Neseniai atlikta apklausa parodė, kad beveik kas antra jauna lietuvių šeima gyvena su tėvais, nes taupo pirmajam būstui.

Pasak DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, tai iš dalies yra vargingesnės Europos Sąjungos (ES) šalies sindromas. Kita vertus, kaip pastebi finansų ekspertė, tai – vienas iš būdų jaunai šeimai įveikti pirmą finansų valdymo testą – sukaupti lėšų pradiniam įnašui būsto kreditui.

„Lietuviui reikia turėti savą būstą ir be jo jis nenurims. Tai matosi ir iš to, kad daug žmonių išvyksta užsidirbti tam pradiniam įnašui. Paskui grįžta ir ima paskolą. Tiesiog jie daro viską, kad turėtų kažką apčiuopiamo, savo [...] nuosavybę“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Nekilnojamasis turtas – saugumo garantas

Buvo suskaičiuota, kad Lietuvoje apie 88 proc. šalies gyventojų turi namą ar butą, likusieji – nuomojasi. DNB banko vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė sako, kad šiuo klausimu išsiskiriame iš kitų šalių.

„Pavyzdžiui, ES vidurkis yra tik 50 proc. Išsivysčiusiose valstybėse, tokiose, kaip Austrija, tas skaičius – dar mažesnis. Danijoje, pavyzdžiui, nuomos rinka vyrauja labiau nei nuosavas būstas“, – dėsto ekspertė.

Jos teigimu, priežasčių tam yra nemažai. Viena jų yra ta, kad tose šalyse nuomos santykiai teisiškai yra labiau reglamentuoti, todėl tiek vienos, tiek kitos pusės teises ir pareigas sutartys apibrėžia griežčiau.

Be to, kaip pastebi I. Genytė-Pikčienė, tose šalyse taip pat nėra vyraujančios šešėlinės nuomos rinkos, kuri yra vis dar populiari Lietuvoje.

„Yra ir mentaliteto skirtumai. Lietuviui turėti nuosavą būstą tradiciškai yra labai svarbu. Tai yra kertinis turtas: ne tiek investicija, kiek saugumo garantas“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Pirmas testas jaunai šeimai

DNB banko vyriausiosios analitikės teigimu, lietuviai daro viską, kad įsigytų savo būstą.

„Lietuviui reikia turėti savą būstą ir be jo jis nenurims. Tai matosi ir iš to, kad daug žmonių išvyksta užsidirbti tam pradiniam įnašui. Paskui grįžta ir ima paskolą. Tiesiog jie daro viską, kad turėtų kažką apčiuopiamo, savo [...] nuosavybę“, – teigia DNB banko vyriausioji analitikė.

Kitas būdas sutaupyti pradiniam įnašui yra gyvenimas su tėvais. „Tai iš dalies yra vargingesnės ES šalies sindromas, bet, tarkime, Pietų šalyse, tokiose, kaip Graikija, Italija, Ispanija, jaunų šeimų ar asmenų, gyvenančių su su tėvais, laikotarpis yra dar ilgesnis“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, sukaupti pradinį įnašą, kad galėtų pasiimti paskolą, – pirmas testas jaunai šeimai, parodantis, ar ji geba susitelkti taupymui ir efektyviam finansų valdymui.

„Jei jiems pavyksta tai padaryti, gyvenant šiltnamio sąlygomis, t. y. pas tėvus, jie tą testą išlaiko ir žengia į antrą etapą – pasiima paskolą ir toliau tvariai tvarkosi su savo finansais“, – sako DNB banko vyriausioji analitikė.

Kaip niekada palankios sąlygos pasiskolinti

I. Genytės-Pikčienės teigimu, šiemet didėja ir su skolintu kapitalu įsigyto būsto dalis, o sąlygos pasiskolinti dabar esą kaip niekada palankios.

„Iš tikrųjų sąlygos yra kaip niekad palankios dėl ypač žemų palūkanų normų, t. y. dėl Lietuvos priklausomybės Europos bankų sistemai ir Europos Centrinio Banko pinigų importo politikos. Iš tikrųjų turime žemas palūkanas“, – tikina ekspertė.

