Nemažai didžiausių Rusijos bendrovių ir bankų ilgą laiką delsė – o kai kurios įmonės ir tebedelsia – pradėti veiklą Kryme, baimindamosi Vakarų sankcijų.

Apie pradedamą veiklą Maskvos aneksuotame Ukrainos pusiasalyje „Sberbank“ paskelbė tuo metu, kai Davose vykstančiame pasaulio ekonomikos forume susitinka pasaulio politinis ir verslo elitas, tačiau, Maskvai tęsiant puolimą prieš Ukrainą, Rusijos atstovų šiame renginyje šiemet nėra.

„Sberbank“ subūrė komandą ir pradeda dirbti Krymo pusiasalyje“, – paskelbė bankas, kuriam dėl Maskvos puolimo Ukrainoje buvo pritaikytos Vakarų sankcijos.

„Palaipsniui, per 2023 metus, bus atidaryti banko skyriai“, – pridūrė „Sberbank“.

Pirmieji bankomatai jau įrengti, o pirmieji skyriai dideliuose pusiasalio miestuose, įskaitant Sevastopolio uostamiestį, bus atidaryti šių metų pirmąjį pusmetį, rašoma banko pranešime.

Maskvos primestas Sevastopolio administracinio regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas pareiškė, kad gyventojai „ilgą laiką laukė banko atėjimo“.

Pernai gegužę „Sberbank“ buvo pašalintas iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bankas tvirtina, kad sankcijos nepakenkė jo veiklai.

Vakarų sankcijos taikomos ir banko vadovui Germanui Grefui.

„Sberbank“ turi daugiau kaip 100 mln. klientų, daugiausia Rusijoje ir keliose buvusiose sovietinėse respublikose.

Pirmadienį vyriausybė pranešė įšaldysianti visų Rusijos bankų turtą JK bei nurodė šalies uostams nebepriimti Rusijos laivų.

Kompiuteris pirmojo „Sberbank“ kliento Nikolajaus Kristofario garbei pavadintas „Christofari“.

„Tai – galingiausias kompiuteris Rusijoje. Jis yra pagrindinė mūsų AI debesijos dalis. Mes jį sukūrėme kartu su partnere „Nvidia“. Dabar šis kompiuteris yra 29-as pasaulyje, septintas Europoje“, – sakė „Sberbank“ vykdomasis viceprezidentas Davidas Rafalovskis.

Pasak jo, kompiuteris bus nuomojamas komerciniais pagrindais, nuomos kaina – 5750 rublių (kiek daugiau nei 80 eurų) už minutę.

„Sberbank“ vadovas Germanas Grefas patikslino, jog „laisvais nuo nuomininkų laikotarpiais“ kompiuteriu galės nemokamai naudotis šalies aukštosios mokyklos bei mokslo įstaigos.

D. Rafalovskis pridūrė, kad „Christofari“ išbandžiusiai Rusijos aviakompanijai S7 pavyko gerokai paspartinti bilietų paklausos prognozavimo sistemos darbą.

Tokį duomenų kiekį nurodo jų „pardavėjai“, ir jei taip yra iš tikrųjų, tai – didžiausia iki šiol banko klientų duomenų vagystė Rusijos bankininkystės istorijoje.

„Kommersant“ korespondentai specializuotame interneto forume, kurį jau spėjo užblokuoti ryšių prievaizdas „Roskomnadzor“, įsitikino, kad šie nutekinti ir parduodami duomenys yra tikri, o šalies centriniam bankui artimas šaltinis leidiniui patvirtino, jog tai yra pavogti „Sberbank“ klientų duomenys.

Duomenų nutekėjimą patvirtino ir pats „Sberbank“, tačiau teigia, jog šis skaičius gerokai perdėtas – banko klientai turi tik 18 mln. aktyvių mokėjimo kortelių.

Vidaus tyrimą dėl šio incidento atliekantis „Sberbank“ spėja, kad vagystė veikiausiai galėjo įvykti rugpjūčio pabaigoje, tačiau kategoriškai atmeta galimybę, jog nusikaltimas įvykdytas per internetą.

„Pagrindinė įvykio versija – tyčiniai vieno darbuotojo nusikalstami veiksmai, nes išorinis įsiskverbimas į duomenų bazę yra neįmanomas dėl jos izoliavimo nuo išorinio tinklo. Pavogta informacija jokiu būdu nekelia grėsmės klientų lėšų saugumui“, – teigiama „Sberbank“ interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

„Sberbank“ tikina, kad pavogta informacija neleis nusikaltėliams pasisavinti jo klientų pinigus, nes joje nėra kortelių CVV kodų, be to, kiekviena operacija nepateikus „Sberbank“ kortelės turi būti tvirtinama vienkartiniu SMS slaptažodžiu iš kliento telefono.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas ryte pranešė, jog prezidentas Petro Porošenka šaukia Saugumo ir gynybos tarybos posėdį, kad aptartų sankcijų „Sberbank“ galimybes ir būtinybę.

