Laužai liepsnoja ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, o kiek vėliau turėtų būti uždegti ir Nepriklausomybės aikštėje, kur numatyta Sąjūdžio valanda.

Vakare Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose vyks koncertas visuomenei, Koncertas „In memoriam“ vyks ir Šv. Jonų bažnyčioje.

Minia būriavosi prie netoli televizijos bokšto esančio memorialo Sausio 13-osios aukoms, joje buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia.

Jie bei kiti žmonės ant memorialo dėjo gėles, uždegtas žvakes, per aukų pagerbimo ceremoniją skambėjo patriotinės dainos, per ekraną buvo rodomi 1991 metų sausio įvykių archyviniai kadrai.

Nebuvo metų, kad nebūtume čia sudalyvavę.

Kino ir televizijos režisierė Venesa Urbienė pasakojo, kad 1991 metais gyveno netoliese ir vis ateidavo pas budėjusiuosius prie televizijos bokšto, atnešdavo sumuštinių. Tuo metu ji laukėsi dukros.

„Daug mūsų buvo, ir šeimos narių, ir draugų. (...) Mano vyresnioji dukra irgi čia dalyvavo – ji gimė po dviejų mėnesių“, – BNS sakė moteris.

Pasak jos, sausio 13-ąją ji su artimaisiais buvo ir prie televizijos bokšto, ir prie parlamento, o tąnakt nuo sovietų nukentėjo jos brolis.

V. Urbienė teigė vis atvykstanti, kad prisimintų šiuos įvykius.

„Nebuvo metų, kad nebūtume čia sudalyvavę“, – sakė ji.

Medicinos srityje dirbančiai Indrei Blaževičiūtei tuo metu buvo 13 metų, per to meto įvykius ji liko namuose.

„Mano mama irgi dirbo medicinoje ir tada iškvietė medikus, aš likau namie viena. Pro langus mačiau, kad prasidėjo šaudymai, mirgėjimai, tie garsai visi. (...) Prisimenu, kaip kampe tupėjau, nes tėtis vežė mamą į darbą ir liepė niekur neiti prie langų arti“, – BNS pasakojo moteris.

„(Tokiomis dienomis – BNS) sukyla labai atmintyje tos emocijos“, – pridūrė ji.

81-ių pensininkas Kazimieras Šveikauskis, taip pat budėjęs prie bokšto 1991 metais, sakė, jog tuo metu niekas netikėjo, kad Lietuvai pavyks iškovoti laisvę.

„Prisimenu visus šitus laikus. Džiaugiamės, kad viskas išėjo mūsų laimei“, – BNS teigė jis.

Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje – taip pat degs atminimo laužai, vyks tradiciniai bėgimai, bus rodomi filmai.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Tada žuvo 14 žmonių, o daugiau nei tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

„Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.

Tiek ji, tiek jos vyras, 83-ejų Gediminas Bučiūnas, atsimena 1991-ųjų metų įvykius, nes patys vyko budėti prie svarbių valstybės objektų.

LNK reportažas:

„Mes tą dieną ėjome. Ir prieš tai buvo visokių renginių, mes irgi dalyvavome ir ėjome. Prie Spaudos rūmų, tenai budėjome, grįžone namo, atsigulėme... jau paskui naktį ir pasigirdo šūviai, paskambino sesuo, kad jau puola“, – pasakojo O. Bučiūnienė.

Būtent tos minios, kuri čia buvo, dešimčių tūkstančių dėka, rūmai buvo apsaugoti.

Ji prisiminė, kad tų įvykių metu visur nešiodavosi radijo aparatą ir skubėdavo ten, kur pranešdavo, jog reikia atvykti.

„O tą naktį, kai paskambino, žmona liko, aš su dviem sūnum paaugliais, apsirengę kaip reikiant, nes buvo šalta, atlėkėme čia ir iki ryto prabuvome, visą naktį“, – žmonos pasakojimą tęsė G. Bučiūnas. 

Vyras įsitikinęs, jog būtent tūkstantinė minia anuomet padėjo apsaugoti parlamento rūmus.

„Būtent tos minios, kuri čia buvo, dešimčių tūkstančių dėka, rūmai buvo apsaugoti. Jeigu ne ta masė, būtų desantininkai ėmę rūmus“, – kalbėjo vyras.

Sutuoktiniai prisiminė, jog anuomet žmonės susirinko taip gausiai, jog ir pajudėti buvo sunku, ir nesiskirstė net girdėdami naujienas apie tai, jog artėja tankai.

Į renginį su vaikais atėjusi 39-erių teisininkė Agnė Juškienė BNS sakė, jog jai Sausio 13-oji – labai svarbi proga, naują atspalvį įgavusi karo Ukrainoje metu.

„Man yra svarbu tą žinią perduoti savo vaikams: prisiminimą tą, kad gerbtume, kad gerbtume žuvusiųjų atminimą, kad gerbtume tai, ką turime, kad gerbtume laisvę ir saugotume ją, ypatingai šiandien, kai žinome, kas dedasi Ukrainoje“, – BNS sakė ji.

