Tai nuspręsta šeštadienį Vilniuje vykusiame Krikščionių sąjungos suvažiavime.

„Suvažiavime patvirtintas partijos valdybos nutarimas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose remti profesorių Igną Vėgėlę“, – teigiama partijos pranešime.

„Suvažiavime nutarta kartu su Lietuvos šeimų sąjūdžiu kurti naują politinę jėgą, į kurią kviečiami jungtis visi neabejingi šalies ateičiai žmonės ir organizacijos“, – teigė Krikščionių sąjunga.

Skelbiama, kad partijos pirmininko pavaduotoju patvirtintas Algimantas Rusteika, valdybą papildė Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai – Edita Aleksandravičė, Artūras Orlauskas, Vitolda Račkova, Tomas Senūta, Egidijus Visockas.

Krikščionių sąjungos suvažiavimo metu taip pat papildyti partijos įstatai, patvirtinta bendroji partijos programa, kurioje teigiama, kad pagrindiniai partijos akcentai „krikščioniškųjų tradicinių vertybių, lietuvių kalbos ir tautiškumo, prigimtinės šeimos apsauga, demokratijos sugrąžinimas į politinį gyvenimą, kova su valstybingumo pamatams pavojinga Europos Sąjungos federalizacija“.

Partijos rinkiminę programą ir struktūra ketinama patvirtinti kitame suvažiavime, jo data neskelbiama.

Krikščionių sąjunga įkurta 2020 metais, jai vadovauja buvęs socialdemokratas ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Tuo metu Lietuvos šeimų sąjūdis yra asociacija, nepartinis visuomeninis judėjimas, kilęs iš Didžiojo šeimos gynimo maršo, surengto 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Judėjimas skelbia telkiantis Lietuvos piliečius Konstitucijai ir tradicinėms vertybėms apginti ir užtikrinti konstitucines prigimtinės šeimos teises.

„Šiuo metu šnekam su Jaunąja Lietuva, o ateitis parodys. Kada bus rezultatai, tada informuosim“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Gegužę vykusiame Lietuvos šeimų renginyje – Didžiajame šeimos gynimo marše – buvo paskelbtas sprendimas kurti naują partiją, tačiau, pasak R. Grinevičiaus, geriau vienyti panašios ideologijos judėjimus nei kurti naują.

„Mes laikomės tokios nuomonės, kad jeigu kuriama Lietuvoj naujų partijų, tai yra žmonių balsų skaidymas, todėl mes nelabai pritariam tokiam dalykui, kurti daugiau partijų, kad džiaugtųsi konservatoriai. Būtų geriau, kad esamų partijų mažėtų, jos susijungtų“, – kalbėjo R. Grinevičius.

Jaunoji Lietuva yra pakeitusi pavadinimą į Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva). Pasak partijos vadovo Stanislovo Buškevičiaus, prie jos yra prisijungę per 20 Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų.

„Kai kurie žmonės iš Lietuvos šeimų sąjūdžio kreipėsi į mus, kadangi jie žino, kad mes puoselėjame šeimos vertybes, kad priimtų juos. Gerai, prašau – ir atėjo gal 20 žmonių“, – BNS sakė S. Buškevičius.

Šeimos vertybės atitinka, bet ateis tiktai tie, kurie sutiks ir su kitomis mūsų vertybėmis užsienio politikoje.

Pasak jo, su Šeimų sąjūdžiu kalbamasi dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose, tačiau norintys jungtis prie partijos turi palaikyti ne tik tautiškumo, šeimos vertybių išsaugojimo idėjas, bet ir tos pačios užsienio politikos linijos.

„Šeimos vertybės atitinka, bet ateis tiktai tie, kurie sutiks ir su kitomis mūsų vertybėmis užsienio politikoje. Užsienio politikoje mes esame labai griežtai už NATO ir Ukrainą. Remiam Ukrainą, kovojam prieš rusišką imperializmą ir šovinizmą, NATO – be kalbų, tokios ribos, o kai kur (pažiūros - red.) gali skirtis, socialiniais, komunaliniais klausimais“, – kalbėjo S. Buškevičius.

