Šis komitetas jau beveik pusmetį nepateikia savo pozicijos Vyriausybės parengtiems projektams.

„Komiteto sprendimo nėra, nes priešpaskutiniame posėdyje opozicijai paprašius padaryta pertrauka svarstant šį klausimą. Opozicijos argumentas – kad jie norėtų išgirsti naujojo krašto apsaugos ministro nuomonę tuo klausimu ir tam pritarė koalicijos partneriai iš Laisvės partijos. Nežinau, kiek jiems užtruks tą nuomonę išgirsti“, – BNS sakė TTK narys konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Pertrauką pasiūliusi TTK vicepirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad klausimas svarstytas tuo metu, kai Arvydas Anušauskas jau buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą, o Laurynas Kasčiūnas dar nebuvo paskirtas naujuoju krašto apsaugos ministru.

Pertraukai pritarė ir valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos atstovė.

Šios partijos pirmininkė, TTK narė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, kad frakcijoje esama įvairių nuomonių dėl VST prijungimo prie policijos, be to, anot jos, „sunku padaryti tokios apimties reformą kadencijos pabaigoje“.

Prašo L. Kasčiūno pozicijos

Pasak A. Širinskienės, išgirsti naujojo krašto apsaugos ministro poziciją būtina dėl to, kad karo atveju VST būtų priskirta ginkluotosioms pajėgoms, o tapus policijos dalimi, kiltų sunkumų ja likti.

Be to, L. Kasčiūno vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pernai vienbalsiai pasiūlė pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Šio komiteto nuomone, siūlomas VST prijungimas prie policijos nėra pakankamai išdiskutuotas, siūlomas netinkamu metu, jis nesuteikia pridėtinės vertės tarnybai, kaip karo meto ginkluotųjų pajėgų vienetui. Komiteto teigimu, prieš apsisprendžiant dėl tokių pokyčių būtinybės, būtina detali analizė, kaip tai paveiktų Lietuvos nacionalinį saugumą. Jo neįtikino Policijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos argumentai, kad nėra galimybių stiprinti VST nepakeitus jos pavaldumo ir nepadarius jos struktūrine policijos dalimi.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas BNS šią savaitę sakė dar negavęs TTK užklausos.

„Kai gausime tikrai įsivertinsime, peržiūrėsime. Krašto apsaugos plėtros programoje įrašyta stiprinti sąveiką tarp Vidaus reikalų ministerijos jėgos struktūrų ir kariuomenės, kaip ginkluotųjų pajėgų integralios dalies, turime visa tai naujų dokumentų kontekste įsivertinti“, – teigė jis.

Užtruko ekspertizės

A. Širinskienės teigimu, projektų svarstymas TTK užtruko ir dėl ekspertizių užsakymo.

„Kai paprašėme atlikti ekspertinę išvadą, valdantieji užsispyrė, kad darys iš vieno eksperto ir kreipėsi tik į Mykolo Romerio universitetą, sakydami, kad Viešojo saugumo fakultetas daugiausia žino. Kai gavo išvadą, ji buvo labai nepalanki, tada nuspręsta užsakyti kito eksperto išvadą, užsakyta Vytauto Didžiojo universiteto išvada. Ji kažkiek palankesnė, bet lygiai taip pat kalba, kad galutinis reformos rezultatas, padariniai nėra aiškūs“, – BNS sakė komiteto vicepirmininkė.

„Mūsų su kolegomis nuomonė yra vienareikšmė – reikia VST jungti prie policijos ir tam jau pribręsta.

Ekspertinį pertvarkos vertinimą atlikę Mykolo Romerio universiteto specialistai atkreipė dėmesį į kylančius neaiškumus dėl pareigūnų darbo užmokesčio, darbo krūvio ir funkcijų, socialinių garantijų, teisėtų lūkesčių užtikrinimo.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo pasirašytame vertinime teigiama, kad Vyriausybės projektuose įsipareigojama, jog po reformos VST pareigūnų socialinės garantijos neblogės, atlyginimas nemažės.

Ekspertų vertinimai išsiskyrė ir dėl pertvarkos atitikimo Ženevos konvencijos I papildomo protokolo nuostatoms.

