Pirmajame etape – nameliai, centrinis parkas ir sporto aikštynai

„Pasauliniu mastu unikali „Vėjo miestelio“ koncepcija dar iki projekto starto sulaukė didžiulio susidomėjimo iš vėjo sporto entuziastų bendruomenės ir kitų, todėl gavę statybų leidimą ir pabaigę visus parengiamuosius darbus pradedame oficialias projekto rezervacijas. Investicijos į pirmąjį etapą sieks virš 10 mln. eurų, kurios bus skirtos ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai. Matome, kad čia kursis žmonės, kurie nori pabėgti nuo miesto, bet ne nuo sporto ir bendruomenės, kurią jis suburia“, – sakė projektą įgyvendinančios „SBA Urban“ įmonės „Urban WIND“ vadovas Arnas Bušmanas.

Arnas Bušmanas. „SBA Urban“ archyvo nuotr.

Baigiant derybas su generaliniu projekto rangovu planuojama, kad pirmojo etapo statybų darbai turėtų prasidėti jau gegužę.

Pirmajame etape, 4 hektarų teritorijoje, iškils 25 individualūs, nedideli – 53–94 kv. m tvarūs A++ energinės klasės dviejų aukštų namai su pilna apdaila. Didelis dėmesys skirtas ir architektūrai – kiekvienas objektas turi savo išskirtinumų, unikalių sprendimų tačiau darniai įsilieja į supančią gamtą.

„Vėjo miestelis“. „SBA Urban“ archyvo nuotr.

Lygiagrečiai su gyvenamųjų namų statybomis kils ir pirmoji centrinio parko dalis su tvenkiniais, komercinėmis erdvėmis čia kurtis kavinėms, parduotuvėms, specializuotiems vėjo ir vandens sporto prekių ir paslaugų verslams. Taip pat sporto aikštynai tenisui, padeliui, krepšiniui, buriavimo bei kaitavimo mokyklos. Būtent todėl „SBA Urban“ kelia sau tikslą pirmojo etapo statybos darbus pabaigti iki kitų metų kaitavimo ir kitų vandens sportų sezono.

„SBA Urban“ archyvo nuotr.

36 hektarai bendruomenei, sportui ir poilsiui

„Kurdami „Vėjo miestelį“ komanda didelį dėmesį skyrėme architektūriniams sprendimams, kurie leistų kurtis bendruomenei – nuo didžiųjų bendrųjų erdvių iki individualių salelių kaimynams ir draugams leisti laiką. Mūsų tikslas – sukurti ištisus metus gyvą gamtos, žmonių gyvenimo ir vėjo sporto oazę. Projekto mastas, čia įgyvendintos idėjos garsins Svencelę ir išryškins regioną pasauliniame turistinių, sportinių ir lankytinų vietų žemėlapyje“, – sakė A. Bušmanas.

Planuojamos investicijos į „Vėjo miestelį“ padės į regioną pritraukti ne tik naujų gyventojų, bet ir darbo vietų, turistų, vėjo sporto entuziastų ir profesionalų. Skaičiuojama, kad per metus lankytojų skaičius čia turėtų viršyti 150 000 žmonių.

„SBA Urban“ archyvo nuotr.

Kituose projekto etapuose planuojamas ir uostas laivams, bendradarbystės erdvė, viešbutis, kavinės, paplūdimys, o centre – 3 hektarų centrinis parkas. Jame  bus gausu veiklų tiek gyventojams, tiek ir lankytojams ar poilsiautojams – pėsčiųjų takai, tvenkiniai, riedlenčių, dviračių parkai, poilsio erdvė. Planuojama visą infrastruktūrą pritaikyti ir žiemos pramogoms – užšalus tvenkiniams čia čiuožinės pačiūžomis, vyks ledo ritulio varžybos ir kiti renginiai.

Tokios infrastruktūros ir masto projektas – vienas pirmųjų pasaulyje, tad įgyvendinus jį Lietuvoje, planuojama plėtra ir kitose šalyse.

Pamatas tolesnei projektų plėtrai

„Mums svarbu, kad galime bendradarbiauti su „SBA Urban“ bei prisidėti prie tokios inovatyvios nekilnojamojo turto koncepcijos, kurią sukūrė partneriai. Projektas itin patrauklus mažoms, vidutinėms įmonėms taip pat ir miestų regionams bei jų ekonominiam augimui. Mūsų partnerystė padidins modernių ir tvarių pastatų prieinamumą rinkoje bei paspartins nekilnojamojo turto sektoriaus dekarbonizaciją“, – sakė Vlaho Kojakovic, EBRD Nekilnojamojo turto ir turizmo direktorius. 

Vlaho Kojakovic. Partnerio nuotr.

„Strateginė partnersytė su ERPB ir 30 mln. eurų investicija ne tik liudija „Urban HUB“ projektų išskirtinumą ir perspektyvas, bet ir deda tvirtą pamatą tolesnei projektų plėtrai. Nuo pat pradžių ypač daug dėmesio skyrėme strateginėse didmiesčių vietose vystomų verslo erdvių universalumui ir tvarumui, architektūrinei išraiškai, lankytojų bei darbuotojų gerovei. Tai kuria aiškią vertę pritraukiant nuomininkus ir solidžius institucinius investuotojus. Partnerystė su ERPB leis laiku įgyvendinti ambicingus, beveik 100 000 kv. m. ploto siekiančius, esamus projektus bei planuoti tolesnę plėtrą kitose Europos rinkose“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Giedrius Muliuolis. Partnerio nuotr.

Pagal pasirašytą akcininkų sutartį ERPB tapo strateginiu finansiniu investuotoju į esamų bei ateities „Urban HUB“ projektų plėtrą Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Šiuo sandoriu ERPB įsigis 40 proc. „Urban Hub holding“ akcijų, kuriai netiesiogiai priklauso šiuo metu vystomi projektai Vilniuje ir Kaune. Į „Urban HUB“ miestus Vilniuje ir Kaune 11 mln. Eur jau investavo verslininkui Tautvydui Barščiui ir jo sūnui priklausanti investicijų bendrovė „TABA Invest“. Po pritrauktų investicijų, „SBA Urban“ išliks didžiausias „Urban HUB“ projektų investuotojas ir valdytojas.