Lietuvos šeimų sąjūdis yra asociacija, nepartinis visuomeninis judėjimas, kilęs iš Didžiojo šeimos gynimo maršo, surengto 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Judėjimas skelbia telkiantis Lietuvos piliečius Konstitucijai ir tradicinėms vertybėms apginti ir užtikrinti konstitucines prigimtinės šeimos teises.

Teismas paliko galioti 2021 metų spalio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) priimtą sprendimą, atmetė Vilniaus savivaldybės administracijos apeliacinį skundą.

„LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. LVAT skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė“, – nurodė teismas.

Ankstesniu VAAT sprendimu konstatuota, kad teisė į susirinkimų laisvę yra fundamentali teisė demokratinėje visuomenėje, ji gali būti ribojama tik kai siekiama užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves.

Anot teismo, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo grįstas ne objektyviais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautais duomenimis, o iš esmės abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais arba mažareikšmiais galimais įstaigų veiklos sutrikimais.

„Teisme Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodė, kad grėsmė yra tokia didelė, kad būtų neįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, todėl pareiškėjo skundas buvo patenkintas“, – tuomet nurodė VAAT.

Lietuvos šeimų sąjūdis siekė rugsėjo 10 dieną surengti daugiatūkstantinį mitingą prie Seimo dėl numatomų ribojimų imuniteto COVID-19 neturintiems asmenims, dėl partnerystės įteisinimo vienos lyties asmenims ir kitais klausimais.

Vilniaus miesto savivaldybė iš pradžių suderino tokį prašymą, tačiau po 2021-ųjų rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo po dieną vykusio mitingo nutarė jį peržiūrėti. Nutarta, kad tokiam dideliam mitingui prie parlamento nepakanka vietos, be to, atsižvelgta į Valstybės saugumo departamento perspėjimą apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

Vilniaus savivaldybė leidimo 2021 metais birželį turėjusio vykti Šeimų gynimo maršo renginiui prie Seimo ir Vyriausybės taip pat neišdavė.

Tuometinis sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad leidimas neišduotas, nes tai yra „politinis festivalis“, o jo dalyviai, kaip parodė pirmasis renginys, nesilaiko karantino reikalavimų.

LVAT pernai lapkritį nusprendė, kad savivaldybė leidimo 2021-ųjų birželį planuotam renginiui neišdavė teisėtai ir panaikino šio renginio organizatoriams palankų žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Šį mitingą organizatoriai surengti planavo praėjus lygiai mėnesiui po 2021-ųjų gegužę vykusio „Didžiojo šeimų gynimo maršo“.

Pasak organizatorių, renginys organizuojamas trečius metus iš eilės, 2021 metais jis pradėtas kaip protestas – Šeimos šventė.

Organizatorių prašyme išduoti leidimą renginiui nurodyta, kad planuojamas dalyvių skaičius yra 50, numatomas renginio žiūrovų skaičius gali siekti nuo kelių šimtų iki 3 tūkstančių.

„Tai yra šventė, ne politinis renginys, apie tai, kiek bus žmonių, mes negalvojame. Tai yra pramoginis renginys – dar 2021 metais įvardinome, kad šitie renginiai palaipsniui turi tapti kasmetinėmis šeimos dienos paminėjimo šventėmis“, – BNS sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio tarybos pirmininkas Raimondas Grinevičius.

Organizacijos kvietime pažymima, kad šventės metu be įvairių edukacijų, užsiėmimų, sporto rungčių su pažįstamais ir draugais planuojama aptarti „rūpimus klausimus ir susidėliosime bendrus planus, siekius bei tikslus“.

Pareigūnai ruošiasi renginiui, jam skirs didesnį dėmesį, kaip ir bet kuriam kitam masiniam renginiui.

Renginiui ruošiasi ir policijos pareigūnai.

„Pareigūnai ruošiasi renginiui, jam skirs didesnį dėmesį, kaip ir bet kuriam kitam masiniam renginiui“, – BNS sakė Alytaus apskrities policijos atstovė Kristina Janulevičienė.

Pernai negavusi leidimo renginiui sostinėje asociacija jį organizavo privačioje erdvėje Kauno rajone.

