-
Nedarbingumo pažyma – nuotoliu: ar bus išvengta simuliavimo? 8
Plačiau apie tai papasakojo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
– Kokie pagrindiniai pokyčiai įsigalioja?
– Pagrindinis pokytis yra tas, kad pasiekus tam tikrą susirgimo ribą šeimos gydytojai galės suteikti gyventojams nedarbingumą nuotolinės konsultacijos metu. Gydytojas susisieks su pacientu, įvertins jo būklę, paklausinės tam tikrų klausimų ir įvertinęs, kad žmogus iš tikrųjų serga, jam išduos nedarbingumą nuotoliniu būdu. Pliusas, kad žmogui nereikia lankytis gydymo įstaigoje, jis tausoja save ir kitus bei sutaupo laiko sąnaudas kelionei pas gydytoją. Be to, ir gydytojams palengvėja darbo tvarka. Per tą patį laiką gali priimti daugiau pacientų. Dabar pats darbymetis šeimos gydytojams, nes prasideda susirgimų pikas.
– Minėjote, kad gydytojas galės nustatyti per nuotolį, ar suteikti tą nedarbingumo pažymą, ar ne. Ar mes kalbame apie pirmą nedarbingumo suteikimą ar pratęsimą?
– Kalbame ir apie pirmą kartą, ir apie pratęsimą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: Čia
– Kalbant apie pirmą kartą, tai ar gydytojas tikrai gali nuotoliu nustatyti, ar žmogus nesimuliuoja? Ar tikrai kokybiškai galima įvertinti paciento būklę?
– Šiuo atveju gydytojas prisiima atsakomybę. Raginčiau pasitikėti gydytojais, nes jie turi tam tikrus kontrolinius klausimus. Antra, tikėkime žmonių sąžiningumu, kad jie nesimuliuoja. Jei tai yra vaizdo skambutis, tai žmogus su aukšta temperatūra elgsis atitinkamai ir bus lengva atskirti.
Ši tvarka užtikrina lankstumą tiek gydytojų, tiek pacientų atžvilgiu.
– Pandemijos metu buvo taikyta panaši praktika.
– Gydytojams yra pažįstama ši tvarka. Jie labai gerai ją priima. Mes išmokome pamokas iš praėjusių metų. Pernai gripas ir kitos ūminės kvėpavimo takų ligos anksčiau smogė. Ši tvarka užtikrina lankstumą tiek gydytojų, tiek pacientų atžvilgiu.
– Ar keičiasi tvarka, kai norima gauti nedarbingumą dėl kitų ligų, nesusijusių su užkrečiamumu?
– Tvarka nesikeičia. Būklei įvertinti būtinas apsilankymas pas gydytoją ir nedarbingumas suteikiamas tik fiziškai apsilankius gydymo įstaigoje.
– Kai praeitą kartą ši praktika buvo taikoma, tai išduodamų nedarbingumo pažymų skaičius buvo šiek tiek išaugęs. Su kuo tai sietumėte? Ar kažkas imituodavo ligą, ar gal paprasčiausiai tingėdavo eiti pas gydytoją?
– Mes negalime eliminuoti tam tikro simuliavimo procento. Greičiausiai tai egzistuoja. Bet tai kaip šaukštas deguto į medaus statinę. Geriau žiūrėkime į medaus statinę, o ne į deguto šaukštą. Visą laiką bus tokių žmonių, tačiau tikėkime žmonių sąžiningumu.
– Ši praktika galios tik padidėjusio sergamumo metu. Kada fiksuojamas padidėjęs sergamumas?
– Kai yra 800 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
– Žmogui pajutus peršalimo simptomus, reikėtų tiesiog skambinti savo šeimos gydytojui ir konsultuotis?
– Žmogus turi kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje yra prisiregistravęs pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas paskirs konsultacijos datą. Tai gali būti telefoninis skambutis arba vaizdo skambutis.