ERPB yra tarptautinis bankas ir vienas lyderiaujančių institucinių investuotojų Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Bankas priklauso 72 valstybėms, Europos Komisijai ir Europos investicijų bankui. 2023 m. ERPB Baltijos šalyse investavo per 323 mln. eurų, o daugiausiai, 150 mln. iš jų – Lietuvoje.

„Urban HUB“ archiktektūra. Partnerio nuotr.

Antrojo etapo startas – anksčiau nei planuota

Šiuo metu vystomų projektų Vilniuje ir Kaune užimtumas siekia apie trečdalį viso ploto, čia kuriasi prekybos, maitinimo, pramogų paslaugas siūlantys verslai. Lanksčios, nuo 100 iki 5000 kv. m „Urban HUB“ patalpos suteikia galimybę pritaikyti jas įvairioms paskirtims, parduotuvėms, biurui, mažesnėms ir didesnėms parduotuvėms, sandėliavimui. Projektuose jau šiais metais įsikurs IKI prekybos centras, „Lonas“ parduotuvė, inovatyvi „Paulini“ drabužių valymo linija ir klientų aptarnavimo centras bei kiti nuomininkai.

2023 m. birželį „SBA Urban“ pradėjus statyti daugiau kaip 70 tūkst. kv. m projektą Kaune, netrukus finišuos pirmasis plėtros etapas su 22 tūkst. kv. m ploto pastatais. Planuojama, kad pirmieji verslai čia įsikurs jau vasarą. Sausio mėnesį gautas antrojo projekto etapo, 28 tūkst. kv. m, 4 pastatų statybų leidimas bei jau pradėti dalies statybos darbai. 2023 m. rugsėjį „SBA Urban“ sėkmingai išplatino viešą 8 mln. Eur vertės dvejų metų trukmės obligacijų emisiją, skirtą finansuoti pirmojo projekto etapo vystymą. Taip pat 16,5 mln. Eur dydžio paskolą projektui suteikė Šiaulių bankas.

„Urban HUB“ statybos Kaune. Partnerio nuotr. 

2023 m. „SBA Urban“ taip pat pradėjo „Urban Hub“ projekto statybas ir Vilniaus rajone. Apie 4,3 ha ploto sklype šalia Avižienių vystomo projekto statybos darbai pradėti liepą, o atidarymas planuojamas šių metų viduryje. Investicijos į 22 tūkst. kv. m erdves sieks virš 30 mln. Eur. Šiam projektui 21,6 mln. Eur paskolą suteikė Estijos kapitalo bankas „Bigbank“.

Abiejų projektų generalinis rangovas yra YIT Lietuva.

„SBA Urban“ yra  SBA grupės NT vystymo įmonė. Jai priklauso verslo centrai „Green Hall“ Vilniuje ir BLC Kaune, šalia SBA atnaujintos tarptautinį pripažinimą pelniusios Vienybės aikštės. Kartu su „Urban HUB“ miesteliais įmonė taip pat plėtoja „Nemunaičių“ rajoną Kaune, apartamentų projektą „Kopų slėnis“ Palangoje bei „Vėjo miestelį“  Svencelėje.

Antrasis etapas – su inkariniu nuomininku

„Antrąjį „Urban HUB“ plėtros etapą pradedame anksčiau, nei planuota – dar nebaigus pirmojo etapo statybos darbų. Tokį sprendimą lėmė modernių ir perspektyvioje lokacijoje vystomų projektų poreikis rinkoje. Vienas pirmųjų čia įsikurs ir 2000 kv. m parduotuvę atvers inkarinis mūsų nuomininkas – IKI prekybos centras. Antrojo etapo pabaigoje prekybos ir verslo erdvė projekte išaugs iki 50 000 kv. m, o čia galimybių įsikurti turės didžioji dalis nuomininkų –  per 70 verslų“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Giedrius Muliuolis. Partnerio nuotr.

Pasak jo, šioje ekonominėje aplinkoje verslai ieško lankstumo ir efektyviausių sprendimų, tad projekto vystymo tempas yra svarbi sėkmės dalis. Numatoma, kad nuomininkai čia kurtis pradės su pirmojo etapo pabaiga – šių metų viduryje.

Planuojama, kad trečiojo ir paskutiniojo „Urban HUB“ plėtros etapo darbai prasidėtų jau 2026 m. pradžioje. Tuomet 12,5 ha teritorijoje, planuojama, bus išvystyta 12 komercinės paskirties pastatų, kuriuose verslą kurs per 100 įmonių. Investicijos į projektą per visus etapus sieks daugiau nei 100 mln. eurų.

„Urban HUB“ antrasis etapas. Partnerio nuotr.

Investicijos į infrastruktūrą – 10 mln. eurų

Pasak „Urban HUB“ nekilnojamojo turto plėtros vadovės Rasos Pečiulaitės, antrasis projekto etapas spurtuos – statybos darbus planuojama pradėti po kelių savaičių, galutinai susitarus dėl generalinės rangos. Pirmąjį, arčiausiai A6 kelio esantį 5 700 kv. m pastatą, kuriame įsikurs IKI prekybos centras, planuojama pabaigti iki 2024 m. pabaigos, o likusius tris antrojo etapo pastatus – per 2025 m. Kartu su antruoju etapu numatomi ir A1 magistralės įvažos įrengimo darbai, jie turėtų būti baigti taip pat iki šių metų pabaigos, o darbus planuojama pradėti tik gavus statybos leidimą.

