Policijos pareigūnais apsimetę sukčiai iš Šiauliuose gyvenančio senjoro pagrobė banko kortelę, bankomate paėmė 1,6 tūkst. eurų ir dar bemaž už 1 tūkst. eurų nusipirko įvairių prekių.

Pažįsta visi lankytojai

"Jūs pas Vytautą?" – sporto klubo administratorės klausimas, vos tik įžengus vidun, maloniai nustebino.

Nors kiekvieną rytą į salę ateina dešimtys klientų, Vytautą Kamilijų žino visi. Ne tik todėl, kad jis vyriausias, bet dar ir todėl, kad yra pats ištikimiausias sporto klubo lankytojas. Duris ėmęs varstyti praėjus maždaug savaitei nuo atidarymo, 79-erių kaunietis sportuoja keturis kartus per savaitę.

"Ateinu maždaug 7 val. ryto. Būna, kad randu jau kelis žmones, o būna, kad ir pirmas pasirodau. Susiformavo toks įprotis ir kitaip negaliu. Patikėkite, kaip sunku buvo per karantiną. Kas savaitę skambinau klubo vadovei ir klausiau, kada atsidarys", – Vytautas Kamilijus Vaičkus neslėpė, kad, nepaisant begalinės meilės sportui, būna rytų, kai noro sėsti į automobilį ir važiuoti į Dirvos gatvę, pristinga.

Tada jis išgeria kavos, suvalgo vieną sumuštinį su sūriu arba dešros riekele ir noras grįžta. Juolab kad sporto klube Vytautas Kamilijus visuomet laukiamas. Čia su šypsena jį pasitinka administratorės, pakalbina treneriai ir kiti klubo lankytojai.

79-erių kaunietis net nepastebi, kaip sporto klube ištirpsta pustrečios valandos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Nėra taip, kad 2,5 valandos sportuoju. Pasišneku tai su vienu, tai su kitu. Pažiūriu į gražias moteris ir laikas prabėga", – paklaustas, ar dėl klube besisukančių moterų žmona nė kiek nepavyduliauja, Vytautas Kamilijus nusijuokė.

Drauge praleisti 56 bendro gyvenimo metai išmokė pagarbos ir pasitikėjimo vienas kitu, o jei ir kiltų koks įtarimas, žmona į sporto klubą kojos nekeltų. Aktyvus judėjimas ne jos aistra.

"Ji daug metų dirbo medike, stomatologe. Dėl to ir nesportavo – saugojo rankas, o aš jos ir nebandžiau pratinti. Gerai ji atrodo", – apie savo gyvenimo moterį kalbėjo Vytautas Kamilijus.

Užkietėjęs smaližius

"Tai vis dėlto labiau Vytautas ar labiau Kamilijus?" – kol dar neįsibėgėjo pokalbis paklausiau priešais stovinčio garbaus amžiaus vyro.

Žmonės, anot jo, pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni šaukia Kamilijaus, kiti – Vytauto vardu, tačiau pats jis švenčia Vytautines. Po įžangos apie vardus pašnekovas nesėdo ant minkštasuolio.

Pasišneku tai su vienu, tai su kitu. Pažiūriu į gražias moteris ir laikas praeina.

"Ar galite šiek tiek palaukti? Norėčiau nusiprausti", – V.K.Vaičkus žadėjo neužtrukti, o aš, kad ir kiek sugaištų, – laukti.

Maždaug po dešimties minučių, sportinius drabužius pakeitęs į baltus susagstomus marškinėlius ir tokios pat spalvos kelnes, Vytautas Kamilijus įsitaisė šalia. Ant minkštasuolio nusėdo ir jo kvepalai. Stiprūs, bet neįkyrūs.

"Gal norėtumėte kavos?" – pasiūlęs man karšto gėrimo ir sulaukęs neigiamo atsakymo, pastarojo pats neatsisakė. Paprašė puodelio balintos kavos.

"Cukriuko jau įdėjau", – maloniai nusišypsojo klubo administratorė, o Vytautas Kamilijus suskubo atsakyti anksčiau, nei spėjau paklausti, ką mano apie greituosius angliavandenius. – Taip, geriu su cukrumi. Dietų nesilaikau, viską valgau. Mėgstu saldumynus, ypač visokius tortus. Vaisius."