-
Ligonių kasos: reikalavimai papildomai susimokėti – netoleruotini 3
Vienintelė sąlyga
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms, norintiems gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas šeimos gydytojo paslaugas keliama vienintelė sąlyga – prisirašyti pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl šeimos medicinos paslaugų sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Rekomenduojama gydymo įstaigą rinktis arčiau namų.
„Iš prisirašiusių PSD apdraustų pacientų už šeimos gydytojo paslaugas jokie mokesčiai negali būti imami nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Taigi, kad ir koks būtų tokios įstaigos teisinis statusas, šie pacientai neturi mokėti ne tik už apsilankymus pas šeimos gydytoją, bet ir jokių metinių ar kitų panašių mokesčių“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.
Taip pat ir prisirašyti gydymo įstaigose apdraustiesiems bemaž nieko nekainuoja – šiuo metu dalyje gydymo įstaigų gali būti imamas 0,29 euro mokestis už dokumentų tvarkymą, o 2,90 euro mokestis taikomas tik tuomet, kai gydymo įstaigą žmogus keičia anksčiau nei po pusmečio.
Iš prisirašiusių PSD apdraustų pacientų už šeimos gydytojo paslaugas jokie mokesčiai negali būti imami nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje.
Platus paslaugų spektras
Gyventojų pateiktais duomenimis, pavyzdžiui, viena gydymo įstaiga iš prisirašiusių pacientų reikalauja sumokėti metinį 300 eurų arba vienkartinį 30 eurų mokestį už apsilankymą. To neturi būti: papildomai nemokėdami prisirašę apdraustieji savo poliklinikoje, klinikoje ar medicinos centre turi gauti ne tik būtinąsias paslaugas, kurių nesuteikus kyla grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, bet visas tiriamąsias, gydomąsias, profilaktines šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas paslaugas. Jų spektras išties platus – šeimos gydytojai atlieka pacientų apžiūrą, skiria reikalingus tyrimus ir procedūras, išrašo vaistus, prireikus siunčia papildomų tyrimų, pas gydytoją specialistą ar į ligoninę.
Ypač svarbi yra ligų profilaktika, todėl, be papildomų mokesčių kartą per metus, šeimos gydytojai savo pacientams turi suteikti kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujospūdį, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, patikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, moterims skirti ginekologinę apžiūrą, atlikti krūtų apčiuopą ir kt. Kartą per dvejus metus suaugusiems pacientams profilaktiškai gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, patikrinama rega.
Šeimos gydytojai ar šias paslaugas teikianti gydymo įstaiga tam tikro amžiaus prisirašiusius pacientus informuoja apie poreikį pasitikrinti pagal gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas.
Tiek, kiek reikia
Žmonės dažnai teiraujasi dėl tyrimų skyrimo, jų skaičiaus ir apmokėjimo. Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad dėl tyrimų ar paslaugų reikalingumo sprendžia šeimos gydytojai, atsižvelgdami į pacientų sveikatos būklę, nusiskundimus, simptomus. Pavyzdžiui, jei šeimos gydytojas, matydamas širdies ligų riziką, skiria atlikti lipidogramą (tyrimą, kuriuo nustatomas cholesterolio kiekis kraujyje, – red. past.), gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs, ji atliekama nemokamai tiek kartų per metus, kiek reikia.
Iš apdraustų ir gydymo įstaigoje prisirašiusių pacientų gali būti paprašyta susimokėti tik tada, kai pacientas pats pageidauja PSDF lėšomis nekompensuojamų tyrimų ar paslaugų, nori paslaugas gauti greičiau ar renkasi tas paslaugas, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Tačiau net ir prieš teikiant mokamą paslaugą, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas turi būti supažindinamas su galimybe gauti tokią paslaugą nemokamai.
Šiuo metu sutartis dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo su ligonių kasomis yra sudariusios 375 gydymo įstaigos, iš jų 126 – viešosios, 249 – privačios. Visose jose prisirašę apdrausti asmenys šias paslaugas turi gauti nemokamai. Šių įstaigų sąrašas internete.