Antradienį Andrzejus Szejna privačiam transliuotojui RMF24 sakė, kad tai buvo ne „pakvietimas“, o „šaukimas ambasadoriui Sergejui Andrejevui pateikti paaiškinimus, remiantis Vienos konvencija“.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas pridūrė, kad incidentas yra „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir „priežastis mūsų sąjungininkams susirūpinti“. Jis paminėjo, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimas, kai į ją įskrido iš Rusijos Federacijos naikintuvo paleista raketa, vertinamas kaip „teroro aktas“, todėl buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.

Pasak viceministro, S. Andrejevas pademonstravo „dezertyravęs iš diplomato pareigų“. „Jis žinojo, kad užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis jį griežtai įspės, todėl nusprendė neatvykti, – sakė A. Szejna. – Jis ignoravo iškvietimą, o tai taip pat yra Vienos konvencijos pažeidimas“. Viceministras pridūrė, kad kiekvienas diplomatas, iškviestas į šalies, kurioje yra akredituotas, Užsienio reikalų ministeriją, privalo nedelsdamas į ją prisistatyti. „Tai dar vienas Rusijos Federacijos įstatymų nepaisymo pavyzdys“, – sakė jis.

Apie 19.10 val. policija gavo pranešimą, kad į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją negrįžo 25 metų nuteistasis.

Jis tą pačią dieną buvo išleistas į darbą. Paskelbta nuteistojo paieška. Aplinkybės aiškinamos.

Apie 21.10 val. policija gavo dar vieną pranešimą, kad į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją negrįžo 30-metis nuteistasis. Jis tą pačią dieną taip pat buvo išleistas į darbą. Paskelbta nuteistojo paieška. Aplinkybės aiškinamos.

„Paaiškėjo, kad rusai yra labai „švelnūs“ ir pasirengę žudyti už tai, kad jų ambasadorius buvo šiek tiek aptaškytas barščiais. Gaunu tūkstančius grasinamų pranešimų. Tokios masinės atakos dar nebuvau mačiusi gyvenime“, - parašė feisbuke ukrainietė.

Pasak moters, jau pirmomis valandomis po akcijos visi jos duomenys – paso numeris, telefono numeris, adresas Ukrainoje, elektroninio pašto numeris – buvo paskelbti Rusijos socialiniuose tinkluose raginant ją „sunaikinti“. I. Zemliana taip pat buvo įtraukta į Rusijos sudarytą „karo nusikaltėlių“ sąrašą.

„Esu užversta pranešimais. Man grasinama, kad būsiu nužudyta, suluošinta, išžaginta, esu užgauliojama. Man skambinama kas trys minutės, elektroninius laiškus gaunu kas minutę. Instagrame per kelias valandas atsirado 25 tūkst. botų“, - skundėsi aktyvistė.

Kartu su savo advokatu I. Zemliana kreipėsi į Lenkijos policiją.

„Lenkijos pareigūnai mano, kad padėtis rimta. Su apsauga turėjau palikti Varšuvą, nes būti ten man pavojinga“, - pažymėjo ji.

Kaip jau buvo pranešta, gegužės 9-ąją Rusijos ambasadorius Lenkijoje S. Andrejevas ketino padėti vainiką sovietų kareivių kapinėse Varšuvoje. Ten susirinkę protestuotojai apipylė rusų diplomatą dirbtiniu „krauju“.

Protestuotojai pirmadienį Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą apipylė raudonais dažais ir neleido jam Pergalės dieną padėti gėlių sovietų karių kapinėse. Anot Lenkijos vidaus reikalų ministro Mariuszo Kaminskio, vyriausybė buvo patarusi ambasadoriui neiti į kapines. Jis taip pat sakė, kad demonstracija buvo legali.

Sergėjus Andrejevas / Scanpix nuotr.

