„Planuojame, kad bus maždaug apie 27 000 jaunuolių sąraše, aišku, pirmiausia tie jaunuoliai, kuriems nėra atidėjimo pagrindų“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Į LNK kreipėsi viešai kalbėti nenorintys piliečiai, kurie klausė, ar normalu, kad vis griežtėjančios asmens duomenų apsaugos laikais, viešai skelbiami dešimčių tūkstančių karo prievolininkų asmens duomenys.

„Taip, tų nuogąstavimų esame girdėję. Užklausia, kodėl viešai skelbiami sąrašai“, – teigė Karo prievolės tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.

Nors šauktinių sąrašai vieši jau dešimtmetį – dabar kilęs susirūpinimas suprantamas ir Seime.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šita diskusija atsirado, suprantu, naujai visuomenei vis labiau besirūpinant savo duomenų apsauga. Manau, gera tema, iš tikrųjų reikia tą apsaugą turėti ir, manau, kiekvienas šauktinis gali asmeniškai tą informaciją gauti“, – šnekėjo Seimo narys (LP) Vytautas Mitalas.

Ir vidaus reikalų viceministras klausė, ar būtina viešai skelbti dešimčių tūkstančių jaunuolių, iš kurių bus renkami šauktiniai, asmens duomenis?

„Čia Krašto apsaugos ministerija atsakinga už tuos sąrašus ir duomenų apsaugos politiką. Vienaip ar kitaip turbūt tie sąrašai gal galėtų būti ir kitaip teikiami, ir būti nuasmeninti“, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Karo prievolės tarnybos viršininkas paaiškino, kodėl sąrašai vieši: „Viešą interesą giname. Įstatymas įpareigoja sąrašus sudarinėti viešai, prižiūrint stebėtojams, viešai paskelbti, kad viskas būtų skaidriai. Antra, kad karo prievolininkams būtų patogu, greitai, patogiai pasižiūrėti kokios procedūros yra paskirtos“.

Anot kariuomenės, reguliariai vertinama, kiek šauktinių asmens duomenų skelbti.

„Tie duomenys, kurie dabar yra sąrašuose – vardo raidė, pavardė ir gimimo metai – minimalus poreikis, balansas tarp asmens duomenų apsaugos ir viešumo“, – teigė Karo prievolės tarnybos viršininkas.

Profesionalių karių, taip pat specialiųjų tarnybų pareigūnų tapatybės yra neviešinamos.

Keliamas klausimas – ar vieši sąrašai, kas tokie kviečiami į kariuomenę, nėra naudingi priešiškoms valstybėms?

„Nežinau, kiek čia rimtas argumentas, bet jis yra, jei galima kažką daryti diskretiškiau, tai padarome diskretiškiau. Padarome asmeniškai tuos kvietimus ir diskusija užsidarys“, – šnekėjo V. Mitalas.

Nors viešuose sąrašuose beveik 30 000 jaunuolių – kario uniformą užsivilks tik mažiau nei 4000.

„Tai yra tik piliečių sąrašas. Nekalbame apie parengtumą, kiek tų prievolininkų iš to sąrašo pradės tarnybą“, – sakė A. Balčiūnas.

Asmens duomenų apsaugos inspekcija atsakė, kad negali vertinti, ar dabartiniai šauktinių sąrašai nepažeidžia teisės į privatumą.

Esą įstatyme numatyta, kad už tokį vertinimą atsakinga pati Krašto apsaugos ministerija.

Jeigu grožis gali išgelbėti pasaulį, ar tavo verslas gali tave išgelbėti nuo karo prievolės?

Į LNK žurnalistų klausimus atsakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

„Jeigu pradėsime kalbėti nuo sąrašų sudarymo, tai į tuos sąrašus patenka visi piliečiai, kurie atitinka įstatymo nuostatus, ir jokių atidėjimų ar atleidimų nėra. Tačiau vykdant šaukimą, teisės aktuose yra numatyta galimybė tarnybą atidėti.

Jeigu konkrečiai kalbėti apie verslą, ką jūs minėjote, ar kitaip tariant ūkinę veiklą, tai tokios galimybės įstatyme nėra numatyta, kad vien dėl ūkinės veikos karo tarnyba būtų atidėta. Tačiau mes suprantame, kad žmonės, vykdantys ūkinę veiklą, gali turėti tam tikrų apribojimų, veiksnių, kurie turi įtaką jo veiklai, taip pat ir pašaukimas į kariuomenę. Tokiais atvejais įstatyme yra punktas, kuris numato neproporcingai didelę žalą visuomeniniams ar asmeniniams interesams, jeigu tarnyba būtų atidedama ir atliekama kitu metu“, – kalbėjo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius A. Balčiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Teko girdėti apie ūkininką, turintį kelias karvutes, ir sakantį, kad palikti ūkį ir eiti tarnauti žala būtų didžiulė. Ar toks ūkininkas su trim karvutėm galėtų nebepatekti į karo tarnybą?

„Vien į karvutes žiūrėti tikriausiai nereikėtų. Reikėtų žiūrėti plačiau, kas tuos gyvulius prižiūri, ar yra galimybė kažkam perduoti tą veiklą tiems devyniems mėnesiams. Jeigu tokios galimybės nėra, yra kiti tarnybos būdai, pavyzdžiui, Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Tarnyba kaip kario savanorio, kada tarnyba atliekama tik keletą dienų, iki 30 dienų per metus. Pasirinkus tam tikrą laiką, tikrai tarnybą galima atlikti, ji būtų užskaityta“, – apie kitus karo tarnybos būdus pasakojo pareigūnas.

