Kai mano kantrybė trūko, aš jam pasakiau, kad esu lietuvė, tikroji Sąjūdžio įkūrėja, kurią apvogė Landsbergiai sugriaudami kolūkius, ir kad žydai vis dar žudo lietuvius Aušvice. Jis nieko daugiau man nebesakė, tarsi viską būtų supratęs.

Netoli mūsų sėdėjo Antanas Blinkenas, ir aš jau ruošiausi jam rėžti prakalbą apie NATO okupuotas Baltijos šalis, tačiau netikėtai išsijungė šviesos, ir visi renginio dalyviai pastebėjo, kad į salę yra atvežtas milžiniškas butaforinis tortas.

Staiga užgrojo sunkiojo metalo, muzikos žanro, kurio aš negaliu pakęsti nuo sovietmečio, kūrinį. Mano giliu įsitikinimu, būtent šis žanras, vis dar tebevedantis blogio keliu jaunimą, sunaikino mūsų viltis pasiekti šviesų socialistinį rytojų.

Butaforinis tortas suplyšo. Paaiškėjo, kad jame visą šį laiką slėpėsi labai stora baltoji moteriškė, vilkinti šimtasiūlę ir užsimaukšlinusi budionovką su raudona žvaigždute. Ši moteriškė buvo tokia stora, kad jos nukaręs pagurklis užgožė menkas krūtis. Tovarišč Xi ir visi kiti buvusieji salėje kaip mat įsmeigė į ją akis.

Staiga sunkiojo metalo kūrinio tempas sulėtėjo, ir storulė labai lėtai ir gašliai pradėjo judėti muzikos ritmu. Iš pradžių ji atsisegė paltą ir iš lėto nusmaukė jį nuo vieno, o paskui nuo kito peties, apnuogindama jau minėto pagurklio apimtis ir kuklią krūtinę.

Netoliese manęs sėdėjęs Irano ajatola pagyrė šokėjos lašinius ir pasakė, kad jos atstovaujamas tipažas atitinka Tovarišč Xi skonį. Iš karto prisiminiau keletą mūsų kairiųjų politikių ir supratau, kad Lietuva turi visus šansus pagerinti santykius su Kinija. Galiausiai šokėja nusimetė „vatinką“, ir visi sužinojo, kad ji po ja, be kelnaičių su juostele ir Mikės Pūkuotuko atvaizdu (tarybinio, ne amerikoniško), nieko nedėvi.

Ant juosmens ji buvo apsijuosusi diržą, už kurio buvo užkišti du plastikiniai makarovai, veikiausiai pirkti dar „Žaislų planetoje“. Išsitraukusi juos ji nukreipė į B. Gatesą bei A. Blinkeną ir ėmė vaizduoti šaudanti.

Vėliau, kaip įprasta, ji pavaizdavo nuo tų pistoletų pučianti dūmus. Visi salėje, įskaitant ir mane, pradėjo švilpti ir ploti iš pasitenkinimo, o vienas vyras, labai primenantis Jevgenijų Prigožiną (esu tikra, kad tai buvo jis), atsisegęs kelnių užtrauktuką.

„Nušovusi“ B. Gatesą ir A. Blinkeną, mūsų šokėja, žaismingu žvilgsniu nužvelgusi žiūrovus ir įsispitrijusi į Tovarišč Xi, lėtai prie jo priėjo ir atsukusi užpakalį pradėjo kratyti jam prieš nosį savo neišnaudotą, poodiniame sluoksnyje susikaupusį energijos perteklių.

Stebėdama šį pasirodymą, aš prisiminiau senus gerus tarybinius laikus, kai buvau pionierė ir mes kartu su kita mergaite stovėjome ant stalų pasikėlusios sijonus. Berniukai prieidavo prie mūsų, pažvelgdavo mums į sėdmenis, o mes garsiai nusipersdavome jiems į veidus. Vėliau prisiminiau perestroikos laikus, kai mes kartu su kitais komjaunimo aktyvistais įkūrėme savo daugiabučių kieme Sąjūdį ir stovėjome kartu susikibę Baltijos kelyje.