„Su antruoju etapu pradedame statyti ne tik keturis pastatus, papildomus 28 000 kv. m, tvarkyti aplinką, bet ir jungiame miesto infrastruktūrą su priemiesčiu. Per visus tris projekto etapus į infrastruktūrą, centrinius tinklus ir kelius investuosime per 10 mln. eurų. Įgyvendinus antrąjį etapą vandentiekio, nuotekų, lietaus nutekėjimo sistemos, bus arčiau apylinkių gyventojų, kurie galės jas tęsti ir iki savo namų. Be viso to, antruoju etapu vykdysime ir bendruomenės laukiamą kapitalinį Veterinarų gatvės remontą – tiesime asfaltą, dviračių ir pėsčiųjų takelius, įrengsime apšvietimą“, – sakė R. Pečiulaitė.

Rasa Pečiulaitė. Partnerio nuotr.

Lygiagrečiai „Urban HUB“ Kauno rajone, SBA grupės NT plėtros bendrovė vysto projektą ir Vilniuje, šalia Ukmergės gatvės. Čia statybos darbai taip pat juda sparčiai – planuojama, kad 22 000 kv. m erdvės prekybai ir verslui duris atvers jau šių metų vasarą. Investicijos į projektą siekia apie 30 mln. eurų, o šiuo metu rezervuota arba išnuomota jau daugiau nei 30 proc. patalpų.

Pėsčiomis – per 10 minučių

Rugsėjo pabaigoje Kauno savivaldybė paskelbė ketinanti statyti naują pėsčiųjų tiltą per upę, kuris Aleksotą sujungs su Nemuno sala. Naujojo tilto pranašumus netruks įvertinti ir kairiojo upės kranto naujakuriai. Žemosios Fredos konversija iš pramoninės į patrauklią gyvenamąją ir rekreacinę teritoriją jau prasidėjo. Vienas tokių projektų – SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ vystomas daugiabučių kvartalas, kuriam kauniečiai balsuodami suteikė vardą „Nemunaičiai“.

„SBA Urban“ nuotr.

Kuo tiltas bus svarbus „Nemunaičių“ gyventojams? „Iš esmės tiltas bus nutiestas šio kvartalo kaimynystėje. Jis leis ne tik naujakurių rajono, bet ir visos Žemosios Fredos gyventojams Nemuno salą su joje esančia arena, baseinu, mokslo centru pasiekti vos per kelias minutes“, – pastebėjo „SBA Urban“ pardavimų vadovė Viktorija Pozingytė.

Viktorija Pozingytė. „SBA Urban“ nuotr.

Anot jos, tiltas priartins Nemuno krantą prie Senamiesčio, „Nemunaičių“ naujakuriams bus patogu vykti į darbus, renginius, pėsčiomis per 10 minučių bus galima pasiekti namus. Tikėtina, šios jungtys – esamas pėsčiųjų tiltas ir naujasis – visą salą atvers platesniam kauniečių ratui. Projekto vystytojai įsitikinę, kad visos investicijos pavers Nemuno salą gyvu miesto centru, o šis yra ten, kur yra žmonių.

Tiltas priartins Nemuno krantą prie Senamiesčio, „Nemunaičių“ naujakuriams bus patogu vykti į darbus, renginius, pėsčiomis per 10 minučių bus galima pasiekti namus.

 

„Mes, komanda, su šypsena pasidžiaugiame, kad ne kiekvienas gyventojas gali turėti areną, salą, teniso kortus, baseiną, krepšinio aikštelių, galima sakyti, savo kieme“, – pridūrė V. Pozingytė.

Statybos – jau netrukus

294 m ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tilto į Nemuno salą viziją parengė įmonė „TEC Infrastructure“ ir architektai KILD.

Teigiama, kad naujojo tilto siluetas primins jau pastatytą mažąjį tiltą iš Karaliaus Mindaugo prospekto į Nemuno salą. Jis bus šviesus, kuriamas iš lengvų metalinių konstrukcijų, neužgoš vaizdo į miestą. Be to, suplanuotos terasos ir amfiteatrai prie vandens aplink tilto atramas. Jos bus pritaikytos koncertams, lauko kinui, studentų paskaitoms.

„SBA Urban“ nuotr.

„Techninio projekto rengimas užbaigtas, ieškome rangovo. Pagal optimistinį scenarijų statybos galėtų prasidėti kitų metų pradžioje, jos turėtų trukti kiek daugiau kaip dvejus metus“, – patikslino Kauno savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Preliminariai darbai turėtų kainuoti 13,4 mln. eurų.

Kils būstų vertė

V. Pozingytė prognozuoja, kad butų vertė „Nemunaičiuose“ gerokai kils. „Laikas, skiriamas patekti iš namų į darbą, sutrumpėja, vadinasi, auga pridėtinė nekilnojamojo turto vertė. Juk kiekvienas norime taupyti laiką. Žmonės, kurie perka būstą pas mus, planuojamą naująjį tiltą akcentuoja kaip didelę pridėtinę vertę. Be to, nepamirškime ir ekologijos aspekto: kai svarbiausius miesto objektus iš namų galima pasiekti pėsčiomis, rečiau važiuojame automobiliu, mažiau naudojame degalų, vadinasi, prisidedame prie tvarumo idėjos“, – pabrėžė pašnekovė.

Šiuo metu maždaug iš 170 likę mažiau nei 10 proc. neparduotų butų ir komercinių patalpų.

„SBA Urban“ nuotr.

„Didžioji dalis likusių būstų pritaikyta jaunoms poroms arba erdvesnio būsto ieškantiems žmonėms. Likę trys dviejų kambarių, dešimt – trijų kambarių ir vienas keturvietis su didele terasa butas. Būstų 1 kv. m kainos – nuo 2 950 iki 4 100 eurų, priklausomai nuo buto ploto, jo aukšto, vaizdo pro langus.

Visi butai paruošti perduoti. Bet kuriam besidominčiajam belieka surasti laiko atvykti. Būstus įsigiję gyventojai vertina tai, kad šis projektas jau pasiekė pabaigos etapą, tad parduodame nebe nuotraukas, o realų turtą“, – pastebėjo V. Pozingytė.