Pirmą kartą Didysis šeimos gynimo maršas surengtas 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Organizacija teigia pasisakanti už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Pernai rudenį iki tūkstančio žmonių Vilniuje rinkosi į Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto mitingą, kurio dalyviai pabrėžė ginantys Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Lietuvos šeimų sąjūdžio interneto svetainėje tuomet nurodyta, kad mitingo dalyviai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

„Daugiau mandatų gavo tos partijos, kurios atitinka sąjūdžio programą. (...) Jeigu tos partijos, kurios atitinka programą, gavo daugiau, nors vieną ar dvi vietas, negu turėjo 2019 metais, tai yra pliusai ir tos partijos, kurios prarado vietas, irgi yra pliusas ir šitas dalykas padėtas ant svarstyklių“, – pirmadienį BNS sakė jis.

Savivaldos rinkimuose Šeimų sąjūdžio kandidatai gavo keturis mandatus savivaldybių tarybose visoje Lietuvoje.

Kauno rajone su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į merus kandidatavęs Šeimų sąjūdžio narys Artūras Orlauskas po pirmojo turo liko ketvirtas, tačiau pateko į tarybą. Kiti penki kandidatai liko be vietos joje.

Tos partijos, kurios prarado vietas, irgi yra pliusas ir šitas dalykas padėtas ant svarstyklių.

Marijampolėje Krikščionių sąjungos sąraše Šeimų sąjūdžio narys Gediminas Akelaitis gavo mandatą taryboje, tuo metu pats savivaldybėje kandidatavęs R. Grinevičius ir dar penki kandidatai liko be postų.

„Galiu paminėti Marijampolę, konservatoriai prarado dvi vietas, o Liberalų sąjūdis vien tuo žingsniu, kad aš pats ir mūsų penki nariai dalyvavo rinkimuose, negavo nei vienos vietos. Tai reiškiasi Marijampolėje užduotis įvykdyta 100 proc. Vienas mūsų narys yra taryboje“, – sakė R. Grinevičius.

Į tarybą Prienų rajone pateko su Lietuvos regionų partija kandidatavęs Šeimų sąjūdžio atstovas Egidijus Visockas, Visagine – Sergejus Kotovas, kandidatavęs su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sąrašu.

R. Grinevičius nepriimtinomis partijomis įvardijo politines jėgas, kurios „yra valdančiosios ir kurios vertybiškai nepriimtinos, tarp jų – ir kelios opozicinės“.

Pasak jo, Šeimų sąjūdis nekėlė tikslų, kiek norėtų turėti mandatų šalies savivaldybėse.

„Čia buvo užduotis sėkmės atveju“, – kalbėjo jis.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose ir Raseiniuose Šeimų sąjūdžio kandidatai negavo nė vieno mandato.

Šeimų sąjūdis savivaldos rinkimuose dalyvavo su LVŽS, Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga ir Regionų partija bei komitetu „Raseinių žemaitis“.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Kaip BNS sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius, dar vasarą nuspręsta, jog organizacijos atstovai rinkimuose dalyvaus su keturiomis partijomis: su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga ir Regionų partija.

Raseiniuose trys kandidatai taip pat dalyvauja su komitetu „Raseinių žemaitis“, įsteigtu drauge su kitais bendraminčiais.

Pasak R. Grinevičiaus, daugiau komitetų Šeimų sąjūdis steigti nesivargino, nes „valdžia padarė viską, kad tų komitetų nepavyktų įsteigti“.

„Net neprasidėjome, nes buvo neįmanoma padaryti. Per daug vargo“, – kalbėjo jis.

Net neprasidėjome, nes buvo neįmanoma padaryti. Per daug vargo.

Iš viso savivaldos rinkimuose kandidatuoja apie pusšimtis šios visuomeninės organizacijos narių.

Daugiausia Šeimų sąjūdžio atstovų – 16 – kandidatuoja Kaune. Čia jie įrašyti Krikščionių sąjungos bei Tautos ir teisingumo sąjungos koalicijos sąraše „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ sąrašuose. Pastarajame sąraše į merus keliamas ir organizacijos atstovas Darius Trečiakauskas.

Kauno rajone su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į merus keliamas Šeimų sąjūdžio narys Artūras Orlauskas.

Pats R. Grinevičius į tarybą kandidatuoja Marijampolėje su Krikščionių sąjunga.

Prienų rajone į merus Lietuvos regionų partija kelia Egidijaus Visocko kandidatūrą.

Šeimų sąjūdžio kandidatai taip pat dalyvauja rinkimuose Druskininkų, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Šilutės rajono, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse.