Landsberginė liberastų propaganda įtvirtino mitą, kad žmonės Baltijos kelyje stovėjo trokšdami laisvės ir norėdami išreikšti priešiškumą draugo Stalino ir Vokietijos fašistų sudarytam pacifistiniam paktui. Iš tiesų mes stovėjome ten tam, kad parodytume Baltijos šalių žmonių troškimą likti Sovietų Sąjungoje.

Kam mums ta laisvė? Mes jau buvome laisvi, juk už įstojimą į SSRS, Salomėjos Nėries žodžiais tariant, balsavo visa Lietuva – ir už dešimties mylių, ir už dešimčių tūkstančių kilometrų. Veikiausiai taip nusikėlusi į laikus „prie ruso“, pernelyg užsisvajojau, mat, kas buvo vėliau nebeprisimenu.

Atsimenu, kad vėliau vyko vakarėlis ir mane bei storąją šokėją kartu su Viktoru Orbanu bandė išprievartauti būrys girtų kubiečių ir kad B. Gatesas su A. Blinkenu buvo „pakabinti“ ant lempos, tačiau žmonės man pasakojo, kad aš netekau sąmonės dar šokant storulei, o prieš apalpdama apvėmiau Irano ajatolą ir kinų užsienio reikalų ministrą.

Veikiausiai kartu važiavusi Greta Thunberg kažko primaišė į mano gėrimą – iš tos Sorošų neštos ir pamestos mergos visko galima laukti. Vis dėlto aš Šeimų maršo vardu pažadėjau visapusišką paramą draugui Xi užpuolus Taivaną, o jis atsakė, kad šią mūsų poziciją būtinai įvertins. Jis taip pat pažadėjo, kad Petras Cvirka, Žaliojo tilto balvonai, Klaipėdos kardas bei kitas landsberginių chunveibinų nugriautas paveldas būtinai grįš į savo vietas.

Atsisveikindama aš jam padovanojau seną Selo kasetę, kurios klausydamasi kadaise mylėjausi su bomžu prezidentūros kiemelyje, ir anūko surinktus „kramtoškių“ lipdukus su Songoku.

„Mes siekiame, kad nebūtų laužoma Konstitucija, dabar visur yra pažeidimai, lietuvių kalba žeminama, visokias raides q ir w priėmė, šeimų-ne šeimų sąjungos įstatymą nori priimti. Turi tauta referendumu tokį įstatymą priimti, o ne Seimas susirinkęs iš kažkokių pakampių. LGBT lipa per galvas žmonių“, – BNS sakė mitinge dalyvavęs Šiaulių rajono gyventojas, 68 metų statybininkas Vytautas.

Žmonės sako norintys apginti Konstituciją

Saulėtą spalio šeštadienį prie Katedros aikštės žmonės atėjo nešini Lietuvos valstybine ir istorine, regionų vėliavomis. „Kas miega demokratijoje – atsibus diktatūroje“, „Sugrąžinkime Lietuvą tautai“, „Mažiau Briuselio, daugiau sveiko proto“, „Seimo narys be sąžinės – tauta be ateities“, „Kai tironija tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“, „Dar 2 metai nusikaltėlių valdžios gresia katastrofa“, – tokie užrašai iškelti prie scenos ir minioje.

42 metų vilnietis IT analitikas-programuotojas Algirdas Karneckas sakė į mitingą atėjęs, nes nori paremti žmones, kovojančius už Konstituciją.

„Atėjau pareikšti savo palaikymo žmonės, kurie kovoja už Lietuvos Konstituciją, kad jos būtų laikomasi, įstatymų laikomasi. Kai matome valdžios degradaciją ir nevaldomą korupcinį siautėjimą, tiesiog labai liūdna dėl valstybės“, – BNS sakė A. Karneckas.

Mitingo dalyvė 59 metų šiaulietė Edita, dirbanti buhaltere, teigė, kad Šeimų sąjūdžio iniciatyvoms pritaria nuo pat judėjimo pradžios.