Miestas mieste

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) įmonė „SBA Urban“ kartu su investicine bendrove „TABA Invest“ planuoja vystyti didelės apimties mišrios paskirties rajoną kairiajame Nemuno krante. Kaip skelbta anksčiau, pagal partnerių pasirašytą sutartį įsteigta NT plėtros įmonė „Urban River“ konceptualiai vystys 3,3 ha teritoriją, besiribojančią su dabartiniu „Nemunaičių“ kvartalu. Didžiulėje teritorijoje planuojamas kurti prestižinis miestas mieste, kur susilies gyvenamieji būstai, laisvalaikio ir paslaugų zonos, biurai.

„SBA Urban“ nuotr.

Gatvė sulauks rekonstrukcijos

H. ir O. Minkovskių gatvė yra pagrindinė teritorijos ašis, aplink kurią kursis nauji daugiafunkciai kvartalai. Tad Kauno savivaldybė planuoja šios gatvės rekonstrukciją, kuri ne tik pagerins susisiekimą, bet ir suteiks daugiau komforto viso rajono gyventojams. Planuojama, kad ši arterija praplatės, taps gerokai žalesnė. Įgyvendinant projektą numatomi du etapai. Šiuo metu vykdomi projektavimo darbai.

Unikalus projektas – impulsas regionui

„Siekiame kurti projektus, kurie dėl savo unikalumo turi geras galimybes būti vystomi globaliai. Vėjo miesteliai – būtent viena iš tokių SBA NT verslo strateginių krypčių. Jos ašis – tvarūs, didelės apimties projektai aktyviam laisvalaikiui ir gyvenimui dermėje su gamta. Neatsitiktinai pirmajam projektui pasirinkome Lietuvos vėjų sostine tituluojamą Svencelę. Sieksime, kad čia gimsiantis vėjo miestelis taptų gyva gamtos, žmonių gyvenimo, poilsio ir vėjo sporto oaze. Numatomos mūsų investicijos sieks 60 mln. eurų. Esu tikras, kad projekto mastas ir su pasaulyje pripažintais architektais bei konsultantais įgyvendintos šviežios idėjos Svencelę ir visą regioną išryškins pasauliniame turistinių, sporto ir lankytinų vietų žemėlapyje“, – sako „SBA Urban“ vadovas Lionginas Šepetys.

Pasak jo, Svencelė yra išskirtinė Lietuvos vieta prie pat Kuršių marių – čia jau kuriasi pavieniai gyventojai, mezgasi ekstremalaus sporto kultūra, kuriai reikia vienijančio centro – su aktyvia bendruomene ir organiškai bei tvariai išplėtota infrastruktūra. „Vėjo miestelis“ į Klaipėdos rajoną padės pritraukti ne tik naujų gyventojų, bet ir darbo vietų, turistų, vėjo sporto entuziastų ir profesionalų. Prognozuojama, kad išvysčius projektą per metus lankytojų skaičius „Vėjo miestelyje“ gali viršyti 150 000.

Pasak Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, reikšmingos investicijos duos regionui stiprų impulsą augti.

„Pamario regionas išskiria savo gamta ir klimatu, todėl nenuostabu, kad jis tampa vis patrauklesne vieta. Žinoma, viena iš priežasčių, lemiančių šio krašto populiarėjimą, – investicijos, kuriančios naujus traukos centrus. Nauja infrastruktūra suteikia papildomą stimulą vystytis mūsų pamariui. Galime tik džiaugtis, jog šį kraštą atranda žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, daugeliui tai tampa aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta ir antraisiais namais. O tai rodo šios teritorijos potencialą, prie kurio augimo prisideda tiek savivalda, tiek vietos bendruomenė, tiek verslas“, – sako Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba jau patvirtino visos teritorijos detalųjį planą, o miestelio projektas bus vystomas keliais etapais.

SBA vizualizacija

Ištisus metus gyva oazė

Pasak projektą įgyvendinančios „SBA Urban“ įmonės „Urban WIND“ vadovo Arno Bušmano, kuriant projekto koncepciją bus pasitelkiamos tarptautinės pasaulyje pripažintų architektų ir konsultantų pajėgos. Detalizuojant koncepciją komanda ieško sprendimų užpildyti visų atvykstančių – sporto entuziastų, jų šeimų, draugų – kasdienybę visais metų laikais.

„Didelis džiaugsmas ir prasmė dirbti ir kurti projektą, kuris leis žmonėms pasijusti laisvais nuo savo kasdieninių rūpesčių. Esu tikras, kad tai bus vieta, iš kurios jie grįš su kūrybine energija, išlaisvintu mąstymu ir tvirtesniu kūnu. „Vėjo miestelio“ stiprybė yra tai, kad jis bus gyvas ištisus metus. Trijų hektarų centriniame parke bus gausu veiklų mažiau vėjuotomis dienomis ne tik sportininkams, bet ir jų vaikams ar miestelio svečiams. Lankytojų čia lauks skirtingos paskirties vandens telkiniai, pėsčiųjų takai, riedlenčių, dviračių parkai, poilsio erdvės, įvairūs bendruomenės pastatai. Svarbu, kad visa ši infrastruktūra bus pritaikyta ir žiemai – čia bus galima čiuožti pačiūžomis, vyks ledo ritulio varžybos ar kiti renginiai. Šiaurinėje parko pusėje planuojami sporto aikštelės – tenisui, padeliui, krepšiniui“, – apie projektą pasakoja A. Bušmanas.

Pasak jo, mėgstantiems ramius pasivaikščiojimus ir poilsį per visą miestelio teritoriją bus įrengtas ir Pamario takas su vaizdu į Kuršių marias, Negyvąsias kopas kitoje marių pusėje bei skrajojančius jėgos aitvarus, burlentes.