Mykolo Romerio universiteto rektorės Ingos Žalėnienės pasirašytame rašte teigiama, kad pagal minėtą tarptautinį teisės aktą, policija gali atlikti tik tvarkos palaikymo ir įstatymų saugojimo funkcijas, jai draudžiama vykdyti karines funkcijas, tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose. Tuo metu projektu siūloma, kad karo atveju policijai priklausantis VST būtų priskirtas šalies ginkluotosioms pajėgoms.

TTK dirbantis socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad ekspertų išvados verčia abejoti siūlomais pakeitimais.

„Ekspertinės išvados yra nevienareikšmės. Nėra taip, kad teisininkai ekspertai plotų katučių dėl šitų projektų. Kita vertus, kadangi VST padaliniai karo atveju turėtų būti mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi, tai iš tikrųjų labai svarbi krašto apsaugos ministro nuomonė“, – BNS sakė parlamentaras.

J. Sabatausko teigimu, šios kadencijos parlamentas neturėtų jau priimti sprendimo dėl tokios reikšmingos pertvarkos.

„Ar palikti tą reformą kitam Seimui? Manau, kad taip, nes šio Seimo kadencijos praktiškai lieka pusę metų, skubant priiminėti tokius kardinalius sprendimus, nežinia, ar tai tikrai prisidės prie viešojo saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo“, – sakė jis.

Dubliuojasi funkcijos

Tuo metu valdančiųjų konservatorių atstovas A. Vyšniauskas įsitikinęs, kad VST būtina prijungti prie policijos.

„Mūsų su kolegomis nuomonė yra vienareikšmė – reikia VST jungti prie policijos ir tam jau pribręsta. Prieš tai KAM ir Vyriausybė pritarė, manau, kad pozicija nesikeis. Tačiau NSGK buvo kitokių nuomonių“, – sakė jis.

Seimo narys pabrėžė, kad ir prijungus VST prie policijos, tarnyba liktų kaip atskiras juridinis asmuo, tiesiog keistųsi jos pavaldumas.

„Jų steigėjas būtų nebe Vidaus reikalų ministerija, o Policijos departamentas. Teisininkai yra pasakę, kad vien dėl to, jog keičiasi įstaigos steigėjas, net ir darbuotojų nereikia atleisti, nereikia lapelių įteikti. Realiai niekas nesikeičia, tik pavaldumo klausimas“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

Anot jo, pavaldumą pakeisti svarbu siekiant sustiprinti VST ir atsisakyti dubliuojančių funkcijų.

„Pavaldumas svarbu dėl to, kad šiuo metu turime dvi institucijas, kurių funkcijos dubliuojasi. Pavyzdžiui, konvojavimą iš kalėjimų vykdo ir VST, ir policija. Kodėl policija vykdo? Nes VST nepakanka resursų pilnai užtikrinti šią paslaugą. Tada įvairių valstybei svarbių objektų apsauga – dalį jų saugo policija, dalį – VST, nes VST trūksta resursų. Taip pat yra niuansų dėl kriminalinės žvalgybos, VST neturi gebėjimų, nors to tikrai reikia, duomenų bazės, technologijos, dronai, šaudmenys – visko jiems trūksta, o policija tai turi, todėl sujungus galima turėti sinergiją“, – aiškino A. Vyšniauskas.

J. Sabatauskas prisipažino turįs įtarimų dėl funkcijų dubliavimo, jis svarstė, kad ši praktika galėjo būti tyčia suformuota.

„Kažin, ar tas funkcijų dubliavimas yra atsitiktinis. Mano įtarimas, kad jis nėra atsitiktinis, jis tyčia sukurtas, kad būtų galima argumentuoti, kad štai funkcijos dubliuojasi“, – tvirtino politikas.

Siekia prijungti prie policijos

Seimas pernai rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST prijungiant ją prie Policijos departamento. Anot projekto, jau nuo šių metų kovo 1 dienos tarnyba turėjo tapti policijos dalimi, tuo pačiu numatant, kad karo atveju jos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad VST prijungus prie policijos ši ne tik nenukentėtų, o būtų stiprinama. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad VST kovinis potencialas būtų sustiprintas policijos analitiniais gebėjimais.

