Atsilieka nuo paklausos
Į „Kauno dieną“ kreipėsi Kalniečių mikrorajone gyvenanti jauna šeima, gavusi finansinę paramą nutolusiame saulės parke įsigyti saulės elektrinę. Kauniečiai sunerimo, ar jie neprarado galimybių turėti planuotą saulės elektrinę.
Nutolę saulės parkai keletą pastarųjų metų statomi labai sparčiai, bet jų poreikis, atrodo, atsilieka nuo paklausos. Kai kurios energetikos bendrovės įvairiose Lietuvos vietovėse jų pastatė dešimtis ir beveik visi tokių parkų pajėgumai jau parduoti. Tačiau eilėje stovi dar daug nusprendusių tapti vadinamaisiais gaminančiais vartotojais.
„Esmė tokia, kad liepą buvo Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimai fiziniams asmenims gauti paramą įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį. Mes paramą gavome ir per 24 mėnesius turime nusipirkti tą nutolusios elektrinės dalį. Jei to nepadarysime, gauta parama nuplauks“, – nerimavo paramą gavusi kaunietė.
Tendencijos: nutolę saulės parkai keliais pastaraisiais metais statomi labai sparčiai, bet jų poreikis, atrodo, atsilieka nuo paklausos. (A. Ufarto/BNS nuotr.)
Atsirado netikrumo
Moteris atkreipė dėmesį į buitiniams gaminantiems vartotojams galimai nepalankiai besikeičiančią situaciją atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkoje.
„Pastaruoju metu yra tikras nutolusių saulės elektrinių bumas ir nemažai vystytojų tiesiog fiziškai nieko nebegali pasiūlyti, nes jau išvystytuose parkuose seniai visi moduliai išgraibstyti“, – remdamasi asmenine patirtimi sakė abejonių dėl buitiniams vartotojams numatytų saulės elektrinių ateities turinti moteris.
Netikrumą dar labiau pagilino prieš kelis mėnesius priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos, ribojančios saulės elektrinėse generuojamos energijos gamybą.
„Kaip žinoma, valdžia ėmė riboti saulės elektrinių plėtrą – nustatė 2 gigavatų (GW) kvotą. Vadinasi, sumažėjo saulės elektrinių vystytojų ir dalis fizinių vartotojų gali likti ant ledo. Kas garantuoja, kad tiems pradėtiems vystyti parkams bus išduotas leidimas veikti ir bus leista prisijungti prie tinklų? Ar neatsitiks taip, kaip jau ne kartą rašyta spaudoje, kad išvysto parką, o paskui sako: oi, atsiprašome, jau viršyta 2 GW kvota ir mes jums neleisime prisijungti?“ – apie netikrumą dėl ateities keliančias aplinkybes pasakojo kaunietė.
Anot jos, tokioje situacijoje perspektyvos tampa abejotinos, o gauta finansinė parama gali likti nepanaudota.
„Paramą gavę fiziniai asmenys gali prarasti daug laiko, todėl bus dar sudėtingiau tą paramą panaudoti, nes tikėtina, kad kitus saulės parkus, jei, aišku, tik bus leista, vystytojai išvystys dar po metų. Tuomet nelabai bus įmanoma tilpti į nustatytus paramos terminus. Dabar rinkoje yra vos keli nutolusių saulės elektrinių parkai, kuriuose galima įsigyti modulių, tačiau tie parkai dar tik pirminėje stadijoje – dabar rezervuoji, sumoki avansą, o klientams jie bus perduoti geriausiu atveju kitų metų rugsėjį ar gruodį“, – apie nuviliančią situaciją pasakojo kaunietė.
Strategai ramina
Prieš porą mėnesių, kai kilo triukšmas ir sumaištis dėl saulės elektrinėms netikėtai pritaikytos 2 GW ribos, Seime surengtoje diskusijoje Energetikos ministerijos (EM) vadovas Dainius Kreivys akcentavo ministerijos susirūpinimą smulkiaisiais vartotojais ir patikino, kad buitiniai gaminantys vartotojai tikrai nenukentės.
Šalies energetikos strategas pažadėjo, kad jo vadovaujama ministerija sieks, jog žaliosios energetikos vaisius raškytų visi, o pirmenybė bus teikiama su energijos nepritekliumi susiduriantiems gyventojams.
„Jiems bus teikiama pirmenybė. Kad ir kaip kas norėtų, kad ir kiek spaustų įvairiausi lobistai, kurie nori, kad mes atimtume elektros galias iš žmonių ir atiduotume stambiajam verslui, to nebus“, – kalbėjo ministras D.Kreivys.