Vidinė „Vėjo miestelio“ dalis taps tikru gyvu miesto centru – čia planuojamos parduotuvės, jėgos aitvarų mokyklos, kavinės, restoranai, viešbutis, vaikų žaidimo kambarys ir kita infrastruktūra. A. Bušmano teigimu, miestelyje vyks įvairūs renginiai, bus laukiami menininkai, muzikantai, ieškantys alternatyvių vietų savo projektų pristatymams. Išlaikant miestelio dvasią bus įkurta bendradarbystės erdvė, sudarytos sąlygos kurti, dirbti, dalintis žiniomis. Bus aktyviai bendradarbiaujama su įmonėmis, kurių vadovai sieks motyvuoti savo darbuotojus ir suteikti jiems galimybę dirbti bei kartu gauti įkvėpimo besimėgaujant aktyvaus laisvalaikio ir sporto užsiėmimais.

„Vėjo miestelyje“ projektuojami tik individualūs, nedideli – 55–100 kv. m ploto nameliai. Pasak „Urban WIND“ vadovo, kuriant namus poilsiui, gyvenimui ir vėjo mėgėjų bendruomenei, architektūroje bus siekiama išvengti vienodumo ir monotonijos, todėl gyvenamųjų namų kvartalai bus projektuojami žaismingi, jaukūs, bendruomeniški.

Planuojama, kad visa 36 ha teritorija bus vystoma laipsniškai, o pirmojo etapo statybų darbus numatoma pradėti kitų metų pavasarį.

Finišo link

Kylančius „Nemunaičių“ namus kauniečiai stebi nuo abiejų Nemuno krantų. Keli kvartalo pastatai jau labai ryškiai matomi, antroje linijoje statomi pastatai taip pat jau stiebiasi į viršų. „Kauno diena“ pasidomėjo, kokie darbai jau atlikti, o kas dar liko.

Antrinės „SBA Urban“ bendrovės „Notus Developers“ statybos vadovas ir „Nemunaičių“ projekto prižiūrėtojas Marius Grumulaitis pasakojo, kad pirmieji du namai jau ryškiausi. Pirmuosiuose dviejuose namuose jau yra įrengtos sienos, perdangos, stogas bei pertvaros. Taip pat apšiltintas ir jau pradėtas klijuoti klinkerio fasadas.

„Neseniai baigta betonuoti perdanga virš stovėjimo aikštelės, kuri sujungs namus ir ant jos bus įrengtas kiemas su vaikų žaidimo aikštele, takeliais, žalia erdve. Čia bus patogu grožėtis išskirtiniu vaizdu į Nemuną. Taigi lieka tik klinkerio klijavimo, bei aplinkos tvarkymo, takelių, kelių įrengimo, apželdinimo darbai“, – kalbėjo M.Grumulaitis ir pridūrė, jog šiuose dviejuose namuose liko tik apdailos darbai.

Kitų trijų namų kontūrai jau eina į pabaigą ir artimiausiais mėnesiais pagrindiniai darbai bus koncentruojami būtent į šiuos pastatus.

„Čia šiltinsime fasadą, suklijuosime klinkerio apdailą, įrengsime elektros, nuotekų, vėdinimo sistemas, nutinkuosime vidaus sienas“, – tolimesnius darbus vardijo statybos vadovas.

M.Grumulaitis pritarė, jog didžiosiose statybose visada kyla iššūkių, o pastarojo laikotarpio karo Ukrainoje ir COVID-19 pandemijos kontekste situacija tapo dar sudėtingesnė. Todėl „Nemunaičiai“ irgi nebuvo išimtis – komanda susidūrė su tais pačiais iššūkiais, kaip ir visa rinka, tačiau, pasak statybų vadovo, kainų šuolį pavyko suvaldyti užsakant daugelį medžiagų iš anksto. Taip buvo išvengta ir galimų vėlavimų pristatant reikalingas detales.

„Vienas didžiausių šio projekto statybos procesų valdymo laimėjimų – darbai, vykstantys lygiagrečiai. Čia vienu metu darbuojasi kelių sričių profesionalai, kurių darbai yra susieti tarpusavyje, tačiau netrukdo vieni kitiems. Pavyzdžiui, sumontavus langus po kelių dienų jau įrengtas apšiltinimo sluoksnis. Įrengus grindų apšiltinimo sluoksnius, vedžiojami šildymo vamzdeliai ir po hidraulinių bandymų betonuojamos grindys, viename aukšte visa tai atliekama vos per 3–4 dienas“, – darbo optimizavimu pasidžiaugė M.Grumulaitis.

„SBA Urban“ nuotr.

Reikalavimai kokybei

Komanda pabrėžia, jog pavyko atrasti geriausius sprendimus, leidžiančius tęsti darbus, tačiau jokie sprendiniai nebuvo daromi kokybės sąskaita.

„Priežasčių stabdyti galime atrasti visada, tačiau dirbame savo darbus, valdome rizikas, vertiname rinką ir jos poreikius, o „Nemunaičių“ statybos vyksta pakankamai sparčiai. Žinoma, kaip ir visa rinka, susidūrėme su iššūkiais, tačiau juos išsprendėme arba sprendžiame. Vis tik, vienas pagrindinių mūsų tikslų ir principų kuriant šį projektą – jokių kompromisų kokybei. Medžiagas užsakinėjome anksčiau, o tai leido laikytis pirminio projektinio plano ir neprastinti arba nekeisti iš anksto suplanuotų sprendinių, taip išlaikant būtent tokią kokybę, kokią žadėjome nuo pat pradžių“, – komentavo „SBA Urban“ projektų vadovė Viktorija Pozingytė.

Pasak pašnekovės, statybos juda į priekį ir planuojama, kad H. ir O. Minkovskių gatvėje, visai šalia Nemuno, naujakuriai per artimiausią pusmetį jau galės keltis į savo svajonių namus „Nemunaičių“ kvartale. „Mes savo ruožtu padėsime naujiems gyventojams kiekviename žingsnyje“, – pridūrė V.Pozingytė.

„SBA Urban“ nuotr.