Lenkijos ambasadorius K. Krajewskis po apsilankymo Užsienio reikalų ministerijoje Maskvoje sakė pakartojęs užsienio reikalų ministro Zbigniew Rau išsakytą poziciją. Šis kalbėjo apie „labai apgailėtiną incidentą“ ir pabrėžė, kad diplomatai turi ypatingą apsaugą, nepriklausomai nuo vyriausybės, kuriai jie atstovauja, politikos.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija misterija iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą pasiaiškinti dėl rusų bombonešių Su-24 provokacijos virš Baltijos jūros, pranešė Lenkijos žiniasklaida.

Anksčiau užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) sakė manąs, kad tokie Rusijos veiksmai „iš esmės nutaikyti į amerikiečius“. Jis pažymėjo, kad Varšuva palaiko ryšį su Vašingtonu, kad parengtų bendrą atsakymą.

Ministerija priminė, kad tokie incidentai nėra reti.

„Deja, esame matę tokią provokuojančią Rusijos karo lėktuvų ir povandeninių laivų elgseną, tikrinančią mūsų gynybos sistemą, – sakė W.Waszczykowskis. – Klausimas vienas – kokiu tikslu?“.

Rusijos šturmo lėktuvas „Su-24“ per kelias praėjusias dienas keliskart praskrido virš Jungtinių Valstijų karinio laivo Baltijos jūroje, kai šis plaukė į Klaipėdą. Jungtinių Valstijų kariškiai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip „Su-24“ Baltijos jūroje praskrenda vos per devynis metrus nuo JAV eskadrinio raketinio minininko „USS Donald Cook“, kuriame buvo ir lenkų sraigtasparnis, nurodė „Polskie Radio“.

JAV ambasada ketvirtadienio rytą patvirtino, kad laivas jau atplaukė į Klaipėdos uostą.

Anot JAV kariškių, incidentas įvyko Baltijos jūroje tarptautiniuose vandenyse maždaug už 70 jūrmylių nuo Karaliaučiaus.

Rusijos ambasadorius Lenkijoje, kuris sukėlė didelį pasipiktinimą pareiškęs, kad Varšuva irgi kalta dėl Antrojo pasaulinio karo, iš dalies atsitraukė nuo savo išsakytos pozicijos.

Sergejus Andrejevas pirmadienį pažymėjo, kad neturėjo ketinimo įžeisti lenkų tautos, ir pridūrė: „Apgailestauju, kad nebuvau pakankamai tikslus.“

Su žurnalistais jis kalbėjo po to, kai buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl pastabos, kad Raudonosios armijos invazija į Lenkiją nebuvo agresija, kurias jis penktadienį išsakė duodamas interviu televizijai.

Naujienų televizijos TVN24 laidoje S.Andrejevas, kalbėdamas lenkiškai, pareiškė: „Lenkijos politika atvedė į tą katastrofą 1939-ųjų rugsėjį, nes XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Lenkija dėl savo politikos daug kartų blokavo koalicijos prieš hitlerinę Vokietiją įkūrimą. Taigi Lenkija buvo iš dalies atsakinga už tą katastrofą, įvykusią rugsėjį.“

Lenkijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad S.Andrejevo žodžiai „iškraipo istorinę tiesą ir siejasi su melagingiausiomis įvykių interpretacijomis, žinomomis iš stalininių ir komunistinių laikų“.

Antrasis pasaulinis karas kilo po to, kai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 metais pasirašė vadinamąjį Ribbentropo-Molotovo (Ribentropo-Molotovo) paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriuose buvo numatytas Lenkijos padalijimas. Vokietija įsiveržė į Lenkiją iš vakarų 1939 metų rugsėjo 1 dieną, o rugsėjo 17-ąją į šalies rytines teritorijas įžengė Sovietų Sąjungos pajėgos. Per karą žuvo milijonai Lenkijos piliečių.

Rusijos ambasadorius sukėlė didelį pasipiktinimą Lenkijoje, kai pareiškė, kad Varšuva iš dalies kalta dėl Antrojo pasaulinio karo, šitaip dar paryškindamas vėl padidėjusią įtampą tarp abiejų šalių.