Kita vertus, ji pažymi, kad Lietuvos bankas šiuo metu stengiasi žmones apsaugoti nuo galimų palūkanų svyravimų ateityje ir įvedė saugiklius, kurie kai kurioms šeimoms apsunkino galimybę pasiskolinti.

„Buvo sutrumpintas galimos paskolos terminas iki 30 metų, taip pat įvesta tam tikra aukštesnių palūkanų [...], paskolos gavėjo ir jo finansinių srautų patikra“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.

Paklausta, kokios galimybės pasiimti paskolą būstui jaunam, maždaug 30 metų žmogui, kuris yra dirbantis, bet vienišas, DNB banko vyriausioji analitikė teigia, kad yra daug rodiklių: kokioje srityje dirba jaunas specialistas, koks jo atlyginimas, kokia būsto vertė.

Tačiau, jei tai yra perspektyvioje veikloje dirbantis specialistas, turintis potencialo ir galimybių finansiškai augti ateityje, manau, kad jam tikrai nekiltų didesnių problemų“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Būstas pabrango tik sostinėje

Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, jauni žmonės dabar tikrai naudojasi bankų suteikiamomis galimybėmis įsigyti būstą.

„Jaunesni žmonės yra imlesni naujovėms ir šiek tiek mažiau bijo paskolų, ką lemia ypač tai, kad kai kurie jų galbūt nesusipažino su buvusiu rinkos pakilimu, o paskui buvusia krize ir pan.“, – svarsto ekspertas.

Jo nuomone, jaunų žmonių, drąsiai pasiimančių paskolą, skaičius turėtų po truputį augti. „Tiksliai negaliu pasakyti, nes vis dėlto tai yra bankų duomenys, bet, kiek matome iš mūsų įmonės veiklos, jauni žmonės, kurie tampa gerais specialistais, gauna gerus atlyginimus, automatiškai pradeda dairytis būsto“, – tvirtina S. Vagonis.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo žiniomis, įvedus eurą, Lietuvoje būstas brango tik Vilniuje. Žiūrint į paskutinių metų statistiką, pavyzdžiui, kiek nekilnojamasis turtas kainavo Vilniuje prieš metus, t. y. 2014 m. rugsėjį ir dabar, skirtumas esąs labai nedidelis.

„Vilniuje jie yra brangesni vidutiniškai apie 3 proc. Visuose kituose miestuose, ar tai būtų Kaunas, ar Klaipėda, ar Panevėžys, kainos netgi simboliškai sumažėjo procento dalimis – 0,1–0,2 proc., tačiau iš tikrųjų kainos tuose miestuose yra mažesnės negu prieš metus“, – tvirtina S. Vagonis.

Jo įsitikinimu, tai yra tiesiog tendencija, o ne euro efektas. „Jei, pavyzdžiui, pažvelgiame į ilgesnę perspektyvą, tarkime, penkerių metų, [...] Vilniuje matome gana didelį kainų kilimą – apie 12–15 proc., kituose didmiesčiuose – Kaune, Klaipėdoje – per penkerius metus kainos sumažėjo: Kaune – 1 proc., Klaipėdoje – 6 proc.“, – sako ekspertas.

Kainų kritimas yra menkai tikėtinas

S. Vagonio teigimu, į nekilnojamąjį turtą investuojančių žmonių skaičius paskutiniu metu yra šiek tiek padidėjęs.

Pasak pašnekovo, nemažą dalį didmiesčiuose esančių naujos statybos namų butų, ypač – 1­–2 kambarių, nuperka būtent investuotojai, kurie nori būstą vėliau išnuomoti.

„Jei kalbėtume apie pelningumą, tai jis tikrai nėra didelis. Būstas yra patikima investicija, jei kalbame apie ilgalaikį laikotarpį, kai investuojame mažiausiai 5–10 metų, nes visos rinkos svyruoja“, – tvirtina S. Vagonis. 

Ilgalaikėje perspektyvoje būsto rinka po truputį kyla į viršų. Galima sakyti, kad kilimas būna keliais procentais didesnis nei infliacijos rodikliai, sako ekspertas.

