„Pritariam, žinoma. Žmonės turi teisę žinot apie tai, kas gyvena aplink ir jei aplink yra tokių žmonių, visuomenė turi teisę žinoti. Toks registras turi būti, man keista, kad jo dar nėra pas mus“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Mazuronis.

Anot jo, reikėtų galvoti ne apie nusikalstančių asmenų nenorą papulti į tokį registrą, o „galimybę normalios visuomenės dalies apsiginti nuo tokio pobūdžio veikėjų, kurie gali būti šalia“.

A. Mazuronio teigimu, toks registras yra būtinas tėvams, auginantiems vaikus ir siekiantiems juos apsaugoti.

Žmonės turi teisę žinot apie tai, kas gyvena aplink ir jei aplink yra tokių žmonių, visuomenė turi teisę žinoti.

„Tai man atrodo, gal ir nepopuliarus dalykas, tačiau mes turėtume galvoti ne apie kaltosios pusės interesų tenkinimą ar gynimą, tačiau apie sveikosios visuomenės dalies, kuri turi fundamentalią teisę į žinojimą ir galimybę saugiai egzistuoti, apsiginti save“, – kalbėjo partijos pirmininkas.

Kad Lietuvoje turėtų atsirasti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras, mano 90 proc. gyventojų. Tai parodė LRT šią savaitę paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.

Jos duomenimis, 91 proc. 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai mano, kad toks registras Lietuvoje turėtų atsirasti. 58,4 proc. su tokio registro atsiradimu visiškai sutinka ir 32,9 proc. greičiausiai sutinka.

4 proc. apklaustų šalies gyventojų – 1 proc. visiškai nesutinka ir 3 proc. greičiau nesutinka, kad tokio registro reikia Lietuvoje. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 5 proc. apklaustų gyventojų.

Kaip rodo tyrimas, už registro atsiradimą pasisakė 94 proc. didmiesčių gyventojų, mažiausiai – 89 proc. – palaikė mažesnių miestų gyventojai.

Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu birželio 14-29 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.

O koks ten politikierius už Raseinių, prie Dubysos, išraudęs vaikštinėjo po daržines gi tvartus bei prašinėjo darbininkų nusimauti kelnes ir nežiūrėti, kokios pakraipos džiaugsmo fiesta dabar čia bus? Ne už dyką, žinoma. Viskas legalu – homoseksualūs santykiai pas mus skatinami, tik pedofilija dar ne. Bet vis tiek neiškenčia politikos perversijų iškamuoti vyrai. Tai po berniukų chorą pikiruoja, tai į tvartus vaikšto – mūsų tėvynė, kad ir nedidelė, bet laisva, dėkui profesoriui ir Švč. Mergelei Marijai.

Tai kuo gi suinteresuoti tie, kurie taip nenori iškrypėlių registro?

Kodėl gi šiuo metu tame pačiame Seime taip nenorima įteisinti seksualinių nusikaltėlių registro? Vėl veliamasi į atsikalbinėjimus arba diskusijas: reikia–nereikia. Tiksliai pastebėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė: „Pabandykite sužinoti, kiek per penkerius metus apskrityje buvo pateikta kaltinimų dėl vaikų prievartavimo ar tvirkinimo.“ Nesužinosite nieko. Net jei dėdė be apatinių pro darželio tvorą saldėsiais masina vaikučius, dėdės asmens duomenys – slapti. Nulis žinių apie dėdulę. Užtat būtinai reikia nubausti tą vyrą, kuris degalinėje pagarsėjusiam pedofilui rėžė į galvos protezą ir išgelbėjo nepilnametę jo auką. Užuot davusi medalį, kaip už skęstančiųjų gelbėjimą, valstybė dabar kėsinasi gelbėtoją pasodinti.

Tai kuo gi suinteresuoti tie, kurie taip nenori iškrypėlių registro?

P. S. 2021 m. Lietuvoje užfiksuoti 239 galimą seksualinį smurtą patyrę vaikai. 2022 m. – 247. Šiemet veikiausiai bus dar daugiau.

Skausmas nepraeina

Teismo posėdžio dėl vaiko seksualinės prievartos metu buvo viešinami surinkti parodymai. Proceso dalyviams norėjosi užsikimšti ausis, išgirdus sunkiai suvokiamą kaltinamojo  pasakojimą. Visiškai priešingos emocijos, regis, buvo apėmusios kaltinamąjį.

Už seksualinę vaiko prievartą teisiamas vyras, atrodė, klausytų ir klausytų tų parodymų kaip maloniausios širdžiai melodijos – ką jis išdarinėjo su mergaičių kūneliais, kaip tuo metu jam viskas atrodė. Iš malonumo klausant prasidėjo seilėtekis, ėmė visas drebėti. Posėdžio metu jis ėmė skaityti eiles apie mergaičių lytinius organus.

