Keičiasi požiūris
Pasak Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vadovės dr. Ingos Puidokienės, 2022-aisiais muziejus įgijo 3 052 eksponatus. Net 2 966 jų buvo padovanoti ir tik 86 – nusipirkti.
Pašnekovė džiaugiasi, kad pastebimas vis didesnis žmonių pasitikėjimas muziejumi ir noras dovanoti eksponatus.
„Anksčiau kauniečiai elgdavosi kur kas atsargiau. Asmeninių ar iš tėvų ir giminaičių paveldėtų daiktų muziejui jie pasiūlydavo rečiau, ateidavo tarsi bijodami, kad muziejininkams jų turtas pasirodys bevertis. Šiandien išties jaučiame didesnį žmonių pasitikėjimą ir susidomėjimą. Neretai sulaukiame skambučių, žmonės vis dažniau teiraujasi, kas konkrečiai domintų būtent mūsų muziejų, – pasakoja pašnekovė. – Labai vertiname dovanojimo būdu įgytus eksponatus, nes jie geriausiai atspindi miesto gyvenimą, puikiai atskleidžia Kauno ir kauniečių istorijas.“
Dr. I. Puidokienės teigimu, iš asmenų gautų eksponatų būna įvairių – nuo bižuterijos iki indų, dokumentų ar fotografijų. Didžiausią dalį šių eksponatų sudaro fotografijos ir kiti spaudiniai. Mažesnę – įvairūs aksesuarai, namų apyvokos reikmenys.
„Kalbėdama apie 2022-aisiais gautus eksponatus, galėčiau išskirti kelias ryškesnes dovanas. Viena tokių – ilgamečio Kauno priešgaisrinės tarnybos vyr. inžinieriaus Mečio Šadzevičiaus archyvas, kurį atnešė jo dukra. Archyvą sudaro 146 eksponatai, susiję su M. Šadzevičiaus gyvenimu ir darbu. Jame rasime daug fotografijų, atskleidžiančių priešgaisrinės tarnybos ir Kauno kasdienybę. Čia yra ir dokumentų, ir miestą užliejusio potvynio nuotraukų. Tai išties įspūdingas fotografijų archyvas, kuriuo labai džiaugiamės“, – pasakoja dr. I. Puidokienė.
Pasak pašnekovės, kitas, nemenkai muziejaus fondus papildęs, archyvas atkeliavo iš Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko Antano Kriščiukaičio šeimos.
„Šeimos nariai perdavė įvairių A. Kriščiukaičio darbą ir gyvenimą fiksuojančių fotografijų, asmens dokumentų, apdovanojimų. Tai didžiulis archyvas, puikiai atskleidžiantis ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos teisinį gyvenimą ir modernios teisės formavimąsi. Aišku, nemaža dalis nuotraukų atiduota skaitmeniniu formatu, tad jos – ne originalai, tačiau taip pat turi didelę vertę“, – atskleidė Kauno istorijos skyriaus vadovė.
Svarbiausia – istorijos
Dr. I. Puidokienė atkreipė dėmesį, kad muziejus orientuojasi ne tik į žymias, miestui ir šaliai nusipelniusias asmenybes. Paprasto kauniečio buitį ir kasdienybę atspindintys daiktai ar fotografijos yra lygiai taip pat vertingi eksponatai. Juk būtent jie leidžia pamatyti visą miesto istorijos veidą.
Pašnekovė ragina nebijoti kreiptis į muziejų, jei tik manote, kad turite vertingų daiktų, norite juos padovanoti ir išsaugoti ateities kartoms.
Kartais pačiam žmogui daiktas gali atrodyti nereikšmingas, o muziejininko akimis žvelgiant – net labai vertingas.
Pavyzdžiui, Kauno miesto muziejuje saugoma nemažai asmeninių kaunietės pedagogės, lietuvybės puoselėtojos Vilniaus krašte Malvinos Valeikienės daiktų, kuriuos padovanojo jos dukra. Praėjusių metų pabaigoje muziejaus fondai, M. Valeikienės dukros dėka, dar kartą pasipildė vertingais asmeniniais mokytojos daiktais ir fotografijomis. Šie eksponatai puikiai parodo mokytojo gyvenimą tarpukariu ir atskleidžia to meto inteligentų šeimos dvasią.
„Kartais pačiam žmogui daiktas gali atrodyti nereikšmingas, o muziejininko akimis žvelgiant – net labai vertingas. Aišku, būna ir taip, kad potencialų eksponatą atnešusiam asmeniui jis labai svarbus, bet muziejui netinka. Tad tikrąją daikto vertę galima nustatyti tik atėjus pasikalbėti su muziejininku“, – paaiškino pašnekovė.
Su muziejumi susisiekus eksponatą norinčiam padovanoti žmogui, dažniausiai iš pradžių prašome atsiųsti daikto nuotraukų, kad specialistai jį galėtų įvertinti.
„Būna ir taip, kad tokį daiktą mes jau turime. Tada patariame žmogui kreiptis į kitą muziejų, kuriam to daikto gali reikėti. Svarbi ir potencialaus eksponato būklė, įvertiname, ar jis ne pernelyg pažeistas, nusidėvėjęs. Be abejonės, negalime priimti visko, ką mums siūlo, turime vadovautis muziejaus fondų komplektavimo gairėmis“, – sakė dr. I. Puidokienė.
Pasak pašnekovės, svarbus ne tik pats daiktas, bet ir jo istorija. Todėl potencialų eksponatą atnešusio žmogaus muziejininkai visada prašo ją papasakoti.