„Mes pritariam nuo pat pradžių, nuo Vingio parko, kai buvo maršas, šiai visuomenininkų idėjai, jūs puikiai žinot visas idėjas ir visus konfliktus“, – BNS sakė šiaulietė.

Slaugytoja Lina iš Druskininkų sakė mitinge dalyvaujanti, kad apgintų Konstituciją ir įstatymus.

„Kas susipažinę su Konstitucija, kiekvienas galėtų pasakyti, kad daugybė punktų yra laužomi“, – sakė 55-erių Lina.

Lietuvos šeimų sąjungos vadovas Raimondas Grinevičius prieš mitingą BNS sakė, kad „Konstitucija paversta niekiniu popieriumi“.

„Norime atkreipti dėmesį, kad Seimo nariams, Vyriausybei ir dabartinei valdžiai Konstitucijos straipsniai negalioja ir Konstitucija paversta niekiniu popieriumi. Bet kokią sritį imkit – mediciną, švietimą, žmogaus teises“, – sakė R. Grinevičius.

Klausiamas, ar šeštadienio mitinge pavyks išvengti incidentų, jis teigė, kad „nuo to nieks neapdraustas“.

„Su policija derinom visus veiksmus, žiūrim i š mūsų pusės yra savanorių, kurie irgi vaikščios, žiūrės (tvarkos)“, – sakė asociacijos vadovas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Leista rinktis 15 tūkst. dalyvių

Sostinės savivaldybė išdavė leidimą mitinge rinktis 15 tūkst. dalyvių, jį saugo gausios policijos pajėgos, aptverti Seimo, Vyriausybės pastatai.

Asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ interneto svetainėje nurodoma, kad mitingo dalyviai pasisakys prieš Seime svarstomą Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

Nuo scenos kalbėjęs Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Šimėnas Šeimų sąjūdžio mitingą lygino su Atgimimo judėjimu dėl Lietuvos nepriklausomybės prieš 30 metų.

„Per 30 pastarųjų metų pasaulis didžiuliu tempu keitėsi, ar įmanoma rasti ryšį tarp dabarties situacijos ir idėjų, kurios skatino veikti Atgimimo metais? Kad šiandien susirinkome ginti amžinųjų vertybių yra tai, kas jungė mus tada ir tebejungia dabar“, – sakė J. Šimėnas.

Deja, turime ir tai, apie ką prieš 30 metų niekas nepagalvojo. Tada niekas nemanė, kad teks ginti tradicines vertybes, šeimą.

„Deja, turime ir tai, apie ką prieš 30 metų niekas nepagalvojo. Tada niekas nemanė, kad teks ginti tradicines vertybes, šeimą, nors Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kad santuoka sudaroma laisva vyro ir moters sutartimi, ir taškas“, – kalbėjo signataras.

Jis taip pat apgailestavo, kad „tradicinių vertybių vertybių puoselėtojai ir šalininkai imti marginalizuoti, prikabinant  jiems kremlinių, patvorinių ar vatnikų etiketes“.

„Ir žinokite, kad jei vėl tektų ginti Lietuvos laisvę, tai tie vatnikai ir vėl būtų pirmieji, nes jūs bijotumėte susitepti savo prašmatnumo rūbą“, – sakė J. Šimėnas.

Lietuvos regionų partijos kandidatas į Vilniaus metus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus sakė, kad jam ir džiugu matyti susirinkusius žmones, ir liūdna, kad „tenka priminti, kad valstybės suverenas yra tauta“.

„Valstybės suverenas esam mes, o ne ministrai, seimūnai ar kas kitas, kas save taip įsivaizduoja“, – nuo scenos kalbėjo V. Tutkus.

Judėjimo atstovė: opozicijos Seime nėra

Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovė Vitolda Račkova teigė, jog į mitingą susirinkę žmonės „dirba tą darbą, kurį turėtų dirbti opozicija Seime“.

