Tarptautinį Thomo Manno festivalį rengiančiam rašytojo kultūros centrui kitąmet minint 20-metį, Nidoje įsikūrusi organizacija sausį–vasarį pristatys savo veiklą Vilniuje: publikos laukia susitikimai su įstaigos įkūrėjais bei festivalio rengėjais ir muzikos programa.
Anot Th. Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, keleri artimiausi metai bus turtingi sukakčių: 2015-aisiais atšventus svarią įstaigos gyvavimo sukaktį, 2016-aisiais tokios pat sulauks kasmet vasarą rengiamas festivalis.
„Geresnės progos įgyvendinti nebe pirmus metus festivalio organizatorių ir draugų svarstomą siūlymą kitu metu laiku pristatyti jo fragmentą sostinėje nė nereikia ieškoti“, – mano L. Motuzienė.
Liepą Nidoje rengiamą aštuonių dienų trukmės tarptautinį menų festivalį sudaro muzikos, žodžio, dailės bei kino programos, publiką pakviečiančios į ne mažiau kaip 30 įvairių žanrų renginių. Nemaža jų dalis yra ruošiama specialiai festivaliui ir pristatoma tik jo svečiams.
„Festivalio žodžio programos pranešimai pasirodo atskiru „Nidos sąsiuvinių“ leidiniu, kino filmai rodomi ir kitur, parodos taip pat yra mobilios. Manome, kad savita atmosfera garsėjanti ir puikių mėgėjų bei specialistų atsiliepimų sulaukianti muzikos programa, vykstanti Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, taip pat verta ilgesnio gyvavimo, kurį tikimės pratęsti koncertais Vilniuje“, – sakė L. Motuzienė.
Kultūros centro kuratoriumas jau formuoja 2015 m. liepos 11–18 d. vyksiančio devynioliktojo festivalio programą. Šiemet festivalis pradėjo naująjį ciklą „Modernybės palikimas. 100 metų po Didžiojo karo“, skirtą Pirmojo pasaulinio karo laikmečiui. Neseniai vykusiame kuratoriumo posėdyje patvirtinta kitų metų renginio tema – „Sąžinės proveržis“. Anot kuratoriumo pirmininkės istorikės dr. Ruth Leiserowitz, ją įkvėpė paties Th. Manno biografija.
Rašytojo ideologinis konfliktas su broliu, kilęs Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Thomas atstovavo Vokietijos reicho galios pretenzijoms, o frankofilas Heinrichas kovojo už sąžiningo intelektualo pergalę, aprėpia klausimus, kurie šiandien aktualūs kaip niekad anksčiau: koks vaidmuo rašytojui, menininkui tenka politikoje ir visuomenėje? Ar gali rašytojas būti apolitiškas? Ką veikia sąžinė karo arba karui artimų situacijų akivaizdoje? Ar reikia būti aktyviam, o gal galima pasitraukti į „grynąjį“ meną?
Tuo metu rašytojo Th. Manno muziejus ir kultūros centras (Skruzdynės g. 17, Neringa) tęsia rudens renginių programą Nidoje. Šią savaitę specialistų bei visų besidominčiųjų laukia XX a. pirmosios pusės istorijai skirti renginiai.
Spalio 15 d., trečiadienį, čia organizuojamas mokslinis seminaras „Paminklai, muziejai, reprezentacijos: Rytų Prūsija prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo“, skirtas kultūros vertybių pažinimo genezei turtingais paveldo klodais išsiskiriančioje Lietuvos vakarinėje dalyje (buv. Klaipėdos krašte) ir Rytų Prūsijoje.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) ir Th. Manno kultūros centro renginys skiriamas Richardo Jepseno Dethlefseno (1864–1944), 1902–36 ir 1939–40 m. dirbusio Rytų Prūsijos provincijos konservatoriumi (vyr. paminklosaugininku), gimimo 150-osioms metinėms.
Danų kilmės architektas, menotyrininkas, muziejininkas R. Dethlefsenas šiame krašte ne tik suformavo sisteminę paminklosaugą, parašė teorinių paminklosaugos darbų, bet ir buvo vienas Rytprūsių tėviškės muziejaus po atviru dangumi Karaliaučiuje steigėjų, nuo įkūrimo 1911 m. iki mirties – šio muziejaus direktoriumi.
Spalio 16 d., ketvirtadienį, 18 val. Th. Manno muziejaus svetainėje vyks KU BRIAI mokslo darbuotojo dr. Vytauto Jokubausko knygos „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas. Tarpukario Lietuvos atvejis“, kuri netrukus pasirodys knygynuose, pristatymas.
Mokslo monografijos tematika labai aktuali šių dienų geopolitinių įvykių šviesoje. Renginio metu savo įžvalgomis apie partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje patirtį, dabartinę Ukrainos padėtį ir Lietuvos galimybes užtikrinti savo karinį saugumą kartu su knygos autoriumi dr. V. Jokubausku dalinsis karo istorikas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Vaičenonis ir KU Istorijos katedros stažuotojas dr. Kęstutis Bartkevičius.
Išsamiau apie renginius – interneto svetainėje www.mann.lt.
