Tikimasi, kad per šį tyrimą galėtų būti atskleista daugiau informacijos apie įtariamą Rusijos vaidmenį tame incidente.

Visapusiškas teisminis tyrimas dėl Dawn Sturgess (Don Sterdžes) mirties Solsberyje pradedamas augant įtampai tarp Vakarų šalių ir Kremliaus dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

Didžioji Britanija dėl atakos panaudojant „Novičiok“ kaltina du rusų saugumo tarnybos pareigūnus. Įtariama, kad jie į šalį atvyko pateikę suklastotus pasus. Manoma, kad operacijai vadovavo trečias agentas.

Jų taikinys buvo Solsberyje gyvenęs buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis, kuriam Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasino atkeršyti.

S. Skripalis ir jo dukra Julija 2018 metų kovą buvo rasti netekę sąmonės ant suoliuko pietvakarių Anglijos mieste Solsberyje.

Abudu liko gyvi po intensyvaus gydymo ligoninėje ir šiuo metu gyvena turėdami apsaugą.

44 metų J. Sturgess mirė 2018 metų liepą po to, kai apsipurškė, kaip ji manė, kvepalais iš išmesto buteliuko. Iš tikrųjų buteliuke buvo mirtinas cheminis ginklas.

JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel pranešė, kad viešas tyrimas prasidės kitą ketvirtadienį, jam vadovaus buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Anthony Hughesas (Entonis Hjuzas).

Šiuo procesu pakeičiamas anksčiau paskelbtas koronerio tyrimas ir bus sudaryta galimybė „išklausyti visus svarbius įrodymus“, nurodė P. Patel.

„Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Dawn Sturgess šeima gautų jiems reikalingus atsakymus“, – pridūrė sekretorė.

Dėl incidento Solsberyje Vakarų valstybės ir Rusija ėmėsi didžiausio diplomatų išsiuntimo istorijoje, o Londonas ir jo sąjungininkai pradėjo taikyti riboto pobūdžio sankcijas Maskvai.

Dabar šias baudžiamąsias priemones gerokai pranoko Vakarų atsakas į V. Putino agresiją prieš Ukrainą.

Kovos su terorizmu bylų detektyvai nurodė, kad prokurorai išnagrinėjo su įtariamuoju, įvardytu kaip Sergejus Fedotovas, susijusius įrodymus ir nutarė, jog jį galima apkaltinti sąmokslu nužudyti, pasikėsinimu nužudyti, sunkiu kūno sužalojimu ir cheminio ginklo laikymu bei panaudojimu.

Sąmokslui prieš buvusį rusų šnipą S. Skripalį, pasak britų pareigūnų, beveik nebejotinai buvo pritarta „aukštu Rusijos valstybės lygiu“. Maskva tokius įtarimus kategoriškai neigia.

Policija nurodė turinti įrodymų, kad „Sergejus Fedotovas“ yra rusų karinės žvalgybos tarnybos GRU nario Deniso Sergejevo slapyvardis.

Anksčiau policija apkaltino du kitus rusų karinės žvalgybos agentus, Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą, ir teigė, kad jie buvo atvykę į JK šiai nuodijimo operacijai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad šie įtariamieji yra civiliai.

Išduoti visų trijų įtariamųjų arešto orderiai. Policija nurodė, kad antradienį kreipsis į Interpolą dėl S. Fedotovo suėmimo. Britų teisėsaugos teigimu, visi trys įtariamieji anksčiau drauge dirbo GRU ir dalyvavo „operacijose už Rusijos ribų“.

Skripaliai liko gyvi, tačiau vėliau šis išpuolis nusinešė vietos gyventojos Dawn Sturgess (Don Sterdžes) gyvybę, kai į šios moters rankas pateko išmestas kvepalų buteliukas, į kurį, kaip įtariama, iš pradžių buvo supiltas „Novičiokas“. Jos partneris po kontakto su „Novičioku“ sunkiai susirgo, bet pasveiko.

Tyrimui vadovavęs komisaro pavaduotojas Deanas Haydonas (Dinas Heidonas) sakė, kad ši byla buvo viena sudėtingiausių policijos kovos su terorizmu skyriui. Jis paprašė visų, kas matė minimus tris vyrus Jungtinėje Karalystėje 2018 metų kovą, susisiekti su pareigūnais.

„Visuomenės dėmesiui palaipsniui nukrypstant nuo įvykių Solsberyje ir Eimsberyje, tyrimo komanda išliko visiškai susitelkusi, skrupulingai studijavo įrodymus ir kaupė argumentus”, – sakoma jo pareiškime.

Nori, kad Rusija išduotų visus įtariamuosius

Londonas tikisi, kad Maskva išduos visus Skripalių apnuodijimo bylos įtariamuosius, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Mes manome, kad visus įtariamuosius reikia perduoti [Didžiajai Britanijai] teisti... Norime, kad šiuos įtariamuosius išduotų“, – interviu televizijai „Sky News“ sakė B. Johnsonas.