„Bet trumpalaikėje perspektyvoje niekas neapsaugotas nuo kritimų arba, galima sakyti, loterijos laimėjimo. Jei rinka kyla, galbūt galima pasinaudoti trumpalaikiais šuoliais, kaip nemažai žmonių pasinaudojo 2006­–2007 m.“, ­– teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Savo ruožtu I. Genytė-Pikčienė priduria, kad labiau pasiturinčius gyventojus šiuo metu investuoti į nekilnojamą turto rinką skatina ir žemų palūkanų normų aplinka.

„Investicinių galimybių liko ne tiek jau ir daug, kai visas turtas pabrangęs, t. y. kitos turto klasės. Natūralu, kad vis dar yra išlikęs nepasitikėjimas akcijų rinka, pavyzdžiui, natūralu, kad po truputį gręžiamasi to labiau fundamentalaus – nekilnojamo turto link“, – sako DNB banko vyriausioji analitikė.

S. Vagonio teigimu, normalios ekonomikos būklės sąlygomis nekilnojamojo turto kainų kritimas yra menkai tikėtinas.

„Tai jau turėtų būti kažkokie pasauliniai nepalankūs įvykiai arba vietiniai konfliktai. Bet šiaip, kaip minėjau, kainų lygis yra gana žemas. Daugumoje miestų kainos ne augo, o po truputį mažėja. Taigi, atsigaunant ekonomikai, tikimės nedidelio augimo ir stabilumo“, – teigia ekspertas.

Be to, kaip pastebi I. Genytė-Pikčienė, iš pastarosios krizės – net ir pasaulio mastu – buvo pasimokyta: „Natūralu, kad buvo sukurta visa eilė saugiklių, kurie apsaugotų nuo nekilnojamojo turto ir būsto paskolų rinkos perkaitimo, kuriuos patyrėme 2009–2010 m.“

Nuomos santykiai – pernelyg trumpalaikiai

Nuomos rinka, S. Vagonio teigimu, gyva tik Vilniuje. „Šiek tiek leisgyvė ji yra Kaune ir Klaipėdoje, o kituose miestuose galima apie ją tiesiog net nešnekėti – tai yra pavieniai atvejai“, – sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Anot jo, Vilniuje yra paklausa, bet didieji investuotojai orientuojasi į būsto pardavimą. „Būsto nuoma jų nedomina, nes, iš vienos pusės, jie turi konkuruoti su fiziniais asmenimis, kuriems apskritai palankesnė mokestinė bazė. O jei kalbėtume apie tuos, kurie nenori mokėti mokesčių, tai jie turi dar didesnį pranašumą“, – sako S. Vagonis.

Jis taip pat pabrėžia, kad nuomos verslo pelningumas yra gana nedidelis. „Jei skaičiuotume teorinę mėnesinę nuomos kainą ir būsto įsigijimo kainą, tai grąža Vilniuje sudaro 3–5 proc. Tačiau atmetus išlaidas smulkiems remontams ir visokiems agentams, realus likutis yra tik keli procentai“, – dėsto ekspertas.

S. Vagonis priduria, kad nuomos santykiai yra labai trumpalaikiai, kuriuose nesijaučia saugus nei nuomotojas, nei nuomininkas. Mat tradicinė nuomos sutarties trukmė Lietuvoje tėra vieneri metai.

„Ilgalaikių sutarčių nėra. Dvejų ar trejų metų būsto sutartis jau yra laikoma ilgalaike, stabilia sutartimi. Bet dažniausiai, praėjus metams, nuomininkas su nuomotoju vėl iš naujo derasi. Taigi, nesant ilgalaikių santykių, labai sunku daryti verslą“, – mano S. Vagonis.

„Ober-Haus" Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,6 proc. (gegužę metinis augimas siekė 0,7 proc.).

Teigiami butų kainų pokyčiai birželio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Panevėžyje. „Ober-Haus" duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,3 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 298 Eur (+4 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,2 proc., > nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 12,5 proc. (+144 Eur/m2). Panevėžyje birželio mėnesį užfiksuotas 0,1 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 530 Eur (+1 Eur/m2). Tuo tarpu Klaipėdoje ir Šiauliuose užfiksuotas 0,1 proc. kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina atitinkamai smuktelėjo iki 975 Eur/m2 (-1 Eur/m2) ir 559 Eur/m2. Kaune butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir gegužės mėnesį - 940 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune augo 0,4 proc., o Panevėžyje - 0,1 proc. Klaipėdoje ir Šiauliuose tuo pačiu laikotarpiu kainos mažėjo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,5 proc.