Gestas: padėkos vakaras, kuriuo Kauno miesto muziejus atsidėkojo eksponatus dovanojusiems bičiuliams. / Regimanto Zakšensko nuotr.
„Tikrai nėra taip, kad vertingais laikome tik tarpukario ar dar senesnius laikus menančius daiktus. Eksponatu gali tapti net šiandienius įvykius ar reiškinius atskleidžiantis objektas, – sako ji. – Tarkime, Kauno mieste įvyksta festivalis ar šventė, po kurios lieka koks nors suvenyras. Jei jis turi įdomią istoriją, taip pat gali tapti eksponatu. Pavyzdžiui, režisierius Gildas Aleksa mums yra padovanojęs po šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ likusį varžtelį, kuris vienintelis liko susipakavus visas palapines ir kitą inventorių.“
Eksponatai prieinami visiems
Dr. I. Puidokienė atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto muziejus turi ne vieną muzikai skirtą padalinį: Tautinės muzikos skyrių, J. Gruodžio, M. ir K. Petrauskų namus. Tad muziejus kaupia ir priima įvairius muzikos instrumentus, taip pat muzikinį gyvenimą Kaune ir Lietuvoje atspindinčius, memorialinius, muzikams priklausiusius daiktus.
„Žmogui nusprendus muziejui dovanoti eksponatą, visada pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. Juo asmuo patvirtina dovanojimo faktą, taip pat dokumente nurodomas jo vardas ir pavardė. Muziejus pasirašytu aktu gautą eksponatą įsipareigoja saugoti. Svarbu tai, kad visus eksponatus skaitmeniname – jų nuotraukas su aprašais keliame į LIMIS sistemą, kurią gali pasiekti visi norintys – atskleidė pašnekovė. – Tad eksponatus dovanojantys žmonės gali būti ramūs. Jų daiktai niekur nedings ir nebus slepiami muziejaus fonduose, bet taps prieinami visiems, kartu išsaugant juos ateities kartoms.“
Dovanoja ir archeologai
Pasak dr. I. Puidokienės, didžiausią dalį padovanotų eksponatų sudaro individualių asmenų šeimos relikvijos ar asmeniniai daiktai. Būna, kad eksponatų padovanoja ir kitos įstaigos.
Yra žmonių, kurie reguliariai papildo muziejų aukcionuose ar kitokiais būdais įsigytais objektais. Viena iš tokių mecenatų yra klaipėdietė Marina Kulčinskaja, kuri ne vienam šalies muziejui yra padovanojusi svarbių eksponatų. Moteris labai domisi Lietuvos istorija, tikslingai ieško eksponatų ir rūpinasi, kad jie neiškeliautų į kitas Europos šalis. Tad M. Kulčinskaja pati juos įsigyja ir dovanoja Lietuvos muziejams, kurių fondus šie eksponatai geriausiai papildo.
„Neseniai M. Kulčinskaja mums perdavė nemažai archyvinių fotografijų su Kauno miesto, Šančių vaizdais. Esame labai jai dėkingi už mecenatystę, nes tikslingas eksponatų pirkimas ir dovanojimas muziejui yra išties retas atvejis“, – džiaugiasi dr. I. Puidokienė.
Nemažą muziejui padovanotų eksponatų dalį taip pat sudaro Kauno regione rasti archeologiniai radiniai. Kauno miesto muziejaus muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas pasakoja, kad dauguma archeologų stengiasi radinius pristatyti į vietinį muziejų, jei jis tik turi galimybę juos priimti.
Kadangi Kaune, ypač Senamiestyje, vyksta daug tvarkymo darbų ir statybų, į Kauno miesto muziejų vis atkeliauja įdomių eksponatų. Vienas tokių – Nemuno krantinėje archeologo Pavelo Vutkino rasta auksinė vokiška 10 markių moneta, datuojama XIX a. pab. Nors moneta ne unikali, o XIX a. gerai žinoma iš istorinių šaltinių, ji suteikė nemažai informacijos apie prekybos ryšius ir tuo metu vykusį gyvenimą Kauno mieste.
Garderobas: Kauno miesto muziejus fonduose saugomi asmeniniai M. Valeikienės daiktai. / Kauno miesto muziejaus nuotr.
„2021 m. pabaigoje taip pat gavome svarbių eksponatų. Vykstant Vilniaus gatvės rekonstrukcijai ir joje vykdant archeologinius tyrimus, užlietame vandens sluoksnyje buvo rasti 202 vienetai odos ir du vienetai medinių avalynės dirbinių liekanų, datuojamų XVI a. Oda yra organinė medžiaga, tad dažniausiai suyra, tačiau dėl užlieto vandens sluoksnio jos fragmentų išliko. Todėl radinys yra išties unikalus. Muziejus iš pradžių šiuos radinius konservavo, o šių metų gale turėtume jų sulaukti jau restauruotų. Tada jie taps tikrais eksponatais, o ne tik fragmentais", – atskleidė P. Gadliauskas.
Prieš kelerius metus mūsų muziejui taip pat buvo atiduotas Santakos lobis. „Neries ir Nemuno upių santakoje statant Krepšinio namus, buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Jų metu rastos 72 sidabrinės monetos, priskiriamos XV a. pradžiai. Iš tikrųjų nemažai atradimų padarome įtraukdami gautus radinius į fondus. Kadangi šis procesas yra labai lėtas, gali būti, kad dalis įdomių eksponatų jau yra gauta, bet dar neatrasta“, – sakė pašnekovas.