Pagal Vyriausybės siūlymą, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnams jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Protestuodama prieš šią reformą opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasitraukė iš nacionalinio gynybos susitarimo. Demokratai laikosi pozicijos, kad tokiu sprendimu kritiškai svarbu metu būtų silpninamas valstybės saugumas.

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą.

Už tai balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo vienas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė I. Haasė šiose pareigose pakeitė buvusį parlamentarą Stasį Šedbarą, jis praėjusią savaitę paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju.

Šiuo metu TTK dirba devyni parlamentarai.

Šis komitetas ne tik svarsto įvairius įstatymo projektus, bet ir sprendžia, ar jie gali prieštarauti Konstitucijai.

„Ponia I. Haase antrą kadenciją dirba TTK, turinti teisininko išsilavinimą, ir manom, kad susitvarkys su šitomis pareigomis ir užduotimis, ir šiandien tiesiog bendrai pasveikinome“, – BNS antradienį sakė TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak jos, frakcija antradienį svarstė dvi kandidatūras į šias pareigas – I. Haase ir Andriaus Vyšniausko, bet pastarasis atsiėmė savo kandidatūrą kolegės naudai. I. Haase kandidatūrai pritarta bendru sutarimu.

„Svarstėm ir kitą kandidatūrą, A. Vyšniausko, bet jis pats išreiškė paramą Irenai. Manau, kad kiekvienas politikas turi savo pliusų, bet šiame etape frakcija deleguoja Ireną“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

I. Haase pakeis Konstitucinio Teismo teisėju paskirtą Stasį Šedbarą.

To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.

„Vakar turėjome pasitarimą, buvo išsakytas prašymas, dalyvavo ir premjerės patarėjas ir vidaus reikalų viceministrė, jie prašo daryti pertrauką ir nori galimybės padaryti pataisas ten, kur Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai“, – trečiadienį TTK narius informavo komiteto vadovas Stasys Šedbaras.

VRM Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė patvirtino, kad ministerijai reikia laiko dar kartą pataisyti įstatymo projektus.

„Lieka Vidaus reikalų ministerijos vakar susitikime išsakytas prašymas dėl vakar aptartų naujai paaiškėjusių naujų aplinkybių ir dėl Seimo Teisės departamento pastabų. Norėtume paprašyti komiteto narių laiko papildomai įsivertinti aplinkybes ir darbo tvarka grįžti prie šio klausimo iš esmės atnešant naujus pasiūlymus“, – per Seimo komiteto posėdį sakė patarėja.

Norėtume paprašyti komiteto narių laiko papildomai įsivertinti aplinkybes ir darbo tvarka grįžti prie šio klausimo iš esmės atnešant naujus pasiūlymus.

S. Šedbaras teigė, kad pertrauka dėl valstybės tarnybos reformos daroma neribotam laikui.

Seimo Teisės departamentas, pateikdamas išvadą Vyriausybės jau taisytam valstybės tarnybos reformos projektui, vėl aptiko keletą Konstitucijai galinčių prieštarauti normų.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, be to, privalo būti nurodyti aiškūs jo skaičiavimo kriterijai, minimalūs ir maksimalūs koeficientai, tuo metu Seimui teikiamame projekte numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, atlyginimus nustato įstaigos vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės rekomendacijomis.

Seimo teisininkai taip pat sukritikavo Vyriausybės jau pataisytą nuostatą dėl maksimalių atlyginimo koeficientų nustatymo. Anot jų, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankamas.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad projekte apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją liko nuostata, kurią KT neseniai pripažino antikonstitucine.

Seimo teisininkai taip pat pateikė apie 60 kitokių pastabų projektui.

Valstybės tarnybos reformą planuota Seimui pateikti ketvirtadienį.

Šis didelis įstatymų paketas išimamas antrą kartą. Spalio 10 dieną valdantieji valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente taip pat atidėjo po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Spalio 26 dieną Vyriausybė projektus pataisė.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

„Laikas gaištamas. Po šios dienos posėdžio reikės jau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad pasvarstytų, ar tie Seimo nariai, kurie net nepranešę nedalyvauja komiteto posėdyje, nepažeidžia priesaikos“, – penktadienį komitete vėl žlugus kvorumui sakė S. Šedbaras.