„Rusijos bankai negali veikti Ukrainoje tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra susiklostę, ypač po to, kai Maskva nusprendė pripažinti Donecko ir Luhansko srityje išduotus pasus. Manau, kad šį reikalą sutvarkysime teisinėmis priemonėmis“, – sakė ministras.

Kaip buvo skelbta, Ukrainos radikalai pirmadienį vakare pastatė simbolinę betoninę sieną prieš „Sberbank“ Ukrainos padalinio būstinę Kijeve, įėjimą į pastatą užklijavo tapetais, o įvairiuose šalies miestuose trikdė Rusijos bankams priklausančių bankomatų veiklą, apipurkšdami juos statybinėmis montavimo putomis.

„Sberbank“ buvo laikinai sustabdęs savo padalinio Ukrainoje veiklą, esą dėl saugumo, o nuo trečiadienį smarkiai apribojo grynųjų išdavimą jo skyriuose ir per bankomatus, tokį sprendimą argumentavęs inkasacijos problemomis.

Naują išpuolių prieš Rusijos bankus Ukrainoje bangą išprovokavo pastarųjų blaškymasis sprendimuose, ar aptarnauti klientus, kurie pateikia separatistinėse Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ išduotus dokumentus.

Rusijos bankai, taip pat ir užsienyje veikiantys jų padaliniai, privalo tai daryti pagal neseniai išleistą atitinkamo turinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką, tačiau Ukrainos centrinis bankas tai daryti tiesiogiai uždraudė.

Dėl sankcijų apsispręs per parą

Trečiadienį posėdžiavusi Ukrainos saugumo ir gynybos taryba įpareigojo šalies centrinį banką ir Saugumo tarnybą per vieną parą pateikti siūlymus dėl sankcijų įvedimo šalyje veikiantiems Rusijos komerciniams bankams, kurių dalininkė yra valstybė.

Apie tai pranešė tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas.

„Centriniam bankui ir Saugumo tarnybai nurodyta išanalizuoti šalyje veikiančių Rusijos bankų, kurių dalininkė yra valstybė, veiklą ir per parą pateikti atitinkamus siūlymus, įskaitant dėl sankcijų jiems pritaikymo“, – sakė O.Turčynovas.

Didžiausias Rusijos komercinis bankas – valstybės kontroliuojamas „Sberbank“ pranešė pirmąjį pusmetį uždirbęs 85,2 mlrd. rublių grynojo pelno pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus – 50 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Antrojo metų ketvirčio grynasis pelnas sumenko 44 proc. iki 54,6 mlrd. rublių.

Kaip pagrindines pelno kritimo priežastis bankas nurodė išaugusius atidėjimus blogoms paskoloms padengti, taip pat padidėjusias išlaidas indėlių palūkanoms.

Pusmečio veiklos pajamos padidėjo 3,5 proc. iki 643,7 mlrd. rublių, išlaidos – 12,4 proc. iki 286,3 mlrd. rublių.

Turtas per pusmetį sumažėjo 6,1 proc. iki 23,657 trln. rublių, nuosavas kapitalas – padidėjo 7,1 proc. iki 2,162 trln. rublių.

Paskolų įmonėms portfelis per šį laikotarpį susitraukė 5,5 proc. iki 13,019 trln. rublių, gyventojams – 1,8 proc. iki 4,761 trln. rublių. Atidėjimai išaugo 17,9 proc. iki 1,025 trln. rublių.

Gyventojų indėlių padaugėjo 7,0 proc. iki 9,981 trln. rublių, įmonių lėšų sumažėjo 5,9 proc. iki 5,869 trln. rublių.

Pagrindinis „Sberbank“ akcininkas – centrinis bankas valdo kontrolinį akcijų paketą.

Rusijos analitikai bando paskaičiuoti, kokios baudos Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ sulauks iš Europos Komisijos, kuri trečiadienį žada pareikšti oficialius kaltinimus jam dėl konkurencijos pažeidimų kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, įskaitant Lietuvą.

Agentūros „Interfax“ kalbinti Rusijos analitikai spėja, jog piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi „Gazprom“ gali kainuoti nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų.