Naujienų televizijos TVN24 penktadieninėje laidoje ambasadorius Sergejus Andrejevas, kalbėdamas lenkiškai, pareiškė: „Lenkijos politika atvedė į tą katastrofą 1939-ųjų rugsėjį, nes XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Lenkija dėl savo politikos daug kartų blokavo koalicijos prieš hitlerinę Vokietiją įkūrimą. Taigi, Lenkija buvo iš dalies atsakinga už tą katastrofą, įvykusią rugsėjį.“

Lenkijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad S.Andrejevo žodžiai „iškraipo istorinę tiesą ir siejasi su melagingiausiomis įvykių interpretacijomis, žinomomis iš stalininių ir komunistinių laikų“. Užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) vėliau šeštadienį pareiškė, kad S.Andrejevas pirmadienį bus iškviestas pasiaiškinti dėl savo pasisakymo.

Antrasis pasaulinis karas kilo po to, kai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 metais pasirašė vadinamąjį Ribbentropo-Molotovo (Ribentropo-Molotovo) paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriuose buvo numatytas Lenkijos padalijimas. Vokietija įsiveržė į Lenkiją iš vakarų 1939 metų rugsėjo 1 dieną, o rugsėjo 17-ąją į šalies rytines teritorijas įžengė Sovietų Sąjungos pajėgos. Per karą žuvo milijonai Lenkijos piliečių.

S.Andrejevas toje pačioje laidoje tvirtino, kad Raudonosios armijos invazija į Lenkiją nebuvo agresija.

„Tarybinė kariuomenė įžengė į Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos teritorijas ..., kai Vokietijos ir Lenkijos karo baigtis jau buvo nulemta, – sakė jis. – Tomis sąlygomis buvo svarbu užtikrinti Tarybų Sąjungos saugumą.“

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) taip pat griežtai kritikavo Rusijos diplomato išdėstytą Antrojo pasaulinio karo pradžios priežasčių versiją.

„Galėčiau taip pat atsakyti vienu, labai stipriu sakiniu: Lenkijoje netgi vaikai žino, kad nei (nacių užsienio reikalų ministras Joachimas) Ribbentropas (Joachimas Ribentropas), nei (sovietų diplomatijos vadovas Viačeslavas) Molotovas nebuvo lenkai“, – pabrėžė ji.

Anot Rusijos ambasadoriaus Lenkijoje, „neįmanoma“, kad Rusija pakartos tokį įsiveržimą, kaip buvo Ukrainoje, į Baltijos šalis ar Lenkiją.

Ambasadorius Sergejus Andrejevas ketvirtadienį sakė Lenkijos radijui „Radio 1“, kad Rusijos veiksmai Kryme buvusi „išskirtinė situacija“ ir kad „perkelti tai į kitas šalis ir kitus regionus neįmanoma“.

Rusija 2014-ųjų kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, prieš tai, keliomis savaitėmis anksčiau, įvedusi ten savo ginkluotųjų pajėgų.

Jeigu Lenkijos politikai „sako, kad esama grėsmės iš Rusijos Lenkijai ar Baltijos valstybėms, kyla esminis klausimas – kodėl Rusijai reikia grasinti šioms šalims?“, pažymėjo S.Andrejevas.

Jis atmetė prielaidas, kad Rusija nori išplėsti savo įtakos sritį šalia Rusijos esančiose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) Maskvos veiksmus laiko grėsme regiono saugumui.

Jie stengiasi stiprinti šalies gynybos pajėgas, ragindami lenkus dalyvauti kariniuose mokymuose, planuodami ginkluotės pirkinius, rengdami didelius NATO manevrus, kuriuose šiemet dalyvauja iki 10 tūkst. užsienio karių.

Rusijos ambasadorius S.Andrejevas mano, kad įtampa santykiuose su Lenkija „atslūgs ir jie grįš į normalų lygi“.