„Šių metų birželio mėnuo gan netikėtai buvo itin aktyvus butų sektoriuje - sudarytų butų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis Lietuvoje yra didžiausias šiais metais. Palyginti su geguže, butų sandorių kiekio augimas fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose (priklausomai nuo didmiesčio augimas sudarė nuo 8 proc. iki 25 proc.). Didžiausias sandorių augimas užfiksuotas sostinėje, todėl nenuostabu, kad šiame mieste fiksuojamas ir didžiausias butų kainų pokytis. Vilniuje tai jau penktas mėnesis iš eilės su teigiamais pokyčiais. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose ryškesnių kainų pokyčių dar nematyti.”,- teigia „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Pirmąjį metų pusmetį Baltijos šalių sostinėse butų sandorių kiekis augo tik Taline

„Ober-Haus" duomenimis, 2015 metų birželio mėnesį Rygoje butų kainų indekso birželio mėnesio reikšmė nepakito ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 049 Eur/mﾲ. Tuo pačiu laikotarpiu Taline užfiksuotas 0,2 proc. kainų sumažėjimas, tačiau vidutinė buto kaina šiame mieste ir toliau išlieka aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių - 1 543 Eur/mﾲ.

Lyginant šių ir pernai metų birželio mėnesių butų kainų pokyčius, Taline butų kainos per metus augo 8,1 proc., tuo metu Vilniuje ir Rygoje metinis butų kainų augimas siekė atitinkamai 1,2 proc. ir 0,2 proc.

„Ober-Haus" duomenimis, šių metų sausio-birželio mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Taline siekė 4 215 arba 15 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tuo tarpu Vilniuje sandorių skaičius mažėjo iki 18 proc. (4 282 butų sandoriai), o Rygoje iki 17 proc. (3 720 butų sandorių) lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.

Parduodamų butų kainos balandžio mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Kaune butų kainos per mėnesį smuktelėjo, Panevėžyje - nepakito, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas balandžio mėnesį, palyginti su kovu, išaugo 0,4 procento. Butų kainų metinis augimas išlieka teigiamas, tačiau balandį jis sumažėjo iki 1 proc. (kovą - 1,6 proc.), teigiama "Ober-Haus" pranešime.

"Sparčiausias kainų augimas šių metų balandį užfiksuotas naujos statybos projektuose Vilniuje. Jeigu sostinėje praeitą mėnesį senos statybos butai brango 0,2 proc., tai naujos statybos butų pardavimuose fiksuotas 1,2 proc. kainų augimas", - pranešime spaudai sakė "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Anot jo, tarpusavyje konkuruojančius naujų butų plėtotojus turėjo nuraminti pakankamai geri šių metų pardavimo rodikliai, ir panašu, kad pesimistinės prognozės, kad auganti pasiūla lems naujos statybos butų kainų nuopuolį, kol kas nesitvirtina.

Vilniuje butų kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,7 proc. iki 1292 eurų už kvadratinį metrą, Klaipėdoje - 0,1 proc. iki 976 eurų už kvadratinį metrą, Šiauliuose - taip pat 0,1 proc. iki 559 eurų už kvadratinį metrą. Kaune butų kainos sumenko 0,1 proc. iki 940 eurų už kvadratinį metrą, Panevėžyje kaina nekito ir buvo 529 eurai už kvadratinį metrą.

Per metus butų kainos Vilniuje išaugo 1,7 proc., Kaune - 0,4 proc., Panevėžyje - 0,1 proc., Klaipėdoje ir Šiauliuose smuktelėjo atitinkamai 0,1 ir 0,4 procento.

Parduodamų butų kainos kovo mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje ir Šiauliuose. Kaune butų kainos per mėnesį smuktelėjo, Klaipėdoje ir Panevėžyje - nepakito, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas kovo mėnesį, palyginti su vasariu, nepakito. Butų kainų metinis augimas išlieka teigiamas, tačiau kovą jis sumažėjo iki 1,6 proc. (vasarį - 2,4 proc.), teigiama "Ober-Haus" pranešime.