„Šiai dienai tos opozicijos mes neturime, todėl jūs čia ir esate, bet nepamirškite iš jų reikalauti dirbti savo darbą“, – nuo scenos į mitingo dalyvius kreipėsi judėjimo atstovė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Ji taip pat dėkojo už aukas judėjimui ir pabrėžė, kad tik jomis finansuojamas mitingų organizavimas.

„Noriu jums padėkoti už kiekvieną padėkotą eurą Lietuvos šeimų sąjūdžiui, nes tik jūsų aukų dėka mes esame nepriklausomi, nepriklausomai nuo to, kas ką šneka ir rašo. Niekas, nei viena partija nefinansuoja mūsų mitingų, jau nešnekant apie visus rublius, Australijos dolerius ar kokias kitas valiutas“, – kalbėjo V. Račkova.

Šeštadienį surengtas mitingas yra pirmasis masinis asociacijos renginys sostinėje po metų pertraukos – savivaldybė šiemet neišdavė leidimo organizacijai burtis prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, motyvuodama, kad organizatorių planai kertasi su oficialiais valstybiniais renginiais.

Pastarąjį kartą organizacijos atstovai protestavo birželį prie Seimo, tuomet susirinko per šimtą žmonių. Prieš tai gegužę jie su bendraminčiais rinkosi Kauno rajone, Šeimų gynimo marše, pernai gruodį prie Seimo rengta dviejų savaičių protesto akcija.

„Mitingo tema yra įvardinta – apginkime Lietuvos respublikos Konstituciją. Kalbėtojai pasiskirstę Konstitucijos straipsnius, kurie pažeisti, ir viską išgirsite renginio metu“, – BNS mitingo išvakarėse sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Sostinės savivaldybė išdavė leidimą mitinge rinktis 15 tūkst. dalyvių.

„Jeigu žmones tenkina esama situacija, jie lieka sėdėti ant sofų, jei netenkina situacija – jie atvažiuoja į mintingą“, – klausiamas, kokio dalyvių skaičiaus tikisi sulaukti, sakė R. Grinevičius.

Asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ interneto svetainėje nurodoma, kad mitingo dalyviai pasisakys prieš Seime svarstomą Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

Tai pirmasis masinis asociacijos planuojamas renginys sostinėje po metų pertraukos – savivaldybė šiemet neišdavė leidimo organizacijai burtis prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, motyvuodama, kad organizatorių planai kertasi su oficialiais valstybiniais renginiais.

Pastarąjį kartą organizacijos atstovai protestavo birželį prie Seimo, tuomet susirinko per šimtą žmonių. Prieš tai gegužę jie su bendraminčiais rinkosi Kauno rajone, Šeimų gynimo marše, pernai gruodį prie Seimo rengta dviejų savaičių protesto akcija.  

A. Dagienė pažymėjo, kad organizuojami susirinkimai suderinti 2022 m. birželio 20, 21, 22, 23, 27 ir 28 d. 9–19 val. Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovės, leidimas protestuoti išduotas prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato, pievoje tarp A. Goštauto ir Geležinio Vilko gatvių.

Kaip teigė iniciatoriai, planuojamo protesto šūkis – „Stop valdančiųjų buldozeriui!“. Iniciatoriai tvirtina, kad protestuos prieš valdančiųjų siūlomus ir esą visuomenę priešinančius įstatymus.

Lietuvos šeimų sąjūdžio feisbuko paskyroje pažymima, kad protesto metu gali prisijungti ir opozicijai priklausantys Seimo nariai. Pastarieji jau nuo praėjusios savaitės pasitelkę panašius lozungus reiškia kritiką valdantiesiems ir boikotuoja Seimo posėdžius.

Praėjusiais metais apie 10 tūkst. žmonių Vilniuje surinkęs šeimų maršas šiemet išsikvėpė. Gegužės viduryje šios organizacijos šalininkams teko šeimos dieną minėti „uždarai“ – privačioje kaimo turizmo sodyboje. Per pastaruosius metus šis darinys surengė kelias protesto akcijas, nukreiptas prieš valdžios vykdomą politiką.

