Sąraše – tik vadovai
Tokią neskundžiamą nutartį priėmė Lietuvos apeliacinis teismas, į kurį Kauno apygardos teismas kreipėsi su prašymu perduoti šią bylą nagrinėti kitam šalies apygardos teismui.
Motyvuota dideliu darbo krūviu, dėl kurio ši didelės apimties byla negalės būti išnagrinėta operatyviai. O senatis už kai kuriuos pačius lengviausius jos kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus – jau čia pat.
Lietuvos apeliacinis teismas šį Kauno apygardos teismo prašymą patenkino. Atsižvelgiant į šalies apygardos teismų krūvius, minėta bombos sprogimui 2016-ųjų pabaigoje prilygusi byla perduota Klaipėdos apygardos teismui, kuriam buvo patikėta spręsti ir Daktarų bei Agurkinių lyderių ir dalies jų parankinių likimus.
Per tą laiką, kol buvo tirta prieš penkerius metus šalį sudrebinusi politinės korupcijos byla, įtariamųjų skaičius joje sumažėjo trimis asmenimis. Perduodant šią bylą teismui, kaltinimai joje buvo pateikti aštuoniems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui.
Kartu su buvusiu Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Ričardu Pudževeliu prieš Klaipėdos apygardos teismą stos ir jo sutuoktinė Rita bei Saulius Bartašiūnas ir jo vadovaujama UAB „Roalsa“, statybų bendrovės „Kaunesta“ direktorius Einaras Kinderevičius, metalo apdirbimo bendrovės „Minga“ vadovė Aušra Chadaravičienė, Arūnas Bulotas, siejamas su ne per seniausiai likviduota UAB „Nerėpa“, Lina Bagdonė, internete nurodoma, kaip statybų bendrovės „Lurdesta“ vadovė, ir Zinaida Pikšrienė.
Viena byla, kurioje R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu, buvo perduota teismui po daugiau kaip pustrečių metų tyrimo, antroji – beveik po penkerių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Skandalingi įtarimai
„Kauno diena“ rašė, kad sulaikymai šioje byloje prasidėjo 2016-ųjų pabaigoje. Vieni iš pirmųjų šiame sąraše tada atsidūrė Pudževeliai bei bendrovės „Roalsa“ vadovas S.Bartašiūnas.
Kaip tada teigta, šie sulaikymai buvo susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus.
Kauno apylinkės teismas, leidęs suimti R.Pudževelį ir S.Bartašiūną, tada konstatavo, kad, turimais duomenimis, R.Pudževelis 2014-ųjų rugpjūtį susitarė su S.Bartašiūnu, jog šio vadovaujamos įmonės lėšomis bus įsigytos R.Pudževelio ir jo sutuoktinės statomam gyvenamajam namui Kulautuvoje reikalingos statybinės medžiagos. Tačiau įmonės apskaitoje nurodyta, kad šios medžiagos bus panaudotos jai renovuojant Kauno rajono savivaldybei priklausančias šilumos katilines. Nusikaltimas truko apie dvejus metus. Įtariama, kad jį inicijavo ir koordinavo S.Bartašiūnas.
Afera išraizgyta
Perduodama bylą teismui, Kauno apygardos prokuratūra pranešė, kad, baigus ikteisminį tyrimą, R.Pudževeliui pareikštas galutinis kaltinimas, jog siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir turima įtaka, jis galbūt priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo.
Sulaikymai šioje byloje prasidėjo 2016-ųjų pabaigoje. Vieni iš pirmųjų šiame sąraše tada atsidūrė Pudževeliai bei bendrovės „Roalsa“ vadovas S.Bartašiūnas.
Kaip teigiama prokuratūros pranešime, dalį šių nusikalstamų veikų R.Pudževelis, įtariama, padarė veikdamas organizuotoje grupėje, jai vadovaudamas ir paskirstydamas konkrečias užduotis kitiems asmenims. Jam pateikti kaltinimai susitarus ir paėmus kyšį iš dviejų Kauno statybos bendrovių direktorių.
Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusių teisėsaugininkų, R.Pudževelis savo kaltės nepripažįsta. Tačiau, STT duomenimis, 2012–2013 m., kai buvo rengiamas jo namo projektas Kulautuvoje ir kruopščiai planuojama namo statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai kaip šios vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis. Jos sudarė sąlygas minėtos bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui, taip pat – palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Įtariama, kad už tai bendrovė neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas prisidėjo prie jau minėto R.Pudževelio namo Kulautuvoje statybų. Nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas.
R.Pudževelio nuosavybės teisės į šią pilaitę Kulautuvoje, kaip ir į kitą jam priklausantį turtą, šiuo metu apribotos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Prokuratūros pranešimas buvo baigiamas tuo, kad 2016 m. rudenį R.Pudževelis, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pasistatytą namą ir žinodamas, kad dalis jo statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta kaip kyšis, slėpė tikrąjį šios statybos finansavimo šaltinį, namo buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį. Šį turtą jis įregistravo kaip kito asmens nuosavybę. Tačiau po to sudarė su juo pirkimo–pardavimo sandorį, taip namą įteisindamas savo vardu.
Už nusikaltimus, inkriminuojamus R.Pudževeliui, baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Senatis už kyšininkavimą – penkiolika metų.
Pirmas dublis
2019-ųjų rugpjūtį R.Pudževelis jau stojo prieš Kauno apygardos teismą kartu su buvusiu Kauno rajono vicemeru Kęstučiu Povilaičiu, kuris atsidūrė policijos areštinėje kitą dieną po jo. Per įvykius, sugulusius į šią Kauno apygardos teisme įstrigusią bylą, K.Povilaitis dar buvo Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai vadovavo ankstesnę (2011– 2015 m.) Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – prieš tapdamas vicemeru, pirmininkas. Ir pagrindinės R.Pudževelio bylos kaltinamųjų sąraše K.Povilaičio pavardės nėra.
Atvertus minėtą R.Pudževelio ir K.Povilaičio bylą teisme, paaiškėjo, kad viešuosius pirkimus Kauno rajone, kai jų komisijai vadovavo K.Povilaitis, laimėdavo neegzistuojantys bendrovių direktoriai, o kyšiai už tai imti net per atostogas. Tokius parodymus davė kai kurie liudytojai.
Minėta K.Povilaičio ir R.Pudževelio byla taip pat remiasi STT tyrimu, nustačiusiu, kad bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje. Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius pastarojo namus Noreikiškėse. Dėl to R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu. O K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atgaline data, veiklą.
Remiantis kaltinamuoju aktu, K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį, kad šiai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus. Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais. Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažįsta.
Kęstutis Povilaitis ir Ričardas Pudževelis Elijaus Kniežausko nuotr.