Investicijų banko „Sberbank Investment Research“ skaičiavimais, bauda gali viršyti 1 mlrd. ar net 2 mlrd. eurų, tačiau „tikrai nesieks 15 mlrd. eurų“.

„Koncernui „Gazprom“ geriausia būtų susitarti su EK. Dabartinėmis sąlygomis labiausiai reikėtų vengti griežtos Rusijos valdžios reakcijos – tai tik eskaluotų įtampą ir gali lemti dar didesnius nuostolius. (...) Jei susitarti nepavyktų, Gazprom“ būtų priverstas sumokėti iki 10 proc. pajamų atitinkamose rinkose baudą“, – teigiama „Sberbank Investment Research“ pranešime.

Kito pirmaujančio Rusijos investicijų banko „VTB Capital“ analitikai spėja, jog bauda gali siekti 4 mlrd. eurų. Tokia suma paskaičiuota, atsižvelgiant į „Gazprom“ veiklą 2009-2011 metais Rytų ir Vidurio Europoje, kur koncernas susižėrė apie 14 proc. eksporto pajamų.

Oficialų tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos ir per didelių dujų kainų Lietuvoje ir kai kuriose Rytų ir Pietų Europos šalyse EK pradėjo dar 2012 metais, įtarusi, jog koncernas piktnaudžiauja dominuojama padėtimi šalių dujų tiekimo rinkoje.

Agentūros AFP ir AP, remdamosi šaltiniais, pirmadienį pranešė jog „Gazprom“ skirtas prieštaravimo pareiškimas įtrauktas į EK trečiadienio posėdžio darbotvarkę. Manoma, kad prieštaraujančiųjų šiam dokumentui nebus.

Kiti informuoti šaltiniai teigia, jog „Gazprom“ praėjusią savaitę leido suprasti norinti tartis su EK. Oficialios derybos dėl susitarimo nutrūko pernai, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino 30-ies Rusijos komercinių bankų, įskaitant valstybėse kontroliuojamų didžiausiųjų, reitingus.

„Sberbank“, VEB, „Gazprombank“, „Rosselchozbank“ reitingai apkarpyti nuo BBB iki BBB-.

Reitingų apkarpymas susijęs su „Fitch“ sausio 9 dienos sprendimu sumažinti Rusijos valstybės kredito reitingą iki žemiausio investicinio lygio – BBB-. Reitingo perspektyva neigiama.

Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos teisme siekia užginčyti jam dėl krizės Ukrainoje įvestas Vakarų sankcijas.

Bendrija sankcijas „Sberbank“ įvedė vasarą, apribodama jo prieigą prie tarptautinių rinkų. Šis žingsnis buvo žengtas dėl Rusijos pagalbos Ukrainos rytuose veikiantiems separatistams.

Valstybės kontroliuojamas bankas yra svarbus paskolų teikėjas Rusijos 2 trln. JAV dolerių vertės ūkiui, tačiau kenčia dėl silpstančios ekonomikos perspektyvos, kurią pablogino sankcijos.

„Sberbank“ savo pareiškime informavo, kad ketvirtadienį padavė ieškinį į ES Bendrąjį Teismą. Bankas nurodė, kad išsamiau nekomentuos ieškinio, kaip įprasta tokiose bylose.

Rusijos didžiausio banko vadovas ketvirtadienį užsipuolė Maskvos ekonomikos politiką, perspėdamas, jog šalies gali laukti Sovietų Sąjungos likimas.

Kalbėdamas investuotojų konferencijoje Maskvoje Germanas Grefas, valstybinio banko „Sberbank“ generalinis direktorius, visiškai sukritikavo valstybės vadovaujamą ekonomikos plėtros modelį, atkreipdamas dėmesį į konkurencingumo stoką ir prastą valdymą.

„Kodėl subyrėjo Sovietų Sąjunga?“, – retoriškai klausė buvęs liberalų ekonomikos ministras G.Grefas, kreipdamasis į užsienio ir Rusijos investuotojus.

„Buvo viena esminė priežastis, kuri lėmė likusias: neįsivaizduojama sovietų vadovybės nekompetencija, – sakė jis kasmetiniame investuotojų forume „Rusija šaukia“. - Jie nesiskaitė su ekonominio vystymosi dėsniais.“

Cituodamas pagrindinio Rusijos rinkos reformų Jegoro Gaidaro knygą „Imperijos žlugimas“, G.Grefas perspėjo, kad Rusija privalo išmokti istorijos pamokas.

„Negalime leisti tokios pačios padėties“, – sakė jis ir pridūrė, kad Sovietų Sąjunga taip pat buvo susidūrusi su didelių naftos kainų ir „milžiniškų struktūrinių problemų“.