rizika. Apibendrintais ES duomenimis, dėl greičio viršijimo įvyksta apie 30 proc. mirtinų eismo nelaimių.

Statistika skelbia, kad apie 40–50 proc. vairuotojų važiuoja greičiau nei rekomenduojama, o 10–20 proc. viršija leistiną greitį daugiau kaip 10 km/val. Viršijus saugų greitį ne tik padidėja avarijos pavojus, bet ir sunkių sužalojimų ar net žūties tikimybė eismo nelaimės atveju.

Pristatyti patikimi naujos kartos prietaisai

Pagrindiniu renginio akcentu tapo naujos karto greičio matuoklių, įsigytų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Korupcijos apraiškų mažinimas kelių eismo priežiūros srityje“, pristatymas.

Šie prietaisai yra patikimi ir patvarūs: atsparūs šalčiui ir karščiui, veikia nepalankiomis aplinkos sąlygomis.

Policija visuomenei pristatė naują transporto priemonių važiavimo greičio matavimo mobiliąją įrangą „PoliScan FM1“. Šie Vokietijos įmonės „Vitronic“ matuokliai veikia lazeriniu principu: skenuoja visas transporto priemones ir automatiškai fiksuoja jų greitį – tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių. Greičio viršijimo pažeidimus fiksuoja dvi skaitmeninės kameros, o sistema pasirenka tą kamerą, kuri tinkamiausia geram vaizdui užfiksuoti. Nuotrauka ir kiti pažeidimo duomenys automatiškai mobiliuoju ryšiu išsiunčiami Administracinių nusižengimų registrui. Nuotrauka leidžia aiškiai identifikuoti greitį viršijusią transporto priemonę.

„Šie prietaisai yra patikimi ir patvarūs: atsparūs šalčiui ir karščiui, veikia nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Jie fiksuoja nuo 10 iki 320 km/h greitį, o galima greičio matavimo paklaida – labai nedidelė – iki 3 proc. Matuoklius galima sumontuoti praktiškai bet kurioje vietoje. Jie gali veikti tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, nakties metu naudojant vairuotojų neakinančią raudonos šviesos blykstę“, – analogų šalyje neturinčių prietaisų pranašumus vardijo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Policijos nuotr.

Šiuo metu įsigyti 37 tokios įrangos komplektai, juos gaus visų šalies apskričių kelių policijos padaliniai, įrangą planuojama pradėti eksploatuoti dar šiais metais.

Greičio viršijimas negali būti toleruojamas

Saugaus eismo diskusijoje dalyvavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V. Grašys, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Vitalijus Andrejevas, Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius, VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas, neurorinkodaros specialistė, projekto „Kurk Lietuvai“ vadovė dr. Dalia Bagdžiūnaitė, žinomas žurnalistas, automobilininkas Žilvinas Pekarskas.

Diskusijoje dalyvavę saugaus eismo žinovai sutartinai pabrėžė, kad viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių šalies keliuose yra saugaus ir leistino greičio nesilaikymas.

Policijos nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, netinkamai pasirinktas važiavimo greitis sukelia mažiausiai penktadalį visų įvykių šalies keliuose ir lemia kas trečio eismo įvykio pasekmes. Statistika rodo, kad šalyje 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietėse viršija leidžiamą važiavimo greitį. Daugiau kaip 10 km/val leistiną greitį magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, rajoniniuose keliuose – 19,2 proc., o krašto keliuose – 31,6 proc. Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais policijos pareigūnai nustatė 101 905 greičio viršijimo atvejus, per tą patį laikotarpį pernai keliuose buvo nustatyta 156 790 tokių atvejų.

Saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną

„Neretai vairuotojai klysta manydami, kad leistinas greitis yra ir saugus greitis. „Saugų greitį lemia daugybė veiksnių, kaip antai: vairuotojo patirtis, savijauta, oro sąlygos, automobilio techninė būklė, padangų ir kelio dangos būklė. Todėl saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną“, – pastebėjimais dalijosi V. Grašys. – Dauguma eismo įvykių kyla neįvertinus eismo sąlygų ir nesugebėjus pasirinkti saugaus važiavimo greičio. Dėl to, iškilus grėsmingai situacijai, nelieka laiko priimti teisingam sprendimui.“

Daugiau dėmesio leistino greičio kontrolei

Renginyje dalyvavęs Policijos generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris pabrėžė, kad vienas veiklos prioritetų, skirtų eismo dalyvių elgesiui kontroliuoti ir teigiamiems elgsenos pokyčiams skatinti, yra Lietuvos policijos veiklos procesų skaidrumo didinimas, modernių, šiuolaikiškų eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemų diegimas ir išmaniųjų greičio kontrolė priemonių pasitelkimas, kartu mažinant korupcijos rizikos veiksnius policijai vykdant eismo priežiūrą.

„Ateityje dar daugiau dėmesio bus skiriama pavojingam eismo dalyvių elgesiui kelyje mažinti, žalingiems, grėsmę eismo saugumui keliantiems įpročiams keisti, vykdant aktyvią prevencinę ir kontrolės veiklą, diegiant modernias technologijų naujoves, šiuolaikiškas eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemas, naudojant dirbtinį intelektą“, – pasakojo E. Šileris.

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko, būtina bendromis pastangomis didinti eismo dalyvių sąmoningumą ir drausmingumą. „Vis dėlto esminis vaidmuo, kuriant saugumą kelyje, tenka patiems vairuotojams, kurie, ne policijos pareigūnų skatinami ar drausminami, bet patys suvokdami savo drausmingo elgesio kelyje svarbą, sąmoningai laikosi leidžiamo ir saugaus važiavimo greičio“, – įsitikinęs V. Grašys.

Pagrindinės paros eismo įvykių priežastys – nepasirinktas saugus važiavimo greitis, dėl to automobiliai nuvažiavo nuo kelio arba atsitrenkė į priekyje važiavusius automobilius, keletas eismo įvykių įvyko sankryžose nesilaikant važiavimo pirmenybės taisyklių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, per parą policija užregistravo 55 eismo įvykius, kuriuose žmonės sužeisti nebuvo, du iš jų sukėlė neblaivūs vairuotojai.

Šiais metais (iki balandžio 24 d. įskaitytinai) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 50 žmonių, t. y. 6 mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų – 19 vairuotojų, 16 pėsčiųjų, 12 keleivių (tarp jų 2 nepilnamečiai), 2 dviračių vairuotojai, 1 asmuo, dirbęs kelyje. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 38 eismo įvykiai, žuvo 6 žmonės, 61 buvo sužeistas.

Pasvalio rajone per avariją šeštadienio vakarą apvirtus automobiliui nukentėjo trys žmonės, pranešė policija.

Eismo nelaimė įvyko 19.16 val., kai 42 metų Vilniaus gyventojas, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi.

Eismo įvykio metu nukentėjo du automobilio keleiviai - 69 metų vyrui nustatytas stuburo slankstelio lūžis, o 66 metų moteriai diagnozuota galvos trauma. Abu nukentėję Pasvalio rajono gyventojai gydomi Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyriuje.

Taip pat nukentėjo automobilio vairuotojas - jam nustatyti galvos, krūtinės, peties sumušimai, paskirtas ambulatorinis gydymas. Vairuotojas buvo blaivus.