Kaip įraše „Facebook“ paskyroje sekmadienį nurodė sostinės vadovas, šio renginio iniciatoriai aktyviai palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Karas yra aiški riba – jei net jis jiems nepadėjo atsitokėti, mes neleisime, kad renginys taptų platforma kitų žmonių kvailinimui. Nepatinka – galite eiti į teismą, sėkmės“, – rašė meras.

„Jau paprašiau nacionalinių institucijų stabdyti „Yandex“ taksi veiklą Vilniuje. Žinau, kad ministras Marius Skuodis ėmėsi reikalo“, – pridūrė jis.

R. Šimašius taip pat teigė, kad ir būsimi leidimai renginiams nebus išduodami, jei turės „nors mažiausių sąsajų“ su Rusijos propaganda.

„Padarysime viską, kad kasmetinės rusų šventės Vingio parke nebūtų, jei ir toliau ten bet kokiu būdu tiesiogiai ar ne dalyvaus Rusijos ambasada“, – sakė jis.

Tylos nepakaks. Apie režimo palaikytojus net nekalbu – jiems siūlome iškart eiti ten, kur buvo pasiūlyta eiti Rusijos kariniam laivui.

Meras taip pat teigė, kad rusai ir baltarusiai Vilniuje galės koncertuoti „tik tuo atveju, jei bus aiškiai, atvirai ir viešai pareiškę nepritarimą Rusijos arba Baltarusijos valdančiajam režimui“.

„Tylos nepakaks. Apie režimo palaikytojus net nekalbu – jiems siūlome iškart eiti ten, kur buvo pasiūlyta eiti Rusijos kariniam laivui, – nurodė jis. – Bus ir daugiau veiksmų informaciniame kare su Rusijos propaganda – apie juos išgirsite.“

Vilniaus meras taip pat nurodė, kad nutraukia ryšius su buvusiais Vilniaus partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje.

V. Putinas ketvirtadienį pradėjo įsiveržimą į Ukrainą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

„Net talentingiausi pamokslininkai nesitvardo homilijos išteplioti siauromis asmeninėmis politinėmis įžvalgomis. Ir ką tokiais atvejais daryti? Pakilsi ir išeisi – būsi silpnas, liksi kantriai sėdi – tapsi maršo dalimi. Ką turime kiekvienas padaryti, kad visuotinė Bažnyčia išliktų visų?“ – rašė G. Jaunius. 

Jis teigė, kad pirmiausia reikia nenutylėti.

„Krikščionių yra visokių: itin konservatyvių, nuosaikiai liberalių ir nenuosaikiai, tai turi būti girdima. Nes kai nutylima, visą erdvę mielai užima pykčiu ir baime varoma maršininkų ideologija. Katalikų gali būti ir socialdemokratų, gali būti konservatyvių, gali būti ir liberalių – visi jie sekmadienį susirenka aplink altorių. Man, regis, tvirčiausias, skirtingus politinius ir socialinius požiūrius turinčius tikinčius žmones sujungiantis bendras vardiklis – visi esame pakrikštyti, visi esame nusidėję“, – rašė žinomas vyras.

G. Jauniaus feisbuko įrašas.

Primename, kad G. Jauniaus gyvenime buvo etapas, kai jis norėjo tapti kunigu ir mokėsi kunigų seminarijoje.

Tai numatantį  Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

Parengti įstatymo pataisas parlamentarą paskatino tai, kad šiuo metu  žmonių susirinkimuose reiškiama nuomonė viešai apie savo įsitikimus „gali būti autorių ir gretutinių teisių saugotojo apmokestinta ar net uždrausta“.

Šią savaitę asociacija LATGA pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino jos ieškinį dėl neteisėto kūrinių naudojimo Didžiojo šeimų gynimo maršo renginiuose  ir priteisė iš renginių organizatorių autorinį atlyginimą už neteisėtą muzikos kūrinių panaudojimą pavasarį vykusiuose renginiuose Vilniuje, Kaune ir Panevėžio rajone. 

„Tai absurdas, priteistos milžiniškos sumos, net autoriai nemokamai negali atlikti savo kūrinių. Dėl to siūlau ištaisyti tai įstatymo pataisomis“, – Eltai sakė P. Gražulis.