„Aš jau žinojau, kai gimė, kad ji bus mano auka“, – teisme atviravo už pedofiliją teisiamas mergaitės tėvas. Jai buvo penkeri, kai tėvas nuskriaudė. Visus tuos metus nuo dukros gimimo tėvas išgyveno didžiulį pakilimą, laukdamas, kada gi išmuš jo valanda.

Tikrasis pedofilas yra medžiotojas. Kantrybės medžioklei jam užtenka. Jie yra ilgalaikiai medžiotojai.

Tai vos kelios teismų procesų patirtys, kuriomis pasidalijo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.

„Tikrasis pedofilas yra medžiotojas. Kantrybės medžioklei jam užtenka. Jie yra ilgalaikiai medžiotojai. Tie, kurie prievartauja apsvaigę ir viską, kas juda, sakyčiau, labiau degradavusios asmenybės“, – sako K.Mišinienė.

KOPŽI vadovė neabejoja, kad seksualinių nusikaltėlių registras būtų labai stipri priemonė, apsauganti vaikus nuo seksualinį potraukį jiems jaučiančių suaugusiųjų.

„Sąmoningoje visuomenėje tai būtų labai stipri priemonė. Registrą matau pusiau atvirą, kad bendruomenės, seniūnijos, mokyklos galėtų pasitikrinti, kiek jų apylinkėse gyvena asmenų, atlikusių bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, gal galėtų pamatyti ir nuotraukas. Taip, gyvenamosios vietos adresas neturėtų būti skelbiamas, jį galėtų žinoti tik specialiosios tarnybos“, – vizija dalijosi K.Mišinienė.

Nauda: K.Mišinienė įsitikinusi, kad registras būtų naudingas ne tik visuomenei, bet ir bausmę atlikusiam nuteistajam – būtų galima tikėtis daugiau pagalbos. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Anot jos, registro prasmė tampa labai aiški, kai į tai žvelgi iš aukos pusės. Nusikaltėlis atsėdėjo kalėjime ir išėjo, o aukai tik prasidėjo kančios kupinas gyvenimas. Labai didelis klausimas, kaip seksualinės prievartos padariniai išnyks augančio žmogaus gyvenime.

„Prieš mane sėdėjo brandaus amžiaus vyrai ir moterys, patyrę prievartą vaikystėje, ir raudojo, lyg tai būtų patyrę vakar. Niekas nepraeina, tas skausmas niekur nedingsta. Terapijos apmalšina, bet auką ir toliau slegia didelė kančia. Su ta patirtimi jie gyvena visą likusį gyvenimą“, – dėstė K.Mišinienė.

Pavyzdžiai ir argumentai

JAV 50 valstijų turi seksualinių nusikaltėlių registrus. Vieno bendro nėra.

K.Mišinienė papasakojo, kaip registras atsirado JAV. „Pasigirdo žiaurių vaikų pagrobimo, išprievartavimo ir nužudymo atvejų ir tada visuomenė pradėjo reikalauti griežtesnių įstatymų, akcentuodama, kad vienas ar kitas žmogus yra po keliolika kartų teistas už panašius dalykus ir kiek vaikų jis jau sužalojo“, – minėjo K.Mišinienė.

Pasak KOPŽI vadovės, JAV psichologų asociacija aiškina, kad už kiekvieno pedofilo, kuris patenka į teisėsaugos akiratį, – 100 arba 150 nuskriaustų vaikų. „Čia, žinoma, JAV mastai ir skaičiai. Lietuvoje mes neturime panašių tyrimų. Tie skaičiai JAV rodo, kiek pedofilas nuskriaudžia vaikų, kol jis patenka į teisėsaugos rankas. Tad registras ir įstatymų pakeitimai buvo padaryti atsižvelgus į padaromą žalą“, – aiškino K.Mišinienė.

Kurti registrą paskatino ir informacijos srautas apie pedofiliją, apie tai, kad ji neišgydoma. K.Mišinienė remiasi amerikiečių aiškinimu, kad dėl šio potraukio gali žmogų išgąsdinti, pamokyti, kaip valdyti tą potraukį, tačiau jis neišnyksta. „Buvo kalbama, kokią grėsmę jie kelia vaikams, kokios žalos padaro. Atsižvelgus į tai, buvo kuriami registrai, o ne kalbama apie šių nusikaltėlių teises, kaip yra pas mus“, – tęsė K.Mišinienė.