"2015 metų pradžia nepateikė didesnių siurprizų - būsto kainos išlieka stabilios. Tačiau svarbiausia, kad po itin žemo rinkos aktyvumo šių metų sausio mėnesį, vėl fiksuojamos teigiamos būsto pirkimo sandorių pokyčių tendencijos - kiekvieną mėnesį fiksuojamas vis didesnis sandorių skaičius, kuris rinkai suteikia daugiau pasitikėjimo", - pranešime sakė "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Vilniuje butų kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,1 proc. iki 1283 eurų už kvadratinį metrą, Šiauliuose - 0,3 proc. iki 559 eurų už kvadratinį metrą. Kaune butų kainos sumenko 0,1 proc. iki 940 eurų už kvadratinį metrą, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainos buvo atitinkamai 975 eurai ir 529 eurai už kvadratinį metrą.

Per metus butų kainos Vilniuje išaugo 2,6 proc., Panevėžyje - 1,1 proc., Kaune - 0,8 proc., Klaipėdoje - 0,4 proc., o Šiauliuose - smuktelėjo 0,1 procento.

Žiemos mėnesiams būdingą nekilnojamojo turto rinkos ramybę dar labiau sustiprino naujos valiutos įvedimas. Būstų kainų didėjimo nesitiki nei specialistai, nei gyventojai.

„Žiemą apskritai labai retai kyla kainos. Pirmieji metų mėnesiai netgi aktyvios nekilnojamojo turto rinkos metais būna mažai aktyvūs. O prie to prisideda tai, kad turime eurą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje duos teigiamą impulsą rinkoje, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje jis pristabdo. Keičiantis valiutoms žmonės turi aibę smulkių buitinių rūpesčių, stengiasi perprasti, kaip euras veikia, perskaičiuoja ne tik buitinių pirkinių, bet ir pajamų sumas“, – komentavo nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Specialisto teigimu, tokia pati situacija buvo susiklosčiusi ir Latvijai bei Estijai įsivedus eurą. „Nematau priežasčių, kodėl pas mus turėtų būti kitaip“, – sakė S. Vagonis.

Vis tik, anot pašnekovo, tai nereiškia, kad būstų kainos turėtų ženkliau mažėti – jos užsifiksuos. Mažėjimas gali siekti tik kelias procento dalis.

Tuo tarpu nuomonių tyrimas rodo, kad ir patys gyventojai gerai nujaučia šias tendencijas ir mano, jog būstų kainos artimiausiu metu nedidės.

Manančiųjų, jog kainos didės, palyginti su ankstesnio 2014 m. ketvirčiu, dalis sumažėjo 6 proc. punktais, rodo SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius. 2014 m. gruodį 48 proc. apklaustų gyventojų manė, kad būsto kainos artimiausiu metu padidės.

Būsto kainų didėjimo lūkesčiai mažėja  trečią metų ketvirtį iš eilės: nuo 2014 m. kovo, kai būsto kainų didėjimo lūkesčiai buvo didžiausi, besitikinčių kainų didėjimo sumažėjo 11 proc. punktų. Per šį laikotarpį beveik tiek pat – 12 proc. punktų – padaugėjo manančių, kad kainos per artimiausius dvylika mėnesių kris. Gyventojų, manančių, kad kainos liks tokios pat, dalis nesikeitė (21 proc.).

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, metų pradžioje didesnių būsto kainų  lūkesčiai galėjo stiprėti dėl įvedamo euro. Tačiau metų pabaigoje šis įsitikinimas susilpnėjo. „Galimos ir kitos  kainų mažėjimo lūkesčių priežastys: lėtesnis ekonomikos augimo tempas ir vis dar neraminanti  geopolitinė situacija“, – sako J. Varanauskienė.

Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2014 metų gruodžio 12–22 dienomis. Iš viso apklausti 1 045 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15–74 metai, iš 127 vietovių. Imties rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Parduodamų butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, smuktelėjo 0,1 proc., skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Prieš tai šalies didmiesčiuose septynis mėnesius iš eilės buvo fiksuojamas butų kainų augimas. Bendras butų kainų metinis augimas išlieka teigiamas, tačiau rugsėjį jis sumažėjo iki 4,5 proc. (rugpjūtį - 4,7 proc.), teigiama "Ober-Haus" pranešime.