Tada iš sportinio krepšio ištraukė maišelį ir ištiesė jį man. Dar prieš kelias akimirkas varvinusi seilę į tamsiaplaukę trenerę, su malonumu kremtančią obuolį, iš Vytauto Kamilijaus jų gavau visą glėbį. Tame pačiame maišelyje gulėjo ir paties virtos obuolienės stiklainis. Taip, Vytautas Kamilijus iš tų vyrų, kuriems gaminti maistą patinka, todėl virtuvėje su žmona jie sukasi pakaitomis. Tai vienas, tai kitas prie viryklės stoja.

"Pusryčius darausi pats, dar ir katiną pamaitinu. Tik savaitgalių rytais žmona gamina", – apie savo kasdienę rutiną pasakojo V.K.Vaičkus.

Iš lovos jis keliasi apie 5.30 val., o po pusryčių važiuoja į netoliese esantį sporto klubą. Grįžęs prieš 10 val., tolesnę dienos eigą jis derinasi su savo žmona. Vasarą kone kasdien važiuoja į sodą. Rudenį atsiranda kitų reikalų, dėl kurių ne nuodėmė ir sportą praleisti.

"Visko gali būti, kad rytoj neateisiu čia. Kol tokie geri orai, noriu pagrybauti. Įdomu, yra dar miške grybų?" – svarstė garbaus amžiaus vyras.

Sportuoja nuo vaikystės

Rytinis ritualas sporto klube – vyro mankšta. Todėl jis pats, o ne salės instruktoriai sprendžia, kaip pastaroji turi atrodyti. Perskaitęs ne vieną knygą, kitąmet liepos 18-ąją 80-ąjį jubiliejų švęsiantis kaunietis vadovaujasi taisykle, kad veikla, kuria užsiimi, pirmiausia turi būti maloni tau pačiam, o gražus žmogus ne tik tas, kurio kūnas kaip Michelangelo Dovydo, bet dar ir galvoje šis tas yra. Todėl vien dėl aplinkinių pagyrų Vytautas Kamilijus daugiau svorių ant štangų nededa. Kelia tiek, kiek nori ir kiek gali.

"Prieš tai lankiausi kitame sporto klube, bet jis bankrutavo. Tada pradėjau čia sportuoti, o šiaip aš judu visą gyvenimą. Daug sporto šakų esu paragavęs", – pasakojo V.K.Vaičkus.

Viskas, anot jo, prasidėjo dar vaikystėje, kai drauge su kitais Žaliakalnio rajono vaikais krepšinio kamuolį mėtė į varžtais prisuktą metalinį statinės žiedą, o tos pačios statinės lentas naudojo vietoje slidžių.

"Turėjo vienas draugas iš Suomijos parsiųstas slides, tai būdavome laimingi, jei gaudavome iš jo prasukti ratuką. Pačiūžų ir nebuvo tokių kaip dabar, tvirtindavome prie batų peilius. Po gatves čiuožinėdavome, nes mašinų nebuvo. "Pobeda" kokia, "Volga" ar "Moskvičius" pravažiuodavo. Palikdavo provėžas, smėliu juk niekas jų nebarstė", – pasakojo V.K.Vaičkus.

Išbandė Vytautas Kamilijus stalo ir lauko tenisą. Pastarasis ne itin patiko, o štai stalo tenisas visai neblogai sekėsi.

"Žaidžiau su draugu dar iki šio pavasario, bet pasitempiau vieną koją, ir viskas. Baigiau su šiuo sportu", – pasakojo sportininkas entuziastas.

Pasišneku tai su vienu, tai su kitu. Pažiūriu į gražias moteris ir laikas praeina.

Prilipo rankinis

Visgi didžiausia Vytauto Kamilijaus aistra vaikystėje ir paauglystėje buvo futbolas. Todėl kasdien po pamokų, nusimetęs kuprinę, jis tekinas skuosdavo į kiemą.

"Žaisdavome su brezentiniais kamuoliais. Jei kas duodavo odinį kamuolį paspardyti, patikėkite, šventė būdavo, – V.K.Vaičkus pasakojo, kad labiausiai jam patiko stovėti vartuose. – Nežinau, gal dėl geros mano reakcijos? Nors metimų daug nebūdavo, bet po keliolikos minučių šlapias likdavau."

Futbolą keitė dviračių sportas, bet po vienų nesėkmingų varžybų, kurias sugadino nukritusi dviračio grandinė, Vytautas Kamilijus dviračius metė. Gal dvejus metus lankė bokso treniruotes, turėjo šešias kovas. Kelias jų laimėjo. Tada atletišką jaunuolį pastebėjo rankininkai.

