„Prezidiumas ragina TS-LKD narius, rėmėjus ir rinkėjus dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo ir balsuoti už teikiamą Konstitucijos 12 straipsnio pataisą“, – sakoma šią savaitę partijos vadovybės patvirtintame sprendime.

Tačiau TS-LKD prezidiumas siūlo „ignoruoti iniciatyvą keisti Konstitucijos 55 straipsnį sumažinant Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121, vertinant ją kaip Ramūno Karbauskio skubiai ir vienasmeniškai inicijuotą sunkumus patiriančios premjero Sauliaus Skvernelio prezidentinės kampanijos „gelbėjimo operaciją“.

Prezidiumo patvirtintame dokumente raginama referendume nedalyvauti, rinkimų apylinkėse atsisakant pasirašyti ir neimant šio referendumo biuletenio.

„Apgailestaujame, kad toks manipuliatyvus valdančiosios daugumos referendumo instrumentų naudojimas savo egoistiniams politiniams tikslams pasiekti diskredituoja pačią referendumų idėją bei kenkia ir kartu rengiamam referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“, – pažymi konservatorių prezidiumas.

Tam, kad referendumai įvyktų, juose turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų. Dvigubos pilietybės atveju, kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis, dar reikia, kad už tai balsuotų daugiau kaip pusė balso teisę turinčių piliečių.

Su prezidento rinkimų pirmuoju turi Lietuvoje vyksta du referendumai. Vienu siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnį, išplečiant daugybinės pilietybės institutą, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva taip pat rengiamas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Mažinti Seimo narių skaičių valdantieji siūlo motyvuodami, jog taip siekia įgyvendinti pažadus rinkėjams.

„Kreipiamės į Konstitucinį Teismą, nes pats teismas atkreipė dėmesį, kad Referendumo įstatymas, keistas praėjusių metų gruodžio mėnesį, gali neatitikti Konstitucijos normų“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

„Referendumo įstatymas turi būti keičiamas kaip konstitucinis įstatymas, ir reikia šitą faktą giliau panagrinėti ir atsakyti, ar žmonės kviečiami balsuoti į Konstituciją atitinkantį referendumą. Mano supratimu, neatitinkantį, bet palauksime KT išvados“, – argumentavo konservatorių vadovas.

Kreipimąsi į KT pasirašė opozicinių konservatorių, liberalų, socialdemokratų ir keli Seimo narių Mišrios grupės atstovai. Jau surinkti 29 kreipimuisi į KT reikalingi Seimo narių parašai, jie renkami toliau.

Konservatorių inicijuotame kreipimesi keliamas klausimas, ar nuo sausio įsigaliojęs naujos redakcijos Referendumo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, taip pat – juo remiantis paskelbtas referendumas dėl mažesnio Seimo narių skaičiaus.

Opozicija prašo KT paankstinti bylos nagrinėjimą, nes „galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama“.

Seimas paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną praėjusią savaitę paskelbė referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.

„Valstiečiai“ sako, kad taip vykdo savo pažadus, nes tai buvo numatyta jų programoje. Opozicija iniciatyvą vadina populistine.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl paties Referendumo įstatymo opozicijos atstovai argumentuoja tuo, kad praėjusių metų pabaigoje naujos redakcijos įstatymas priimtas kaip paprastas, o ne konstitucinis įstatymas.

„Darytina prielaida, kad Seimas, 2018 metų gruodžio 20 dieną priimdamas naujos redakcijos

Referendumo įstatymą nesilaikydamas konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, viršijo savo galias“, – teigiama kreipimesi.

Anot kreipimosi, dėl to Referendumo įstatymas „negali sukelti jokių teisinių padarinių“ ir kyla abejonių dėl Seimo sprendimo skelbti referendumą, kuriuo Seimo narių skaičius būtų mažinamas nuo 141 iki 121.

Abejones dėl naujos redakcijos Referendumo įstatymo išsakė KT, praėjusią savaitę skelbdamas sprendimą dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu.

KT užsiminė, kad Seimas referendumų organizavimo tvarką galėjo pakeisti nesilaikydamas numatytų procedūrų, tačiau teigė kol kas negalįs pasisakyti dėl naujojo įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimas yra įsipareigojęs priimti konstitucinį Referendumo įstatymą – aukštesnės galios teisės aktą, kuris priimamas ir keičiamas didesne balsų dauguma nei paprastas įstatymas.

„Pažymėtina, kad nauja Referendumo įstatymo redakcija (...) nebuvo priimta kaip konstitucinis įstatymas“, – sakė D. Žalimas, skelbdamas Konstitucinio Teismo nutarimą.

Tačiau D. Žalimas pridūrė, kad įstatymo atitikimas Konstitucijai pagal priėmimo tvarką kol kas „nebuvo tyrimo dalykas“.

Šį išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė, kai skelbdamas sprendimą dvigubos pilietybės išplėtimo referendumo klausimu konstatavo, kad referendumai negali vykti kelias dienas.

Seimas referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 paskelbė paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną praėjusią savaitę. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.