"Vasarą sumažėjęs būsto rinkos aktyvumas lėmė nuotaikų pokyčius rinkoje bei po ilgesnės pertraukos nežymiai sumažėjusias butų kainas Vilniuje ir Šiauliuose. Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu ir kituose šalies didmiesčiuose gali būti fiksuojamos neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Tačiau tikėtis kardinalių pokyčių rinkoje šiuo metu nėra pagrindo", - pranešime sakė "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Vilniuje butų kainos per mėnesį vidutiniškai sumažėjo 0,2 proc. iki 4442 litų už kvadratinį metrą, Šiauliuose - taip pat 0,2 proc. iki 1937 litų už kvadratinį metrą. "Ober-Haus" teigimu, Vilniuje kainų pokyčius labiausiai lėmė 0,4 proc. sumenkusios dviejų kambarių senos ir naujos statybos butų kainos gyvenamuosiuose rajonuose, o Šiauliuose - 0,9 proc. atpigę senos statybos butai centrinėje miesto dalyje.

Klaipėdoje butų kainos per rugsėjo mėnesį vidutiniškai padidėjo 0,2 proc. iki 3388 litų už kvadratinį metrą. Kaune ir Panevėžyje butų kainos rugsėjį nepakito ir buvo atitinkamai 3259 litai ir 1832 litai už kvadratinį metrą.

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 6,8 proc., Panevėžyje - 3 proc., Klaipėdoje - 2,3 proc., Šiauliuose - 2 proc., Kaune - 1,4 procento.

Pastaruoju metu sumažėję nekilnojamojo turto pardavimai yra geras šaltas dušas besitikėjusiems naujo rinkos bumo, tvirtina nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

"Rugpjūčio rodikliai yra pakankamai geri. Šiokį tokį sumažėjimą laikyčiau perspėjimu tiems, kurie manė, jog rinka turi kilti iki begalybės. Mes visuomet sakėme, kad ir praėjusiais metais, ir šių pradžioje suaktyvėjusiai rinkai projektuoti dar didesnį aktyvumą, būtų rizikinga. Taip, kai kurių mėnesių rezultatai prilygo 2007-2008 metų rezultatams. Tačiau galvoti, kad jau grįžome į 2007-uosius ir galbūt net juos pralenksime, nederėtų. Taigi šie rezultatai yra prablaivantis šaltas dušas", - BNS sakė S.Vagonis.
Anot jo, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra ne mažiau aktyvesnė, nei praėjusiais metais.

"Paėmus visus metų mėnesius nuo sausio iki rugpjūčio, mes, pavyzdžiui, butų ir namų sektoriuose, vis dar matome augimą. Tik nuo gegužės mėnesio, kai pirmą kartą fiksuotas mažėjimas, galima teigti, jog augimas yra minimalus - jis prilygsta praėjusių metų rezultatams su nedideliu prieaugiu. Tai reiškia, kad rinka išlieka aktyvi. Sandorių kiekis yra pakankamas, kad kainų lygis liktų stabilus ir gal net šiek tiek kiltų į viršų", - tvirtino S.Vagonis.

Paklaustas, ką prognozuotų likusiai metų daliai, S. Vagonis teigė, jog NT sandorių rezultatai šiemet nenusileis praėjusiems metams.

"Tikėtina, kad ruduo bus mažiau aktyvus ir sandorių kiekis gali būti gerokai mažesnis nei pernai, tuomet prieaugis, kuris buvo suformuotas metų pradžioje, išnyktų. Tam yra dvi skirtingos versijos: viena, kad vadinamoji euro euforija prasidėjo gerokai anksčiau, tai reiškia, kad kam buvo aktualu pirkti iki euro, tie nelaukė lapkričio ar gruodžio. Kitas aspektas, jeigu neprojektuosime kokių nors karo veiksmų, Lietuvos ekonomika auga, žmonių perkamoji galia didėja, todėl susidomėjimas nekilnojamuoju turtu nemažėja", - BNS sakė S.Vagonis..

Vis dėlto, analitiko teigimu, dabartinis Rusijos ir Ukrainos konfliktas, šalių viena kitoms pritaikytos sankcijos, kol kas NT rinkai neatnešė didelių pokyčių.