"Treneris Rimgaudas Skinderis sako: ateik, palaikysi mums vartus", – po minėtojo pasiūlymo Vytautas Kamilijus vartininko pozicijoje išstovėjo net keturiolika metų.

1962 m. buvo surengtas pirmas Sovietų Sąjungos rankinio čempionatas. Būtent tada jį, žaidžiantį už "Politechnikos" komandą, pamatė Kauno "Atleto" treneris.

"Pakvietė ateiti pas save. Tai nebuvo Lietuvos rinktinė, bet atstovavome su klubu Lietuvai. Išvažiavome į čempionatą ir nugalėjome. Jei neklystu, buvo aštuonios komandos. Tai buvo didžiausias pasiekimas mano gyvenime", – deja, pergalės skonį menančio medalio V.K.Vaičkus neišsaugojo.

Vyras spėjo, kad kraustantis į naują butą jis tiesiog pasimetė. Kaip ir sporto meistro vardą liudijantis ženkliukas.

Vytautas Kamilijus prasitarė, kad daug metų ne tik sportuoja, bet ir skaito "Kauno dieną". (Vilmanto Raupelio nuot.)

Juda ne tik salėje

Iš profesionalaus sporto, kaip pasakojo Vytautas, jis pasitraukė maždaug 33-ejų, nes reikėjo rūpintis šeima, tačiau savo malonumui žaidė dar ilgai – vartus paliko tik prieš penkerius metus dėl patirtos stiprios rankos nykščio traumos.

"Patikėkite, kiek esu jų turėjęs per visą gyvenimą – ranka išnirus, raumuo surištas, keliai sudaužyti. Bet ligoninėje niekada negulėjau. Nedarbingumo pažymėjimą irgi tik vieną kartą esu ėmęs. Šiaip mano sveikata gera. Nesiskundžiu nei širdimi, nei kraujospūdžiu. Dėl akies tik problemų yra, todėl nešioju akinius. Ir kojų sąnariai šiek tiek paveda. – Vyras neabejojo, kad judėjimas jį sustiprino ir užgrūdino. – Va, visai neseniai keičiau vairuotojo pažymėjimą, tai nežinojau, kas mano šeimos gydytoja. Dabar dar dvejiems metams teises pratęsė. Galėsiu toliau važinėti į sodą, sporto klubą."

Tiesa, dar visai neseniai Vytauto Kamilijaus maršrutai buvo kiek įvairesni. Metus vežiojo spaudą, prieš tai keturiolika metų jis dirbo SEB banko kurjeriu. Gabeno įvairius dokumentus ir kanceliarines prekes. Didžiąją gyvenimo dalį Vytautas Kamilijus atidavė Kauno šilumos tinklams. Juose dirbo apie 40 metų.

"Papuoliau į tokią įmonę, kurioje buvo skiriamas labai didelis dėmesys sportui ir sveikatingumui. Turėjome didelius poilsio namus Juodkrantėje, keturis namukus Šventojoje. Suprantate, mes pasistatėme savo salę. Turėjome savo krepšininkų, salės futbolo komandas, vykdavo energetikų varžybos toje salėje. Prakaitą liejome, – baigdamas pokalbį V.K.Vaičkus dar spėjo papasakoti ir apie savo sporto salę, kurią įsirengė sode Lapėse. – Esu ragavęs ir statybų. Visą kvartalą Partizanų gatvėje stačiau. Kai prieš 35 metus nusipirkome sodą, ten buvo tik laukai, todėl viską pradėjome nuo nulio. Turiu aš ten ir suolelį, ir kelis hantelius, štangą, skersinį. Yra tvenkinys, jame ir anūkus išmokiau plaukti. Žodžiu, ten pusė gyvenimo ir praėjo. Gamta, savo pačių užaugintos gėrybės. Visa tai prisidėjo prie gyvenimo kokybės."

Incidentas įvyko 12 val. 16 min. Rasos gatvėje. 1939 metais gimusiam vyrui paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, esą pas senjorą laikomi padirbti pinigai. Nukentėjusysis pinigus padavė pas jį į namus atėjusiam nepažįstamam vyriškiui. 

Kaip pranešė teismas, vyras pernai liepos 19 dieną savo namuose, tualete, užpuolė sutuoktinę. Moteris subadyta peiliu ir nuo ūmaus nukraujavimo mirė įvykio vietoje.