Lenkijoje jau keletą metų veikia seksualinių nusikaltėlių registras. Jame nusikaltėliai yra suskirstyti pagal nusikaltimo pobūdį. Prie lengvas nusikalstamas veikas padariusių asmenų informacijos praktiškai negali prieiti arba tik minimaliai, tačiau visai kitaip yra su sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis.

„Gali matyti nuotrauką, vardą, pavardę, kokio amžiaus, kur gyvena, kad bendruomenė žinotų. Toks yra registro tikslas ir galimybė kontroliuoti pedofilo judėjimą“, – Lenkijos registro pavyzdį minėjo K.Mišinienė.

Tarsi bausmės dalis

Kol kas apčiuopiamos Lietuvos registro vizijos nėra. Negalima atmesti ir varianto, kad bausmę atlikęs asmuo niekada negrįš prie buvusios veiklos, o registras keltų pavojų būti nulinčiuotam apie seksualinį nusikaltimą sužinojusios bendruomenės. K.Mišinienė pabrėžia, kad registras yra subrendusios visuomenės sprendimas.

„Sutikčiau, kad registras neturėtų būti viešai prieinamas visiems be išimties. Jis galėtų būti pusiau uždaras. Norintys gauti informacijos, turėtų registruotis, atsakyti į kai kuriuos klausimus ir pan. Atvirumas yra tai, kad gali matyti nuotraukas ir vardus, pavardes, bet nežinai, kur pedofilas gyvena“, – teigė K.Mišinienė.

KOPŽI vadovė registrą vadina ne kažkokia papildoma bausme, o jos dalimi. Pagal nusikaltimo sudėtingumą teisėjas spręstų, kuriam laikui asmuo būtų įtraukiamas į registrą. Daugiau dėmesio  seksualiniam nusikaltėliui, anot K.Mišinienės, naudinga ir jam pačiam, nes galėtų sulaukti daugiau pagalbos.

„Mūsų šalyje ši problema lyg marška uždengta – nuteisia, keleri metai Pravieniškėse ir pedofilas grįžta. Kas su juo įvyko Pravieniškėse? Gavo terapiją? Jis negavo jokios terapijos, nes nėra specialistų. Kas jam padeda toliau gyventi, kas jį prižiūri? Jei jie skriaudė vaikus artimoje aplinkoje, jie vis tiek grįžta į tą pačią aplinką ir vaikai vėl šalia jų. Registras priverčia ir pačią valstybę pradėti galvoti, kaip kurti pagalbos tarnybas“, – įsitikinusi KOPŽI vadovė.

K.Mišinienę stebina, kai pasisakantieji prieš registrą ima aiškinti, kad vaikus reikia mokyti, kaip pasipriešinti seksualinei prievartai. Ar trejų metų vaikas tikrai pasipriešintų? Lietuvoje jau buvo atvejis, kai prievartą patyrė nė metukų neturintis vaikas. Apie kokius mokymus tokio amžiaus vaikams galima kalbėti?

„Galų gale, kodėl atsakomybę reikia užkrauti vaikams? Ai, nesugebėjai pasipriešinti prievartai, tai ką darysi. Kalbėti reikia, bet tai negali būti vienintelis kelias. Ar aštuonerių metų mergaitė galėjo atstumti ją išnaudojantį tėvą? Subarti: „Oi tu, pedofile, ką darai?“ Taip įsivaizduoja registro priešininkai“, – emocijų neslėpė K.Mišinienė.

KOPŽI vadovė ragina pagalvoti ir paklausti nuskriaustų, išniekintų vaikų artimųjų, pačių vaikų, kai jie jau gali kalbėti apie patyrimus, ar jų žaizdos užgijo, ar jų gyvenimai pasikeitė per tą laiką, kai skriaudėjas, atsėdėjęs trejus metus, išėjo į laisvę.

Gerėja, bet nedžiugina

2018 m. seksualinių nusikaltėlių registro steigimą inicijavo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Nors tuo metu dėl asmens duomenų apsaugos tokio sprendimo buvo atsisakyta, parlamentarė patvirtino, kad klausimas greitu metu vėl bus svarstomas, nes situacija vis dar negerėja.

„Tada Vyriausybėje, pasitarimuose buvo pasakyta, kad kol kas situaciją bandome keisti kitaip, o paskui žiūrėsime, kaip tai padės. Pokyčių tikrai gerų padaryta, bet aš vėl gavau statistiką iš Policijos departamento – skaičiai geresni, bet nedžiuginantys“, – teigė R.Šalaševičiūtė.

Ar aštuonerių metų mergaitė galėjo atstumti ją išnaudojantį tėvą? Subarti: „Oi tu, pedofile, ką darai?“ Taip įsivaizduoja registro priešininkai.