Jie skelbiami interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt. Iš viso šiemet devynių mėnesių tarnybai bus pašaukti 3828 jaunuoliai.

Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės yra nurodytas tikslus terminas iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.

Informacija, susijusi su šaukimo nurodymais bus atnaujinama kiekvieną savaitę, todėl svarbu, kad visi karo prievolininkai nuolat sektų informaciją, pateikiamą šaukiamųjų sąraše bei laiku vykdytų nurodymus, karo prievolininkai papildomai bus informuojami elektroniniu paštu bei telefonu, teigiama pranešime.

Visa į sąrašą patekusiems karo prievolininkams aktuali informacija pateikta interneto svetainėje www.karys.lt. Ją taip pat karo prievolininkai galės sužinoti paskambinę nemokamu telefonu 880012340 arba parašę elektroninį laišką adresu, kurį galima rasti www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14.

Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Į sąrašus, kaip ir praėjusiais metais, buvo įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę į šaukiamų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) karo prievolininkų sąrašą, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti tarnybą, arba nenutraukus studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas bus pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus: šių metų sąraše tokių asmenų jau yra.

Asmenys iki 21 metų, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo įstaigose, ir toliau nebus kviečiami atlikti karo prievolės.

Šių metų šauktiniai tarnybą atliks 18-oje kariuomenės dalinių. Dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmuosius du tarnybos mėnesius išeis bazinį karinį rengimą, o likusius septynis mėnesius tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.

Pirmieji šauktiniai tarnybą pradės kovo pradžioje, paskutinieji – gruodžio viduryje. Gausiausiai karo prievolininkai užpildys dalinius balandžio ir gegužės bei rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais, per kuriuos į įvairius dalinius atvyks per 3 tūkst. karių.

Pagal Karo prievolės įstatymą, į sąrašus galėjo patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba primena, kad sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau gali teikti prašymus atitarnauti savo noru.

Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.

Nuo 2022 metų didėja ir išmokos kariams. Gerai atlikę tarnybą NPPKT kariai, pasirinkę ją atlikti savo noru, iš viso galės gauti didesnę nei 3,3 tūkst. eurų išmoką. Nuo 2022 metų įsigaliojo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys didesnę atsakomybę už karo prievolininko pareigų nevykdymą.

Neatvykimas į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų užtraukia 280-450 eurų baudą.

„Šiandien sudaryti sąrašai bus paskelbti viešai interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt rytoj, o vėliausiai penktadienį. Tikimės, kad tuos sąrašus jaunuoliai pasižiūrės neatidėliodami“, – trečiadienį žurnalistams sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas Arūnas Balčiūnas.

Jo teigimu, sąrašuose – apie 54 tūkst. jaunuolių, tarp kurių – ne tik 18-23 metų karo prievolininkai, bet ir jaunuoliai iki 26 metų, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų.

„Nereikia nuliūsti tiems, kurie nepateko į šaukiamųjų sąrašus, tai yra galimybė visiems savo noru ateiti ir atlikti tarnybą iki 38 metų. Mes tą visada skatiname ir esame pasirengę atsižvelgti į jų pageidavimus, norus“, – teigė A. Balčiūnas.

Šaukiamųjų – per 3,8 tūkst.

Iš viso pašaukti tarnauti kariuomenėje šiemet ketinama kaip ir pernai – 3828 jaunuolius.

„Mūsų tikslas išlieka nepakitęs – mes siekiame, kad per metus tarnybą atliktų ne mažiau nei 3,8 tūkst. jaunuolių“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Jo teigimu, pernai pašaukti tokį skaičių jaunuolių sutrukdė COVID-19 pandemija.

Pasak viceministro, daugiau kaip 90 proc. jaunuolių atlikti tarnybos ateina savo noru arba išreiškia pirmumą – tokiems jaunuoliams atitenka didesnės išmokos. Privalomai pašaukiama apie 10 proc. šauktinių.

„Tikimės, kad tos tendencijos išliks ir toliau“, – teigė viceministras.

Karo prievolininkų sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Sudarymą stebi kariuomenės ir visuomenės atstovai.

Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami.

Privalomoji pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius, ją Seimas atnaujino 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Diskusija dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę

Artimiausiu metu ketinama pradėti diskusiją tarp institucijų ir su visuomene dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę, teigia krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Buvo parengta studija ir mes planuojame, kad artimiausiu metu pradėsime diskusijas dėl visuotinio šaukimo. Tai bus diskusija tarp institucijų ir su visuomene“, – trečiadienį žurnalistams sakė viceministras.

Jo teigimu, norima diskusiją su visuomeninėmis organizacijomis pradėti sausį.

Ž. Tomkus taip pat sakė, kad tikslas yra „kuo greičiau apsispręsti“ dėl visuotinio šaukimo, nes „įgyvendinti visuotinio šaukimo principą nebus lengva“.

Pasak viceministro, visuotinis šaukimas į kariuomenę reikštų didesnį „visuomenės įtraukimą“.

Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkų sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba skelbia asmenų, kurie stebės 2022 metų karo prievolininkų sąrašų sudarymo procedūras, atranką.

Nuo 2015 m. kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiama nuo 3000 iki 4000 karo prievolininkų, ateinančiais metais atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus pašaukti 3828 jaunuoliai. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

2022 m. karo prievolininkų sąrašai bus sudaromi sausio 5 dieną, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama kovo mėnesio pradžioje – Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kuopose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione Rukloje bei Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnyboje Klaipėdoje.