Tai absurdas, priteistos milžiniškos sumos, net autoriai nemokamai negali atlikti savo kūrinių. Dėl to siūlau ištaisyti tai įstatymo pataisomis.

Jo nuomone, dabartinis teisinis reguliavimas diskriminuoja mitingų ir susirinkimų dalyvius.

„Autorių ir gretutinių teisių saugotojas turi neribotą laisvę ir priklausomai tik nuo jo valios gali leisti naudoti kūrinį susirinkime arba uždrausti, gali apmokestinti arba leisti naudotis nemokamai. Taigi, toks įstatymo reguliavimas diskriminuoja ne tik susirinkusius į mitingą asmenis, bet ir patį kūrinio autorių, jei jis savo pasisakymo negali, nenori ar nesugeba išsakyti kitaip kaip tik menine forma“, – sako projekto autorius P. Gražulis.

Jis pažymi, kad šiuo metu Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas yra tiesiogiai taikomas komerciniams ir nekomerciniams renginiams, susirinkimus suplakant į vieną nekomercinio renginio sąvoką, bet jo nuostatos nėra taikomos religinėms apeigoms, tai yra kūrinio panaudojimui religinių apeigų metu.  

„Šiuo metu leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu. Autorinių teisių ir gretutinių teisių turėtojai LATGA ir AGATA šiandien neturi aiškios pozicijos, kaip taikyti įstatymą nekomercinių susirinkimų, mitingų ar panašių susibūrimų atveju, numatytų Susirinkimų įstatyme ir ši sąvoka nėra išaiškinta iki šiol. Taigi, Susirinkimų įstatyme numatyti susirinkimai pritempiami prie be tokių neatlygintinų renginių kaip antai koncertai ir pramoginiai renginiai be įėjimo mokesčio“, – dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.

Pasak jo, susirinkimai, mitingai yra numatyti Susirinkimų įstatyme, aiškiai nusakant, kad renginių pobūdis nėra komercinis, taip pat numatoma, kad savivaldybės negali įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų  2022 m. sausio 1 d.

Lankėsi nelegalių migrantų stovyklose

Kaip teigė A. J. Bačkis, nors žiemą jam sueis 85-eri metai, tačiau jis jaučiasi gerai: „Ačiū Dievui, dar stoviu ant kojų. Lietuvos daktarai labai geri, labai gerai mane prižiūri, aš tikrai džiaugiuosi tokiu dėmesiu. Aš esu daug kur matęs, net Italijoje ar Prancūzijoje, kur reikia viską užsisakyti, laukti mėnesių mėnesiais, kol nueisi pas specialistą. O čia mane truputį ypatingai... Bet vis tiek einu normaliais keliais ir džiaugiuosi. Nėra ko dejuoti. Kaip Dievas duoda, taip. Eisiu pirmyn, kol galėsiu“.

Kaip pats sakė, kasdien keliauja su šiaurinėmis lazdomis: „Reikia išlaikyti kūną. Turiu kelio operaciją, protezą įdėjo, tai man su lazdelėm lengviau vaikščioti, nuima svorį nuo kelių. Aš kasdien valandėlę pasivaikštau ryte atsikėlęs. Miškas čia pat, labai gražus. Kartais stirnelę kokią pamatau“.

„Aš, visą gyvenimą dirbęs bažnyčioje, daug galvoju apie mūsų bažnyčią Lietuvoje, net bažnyčią pasaulyje. Ar kunigai, ar vyskupai, mes labai užsidarom savo Lietuvos problemose, lyg čia būtų pasaulio bamba. Bažnyčia yra universali. Ji turi 1 mlrd. 400 mln. pakrikštytų žmonių pasaulyje. Tai man rūpi. Aš dažnai eidamas meldžiuosi. Meldžiuosi už tai, kur skauda, kur dega kažkas. Kažkas atsitiko Ukrainoje – meldžiuosi už tai. Kokios nelaimės atsitiko Afganistane, kokios nelaimės kitur... Melstis ir pasninkauti dėl tų visų pabėgėlių iš Afganistano. Tai – visa masė žmonių, kurie tikrai nejaukiai jaučiasi savo gimtinėje, nes nežino, kas bus, kaip reikės gyventi, kokios bus sąlygos, kas bus vadovai“, – komentavo A. J. Bačkis.