Pasirašytos sutartys dėl daugumos butų

„Nemunaičių“ vystytojai neslepia, projektu domisi labai daug žmonių. Juos vilioja tiek rytinis vaizdas į Nemuną, tiek ir atsiverianti pasakiška Senamiesčio panorama. Be to, šio Nemuno kranto atgimimas jau tikrai jaučiamas, todėl turėti kokybišką ir išskirtinį būstą vos už kelių minučių automobiliu nuo centro, yra viliojanti galimybė.

„Ypač didelį susidomėjimą jaučiame dabar, kai namų aukštai jau beveik baigti, klientai gali apsilankyti butuose, pajusti „Nemunaičių“ dvasią ir patys savo akimis pamatyti tuos kerinčius vaizdus pro langus“, – pažymėjo „SBA Urban“ projektų vadovė V.Pozingytė.

Šiuo metu susitarta dėl daugiau nei 80 proc. „Nemunaičių“ butų, o susidomėjimas neeiliniu projektu buvo jaučiamas nuo pat pirmųjų projekto dienų. „Nemunaičiai“ įsikūrė unikalioje vietoje, kuri ilgainiui tik plėsis, o infrastruktūra modernės. Neretą pirkėją domina ir investicinė galimybė: likvidaus nekilnojamojo turto vertė išskirtinėje vietoje tolydžio auga, o kartu generuoja nuomos pajamas.

„Nemuno sala atgimsta – su Mokslo sala, baseinu, planuojama koncertų sale. Kauno savivaldybė pradeda viešus pėsčiųjų tilto, jungsiančio kairįjį Nemuno krantą su sala ir Kauno Senamiesčiu, pristatymus bendruomenėms. Tai yra svarbūs akcentai kiekvienam, svarstančiam savo namus kurti kairiajame Nemuno krante. Taip pat sprendimą lemia ir techninės projekto specifikacijos, kokybiškos medžiagos, šalia kuriama infrastruktūra ir, žinoma, galimybė gyventi taip arti upės“, – kalbėjo projektų vadovė.

Apie tai, kad projektas traukia dėmesį, dar kartą vystytojai įsitikino per atvirų durų dienas. Jų metu tiek potencialūs naujakuriai, tiek ir visi norintys apžiūrėti „Nemunaičius“ iš arčiau, pajausti vietos žavesį, nemažai smalsavo apie patį projektą.

„Atvirų durų dienos buvo itin sėkmingos dėl ten apsilankiusių žmonių reakcijos. Daugelis žavėjosi projekto vieta ir koncepcija – jos gyvenamieji namai statomi pirmoje linijoje nuo upės, taigi, gyventojai galės mėgautis maksimalia ramybe ir vaizdais, o komercinės ir biurų paskirties patalpos koncentruojamos nuo H. ir O. Minkovskių gatvės. Iš arčiau susipažinę su „Nemunaičiuose“ planuojamomis bendromis erdvėmis, savo akimis pamatę statybų kokybę, atvykę klientai labai teigiamai įvertino projektą“, – įspūdžiais pasidalijo V.Pozingytė.

Pardavimų specialistai susirinkusiems papasakojo ir apie artimiausią planuojamą „Nemunaičių“ kaimynystę – tiltą per Nemuną, M.K. Čiurlionio koncertų salę, meno muziejų ir mažųjų laivų prieplauką. Įgyvendinus šiuos miesto projektus, „Nemunaičiai“ dar labiau priartės prie miesto centro, kultūrinio gyvenimo, kuris galės užpildyti naujakurių laisvalaikį.

Daugiau apie projektą galima sužinoti internetinėje svetainėje www.nemunaiciai.lt.

NT plėtros bendrovės „SBA Urban“ užsakymu liepą vykdytos apklausos duomenimis, pirmojo būsto sau dairosi 8 proc. apklaustų Kauno miesto bei rajono gyventojų – daugiausia 25-34 m. amžiaus ir vidutines pajamas gaunančių respondentų. Palyginti su vasario pabaigoje, dar prieš karą Ukrainoje, vykdytos apklausos duomenimis, planuojančių įsigyti pirmąjį būstą kiekis išliko nepakitęs. Dar 6 proc. šiuo metu planuoja įsigyti naują būstą norėdami pagerinti gyvenimo sąlygas – vos 2 proc. punktais mažiau nei prieš karą.

Planuojantys pirkti būstą kaip investiciją nurodo 7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų – vos 1 proc. punktu mažiau nei vasario pabaigoje.

„Šių metų pavasarį dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje NT rinkoje kilusi pardavimų pauzė pasibaigė po kelių mėnesių – gyventojai pradėjo aktyviai domėtis vystytojų pasiūlymais, sudaryta daugiau sandorių. Tiesa, vasarą rinka vėl nurimo, tačiau pamažu juntamas jos atsigavimas. Bendrai tendencijos yra aiškios – noras įsigyti pirmąjį ar antrąjį būstą nemažėja, nes gyventojai linkę laikyti NT patikima ir saugia investicija į savo ateitį. Pasikeitė tik vienas dalykas – sprendimas pirkti būstą priimamas ne per 2-3 dienas, kaip anksčiau, o gali užtrukti net kelias savaites“, – komentavo naują kvartalą „Nemunaičiai“ Kaune vystančios „SBA Urban“ NT ekspertė Viktorija Pozingytė.

Bendrai tendencijos yra aiškios – noras įsigyti pirmąjį ar antrąjį būstą nemažėja, nes gyventojai linkę laikyti NT patikima ir saugia investicija į savo ateitį.

Labiau pasitiki žinomais vystytojais

Anot ekspertų, šiuo metu NT pirkėjai atsargiau vertina vystytojų galimybes įgyvendinti plėtojamus projektus, todėl vis dažniau domisi ne tik projekto stadija, bet ir vystytojo turima patirtimi bei gera reputacija.