"Niekada negali nuspėti rinkos: viskas atrodo lyg ir gerai, bet štai atsiranda konfliktas ar kas nors panašaus. Savo laiku tai buvo ES problemos su Graikija, dabar vėlgi užsienio investuotojai mus stebi su nerimu. Tačiau dabar nėra tokia stadija, kad žmonės atidėliotų dėl to svarbius dalykus. Jie tarpusavyje apie tai pakalba, bet, kad tai būtų motyvacija atidėti NT įsigijimą - taip nėra", - tvirtino S.Vagonis.

Registrų centro preliminariais duomenimis, Lietuvoje per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius parduota 21854 butai ir 6432 individualūs namai - atitinkamai 19,9 proc. ir 12,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2013-ųjų laikotarpį. Tik rugpjūčio mėnesį šalyje parduoti 2454 butai ir 780 individualių namų - atitinkamai 6,3 proc. ir 11,1 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį bei 15,5 proc. ir 19,4 proc. mažiau nei šių metų liepos mėnesį.

Naujų stiprių nuomininkų atėjimas išstumia iš prekybos centrų silpnesnes parduotuves, pastarosios keliasi į mažiau patrauklias vietas. Įtampa ir nuomos kainos centruose auga, tačiau statyti daugiau prekybos centrų Baltijos šalyse didelio poreikio kol kas nėra - gyventojų skaičius jose mažėja, o geriausios vietos jau užimtos, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Didžioji problema, kad esami prekybos centrai yra labai gerose vietose, didieji veikia arti vienas šalia kito. Pervažiuoti iš vieno didesnio centro į kitą trunka turbūt 5 minutes, tad pirkėjai, neradę ko nors viename, tikėtina, aplankys šalia esantį kitą centrą. Nuošaliau esantys prekybos centrai iškrinta iš šios konkurencinės aplinkos", -teigia "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Išskirtinumo korta taip pat sunkiai gali padėti, nes sėkmingiausi pardavėjai, iš tiesų galintys vykdyti plėtrą, yra tie patys didieji tinklai, jau turintys parduotuvių visuose prekybos centruose.

Norėdami įsikurti Vilniaus senamiestyje šiandien daugiausiai paklosite už būstą atokesnėse gatvelėse, nors dar prieš 10 metų brangiausios buvo Gedimino prospektas ir Vokiečių gatvė. Pokyčio priežastis paprasta – svarbiausios miesto arterijos tapo per daug triukšmingos.

Visiems pažįstama situacija: po ilgos darbo savaitės nusprendėte pagaliau pailsėti ir išsimiegoti, tačiau šalimais gyvenantys kaimynai turi kitų minčių ir jau nuo ankstyvo šeštadienio ryto pradeda remonto darbus. Ramybę sudrumsčia gręžimo ir kalimo garsai, tad nebeturite kitos išeities, kaip tik keltis iš lovos ir virtis kavos. Ar niekada nekilo klausimas – kiek sutiktumėte sumokėti už ilgesnę poilsio valandėlę?

Šiandien daugelis už tylą mokėti ryžtasi ne tik rinkdamiesi kur gyventi. Norėdami išvengti triukšmo žmonės pinigines praveria ir pirkdami automobilį ar buitinę techniką.

Net ir biurų darbuotojai, neiškęsdami aplinkui nuolat girdimo ūžesio, vis dažniau ausis užkemša garsą izoliuojančiomis ausinėmis, už kurias nepagaili sumokėti ir per 500 litų.

Iš kur tas triukšmas?

XIX amžiuje gyvenęs vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris savo knygoje „Pesimizmo studijos“ rašė, kad „Triukšmas yra įžūliausia pertraukimo forma – jis ne tik pertraukia, bet ir sujaukia mintis“.

XXI amžiuje žmogus gyvena nuolatinėje pertraukimų lavinoje: didžiulis tiesiai į išmanųjį telefoną kišenėje plūstantis informacijos srautas – pranešimai iš socialinių tinklų, elektroniniai laiškai, naujienos – vis nutraukia koncentraciją.

Prie tylos troškimo bent iš dalies prisideda ir padidėjęs streso lygis. Neseniai paskelbti specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktos apklausos rezultatai atskleidžia, kad net 88 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų teigia darbe patiriantys didesnį ar mažesnį stresą.