Skaičiavimų, atliktų per diskusijų metus, pagrindu būtų galima paruošti ne vieną matematikos vadovėlį. Galėtų aiškintis ketvirtokai, kiek vienam parlamentarui turėjo tekti piliečių, kai 1992-aisiais buvo priimama Konstitucija. Septintokai – kiek seimūnų pakaktų šiam santykiui išlaikyti, jei žinoma, kad gyventojų nuo to laiko sumažėjo milijonu. Vyresnėliams tektų leistis į sudėtingesnius Seimo mažinimo naudos šalies ekonomikai ir valstybės valdymui skaičiavimus. Kol galiausiai prieitų prie išvados: dvidešimčia narių sumažinus parlamentą, vienam pensininkui kasmet papildomai būtų galima pridėti 10 centų. Aukštųjų mokyklų studentams beliktų sužinoti, kiek kartų pabrangtų kandidato vieta partijos sąraše ir otkatai už tam tikrų temų aktualinimą. Sumos tikrai būtų įspūdingos.

Su likusia dalimi parlamentarų būtų dar paprasčiau: jie it kokie bananai ramiai persikraustytų į virtualią erdvę.

Jei jau leidžiamės į diskusijas apie tai, kaip sumažinti Seimo išlaikymo išlaidas, žvelkime į privatų verslą, greičiausiai randantį tobulus sprendimus. Seimas – vieta, kur susitinka įstatymų paklausa ir pasiūla, tad prekybos modelis tinka idealiai. Tereikia dalį parlamentarų palikti dirbti pagal senąjį modelį, dalį mandatų transformuoti į balsavimo punktus – savotiškas savitarnos kasas, kuriose pagal grafiką budėtų po vieną kiekvienos frakcijos atstovą. Su likusia dalimi parlamentarų būtų dar paprasčiau: jie it kokie bananai ramiai persikraustytų į virtualią erdvę. Kokiu būdu cirkuliuotų piliečių valia ir šių virtualių seimūnų galia – logistikos saliamonų uždavinys. Ar naujojo modelio parlamento veikla būtų efektyvesnė nei klasikinio? Nejuokaukite! Ar kas nors iš Seimo mažintojų kalba apie politikų darbo našumo didinimą? Svarbiausia – paskelbti taupymo vajų. Ir jį naiviems rinkėjams parduoti už didelę kainą.

„Nuomonių įvairovė bus daug mažesnė, antras dalykas, koncentruojama politinė valdžia, nes reikės daug mažiau balsų, norint pakeisti Konstituciją: dabar reikia 94 balsų, pakaks 81. (...) Bus daug lengviau paskirti Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjus, valstybės institucijų vadovus ir taip toliau. Užmirštama, kad sudaromos prielaidos politinei ar kitai korupcijai, nes paveikti mažesnį Seimo narių skaičių daug lengviau“, – ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius.

Kaip jau skelbė BNS, Seimas ketvirtadienį nutarė, kad gegužės 12-ąją, drauge su prezidento rinkimais, Lietuvoje vyks ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121.

Užmirštama, kad sudaromos prielaidos politinei ar kitai korupcijai, nes paveikti mažesnį Seimo narių skaičių daug lengviau.

Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo priimtas ypatingos skubos tvarka. Šį referendumą inicijavo beveik 40 valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių.

Seimo narių skaičiaus mažinimą „valstiečiai“ argumentuoja gyventojų skaičiaus mažėjimu, taip pat siekiu mažinti biurokratinį aparatą, taupyti lėšas.

Anksčiau Seimas yra paskelbęs, kad gegužės 12-ąją ir 26-ąją su prezidento rinkimais vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį pasisakys, ar galima referendumą rengti su dviejų savaičių pertrauka.

Už tokio referendumo surengimą ketvirtadienį balsavo 58 parlamentarai, prieš buvo 42, du susilaikė.

Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo priimtas ypatingos skubos tvarka, tai reiškia, kad ketvirtadienį projektas ir pateiktas, ir priimtas.

Šį referendumą inicijavo beveik 40 „valstiečių“ frakcijos narių.

Pagal jų siūlymą, bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos formuluotės: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“

Referendumui nepritarę opozicijos atstovai „valstiečius“ kaltino šia iniciatyva siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą per antrąjį prezidento rinkimų turą, kad užtikrintų didesnę paramą savo kandidatui premjerui Sauliui Skverneliui.

„Kaip šachmatininkė noriu pasakyti, kad sugalvojote labai elegantišką kombinaciją, kaip užtikrinti, kad į antrą turą ateitų žmonės, kurie nusivylę Seimu, kurie nemėgsta politikų ir kurie, be kita ko, atiduotų balsą už jūsų kandidatą antrame prezidento rinkimų ture“, – sakė liberalų seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atsakė, kad referendumo siūlymas „nėra skaičiavimas rinkimų naudos, o įsipareigojimas rinkėjams mažinti Seimo narių skaičių“.

Seimo narių skaičiaus mažinimą „valstiečiai“ argumentuoja gyventojų skaičiaus mažėjimu, taip pat siekiu mažinti biurokratinį aparatą, taupyti lėšas.