Prie parlamento rūmų buvo rodomas dokumentinis filmas apie Sausio 13-osios įvykius, Seimo rūmuose vaikams vyksta dirbtuvės.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Jau 29-ąjį kartą vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ tradiciškai vidurdienį prasidėjo nuo žuvusiųjų amžinojo poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir maždaug po pusantros valandos baigėsi prie Vilniaus televizijos bokšto.

„Gausiausia komanda buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos, gausiausia mokykla – Vilniuje esanti Jono Pauliaus II gimnazija, gausiausias Vilniaus kolektyvas – Lietuvos karo akademija“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.

Tarp užsiregistravusių bėgimo mėgėjų – atstovai iš Japonijos, Jungtinių Valstijų, Izraelio, Argentinos. Vienas bėgikas renginyje dalyvavo 29 kartą, du bėgikai – 28 kartą. Vyriausia iš užsiregistravusių bėgikų – 1933 metais gimusi Alytuje gyvenanti moteris.

Vyriausia iš užsiregistravusių bėgikų – 1933 metais gimusi Alytuje gyvenanti moteris.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad bėgime kartu su ministerijos darbuotojais dalyvavo Airijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Moldovos, Prancūzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Vengrijos diplomatinių atstovybių, Europos lyčių lygybės instituto Lietuvoje atstovai.

Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimo renginiai, kuriuos organizavo Lietuvos atstovybės užsienyje ir lietuvių bendruomenės, šiemet taip pat vyko Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje informavo, kad septintą kartą organizuotame bėgime Briuselyje dalyvavo 200 žmonių, tarp jų apie 50 Belgijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Turkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir JAV gyventojų. Bėgime dalyvavo ir 40 vaikų, kurie įveikė 1,5 kilometro trasą.

„Tai, kad Lietuva jau 15 metų yra Europos Sąjungos narė, tai, kad bėgimas vyksta Briuselyje – Europos reikalų sostinėje ir jame bėga ne tik lietuviai, bet ir didžiulis būrys Lietuvos draugų iš ES yra pats geriausias paminklas visiems Sausio 13-ąją žuvusiems ir sužeistiems Lietuvos laisvės gynėjams“, pranešime sakė Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.

Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.

Devynių kilometrų bėgimo trasa prasideda nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidoti Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai ir baigiasi prie Televizijos bokšto, Sausio 13-osios gatvėje.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kalbėdamas memorialo Sausio 13-osios aukoms renginyje jis priminė, jog Sovietų okupacijos metu karinės vadovybės pirmasis tikslas buvo susovietinti užimtą Lietuvos žmones.

„Tai reiškė atimti jų tapatybę, atimti jų galvoseną, primesti jiems kitas pažiūras, kitą ideologiją. Pavergimas buvo paskelbtas ir buvo vykdomas. Tai yra nuo ko mes turėjome išsivaduoti ir tartum išsivadavome. Giname tai, gynėme kraujo kaina, įvairių problemų kaina. Bet ar tikrai esame išsivadavę? Kiekvienas pažiūrėkime į save, į savo aplinkinių galvoseną, kuri taip pat yra nuolat atakuojama melagingos žinios, agresyvios propagandos. Ar giname mes tą nepriklausomą mintį ir nepriklausomą laikyseną“, - kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

V.Landsbergis kalboje pažymėjo, kad prieš 26-eris metus šalia Lietuvos radijo ir televizijos „vyko didžioji kova dėl žinojimo laisvės, dėl žiniasklaidos laisvės“. Agresijos vykdytojus jis vadino „žudikais“, kurie tuomet atėjo „išlaisvinti mūsų nuo laisvės“.

Anot jo, būtinybė kovoti su siekiu iškraipyti, suvaržyti informaciją išlieka ir šiandien. Jis atkreipė dėmesį į iššūkius dėl Kremliaus žiniasklaidos paveikios Rytų Lietuvos, kur, jo teigimu „žmonių sąmonė, t.y. dar pusė jų yra okupuoti ir okupuoti iš naujo, naujos agresijos“.  Atkuriamojo Seimo vadovas ragino visus telktis steigiant „pasipriešinimo štabą“ šiai agresijai.

„Jeigu tada mums primetė sovietizaciją - ar mes jau įvykdėme desovietizaciją, visai, iki galo, savo pačių protuose, politikoje ir laikysenoje? (...) Siūlau desovietizuotis iki galo ir apginti mūsų smegenis, mūsų elgseną, kad tikrai būtų viskas deokupuota. Deokupuokime save“, - ragino jis.

V.Landsbergis taip pat įgėlė LRT vadovams dėl sprendimo atsisakyti Sąjūdžio pusvalandžio transliacijos ketvirtadienio renginyje prie Seimo.

Minint Laisvės gynėjų dieną ketvirtadienį LRT kieme atidarytas Sausio 13-osios memorialas. Prie Seimo taip pat deginami atminimo laužai - renginyje dalyvauja per pusę tūkstančio žmonių. Vilniuje, taip pat Šiauliuose, Anykščių rajone, Ukmegėje, Pakruojyje vyksta neužmirštuolių akcijos - kuriamos pievos iš popierinių neužmirštuolių žiedų, kurios simbolizuoją atminimą ir pagarbą kovojusiems už Lietuvos laisvę.

1991 metų sausio 13 dieną sovietai karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, tačiau jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugoto tuometinės Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pastato.