Į nuotolinį komiteto posėdį iš aštuonių narių prisijungė trys konservatoriai. Socialdemokratas Julius Sabatauskas ir demokratas Algirdas Stončaitis pirmininką informavo, kad posėdyje nedalyvaus, tuo metu Regionų frakcijos nariai Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis neįspėjo apie nedalyvavimą. Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Aušrinė Armonaitė buvo pranešusi, kad vietoj jos turi dalyvauti Kasparas Adomaitis, tačiau jis kelias minutes pavėlavo prisijungti.

TTK posėdis neįvyko ir trečiadienį, tuomet opozicijos atstovai taip pat jį boikotavo.

Laikas gaištamas. Po šios dienos posėdžio reikės jau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad pasvarstytų, ar tie Seimo nariai, kurie net nepranešę nedalyvauja komiteto posėdyje, nepažeidžia priesaikos.

S. Šedbaras teigė, kad Seimo narių nedalyvavimas komiteto posėdžiuose jau tampa sistema.

2014 metais Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad be pateisinamos priežasties praleidusi 64 Seimo plenarinius posėdžius bei 25 Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius tuometinė parlamentarė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Pagal Seimo statutą, Seimo Etikos ir procedūrų komisija vertina, ar esama įtarimų, jog parlamentaras galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ar sulaužyti priesaiką, ir siūlo, ar pradėti jam apkaltos procesą.

S. Šedbaras penktadienį užsiminė, kad Seimui bus teikiamas siūlymas keisti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudėtį, kad jis galėtų priimti sprendimus. Mat dabar valdantieji ir opozicija jame turi vienodai atstovų.

„Reikės laukti antradienio Seimo sprendimų, o trečiadienį kita sudėtimi turėsime ilgą posėdį“, – teigė komiteto vadovas.

TTK yra vienas svarbiausių parlamento komitetų, jo darbo krūvis – vienas didžiausių, šis komitetas teikia išvadą dėl projekto galimo neatitikimo Konstitucijai.

Seimo vicepirmininkas J. Sabatauskas penktadienį BNS sakė, kad opozicija yra priėmusi bendrą sprendimą nedalyvauti nei plenariniuose, nei komitetų, nei komisijų posėdžiuose.

„Tai bendras toks opozicijos sprendimas“, – teigė jis.

Seimo narys tvirtino anksčiau nepraleidęs nė vieno nei komiteto, nei Seimo plenarinio posėdžio.

„Suprantu, kad situacija tokia keistoka, bet bet kokiu atveju politikai turi kalbėtis“, – teigė J. Sabatauskas, tačiau neprognozavo, kiek gali trukti opozicijos boikotas.

Jis pridūrė, kad šįkart nedalyvauti TTK posėdyje turėjęs ir asmeninį motyvą.

„Mano asmeninis motyvas dar buvo dėl bausmių sistemos pertvarkos. Manęs netenkina tai, kas pateikta, esu sutaręs susitikimą su teisingumo ministre“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Opozicijos atstovai penktadienį nedalyvavo ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas svarstė antradienį opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.

Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris ir teiks pagrindinę išvadą, nariai skirtingai vertina norą leisti bendrovių pavadinimus rašyti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, tik lotyniškais rašmenimis. 

Verslininkai norėtų, kad būtų leista registruoti įmones nelietuviškais pavadinimais, nes didelė dalis verslo jau seniai „išaugo vietos marškinėlius“ ir veikia globalioje rinkoje. Tuo metu lietuvių kalbos sergėtojai tikina, kad tai sukeltų didelę grėsmę valstybinei kalbai.

Komitete – daugiau liberalesnės tvarkos šalininkų

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS tikino nesanti palengvinimų šalininkė, nes neabejoja kalbos sergėtojų motyvais. Ji netiki, kad siekdamos nelietuviško pavadinimo, įmonės registruojamos kaimyninėje Latvijoje. 

„Verslui yra daug daugiau trukdžių negu pavadinimai“, – mano ji. 

Konservatorius Stasys Šedbaras irgi abejoja, ar pakeitimai būtini.

Verslui yra daug daugiau trukdžių negu pavadinimai.