Pasak R. Grinevičiaus, tarp asmenų, kurie yra pateikiami kaip Šeimų maršo kandidatai, yra tiek partijos nariai, tiek rėmėjai. Nariais laikomi tie asmenys, kurie yra sumokėję nario mokestį.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.

Sostinės savivaldybė išdavė leidimą mitinge rinktis 15 tūkst. dalyvių, jį saugojo gausios policijos pajėgos, aptverti Seimo, Vyriausybės pastatai.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renaldas Žekonis teigė, jog mitingas vyko ramiai ir incidentų nefiksuota.

„Kaip matote, mitingas nėra labai gausus, tikrai ne 15 tūkst., kaip organizatoriai planavo, renginys ramus, šiam momentui galiu padėkoti organizatoriams, kad atsižvelgė į mūsų pasiūlymus, kaip organizuoti renginį, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka. Renginys vyksta ramia, jokių incidentų nefiksuota“, – žurnalistams renginio vietoje sakė R. Žekonis.

Protestuoti prieš mitingą buvo atėjusi grupelė jaunuolių. Jie rankose laikė plakatus su užrašais: „Atsiprašau, kad vėluoju“, „Dydis nesvarbu“, „Mano nuomonė“, „RAMPAMPAM“. Jaunuoliai paprašyti pareigūnų paliko renginį. 

„Jaunuolių grupė turėjo savo nuomonę, kaip ir natūralu Lietuvoje, reiškė ją, todėl mes paprašėme, kad neeskaluotų konflikto, pasitraukti iš mitingo vietos. Suprato, klausimų nebuvo, mes geranoriškai paprašėm pasitraukti“, – sakė R. Žekonis.

Šeštadienį surengtas mitingas yra pirmasis masinis asociacijos renginys sostinėje po metų pertraukos – savivaldybė šiemet neišdavė leidimo organizacijai burtis prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, motyvuodama, kad organizatorių planai kertasi su oficialiais valstybiniais renginiais.

Pastarąjį kartą organizacijos atstovai protestavo birželį prie Seimo, tuomet susirinko per šimtą žmonių. Prieš tai gegužę jie su bendraminčiais rinkosi Kauno rajone, Šeimų gynimo marše, pernai gruodį prie Seimo rengta dviejų savaičių protesto akcija.

„Mes siekiame, kad nebūtų laužoma Konstitucija, dabar visur yra pažeidimai, lietuvių kalba žeminama, visokias raides q ir w priėmė, šeimų-ne šeimų sąjungos įstatymą nori priimti. Turi tauta referendumu tokį įstatymą priimti, o ne Seimas susirinkęs iš kažkokių pakampių. LGBT lipa per galvas žmonių“, – BNS sakė mitinge dalyvavęs Šiaulių rajono gyventojas, 68 metų statybininkas Vytautas.

Žmonės sako norintys apginti Konstituciją

Saulėtą spalio šeštadienį prie Katedros aikštės žmonės atėjo nešini Lietuvos valstybine ir istorine, regionų vėliavomis. „Kas miega demokratijoje – atsibus diktatūroje“, „Sugrąžinkime Lietuvą tautai“, „Mažiau Briuselio, daugiau sveiko proto“, „Seimo narys be sąžinės – tauta be ateities“, „Kai tironija tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“, „Dar 2 metai nusikaltėlių valdžios gresia katastrofa“, – tokie užrašai iškelti prie scenos ir minioje.

42 metų vilnietis IT analitikas-programuotojas Algirdas Karneckas sakė į mitingą atėjęs, nes nori paremti žmones, kovojančius už Konstituciją.

„Atėjau pareikšti savo palaikymo žmonės, kurie kovoja už Lietuvos Konstituciją, kad jos būtų laikomasi, įstatymų laikomasi. Kai matome valdžios degradaciją ir nevaldomą korupcinį siautėjimą, tiesiog labai liūdna dėl valstybės“, – BNS sakė A. Karneckas.

Mitingo dalyvė 59 metų šiaulietė Edita, dirbanti buhaltere, teigė, kad Šeimų sąjūdžio iniciatyvoms pritaria nuo pat judėjimo pradžios.