„Gyventojų susidomėjimas naujais būstais jau pradėtuose statyti ar pastatytuose projektuose yra kur kas didesnis nei tais, kurie vis dar yra brėžinių stadijoje. Natūralu, kad žmonės baiminasi, jog dėl augančių statybų kaštų ir neaiškios ekonominės situacijos statytojai, verslas negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų pirkėjams, todėl pirmenybę teikia ilgiau rinkoje veikiantiems ir gerai žinomiems vystytojams“, – sakė V. Pozingytė.

Dėl šios priežasties šiuo metu sudarant sutartį su vystytoju pirkėjams rekomenduojama užfiksuoti norimo būsto kainą pirkimo metu, kad vėliau nebūtų nemalonių staigmenų – būsto kainų mažėjimo ženklų NT rinkoje kol kas nematyti. Kokia bus metų pabaiga rinkai, dar per anksti prognozuoti, tikina pašnekovė – šiuo metu būstų pardavimus labiau veikia sezoniškumas nei kiti faktoriai.

„Įprastai vasarą stebime mažesnį aktyvumą NT rinkoje – gyventojai vyksta atostogų, daugiau dėmesio skiria pramogoms ir kelionėms, šeimos šventėms, ši vasara taip pat nėra išimtis. Tad koks bus ruduo tiek NT vystytojams, tiek pirkėjams dar sunku prognozuoti“, – pastebėjo ji.

Dairosi unikalių projektų

56 proc. apklausoje dalyvavusių Kauno miesto ir rajono gyventojų teigia, kad renkantis naują būstą svarbiausiu prioritetu išlieka lokacija. Pasak NT ekspertės, šiuo metu Kaune vyksta gyvenimo centre renesansas.

„Istoriškai Kaunas buvo plėtojamas į atokiau nuo centro esančius mikrorajonus ir didžioji dalis kauniečių ilgą laiką koncentravosi miesto pakraščiuose. Tačiau pagyvenus atokiau centro, dalis gyventojų nebenori kasdien važinėti didelių atstumų į darbą, švietimo įstaigas, tad vis dažniau dairosi būsto arčiau senamiesčio, kur ne tik lengviau pasiekiamos reikalingos įstaigos, bet ir aktyvesnis kultūrinis gyvenimas“, – teigė ji.

Į miesto centrą taikosi ir NT vystytojai, tačiau naujų projektų nėra tiek daug – statytojų galimybes riboja laisvų žemės plotų pasiūla.

„Tačiau ir gyvenant miesto centre gyventojams norisi daugiau ramybės – tai yra šių laikų prabanga. Dėl šios priežasties labai daug pirkėjų yra linkę palaukti unikalių, geresnės kokybės projektų, kurie užtikrintų ne tik gerą susisiekimą su miesto centru, bet ir sutvarkytą, rekreacijai pritaikytą aplinką“, – pasakojo V. Pozingytė.

Būsto kaina – antras lemiamas veiksnys, renkantis būstą

Apklausos duomenimis, po lokacijos būsto kaina lieka antroje pasirinkimą jį įsigyti lemiančioje vietoje (41 proc. respondentų), sutvarkyta namo aplinka – trečioje (32 proc.).

„Šiuo metu, kai būsto nuomos kainos yra ženkliai išaugusios, vis daugiau gyventojų pradeda svarstyti apie galimybę įsigyti nuosavą būstą – paskaičiavus, kiek sumokama nuomai, o kiek atsieitų būsto paskola, skirtumas nebėra toks didelis, kaip anksčiau. Juo labiau, kad įsigyjantys naują būstą dažniausiai gali naudotis ir naujai sukurta infrastruktūra“, – sakė V. Pozingytė.

Tyrimų bendrovės „Norstat“ liepos 15-22 d. vykdytoje apklausoje, dalyvavo 500 Kauno miesto ir rajono gyventojų nuo 25 iki 45 m. amžiaus.

Šio miestelio idėja jau kuriama, o statybos startuos kitąmet. Teritorijoje planuojama išvystyti per 60 tūkst. kv. m. prekybos, logistikos ir sandėliavimo verslams skirto ploto.„Įgyvendiname strategiją, kuri užtikrins plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir globaliose rinkose. Elektroninei prekybai Lietuvoje ir pasaulyje augant eksponentiškai, jau prieš kurį laiką identifikavome potencialą naujos kartos nekilnojamojo turto projektams. Verslams pasiūlysime galimybę įsikurti moderniame – maždaug 10-ties futbolo aikščių dydžio komplekse šalia judriausio Lietuvos kelio. Čia sukursime visą el. prekybos ekosistemą, kur įmonės ne tik galės įsikurti pačios, gauti, saugoti ir paskirstyti užsakytas prekes, bet ir gyvai aptarnauti klientus. „Pradėję nuo Kauno – koncepciją plėtosime ir už Lietuvos ribų. Šiuo metu dairomės perspektyviausių vietų tokiems projektams įgyvendinti“, – sakė „SBA Urban“ valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys.

Pradėję nuo Kauno – koncepciją plėtosime ir už Lietuvos ribų. Šiuo metu dairomės perspektyviausių vietų tokiems projektams įgyvendinti.

Anot jo, be galimybės gauti paslaugas vienoje vietoje ir didelių klientų srautų, el. prekybos miestelio Kaune patrauklumą įmonėms gerokai didina logistikos efektyvumas – „SBA Urban“ įsigytas sklypas prie pat transporto mazgo, kuriame kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda kertasi su Savanorių prospektu, už kelių kilometrų Kauno oro uostas, geležinkelis. Čia įsikursiantys verslai galės pasirinkti labiausiai tinkančias logistikos rūšis savo sėkmingai veiklai plėtoti. Šalių susitarimu sudaryto sklypo įsigijimo sandorio vertė neskelbiama.

„Pro būsimo el. prekybos miestelio vietą kasdien pravažiuoja didžiulis srautas – iki 100 tūkst. automobilių, todėl naujasis kompleksas bus patrauklus ir maitinimo bei kitų paslaugų įmonėms. O sinergija su el. prekyba ir realios prekių ekspozicijos katalizuos papildomus žmonių srautus“, – teigė „SBA Urban“ komercijos direktorius Giedrius Muliuolis.

