Savanorystė namuose, kuriuose gyvena sunkūs ligoniai, kuriems medicina jau bejėgė padėti, žinomam vyrui svarbi ir asmeniškai. Jo tėtis Antanas Sakalauskas – Lietuvos laisvės gynėjas, sunkiai sužeistas per Sausio 13-osios įvykius.  „Tėtį pervažiavo tankas, jo kojos buvo visiškai sutraiškytos, jis patyrė daugybinius lūžius“, – praeities įvykius prisimins J. Sakalauskas.

Pamatyti žmogaus iškeliavimą, jo susitaikymą su mirtimi – be galo prasminga.

Su hospiso gyventojais praleista diena J. Sakalauskui priminė ir paskutiniąsias tėčio gyvenimo dienas. „Kai jis buvo tokioje pačioje situacijoje, juo labai rūpinosi mama, kiti broliai – mūsų didelė šeima. Aš, prisipažinsiu, ne tiek rūpinausi, kiek reikėjo. Vėliau labai gailėjausi, ypač to, kad jo mirtį pasitikau gastroliuodamas Kinijoje. Iki dabar jaučiu didelę kaltę“, – prisipažins muzikas.

J. Sakalauskas sako, kad savanorystė hospise neabejotinai praturtins jį patį, o kartu tai yra ir būdas paremti tuos, kuriems taip pat trūksta palaikymo, kaip tuomet – jo šeimai. „Pamatyti žmogaus iškeliavimą, jo susitaikymą su mirtimi – be galo prasminga. Tarnaudamas tiems žmonėms atsakai į klausimus ir sau. Nors pradžioje jautėsi baimė, nejaukumas, nežinojau, kaip prie jų prieiti, kaip bendrauti“, – pasakos J. Sakalauskas.

„Manęs paklausė, ar pakankamai rūpinuosi savo artimaisiais. Tai privertė krūptelėti. Juk seniai neskambinau seseriai, nepakankamai padedu mamai – ši savanorystė mane išprovokavo vidiniam dialogui su savimi“, – sakys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas J. Sakalauskas, dieną praleidęs Vilniaus pal. kun. Mykolo Sapočkos hospise.

Laida „Gyvenimo spalvos“ rodoma trečiadieniais per LRT televiziją 19.30 val. Sėkmingi žinomi Lietuvos žmonės dienai tampa skirtingų sričių savanoriais. Dalydamiesi savo gyvenimo patirtimi ir laiku jie ne tik padeda sėkmės stokojantiems, bet ir patys iš naujo susipažįsta su savimi.