„Mes pritariam nuo pat pradžių, nuo Vingio parko, kai buvo maršas, šiai visuomenininkų idėjai, jūs puikiai žinot visas idėjas ir visus konfliktus“, – BNS sakė šiaulietė.

Slaugytoja Lina iš Druskininkų sakė mitinge dalyvaujanti, kad apgintų Konstituciją ir įstatymus.

„Kas susipažinę su Konstitucija, kiekvienas galėtų pasakyti, kad daugybė punktų yra laužomi“, – sakė 55-erių Lina.

Lietuvos šeimų sąjungos vadovas Raimondas Grinevičius prieš mitingą BNS sakė, kad „Konstitucija paversta niekiniu popieriumi“.

„Norime atkreipti dėmesį, kad Seimo nariams, Vyriausybei ir dabartinei valdžiai Konstitucijos straipsniai negalioja ir Konstitucija paversta niekiniu popieriumi. Bet kokią sritį imkit – mediciną, švietimą, žmogaus teises“, – sakė R. Grinevičius.

Klausiamas, ar šeštadienio mitinge pavyks išvengti incidentų, jis teigė, kad „nuo to nieks neapdraustas“.

„Su policija derinom visus veiksmus, žiūrim i š mūsų pusės yra savanorių, kurie irgi vaikščios, žiūrės (tvarkos)“, – sakė asociacijos vadovas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Leista rinktis 15 tūkst. dalyvių

Sostinės savivaldybė išdavė leidimą mitinge rinktis 15 tūkst. dalyvių, jį saugo gausios policijos pajėgos, aptverti Seimo, Vyriausybės pastatai.

Asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ interneto svetainėje nurodoma, kad mitingo dalyviai pasisakys prieš Seime svarstomą Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

Nuo scenos kalbėjęs Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Šimėnas Šeimų sąjūdžio mitingą lygino su Atgimimo judėjimu dėl Lietuvos nepriklausomybės prieš 30 metų.

„Per 30 pastarųjų metų pasaulis didžiuliu tempu keitėsi, ar įmanoma rasti ryšį tarp dabarties situacijos ir idėjų, kurios skatino veikti Atgimimo metais? Kad šiandien susirinkome ginti amžinųjų vertybių yra tai, kas jungė mus tada ir tebejungia dabar“, – sakė J. Šimėnas.

Deja, turime ir tai, apie ką prieš 30 metų niekas nepagalvojo. Tada niekas nemanė, kad teks ginti tradicines vertybes, šeimą.

„Deja, turime ir tai, apie ką prieš 30 metų niekas nepagalvojo. Tada niekas nemanė, kad teks ginti tradicines vertybes, šeimą, nors Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kad santuoka sudaroma laisva vyro ir moters sutartimi, ir taškas“, – kalbėjo signataras.

Jis taip pat apgailestavo, kad „tradicinių vertybių vertybių puoselėtojai ir šalininkai imti marginalizuoti, prikabinant  jiems kremlinių, patvorinių ar vatnikų etiketes“.

„Ir žinokite, kad jei vėl tektų ginti Lietuvos laisvę, tai tie vatnikai ir vėl būtų pirmieji, nes jūs bijotumėte susitepti savo prašmatnumo rūbą“, – sakė J. Šimėnas.

Lietuvos regionų partijos kandidatas į Vilniaus metus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus sakė, kad jam ir džiugu matyti susirinkusius žmones, ir liūdna, kad „tenka priminti, kad valstybės suverenas yra tauta“.

„Valstybės suverenas esam mes, o ne ministrai, seimūnai ar kas kitas, kas save taip įsivaizduoja“, – nuo scenos kalbėjo V. Tutkus.

Judėjimo atstovė: opozicijos Seime nėra

Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovė Vitolda Račkova teigė, jog į mitingą susirinkę žmonės „dirba tą darbą, kurį turėtų dirbti opozicija Seime“.

„Šiai dienai tos opozicijos mes neturime, todėl jūs čia ir esate, bet nepamirškite iš jų reikalauti dirbti savo darbą“, – nuo scenos į mitingo dalyvius kreipėsi judėjimo atstovė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Ji taip pat dėkojo už aukas judėjimui ir pabrėžė, kad tik jomis finansuojamas mitingų organizavimas.