Tai yra pirmasis oficialus pareiškimas per pastaruosius 10 mėnesių dėl vieno didžiausių nesantaikos obuolių Britanijos ir Rusijos santykiuose.

Londonas dėl išpuolio kaltina du Rusijos saugumo tarnybų pareigūnus, kurie, kaip įtariama, pateikę suklastotus pasus atvyko į JK ir Anglijos pietiniame Solsberio mieste apnuodijo S. Skripalį bei jo dukrą Juliją. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

JK kovos su terorizmu policija vėlai sekmadienį pareiškė, kad šie du Rusijos piliečiai, prisistatę kaip Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas, tebėra ieškomi. Tačiau policija pripažino, kad jai kol kas nepavyko atkurti įvykių sekos.

„Mes ir toliau raginame visus, kas turi kokios nors dar neatskleistos informacijos, pasidalinti ja su policija“, – nurodoma britų policijos pareiškime.

2018 metų kovo 4-ąją abu Skripaliai buvo rasti be sąmonės ant parko suoliuko Solsberyje. Britų tyrėjai nustatė, o Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) patvirtino, kad jie buvo apnuodyti itin toksiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, sukurta Sovietų Sąjungoje.

S. Skripalis ir jo duktė daug dienų buvo komos būsenos, bet pasveiko ir dabar gyvena slaptai. Viena moteris, kurią taip pat paveikė toji nervus paralyžiuojanti medžiaga, mirė, be to, nukentėjo dar keli kiti žmonės.

S. Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU karininkas, 2006 metais savo šalyje buvo nuteistas už valstybės išdavystę, bet vėliau paleistas per apsikeitimą šnipais tarp Maskvos, Londono ir Vašingtono.

Incidentas Solsberyje, laikomas pirmuoju cheminio ginklo puolamuoju panaudojimu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Reaguodamos į šį įvykį. Vakarų šalys, įskaitant JAV, išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų.

Londonas pareiškė, kad šį pasikėsinimą nužudyti „beveik neabejotinai“ leido surengti Maskva.

Maskva neigia esanti kaip nors susijusi su šiuo apnuodijimu ir yra paskelbusi įvairių alternatyvių paaiškinimų bei atsakomųjų kaltinimų.

JK laikraštis „The Sunday Times“ anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Skripaliai persikėlė į Naująją Zelandiją ir pradėjo gyvenimą naujais vardais.

Dienraštyje „Le Monde“ buvo rašoma, kad, atlikus bendrą Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir JAV žvalgybos pajėgų tyrimą, buvo išaiškinta penkiolika Rusijos karinės žvalgybos agentūros 29155 dalinio narių, kurie 2014–2018 m. persikėlė į Europą.

Ataskaitoje teigiama, kad visi jie kažkuriuo metu buvę Prancūzijos pietryčiuose esančiame Alpių Aukštutinės Savojos regione netoli Šveicarijos ir Italijos pasienių – Šamoni, Eviano ir Anmaso miestuose. „Le Monde“ paviešino 15 dalinio narių pavardžių, tad dienraštis sąrašą, kurį jau buvo paskelbusios tokios internetinės tyrimų agentūros, kaip „Bellingcat“ ir „The Insider“, papildė dar penkiomis pavardėmis.

Dienraštyje rašoma, kad Vakarų žvalgybos tarnybos tyrimą pradėjo po bandymo nunuodyti S. Skripalį 2018 m. kovą. Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės Kremlių kaltina mėginimu jį nužudyti, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigia.

Dalinys veikė ir kitose šalyse: Bulgarijoje, Moldovoje bei Juodkalnijoje.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kai kurie agentai Prancūzijos regione apsilankydavo reguliariai, kiti – tik kartą ar du.

Viena iš galimų versijų: prieš misijos pratęsimą, viešėdami Aukštutinės Savojos regione, agentai vylėsi nusikratyti bet kokių įtarimų. Šiame regione lankėsi ir Aleksandras Petrovas bei Ruslanas Boširovas, siejami su S. Skripalio apnuodijimu.

Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nerado jokių įkalčių, paliktų ginklų, praneša „Le Monde“. Tačiau lankymasis patvirtintas susekus valgymo, apsipirkimo ir nakvynės vietas.

„Labiausiai tikėtina hipotezė – (Aukštutinę Savoją) laikyti kaip slaptą bazę visoms 29155 dalinio Europoje vykdytoms slaptoms operacijoms“, – teigė aukšto rango Prancūzijos žvalgybos pareigūnas, kurį citavo „Le Monde“.

Tai yra „pirmas kartas istorijoje“, kai išplečiamas 1997-aisiais įsigaliojusios Cheminio ginklo konvencijos uždraustų medžiagų sąrašas, sakė OPCW vadovas Fernnadas Ariasas.