Viešpatie, čia žmonės kenčia, čia žmonės nieko neturi, o tu tik galvoji grįžti prie to gero gyvenimo, kurį turėjai ir kurį tau sudrumstė COVID-19.

Esą kardinolas pats lankėsi nelegalių migrantų stovyklose. „Aš sakiau bažnyčioje, kad per daug tylėjau.  Užtat aš pats pirmasis nuėjau į užkardas pažiūrėti savo akimis, kad prieš kalbant ir darant galėčiau sakyti, kad mačiau, kokie žmonės, kaip jie gyvena. Bet čia reikia iniciatyvos, turėti asmeniškos ugnies. Čia, šalia manęs, žmogus kenčia, aš negaliu jo palikti“, – kalbėjo jis.

Trūksta vienybės

Kardinolas palietė ir Šeimų maršo temą: „Ten buvo žmonių, kurie tikrai ėjo nuoširdžiai ginti šeimą, daugiau nieko negalvojo. Bet prisimaišė visokių, kurie nori tik nuversti valdžią, viskas jiems negerai: ir ligoninės, ir COVID-19, ir mokslas – viskas. Bet prisiminkite tai, kad bažnyčia yra tos pačios visuomenės dalis. Yra žaizdų visuomenėje – tas pačias žaizdas mes turime ir bažnyčioje. Kartais bažnyčioje trūksta vienybės, kartais ir pačioje parapijoje vieni eina padėti, o kiti nusisukę sakys: čia ne tavo reikalas. Reikia, kad žmogus atsiverstų iš širdies, matytų, kad čia yra broliai, sesės“.

„Aš žinau problemas – yra atskirtis, yra sunkumai, yra, kurie gerai gyvena, yra, kurie blogai gyvena. Bet mes turime galimybes sukurti visuomenę, kur visiems būtų vieta ir visi galėtų gyventi. Mes tuo nepasinaudojam. Čia yra mūsų pačių, kiekvieno žmogaus egoizmas, nepajėgumas ką nors padaryti. Mane kartais pykina – kai kurie pyksta ant tų ribojimų, kai kuriems rūpi tik galėt praleisti savo atostogas Graikijoje, Turkijoje ar Italijoje. Viešpatie, čia žmonės kenčia, čia žmonės nieko neturi, o tu tik galvoji grįžti prie to gero gyvenimo, kurį turėjai ir kurį tau sudrumstė COVID-19, pabėgėliai. Ir dar tie maršai man neduoda ramybės. Mes turime pagalvoti. Čia yra išbandymas, čia yra nelaimė visam pasauly. Turime pagalvoti, ar mes tikrai teisingai elgiamės. Ar kiekvienam nereikia ko nors atsižadėti, kad visiems būtų geriau gyventi“, – sakė A. J. Bačkis.

Kardinolas lietuviams palinkėjo atverti savo akis ir širdis: „Aš noriu tik vieno palinkėti – atverkite savo akis, žiūrėkite, kas dedasi, kiek pykčio yra, kiek nesąmonių. Manau, kad niekas nuoširdžiai to nenori. Atverkite savo širdis ir pagalvokite, kad šalia manęs yra kitas žmogus, kuriam aš galiu padėti, kuriam galiu būti naudingas, o ne reikalauti tokių dalykų, kurių reikia palaukti. Daugiau jauskime atsakomybės jausmo. Daug dalykų yra negerai daromi, daug dalykų nepavyksta išspręsti, bet reikia, kad kiekvienas imtų atsakomybę pats. Jeigu aš gerai gyvenu, ar aš pasidalinu su tuo, kuris nieko neturi? Čia nėra tik pabėgėliai, yra ir žmonės, kurie prarado darbus“.