„Noriu jums padėkoti už kiekvieną padėkotą eurą Lietuvos šeimų sąjūdžiui, nes tik jūsų aukų dėka mes esame nepriklausomi, nepriklausomai nuo to, kas ką šneka ir rašo. Niekas, nei viena partija nefinansuoja mūsų mitingų, jau nešnekant apie visus rublius, Australijos dolerius ar kokias kitas valiutas“, – kalbėjo V. Račkova.

Šeštadienį surengtas mitingas yra pirmasis masinis asociacijos renginys sostinėje po metų pertraukos – savivaldybė šiemet neišdavė leidimo organizacijai burtis prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, motyvuodama, kad organizatorių planai kertasi su oficialiais valstybiniais renginiais.

Pastarąjį kartą organizacijos atstovai protestavo birželį prie Seimo, tuomet susirinko per šimtą žmonių. Prieš tai gegužę jie su bendraminčiais rinkosi Kauno rajone, Šeimų gynimo marše, pernai gruodį prie Seimo rengta dviejų savaičių protesto akcija.

„Mitingo tema yra įvardinta – apginkime Lietuvos respublikos Konstituciją. Kalbėtojai pasiskirstę Konstitucijos straipsnius, kurie pažeisti, ir viską išgirsite renginio metu“, – BNS mitingo išvakarėse sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Sostinės savivaldybė išdavė leidimą mitinge rinktis 15 tūkst. dalyvių.

„Jeigu žmones tenkina esama situacija, jie lieka sėdėti ant sofų, jei netenkina situacija – jie atvažiuoja į mintingą“, – klausiamas, kokio dalyvių skaičiaus tikisi sulaukti, sakė R. Grinevičius.

Asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ interneto svetainėje nurodoma, kad mitingo dalyviai pasisakys prieš Seime svarstomą Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

Tai pirmasis masinis asociacijos planuojamas renginys sostinėje po metų pertraukos – savivaldybė šiemet neišdavė leidimo organizacijai burtis prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, motyvuodama, kad organizatorių planai kertasi su oficialiais valstybiniais renginiais.

Pastarąjį kartą organizacijos atstovai protestavo birželį prie Seimo, tuomet susirinko per šimtą žmonių. Prieš tai gegužę jie su bendraminčiais rinkosi Kauno rajone, Šeimų gynimo marše, pernai gruodį prie Seimo rengta dviejų savaičių protesto akcija.  

Kaip informuojama policijos pranešime, atsižvelgiant į visas, su šiuo renginiu susijusias aplinkybes, padaliniai renka ir vertina su renginiu susijusią viešą ir neviešą informaciją, koordinuoja eismo saugumo užtikrinimo klausimus.

Taip pat įvardijamos rizikos, aptariamos galimos situacijos ir galimi policijos veiksmai, rengiamas viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo planas, bendraujama su renginio organizatoriaus.

Renginyje planuojama iki 15 tūkstančių dalyvių.

Pareigūnų skaičius neatskleidžiamas dėl taktinių priežasčių – jų viešajai tvarkai užtikrinti bus tiek, kiek reikia, bus pasitelkta pajėgų ir iš kitų rajonų.

Renginyje dirbsiančios policijos pajėgos bus pasirengusios kiekvienam pagelbėti ir padėti įvairiose situacijose, bendrauti su dalyviais, atsakyti į jų klausimus, deeskaluoti galimus konfliktus, rašoma policijos išplatintame pranešime.

Esant reikalui, policija pasilieka teisę tikrinti renginio dalyvių asmeninius daiktus ir neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų. Renginyje taip pat dirbs policijos dialogo grupė, civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai su specialiu raiščiu, kad juos būtų galima atskirti. Pagrindinis jų uždavinys – bendrauti su dalyviais, atsakyti į klausimus, padėti įvairiose situacijose, spręsti klausimus ir deeskaluoti galimus konfliktus, jei tokių bus.

Pareigūnai prašo mitingo dalyvių savo nuomonę ir pilietinę poziciją išreikšti pagarbiai, taikiai ir be smurto, būti sąmoningais, laikytis nustatytų reikalavimų, o jei yra galimybė – renginį stebėti namuose pasitelkiant socialines medijas. Tų, kurie visgi nusprendė dalyvauti renginyje, policijos pareigūnai prašo būti budriems – saugoti savo asmeninius daiktus, elgtis atsakingai.