Ji pasakojo, kad šiame procese Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva buvo pakeisti ir papildyti keli Baudžiamojo kodekso straipsniai. Įvedus pakeitimus, dabar nusikalstamas veikas prieš mažamečius ir nepilnamečius asmenis padariusiems asmenims numatoma baudžiamojo poveikio priemonė – terminuotas įsipareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą arba išvykimą iš jos. Jei asmuo apie tai nepraneša, taikomos baudos numatytos Administraciniame kodekse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pernai susiejo Pedagogų registrą su Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru. Tokia asmens duomenų patikra yra numatyta tiek dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Informatikos ir ryšių departamentas per šį laikotarpį patobulino oficialias statistines ataskaitas. Nusikalstamų veikų žinybiniame registre kiekvienas asmuo gali peržiūrėti, kokių nusikaltimų yra padaryta šalyje tam tikru laikotarpiu ir konkrečiose savivaldybėse. Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso keli punktai. Šiuo pakeitimu buvo praplėstas sąrašas institucijų, kurių darbuotojams surašius protokolus gali būti pradėta administracinių nusižengimų teisena, – sąrašą papildė Socialinių paslaugų priežiūros departamentas ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Seimo narė išskyrė VDI. „Pas mus buvo draudžiama seksualines nusikalstamas veikas padariusiems asmenims dirbti tik švietimo sistemoje. Dabar žiūrima, kad tokių asmenų nebūtų sveikatos sistemoje, pomokyklinę veiklą organizuojančiose, privačiose ar nevyriausybinėse įstaigose“, – teigė R.Šalaševičiūtė.

Tęsinys: R.Šalaševičiutė žada tęsti pradėtą darbą dėl seksualinių nusikaltėlių registro, nes tokio pobūdžio nusikaltimų statistika nedžiuginanti. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Naudinga priemonė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, taip pat ir nerūpestingą, be seksualinės prievartos vaikystę.

Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tiki, kad seksualinių nusikaltėlių registras būtų naudinga priemonė, tarnybai siekiant apsaugoti vaikus nuo gyvenimą laužančių patirčių.

„Manome, kad atskiras seksualinių nusikaltimų registras padėtų tarnybai atlikti darbą ir lengviau identifikuoti žmones, kurie negali dirbti su vaikais ar juos globoti. Vis dėlto yra atviras diskusijų klausimas, kaip toks registras galėtų atrodyti, prireikus bendradarbiausime ir diskutuosime dėl šios naujos duomenų bazės“, – sakė I.Skuodienė.

Anot direktorės, tam tikrais atvejais, vaiko teisių gynėjai turi patikrinti, ar konkrečiam žmogui galima dirbti su vaikais, juos globoti.

„Pavyzdžiui, tarnyba, gavusi prašymą globoti vaiką, visuomet iš pradžių įvertina globėją ir patikrina, ar žmogus, siekiantis tapti vaiko globėju, neteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimą. Be abejo, žmonės, kurie buvo teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimą, vaiko globėjais tapti negali. Šiuo metu informacija yra tikrinama kiekvienu konkrečiu atveju, kai to prireikia“,– aiškino I.Skuodienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi pranešimą dėl galimo smurto prieš vaiką, taip pat ir seksualinio pobūdžio, nedelsdama reaguoja, vertina vaiko situaciją, teikia ir inicijuoja pagalbą jam, o gautą informaciją apie galimą nusikaltimą perduoda teisėsaugos institucijoms.

Vis dėlto registro šalininkai pabrėžia, kad galbūt tik nedidelė dalis vaikus nuskriaudusių asmenų būna patraukiami atsakomybėn. Net jei tai pavyksta padaryti, tokios bylos nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose. Siekiant išvengti vaiko tapatybės identifikavimo, apie tokias bylas žiniasklaida turi labai menkų galimybių parašyti. Tad visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad seksualinė vaikų prievarta yra menka problema.

Jiems ketinama dar labiau apsunkinti galimybes dirbti su vaikais. Neatsisakoma kurti ir specialų registrą tokiems nusikaltėliams. Jame būtų galima sužinoti, už kokį seksualinį nusikaltimą asmuo teistas.

Tokį registrą jau turi kaimynai Lenkai: registre dedamos ir nusikaltėlių nuotraukos, ir vardai bei pavardės.

„Pasiekiamumas informacijos yra apsunkintas. Visuose srityse, ten kur yra dirbama su vaikais, tiems darbdaviams būtų prieinamas registras ne tik nuteistųjų“, – situaciją komentuoja Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ketinama griežtinti ir administracinę atsakomybę darbdaviams.Jie taip pat turėtų dažniau tikrinti su vaikais dirbančius pavaldinius.