Netrukus užpultas tame pačiame name gyvenęs ir nužudytosios sūnus, kambaryje buvusiai aukai peiliu smogta į krūtinę, pilvą. Netrukus A. A. namo koridoriuje užpuolė ir savo sūnų, peiliu subadytas vyras nuo patirtų daugybinių sužalojimų mirė taip pat įvykio vietoje.

A. A. sutuoktinės sūnus kelias savaites gydytas ligoninėje, bet vėliau taip pat mirė.

Teismas konstatavo, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad A. A. nužudė tris asmenis. Tačiau kadangi teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, jog vyras nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio A. A. negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, daroma išvada, kad A. A. nužudė sutuoktinę, posūnį ir sūnų būdamas nepakaltinamas dėl psichinės ligos.

Ekspertė psichiatrė nurodė, kad A. A. yra pavojingas visuomenei, iš teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų matyti, kad jam reikalingas priverstinis gydymas.

Teismas pripažino, kad A. A. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, visuomenei pavojingą veiką, ir jam skyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

Nutartis yra neįsiteisėjusi ir gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ketvirtadienį Kaune, Partizanų gatvėje esančiame bute policija rado ir paėmė savadarbį ginklą bei į areštinę uždarė 1932 metais gimusį vyrą.

Penktadienį Vilniuje, miške, esančiame ties Plytinės gatve, 1982 metais gimęs vyras rado užkastą revolverį. Ginklą paėmė policijos pareigūnai, jį radęs vyras buvo apklaustas.

Tą pačią dieną Trakų rajone esančiame Senosios Būdos kaime, sodybos kieme, rastas paslėptas stiklainis, kuriame buvo 21 šovinys. Dėl įvykio apklaustas 1963 metais gimęs vyras.

Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, į senolio namus Lenkimų miestelyje apie 14 valandą atėjo nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė esantis policijos pareigūnas.

Pasakęs, kad turi patikrinti namuose laikomus neva padirbtus pinigus, policijos pareigūnu apsimetęs vyras juos pasisavino.

Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šiuo nuosprendžiu baigėsi 78-erių metų pensininko Stasio K. byla, kurioje jis kaltintas ne vienerius metus smurtavęs prieš savo sutuoktinę. Baiminamasi, kad tokių bylų antplūdis neužgriūtų teismų pasibaigus priverstiniam karantinui saugantis sparčiai plintančio koronaviruso.

Raudondvario seniūnijoje gyvenančio Stasio K. ir jo žmonos negalima priskirti asocialioms šeimoms. Sutuoktinė visą gyvenimą dirbo „valdišką darbą“. Kaltinamasis jos sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo jai sukėlimu – buvęs elektrikas. Ir tai buvo pirmoji šio pensininko akistata su Temide, nors jis kaltintas net keturiais smurtiniais išpuoliais prieš žmoną – 2014-aisiais, 2018-aisiais ir du kartus 2019-aisiais.

Tačiau, kad tai – tik aisbergo viršūnė verčia galvoti nukentėjusiosios, kuri, beje, nepareiškė teisiamajam jokio ieškinio, parodymai. Ji pasakojo, kad iki tol į smurtą nelinkęs sutuoktinis tapo be galo agresyvus ir šykštus – paleisdavo į darbą kumščius net jai esą panaudojus per didelį vandens kiekį, po vieno įvykio. Kai buvo rastas žiauriai suspardytas jų gyvenvietės autobusų stotelėje ir kurį laiką buvo ištiktas komos.

Pasakodama pareigūnams apie paskutinius smurto prieš ją atvejus, nukentėjusioji prasitarė, kad anksčiau jai sutuoktinis buvo sulaužęs ir pirštą. Paaiškėjus, kad ji tebeturi tai įrodančius dokumentus, smurtautojui buvo papildomai pareikštas kaltinimas ir dėl nesunkaus, pagal teismo medicinos kvalifikaciją, sveikatos sutrikdymo, kas yra laikoma apysunkiu nusikaltimu.

Teisiamasis dėl paskutinių išpuolių prieš žmoną prisipažino, o, kad anksčiau smurtaudamas sulaužė jai pirštą, neigė. Esą ji pati tada nukrito. Nors nukentėjusioji teigė, kad sutuoktinis tiesiog painioja įvykius ir jų pasekmes.

Teisiamajam skirta valstybės advokatė buvo linkusi įžvelgti ir galimą pačios nukentėjusiosios klastą. Esą ji bylinėjasi, tik norėdama atimti iš jos ginamojo visą turtą ir viena šį užvaldyti.