„Dabartinė tvarka leidžia labai daug ką pasirinkti, nematau problemų, kad ją reikėtų keisti. Ar dėl to padaugės investicijų, labai abejoju“, – BNS tvirtino parlamentaras.   

„Reikia suvokti gyvenimo realijas ir verslą, kuris nori dirbti platesnėje rinkoje. Jeigu lietuviškas pavadinimas mums yra gražu, tarptautinėje erdvėje sunkiai suvokiamas, sunkiai identifikuoti ir reklamos tikslais įmonės susiduria su jų žinomumo problema“, – BNS teigė valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių atstovė Irena Šiaulienė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas pasisako už įmonių pavadinimų supaprastinimą: „Įtakos pačiai kalbai nėra. Šiandien irgi matome daug nelietuviškų pavadinimų. Koks skirtumas – lotyniški, angliški, vokiški ar dar kažkaip jie bus?“.

Liberalas Vitalijus Gailius BNS sakė manantis, kad jeigu pataisos neprieštarauja Konstitucijai, padeda kurti darbo vietas, reikia jas palaikyti. Parlamentaras įsitikinęs, kad įmonių pavadinimų sudarymo liberalizavimas palengvins verslo sąlygas, ko ir tikisi pataisų iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  

Kalbos komisija: netikslinga keisti tvarką

Valstybinė lietuvių kalbos komisija mano, kad nereikėtų keisti dabartinės tvarkos: „Lietuvių kalboje pakanka išteklių tokiems pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis“.

Komisijos teigimu, pakeitus įmonių pavadinimų sudarymo tvarką, įsivyrautų nelygybė.

„Lietuviški pavadinimai turi atitikti lietuvių kalbos normas ir Kalbos komisijos nutarimų nuostatas, o pavadinimams užsienio kalba nebūtų taikomi jokie kalbiniai reikalavimai. Tai neabejotinai mažintų motyvaciją vartoti lietuvių kalbą (įmonių pavadinimuose – BNS)“, – teigiama komisijos išvadoje. 

Nelietuviškas pavadinimas – po sudėtingų procedūrų

Anot SBA grupės, eksportuojančios apie 90 proc. produkcijos, Teisės skyriaus vadovės Rasos Liaučiuvienės, įregistruoti nelietuvišką pavadinimą įmanoma, tačiau sudėtingos procedūros reikalauja papildomų laiko ir finansinių išteklių.

Veiklą pradedančiam jaunam verslui nelietuviško pavadinimo registravimas yra nelengvas iššūkis.

„Veiklą pradedančiam jaunam verslui nelietuviško pavadinimo registravimas yra nelengvas iššūkis“, – BNS sakė  ji.  

„Veikdami globalioje rinkoje iš savo patirties galime pasakyti, kad lietuviški bendrovių pavadinimai užsienyje sunkiai skaitomi, ištariami ir suprantami, o tai mažina įmonės įsimintinumą ir atpažįstamumą. Ypač tai aktualu, kai prekės ženklas orientuotas į užsienio rinkas“, – nurodė R. Liaučiuvienė.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus piktinasi siūlymais, kaip apeiti draudimus: „Priešininkai šio pakeitimo siūlo: apgaukite kaip nors sistemą ir pasidarysite tai, ką reikia – nuvažiuokit į Latviją, užsiregistruokite ir Lietuvoje darykite užsienio įmonės atstovybę. O mes norime, kad būtų legalu“.

Jis apgailestavo, kad prekių ženklų pavadinimuose gali būti nelietuviški žodžiai, o įmonių – ne. Be to, V. Sutkus abejoja, ar leidus pavadinimus rašyti kitomis kalbomis, įmonės puls juos keisti.

Tuo metu Lietuvių kalbos komisijos atstovė Aurelija Dvylytė mano, kad supaprastinus taisykles, gali labai padaugėti nelietuviškų pavadinimų bei žmonių iš provincijos skundų. 

„Pasiruoštume atlaikyti tam tikrą emocinę bangą. (...) Gal kartos turi pasikeisti... Nes yra tam tikra karta, kuri nori savo valstybės ženklus viešiau matyti, ją truputėlį skaudina tai, kai išeini į miestą ir daugelio dalykų nesupranti“, – BNS kalbėjo A. Dvylytė.