„Jei šnekėtume valstybės mastu, nėra ypatingai didelė suma, bet vieno Seimo nario išlaikymas, jo ir padėjėjų alga, kanceliarinės išlaidos, yra apytiksliai 100 tūkst. eurų per metus ir mes šnekame apie sumą 2 mln. eurų per metus“, – teigė R. Karbauskis.

Opozicija argumentavo, kad, remiantis tarptautine praktika, Lietuvos parlamentarų skaičius yra optimalus.

Vieno Seimo nario išlaikymas, jo ir padėjėjų alga, kanceliarinės išlaidos, yra apytiksliai 100 tūkst. eurų per metus ir mes šnekame apie sumą 2 mln. eurų per metus.

„Jei parlamentas būtų dirbtinai išpūstas, būtų galima svarstyti įvairius variantus, tačiau dabartinis Seimo narių skaičius atitinka tarptautinėje praktikoje naudojamą formulę, kada parlamento narių skaičius nustatomas ištraukus kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus. Net ir sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje, mes atitinkame šią formulę, ir nėra jokio formalaus argumento, kodėl reikėtų keisti parlamento narių skaičių“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė.

„Čia vyksta prezidentinė „valstiečių“ kampanija, kuri paruošta jų kandidatui į prezidentus S. Skverneliui, tačiau ant kortos statomas visas Lietuvos respublikos parlamentarizmas. Tai pats tiesmukiškiausias, pigiausias populizmas, kuris mums gali kainuoti labai brangiai“, – teigė A. Armonaitė.

Konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad sumažinus 20-čia Seimo narių mandatų, sumažės kaimiškųjų rajonų atstovavimas parlamente. Mat dėl mažo rinkėjų skaičiaus kaimiškąsias apygardas reikės jungti.

Dėl referendumo paskelbimo minėtu klausimu „valstiečiai“ renka ir 300 tūkst. parašų. Tai kitas kelias paskelbti referendumą norimu klausimu.

Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai teikė Konstitucijas pataisas, kad Seimo narių būtų sumažinta iki 101, bet parlamente ši iniciatyva palaikymo nesulaukė.

Dabar Konstitucija numato, kad renkamas 141 Seimo narys.

Anksčiau Seimas yra paskelbęs, kad gegužės 12-ąją ir 26-ąją su prezidento rinkimais vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Tačiau Konstitucinis Teismas dar turi pasisakyti, ar galima referendumą rengti su dviejų savaičių pertrauka.

Seimo narys taip pat pritaria nuomonei, kad sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje turi atitinkamai mažėti ir gyventojams atstovaujančių parlamentarų skaičius.

R. Karbauskis pabrėžė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga politinėje programoje buvo pareiškusi įsipareigojimus sumažinti Seimo narių skaičių. Dėl to, pabrėžė R. Karbauskis, būtina, kad partija laikytųsi savo pažadų.

,,Tai ne populizmas, mes tai turėjome įrašę savo rinkimų programoje. Siūlomas skaičius yra adekvatus procese mažinant valstybės valdymo aparatą. Seimas taip pat yra valstybės valdymo aparatas ir siūlomas 121 Seimo narys“, - trečiadienį ,,Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Tai ne populizmas, mes tai turėjome įrašę savo rinkimų programoje. Siūlomas skaičius yra adekvatus procese mažinant valstybės valdymo aparatą.

Pasak Seimo nario, sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje, turi atitinkamai mažėti ir atstovaujančių parlamentarų skaičius.

,,Argumentai, kodėl reikia mažinti Seimo narių skaičių, yra absoliučiai stiprūs, o kodėl nereikia mažinti iš viso nėra jokių argumentų. Latvijoje, Estijoje, Suomijoje lyginant gyventojų skaičių ir Seimo narių skaičių parlamentai dirba puikiai. (...) 121 Seimo narys yra kompromisinis, nes pas mus programoje buvo 101. Mes ėjome į tą kompromisą, nes girdėjome, ką šneka politologai ir oponentai, kad turi būti vis dėlto 20 proc. valstybės aparatui mažinti ir mes einame ta kryptimi. Kai kuriose ministerijose jau yra pasiektas 20 proc. sumažinimas, bet dar ne visose“, - sakė R. Karbauskis.

Antradienį įregistruotas Seimo nutarimas, kuriuo inicijuojamas referendumas - siūloma sumažinti parlamento narių skaičių nuo 141 iki 121.

,,Įstatymo projekto tikslas - paskelbti privalomąjį referendumą, kuriam teikiamas Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymas, leisiantis sumažinti Seimo narių skaičių“, - teigiama Seimo nutarimo aiškinamajame rašte.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, inicijuodami projektą, pateikia argumentą, kad Seimo narių skaičių mažinti reikia dėl šalyje mažėjančio gyventojų skaičiaus.

„Per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs - 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, - teigiama Seimo nutarimo aiškinamajame rašte.

Referendumas dėl Seimo narių mažinimo būtų skelbiamas 2019 m. gegužės 26 d. kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seime yra 141 Seimo narys.