Tačiau, Stasio K. bylą nagrinėjas teisėjas Bronislovas Liatukas pripažino šį pakaunės pensininką kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų. Ir skyrė jam vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant šios vykdymą vieneriems metams, per kuriuos smurtautojas bus po padidinamuoju Probacijos tarnybos stiklu, nes ne tik negalės be jos leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos, bet, jeigu dar kartą pakeltų ranką prieš nukentėjusiąją ar padarytų kokį nors kitą nusikaltimą arba nusižengimą, nauja bausmė už tai jau būtų jam subendrinta su šiuo nuosprendžiu skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas dabar atidėtas.

Be to, šis kumščių nevaldantis pakaunės gyventojas dar įpareigotas ir tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vyras, kurio tapatybė neskelbiama, ateinantį mėnesį stos prieš teismą, nurodė policija. Jis kaltinamas užpuolęs kitą tų senjorų globos namų, esančių Sidnėjaus rytiniame pakraštyje, gyventoją. 

Policija atsisakė pateikti kokių nors detalių apie įtariamą nusikaltimą, tik nurodė, kad incidentas įvyko antradienio popietę ir dėl jo buvo kreiptasi į policiją.

Į globos namus netoli Bondajaus paplūdimio atvykę policijos pareigūnai sulaikė senolį. Jei bus pripažintas kaltu, jam grės iki septynerių metų kalėjimo.

Iki lapkričio 20 dienos, kai turės stoti prieš teismą, vyras buvo paleistas į laisvę už užstatą.

Australijoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai šimtamečiai buvo teisiami už kažkada anksčiau įvykdytus nusikaltimus. Tačiau atvejai, kai neseniai įvykdytu nusikaltimu apkaltinamas vyresnis nei 100 metų senjoras, yra itin reti.

Specialistų teigimu, išmanieji telefonai turėtų palengvinti, o ne apsunkinti senjorų gyvenimą, tad, norint, kad naujas telefonas nedūlėtų nenaudojamas stalčiuje, reikia žinoti keletą esminių taisyklių.

Mygtukų era baigiasi

Ilgą laiką senjorai pirmenybę teikė tik mobiliesiems telefonams su mygtukais. Pasak bendrovės „Telia Lietuva“ atstovo spaudai Audriaus Stasiulaičio, tokį vyresnio amžiaus vartotojų pasirinkimą lėmė dvi pagrindinės priežastys – gerokai žemesnės šių telefonų kainos ir naujovių baimė – daugelis vyresnio amžiaus klientų prisipažįsta nerimaujantys, kad nemokės naudotis išmaniaisiais telefonais. Visgi, tendencijos keičiasi, rašoma pranešime spaudai.

„Vyresnio amžiaus žmonėms savanoriškai organizuojame mokymus, kurių metu mokome naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir kitomis technologijomis. Tiek mokymų metu, tiek konsultuodami klientus salonuose, siekiame parodyti, kad valdyti išmaniuosius telefonus ne taip ir sudėtinga, užtat galimybės – gerokai didesnės. Išdrįsę ir pasirinkę išmaniuosius telefonus senjorai dažniausiai lieka patenkinti savo sprendimu“, – teigia A. Stasiulaitis.

Reikalavimai paprasti

A.Stasiulaičio teigimu, senjorų pageidavimai renkantis telefoną – ar tai būtų išmanusis, ar paprastas mygtukinis – yra išties paprasti ir labai konkretūs: tai didelės, aiškiai matomos raidės ir skaičiai ekrane, kokybiški garsiakalbiai, kad gerai girdėtų pašnekovą pokalbio metu, o renkantis mygtukinį telefoną –pakankamai dideli jo mygtukai.

„Žinoma, jiems aktualios ir kitos detalės, kurios svarbios bene kiekvienam telefono pirkėjui: sklandus veikimas, aiškus valdymas, ilgai veikianti baterija. Taip pat pastebime, kad vyresnio amžiaus pirkėjai ilgai naudojasi tuo pačiu telefonu, ir jį keičia tik tuomet, kai senasis sugenda“, – teigė A. Stasiulaitis.

Mobiliųjų telefonų asortimentas kasdien plečiasi ir daugelis gamintojų siūlo išskirtinai senjorams skirtus mobiliuosius įrenginius. Tokie telefonai turi specialią funkciją, kad, įvykus nelaimei, vieno mygtuko paspaudimu galima būtų iškviesti pagalbą ar surinkti iš anksto užprogramuotą numerį. Be to, šie telefonai gali būti konfigūruojami ir nuotoliniu būdu.