Pasak jos, komisija kiekvieną mėnesį iš Registrų cento gauna prašymus įvertinti maždaug 1,5 tūkst. įmonių pavadinimų, iš kurių apie 10–12 proc. yra „su nelietuviškumais“ – komisija juos siūlo keisti.  

Išimtys – užsienio įmonėms 

Šiuo metu įmonių pavadinimai turi būti sudaromi tik lietuvių kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms leidžiama tai daryti ir kita kalba. Išimtis taikoma ir bendrovėms, įrodančioms, kad turi glaudžius ryšius su partneriais užsienyje ir ten prekiauja ar tiekia produkciją.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pataisas dėl liberalesnės įmonių pavadinimo kūrimo tvarkos siūlo atmesti.

Įmonių pavadinimuose naudoti tik lotyniškas raides Seimui siūlyta prieš kelerius metus, tačiau tuomet parlamentarai idėją atmetė.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės A. Širinskienės pasikartojantys veiksmai ir politinės iniciatyvos, kurios nuolatos prasilenkia ir su pamatiniais teisinės valstybės principais, ir su bendražmogiškos etikos standartais, diskredituoja Seimo reputaciją ir pasitikėjimą teisės viršenybės principu Lietuvoje. Todėl po jos eilinio teisiškai nepagrįsto bandymo riboti Seimo statute įtvirtintas opozicijos teises, raginame ją prisiimti atsakomybę ir trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigų bei pasirinkti darbui kitą komitetą“, - teigė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, šią kadenciją matėme daugybę A. Širinskienės inicijuotų sprendimų, kurie pripažinti kaip neturintys nieko bendro su pamatiniais teisės ir demokratijos principais.

„Šia kadenciją A. Širinskienė plenarinių posėdžių metu yra balsavusi kitų Seimo narių (Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio) balsavimo kortelėmis, ignoravusi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nutarimus, siūliusi įstatymo projektus, kurie įsigaliotų atgaline data, Teisės ir teisėtvarkos komitete priimdavusi sprendimus pažeisdama procedūras ir taip pažeidusi principą, kad iš neteisės negali kilti teisė, asmeniškai viešinusi ir skleidusi neteisėtai padarytus pokalbių garso įrašus. Tokie veiksmai bei sprendimai, prieštaraujantys pamatiniams teisės principams, diskredituoja svarbaus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto reputaciją“, - pažymėjo M. Navickienė.

Ji primena, jog penktadienį priimtu nutarimu KT pažymėjo, kad nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, be kita ko, atliekant išsamų, objektyvų, nešališką Seime svarstomų įstatymų projektų vertinimą ir sudarant sąlygas Seimo nariams gauti ekspertų, kaip specialių žinių turinčių asmenų, nuomonę.

Be to, KT yra konstatavęs, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, kurios būtinas elementas yra parlamentinės opozicijos pripažinimas; Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, minimalius Seimo opozicijos apsaugos reikalavimus.

Kaip ELTA jau skelbė, sausio 11 d. Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Seimo Statuto nuostatos, reglamentuojančios ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą, neprieštarauja Konstitucijai.

Už tokį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės A. Širinskienės pateiktą nutarimo projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 28, susilaikė 1 parlamentaras.

KT buvo prašoma nustatyti, ar Seimo Statute įtvirtintos normos, ta apimtimi, kiek jos riboja kiekvieno Seimo nario ar viso Seimo in corpore teisę išreikšti savo nepritarimą ekspertinio vertinimo užsakymui, taip pat teisę išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą pateiktai ekspertų išvadai, kuri yra pristatoma Seimo posėdžio metu svarstant klausimą, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam daugumos principui, nepaneigia Seimo kaip Tautos atstovybės funkcijos bei Seimo kaip Tautos atstovybės kolegialumo principo, taip pat neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam laisvo Seimo nario mandato principui bei nepaneigia iš to kylančio Seimo narių lygiateisiškumo.

Seimo nariai taip pat KT prašė nustatyti, ar Seimo statute nustatyta norma, ypač ta apimtimi, kiek ji suponuoja mokamų ekspertinių paslaugų užsakymą, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiam reikalavimui tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti.

Šiuo metu Statutas numato, kad „jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.“ Statutas taip pat nustato, kad „ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu“.