Nerimui pagrindo nėra
Redakcijai atsiųstame EM komentare tikinama, kad gaminantys vartotojai dėl savo ateities gali būti užtikrinti.
„Šiuo metu elektros tinklų operatoriai atlieka tinklų pralaidumų vertinimą. Nustačius tinklo galimybes prijungti saulės elektrines, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims sprendimą dėl tolesnės saulės elektrinių plėtros. Įstatyme nustatyta 2 GW riba komerciniais tikslais veikiančioms saulės elektrinėms, saulės parkų, statančių saulės elektrines gaminantiems vartotojams, plėtros neriboja“, – atkreipiamas dėmesys paaiškinime.
Ministerijos paaiškinime pabrėžiama, kad gaminančio vartotojo veiklos modelis yra skirtas elektros energijos gamybai ir vartojimui išskirtinai savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti be galimybės ją parduoti.
Ministerijos komentaruose teigiama, kad 2 GW riba nustatyta atsiradus būtinybei subalansuoti sparčiai besivystančią atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir garantuoti elektros perdavimo tinklų funkcionalumą.
„Siekiama užtikrinti, kad, planuojant atsinaujinančius išteklius naudojančių pajėgumų plėtrą Lietuvoje, būtų atsižvelgiama į bendrus šalies energetikos sistemos poreikius ir galimybes. Taip pat siekiama užtikrinti tinklų pralaidumus ir suteikti galimybę saulės šviesos elektrines statyti ir privatiems asmenims bei užtikrinti galimybę naudą gauti socialiai remtiniems asmenims“, – redakcijai atsiųstuose paaiškinimuose dėstė ministerijos atstovas.
Fiksuoja rekordinį augimą
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) „Kauno dieną“ informavo, kad 2020 m. buvo gautos 2 573 paraiškos saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti, 2021 m. – 2 467.
Šiais metais paraiškų skaičius rekordiškai padidėjo. Pavyzdžiui, šiemet buvo paskelbti du kvietimai paraiškoms teikti. APVA duomenimis, vien per sausio mėnesį gauta 4 800 paraiškų, o per liepą – net 12 000.
Atsižvelgiant į rinkoje esančią situaciją, terminai, kuriais pareiškėjai turi įgyvendinti projektus, pateikti mokėjimo prašymus ir atsiskaitymo dokumentus, pagal galimybes pratęsiami.
„Per paskutinį kvietimą, kurio metu gyventojai galėjo teikti paraiškas saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti (kvietimas baigėsi rugpjūčio 15 d. – red. past.), APVA sulaukė beveik 7 500 paraiškų už kiek daugiau nei 12,1 mln. eurų. Kvietimui buvo numatytas 20 mln. eurų finansavimas iš Klimato kaitos programos“, – informavo APVA .
Komentuodama gyventojų nuogąstavimus, kad gautą paramą gali būti sunku panaudoti, APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė pabrėžė, jog APVA atsakomybė nesiekia projekto etapo, kurio metu prasideda saulės elektrinių įgyvendinimo darbai.
„APVA atsakinga už kvietimų teikti paraiškas paskelbimą, tinkamą ir savalaikį pateiktų paraiškų, mokėjimo prašymų vertinimą ir lėšų išmokėjimą. Agentūra taip pat nuolat teikia informaciją apie įgyvendinamų projektų eigą ministerijai, kad, esant poreikiui, būtų skirta papildomų lėšų (jei trūksta finansavimo visoms teigiamai įvertintoms paraiškoms), taip pat pasiūlymus dėl lėšų perskirstymo“, – aiškino APVA atstovė.
Šuolis: 2021 m. gauti 2 467 prašymai įsigyti saulės elektrines iš saulės parkų, o šiemet vien per sausį – 4,8 tūkst. paraiškų, per liepą – net 12 tūkst. (K. Kavolėlio/BNS nuotr.)
Pasiteiravome, ar APVA mato nesklandumų, problemų fiziniams asmenims panaudojant elektrinėms įsigyti skirtas lėšas.
„Kalbant apie finansavimą, skirtą fiziniams asmenims už įsigytas saulės elektrines iš saulės parkų, šiuo metu gyventojai susiduria su saulės parkų pridavimo vėlavimu. Tačiau, atsižvelgiant į rinkoje esančią situaciją, terminai, kuriais pareiškėjai turi įgyvendinti projektus, pateikti mokėjimo prašymus ir atsiskaitymo dokumentus, pagal galimybes pratęsiami“, – patikino specialistė.