Iliustratyviai norą pabėgti nuo triukšmo atspindi ir tai, kad vis daugiau žmonių mieliau renkasi rašyti trumpąsias žinutes, o ne skambinti. Pavyzdžiui, JAV nuomonių tyrimų instituto „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad vienas iš trijų amerikiečių, esant galimybei, renkasi rašyti SMS.

Tyli kaimynystė

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis išskyrė, kad tyli aplinka visų pirma labiau rūpi brangesnio būsto pirkėjams. Tačiau jis taip pat sakė, kad tyla yra subjektyvi sąvoka.

„Vieniems tylu miške, kitiems – toliau nuo judresnių magistralių, vaikų darželių ar ligoninių, tretiems – tai ramesnė senamiesčio gatvė“, – pasakojo pašnekovas.

S. Vagonis pabrėžė ir tai, kad per pastaruosius 10 metų nekilnojamojo turto rinka Vilniaus senamiestyje šiuo požiūriu stipriai pasikeitė. Anksčiau paklausiausi ir brangiausi būstai buvo Gedimino prospekte ir Vokiečių gatvėje, o dabar jų vietą užėmė Gaono, Stiklių, Žydų ir kitos gatvės.

To priežasčių yra kelios. Iš dalies pokytį lėmė padidėjęs klegančių turistų srautas. Taip pat pasikeitė ir namų pirmų aukštų struktūra – anksčiau dominavo įvairios parduotuvės, o šiandien daugiausia pasilinksminimo įstaigos, kurios, ypač vakarais, kelia triukšmą.

Būsto kainoms užmiestyje triukšmas taip pat turi įtakos. „Gali būti nuostabus namas, tačiau jei jis yra triukšmingoje vietoje, pirkėjai nemato prasmės jame gyventi“, – sakė S. Vagonis.

Jo teigimu, konkretaus ramybės norinčio kliento segmento išskirti negalima – tylios aplinkos nori visi.

„Žinoma, ekonominio būsto ieškantiems, pavyzdžiui, jaunoms šeimoms, tai svarbu mažiau, tačiau bendrai – tai tipiniai žmonės. Jei nori gyventi name, tyla yra svarbu, nes kitaip kyla klausimas – kodėl gyventi ne bute?“ – svarstė ekspertas.

Pasivažinėjimas tyloje

Žurnalo apie automobilius „TopGear“ vyriausiasis redaktorius Renaldas Gabartas sakė, kad tendencija gaminti kuo tyliau dirbančius automobilius buvo visada. Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad dėl to atsiranda ir problemų.

„Pėstiesiems gali būti nesaugu, jei jie visiškai negirdi artėjančio automobilio“, – sakė R. Gabartas.

Tyliausiai dirba hibridinių automobilių ir elektromobilių varikliai, bet pašnekovo manymu, vien tik tyla jie vairuotojų sužavėti negalės. Šiems, ypač Lietuvoje, svarbiausia yra tai, kiek sunaudojama degalų ir kokia yra automobilio išlaikymo kaina.

Be to, pakankamai tyliai galima važiuoti ir įprastu automobiliu. Tačiau už tai reikia sumokėti.

„Viskas priklauso nuo triukšmo izoliacijos. Pirminis jo šaltinis – variklis – gali būti vienodas dviejuose skirtinguose automobiliuose, bet sėdint salone garsas gali skirtis kardinaliai“, – pažymėjo R. Gabartas.

Anot jo, pigiausiai ir brangiausiai sukomplektuotų automobilių kaina gali skirtis dvigubai. Kaip vienus tyliausių modelių R. Gabartas įvardino neseniai išbandytą „Lexus LS 600h L“ ir „Mercedes-Benz“ C klasės automobilius.

Tiesa, „TopGear“ atstovas pažymėjo, kad šiandien nedaugelis automobilių gamintojų ryžtasi savo detales gaminti individuliai.

„Tai daro „Honda“, tačiau tokie, kaip „Ford“ arba „Volkswagen“, naudoja dalis, gaunamas iš tų pačių tiekėjų“, – pasakojo pašnekovas.

Kaip vieną įdomesnių sprendimų R. Gabartas įvardijo galimybę į saloną leisti tokį garsą, kokio nori vairuotas, pavyzdžiui, labiau sportiško arba tylesnio variklio.