Svarbiausias reikalavimas – patogumas

Nors vyresnio amžiaus klientai mobiliuosius telefonus renkasi turėdami vos keletą kriterijų, telefonų gamintojai vis dažniau siekia geriausiai atliepti jų poreikius. „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, naujieji Y serijos telefonai kurti taip, kad išpildytų visus senjorų reikalavimus.

Jie pasižymi itin dideliais ekranais (iki 5,99 colių), tad visos ikonos ryškios, lengvai atpažįstamos, didelės ir patogios paspausti. Tekstą (el. laiške ar internetinėje svetainėje) galima dar papildomai padidinti, tad net ilgesnis skaitymas nevargins akių. Aukštos rezoliucijos priekinės ir galinės telefono kameros užtikrina nepriekaištingą video ir nuotraukų kokybę, o dėl itin didelės talpos baterijos nereikės nuolat su savimi nešiotis įkroviklio.

Jei tai išmanusis telefonas, verta atsiųsti pagrindines programėles (pvz., naujienų portalų, orų, transporto tvarkaraščių ir pan.) bei parodyti, kaip jos veikia.

„Svarbiausias Y serijos telefonų uždavinys paprastas – palengvinti gyvenimą. Kad ir kam naudotumėte telefoną – sekti pasaulines naujienas, bendrauti su kitoje šalyje gyvenančiais artimaisiais ar skaityti knygas – su šios kartos telefonais tai dar lengviau. Telefonai turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai“, – įsitikinęs vadovas Yanfei.

Y serijos telefonai veikia su dviem SIM kortelėmis, juose įdiegta Google Android operacinė sistema, garantuojanti sklandų bei greitą įrenginio veikimą.

Keli patarimai, kad telefonas nedulkėtų stalčiuje

Prieš perkant telefoną vyresnio amžiaus artimajam, visų pirma reikėtų pasitarti su juo pačiu. Pasidomėti, kokie aspektai jam svarbiausi: koks turėtų būti telefono ir ekrano dydis, ar dažniau įrenginys bus naudojamas skambinamui, ar trumpųjų žinučių rašymui, koks bus telefono naudojimo dažnis ir pan.

„Svarbu, kad išrinktas telefonas atitiktų žmogaus poreikius, patiktų ir būtų patogus naudoti, juk telefonas reikalingas kasdien. Kitu atveju, pavyzdžiui, per skubą pasirinktas nepatogus, per mažas ar poreikių neatitinkantis telefonas gali gulėti stalčiuje nenaudojamas“, – pataria A. Stasiulaitis.

Ne ką mažiau svarbu ne tik atsakingai išrinkti mobilųjį telefoną, bet skirti laiko parodyti vyresnio amžiaus žmogui, kaip juo naudotis. Supažindinkite naudotoją su pagrindinėmis telefono funkcijomis, tokiomis kaip skambinimas ir SMS žinutės, parodykite, kaip fotografuoti, siųsti bei gauti nuotraukas, kaip veikia vaizdo skambutis.

„Jei tai išmanusis telefonas, verta atsiųsti pagrindines programėles (pvz., naujienų portalų, orų, transporto tvarkaraščių ir pan.) bei parodyti, kaip jos veikia. Visos šios telefonų suteikiamos galimybės gali praskaidrinti vyresnio amžiaus artimųjų kasdienybę, sutvirtinti ryšius su šeima ir bičiuliais“, – įsitikinęs pašnekovas.

Avarija įvyko antradienį apie 15 val. krašto kelyje Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas, Kumpupių kaimo ribose, pranešė policija.

Automobilį „VW Golf“ vairavęs 90 metų senjoras, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „Nissan Qashqai“. Šią mašiną vairavo 32 metų moteris.

Eismo įvykio metu buvo sužalotas garbaus amžiaus vairuotojas ir kartu važiavusi 86 metų „VW Golf“ keleivė.

Šakių ligoninėje moteriai diagnozuota galvos plėštinė žaizda, kairio antakio žaizda, blauzdų sumušimas, vairuotojui diagnozuotas krūtinkaulio lūžis.

Vairuotojai eismo įvykio metu buvo blaivūs, vairuotojo pažymėjimus turi, automobiliai techniškai tvarkingi, drausti privalomuoju civiliniu draudimu.

Sužeistieji gydomi namuose.