Plėtodami el. prekybos, logistikos ir sandėliavimo miestelį „SBA Urban“ laikysis esminių savo veiklos principų – tvarumo, darnos su aplinka, kuo mažesnio poveikio jai ir architektūrinio išskirtinumo.

„SBA Urban“ nuotr.

Planuojama, kad suderinus visus reikalingus leidimus ir patvirtinus projektą, „SBA Urban“ įsigytame sklype statybos turėtų prasidėti kitais metais. Šį elektroninės prekybos miestelio projektą vystys SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto projektų ir statybos procesų valdymo kompanija „Notus Developers“.

Pagal šįmet pradėtą įgyvendinti plėtros strategiją „SBA Urban“ planuoja per ateinančius 5 m. investuoti 400 mln. eurų.  Naujai vystomos veiklos kryptys – aukštųjų technologijų miesteliai (angl. campus), el. prekybos centrai, vėjo miesteliai, kartu tęsiama tvarių ir inovatyvių verslo centrų vystymo kryptis. Visus projektus jungia kertiniai principai – tvarumas, darna su aplinka, CO2 emisijų mažinimas. Vienas esminių naujos strategijos aspektų – tarptautinė plėtra.

SBA grupės nekilnojamojo turto sektoriui priklausanti „SBA Urban“ Vilniuje valdo verslo slėnį „Green Hall“. Kaune, šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės, plėtoja verslo centrą BLC. „SBA Urban” išvystė „Capitalica Asset Management“ priklausantį verslo centrą „Kauno dokas“, taip pat industrinius pastatus – logistikos centrą „Innovo logistika“ ir baldų ruošinių gamyklą „Laminn“ SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos. Vėliau šiuos pastatus pardavė Estijos fondui „Eften“. Šiuo metu „SBA Urban“ plėtoja gyvenamųjų namų kvartalą „Nemunaičiai“ ant Nemuno kranto Kaune.

„Pradedame veržlaus augimo etapą, kurio sėkmės garantas – inovatyvios ir globaliai konkurencingos idėjos bei sustyguotos funkcijos joms įgyvendinti. Augant veiklos apimtims strateginiu lygmeniu iškristalizavome plėtros kryptis, kurių kiekviena turi didžiulį potencialą. Joms dedikavome stiprias komandas, kurios sufokusuos resursus ir energiją sparčiam augimui Lietuvoje ir užsienio rinkose“, – sako „SBA Urban“ valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys.

„SBA Urban“ planuoja per ateinančius 5 m. investuoti 400 mln. eurų. Naujai vystomos veiklos kryptys – aukštųjų technologijų miesteliai (ang. campus), el. prekybos centrai, vėjo miesteliai, kartu tęsiama tvarių ir inovatyvių verslo centrų vystymo kryptis. Pasak L. Šepečio, visus projektus jungia kertiniai principai – tvarumas, darna su aplinka, CO2 emisijų mažinimas.

L. Šepečio teigimu, šiuo intensyviu metu „SBA Urban“ pradedantis vadovauti G. Audickas turi sukaupęs didelę plėtros užsienyje, inovacijų diegimo patirtį. Jis beveik 10 m. dirbo tarptautinėje „Modus Group“ grupėje – vadovavo jos finansams, buvo valdybos nariu, pastaraisiais metais buvo Auto verslo ir Mobilumo verslo vadovas bei valdybos pirmininkas.

„Jungiuosi prie komandos, kurios jau įgyvendinti projektai ir naujai suplanuoti užmojai įkvepia. Patyrę profesionalai, globalus požiūris ir ambicija, precizinis reiklumas kokybei, estetikai ir tvarumui yra tas arsenalas, kuris padės ne tik tvirtinti pozicijas, bet ir katalizuos augimą tarptautinėse rinkose. Tam įdarbinsiu visą savo patirtį ir energiją“, – sako G. Audickas.

Bendrovei „Notus Developers“ vadovaus buvęs „SBA Urban“ (anksčiau – „Urban Inventors”) vadovas G. Cvilikas. Komandą sudarys profesionalų branduolys, įgyvendinęs sudėtingus ir išskirtinius SBA grupės statybos projektus – pradedant ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusia Vienybės aikšte Kaune, BLC, „Green Hall“ verslo centrų kompleksais ir baigiant pramonės bei logistikos objektais SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos.

„Suvaldyti vystomus nekilnojamojo turto projektus ir statybų procesus, ypač šiuo staigaus statybinių medžiagų kainų šuolio laikotarpiu – yra iššūkis. Todėl investuotojams ir turto valdytojams itin svarbu patikimas statybų partneris. Mūsų komandos įgyvendinti ir įgyvendinami išskirtiniai SBA grupės komercinės, gyvenamosios ir industrinės paskirties nekilnojamojo turto projektai yra mūsų veiklos kokybės ženklas. Savo veikloje ir ateityje vadovausimės aukščiausiais kokybės standartais ir reiklumu bei didelį dėmesį skirsime inovacijoms gana konservatyviame sektoriuje“, – sako G. Cvilikas.

Planuojama, kad „Notus Developers“ vystys ne tik „SBA Urban“, bet ir kitų SBA grupės įmonių projektus – pavyzdžiui, „SBA Home“, „SBA Modular“, o taip pat svarstoma paslaugų plėtra už grupės ribų.

„SBA Urban“ Vilniuje valdo verslo slėnį „Green Hall“. Kaune plėtoja verslo centrą BLC šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės. „SBA Urban“ išvystė „Capitalica Asset Management“ priklausantį verslo centrą „Kauno dokas“. Taip pat industrinius pastatus – logistikos centrą „Innovo logistika“ ir baldų ruošinių gamyklą „Laminn“ SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos, vėliau šiuos pastatus pardavė Estijos fondui „Eften“. Šiuo metu „SBA Urban“ plėtoja gyvenamųjų namų kvartalą „Nemunaičiai“ ant Nemuno kranto Kaune.