Cheminio ginklo konvencija draudžia kurti, gaminti, sandėliuoti, naudoti ir platinti cheminius ginklus.

S. Skripalis ir jo duktė tik per plauką liko gyvi po išpuolio 2018 metų kovą. Vėliau mirė su nuodais kontaktą turėjusi niekuo dėta moteris.

Įtariamaisiais S. ir J. Skripalių apnuodijimo byloje laikomi du rusų karinės žvalgybos GRU agentai. Šis išpuolis sukėlė didelę diplomatinę krizę.

Rusijos agentai kaltinami praėjusių metų kovą Solsberio mieste apnuodiję S. Skripalį ir jo dukterį panaudodami Sovietų Sąjungoje sukurtą cheminį ginklą „Novičiok“.

S. ir J. Skripaliai išgyveno pasikėsinimą į jų gyvybes, tačiau vėliau mirė britė moteris, kurios draugas rado panaudotą kvepalų buteliuką, o jame, pasak tyrėjų, galėjo būti laikomas „Novičiok“.

Šeštadienį Vašingtonas paskelbė prieštarausiantis tarptautinių finansinių institucijų Rusijai suteikiamoms paskoloms, finansinei ir techninei paramai.

JAV valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus teigė, kad JAV bankams bus nustatyti apribojimai finansuojant Rusijos valstybės skolą.

Be to, JAV apribos tų prekių ir technologijų eksportą į Rusiją, kurios gali būti panaudotos plėtojant cheminio ir biologinio ginklo programas.

Pasak M. Ortagus, šios priemonės gali užkirsti Rusijai galimybę gauti milijardus dolerių vykdant abipusę komercinę veiklą su JAV.

JAV valstybės departamentas paskelbė, kad sankcijos įsigalios po 15 dienų, kai su jomis susipažins Kongresas, maždaug rugpjūčio 19 d., ir galios mažiausiai metus.

Pasikėsinimas į buvusį šnipą Solsberyje buvo pirmasis kartas, kai Europoje po Antrojo pasaulinio karo panaudotas cheminis ginklas. Šis atvejis sukėlė tarptautinę reakciją ir masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Vakarų. Tačiau Maskva neigė savo atsakomybę ir pateikė daugybę savo versijų.

Tuo metu Londonas sako, kad pasikėsinimas veikiausiai buvo palaimintas Maskvos, o jį įvykdyti galėjo rusai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas. Jie nebuvo teisiami, o A. Lugovojus buvo išrinktas į Rusijos parlamentą.

Sausį Europos Sąjunga įvedė sankcijas dėl cheminio ginklo prieš 9 Rusijos ir Sirijos atstovus, taip pat ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) vadovą.

S. Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, 2006 m. pripažintas kaltu dėl valstybės išdavystės, bet buvo iškeistas Maskvai, Londonui ir Vašingtonui apsikeičiant šnipais.

JAV bankams dabar draudžiama suteikti paskolas Rusijoje, Vašingtonas taip pat yra prieš tai, kad tarptautinės institucijos Rusijos juridiniams asmenims teiktų bet kokių paskolų.

Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija Solsberyje buvo apnuodyti rusiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, savaitę jų gyvybė kabojo ant plauko, bet abiem vėliau pavyko atsigauti.

Rusija neigia prisidėjusi prie šio išpuolio.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė apgailestaujanti dėl šių paskutinių JAV veiksmų, pranešė Rusijos RIA naujienų agentūra.

D. Trumpas ketvirtadienį pasirašė vykdomąjį įsakymą įgyvendinti jau antrą sankcijų paketą.

Sankcijomis prieštaraujama, kad tarptautinės finansinės institucijos suteiktų paskolą ar bet kokią kitą finansinę ar techninę pagalbą.

Naujas sprendimas taip pat draudžia bet kokiam JAV bankui suteikti paskolą arba kreditą, išskyrus tuos atvejus, kai paskola teikiama maistui ar kitiems agrikultūros produktams įsigyti.

Sankcijos buvo skirtos remiantis JAV Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės aktu, priimtu 1991 metais.

Pagal D. Trumpo ketvirtadienį pasirašytą aktą, sankcijos ims galioti per 90 dienų, jei Rusija nesuteiks patikimo užtikrinimo, kad daugiau nebenaudos cheminio ginklo.

S. Skripalis, kuris buvo Rusijos šnipas, kartu su dukra buvo rasti ant suoliuko Solsberio mieste, kovo 4 dieną.

Didžiosios Britanijos tyrėjai dėl „Novičiok“ išpuolio kaltino Rusiją.

„Būtina pagaliau užversti šį puslapį, susijusį su šnipais ir pasikėsinimais nužudyti“, – per Sankt Peterburge vykstantį ekonomikos forumą tarptautinių naujienų agentūrų vadovams sakė V. Putinas.

„Pasaulinės problemos, susijusios su nacionaliniais interesais ekonomikos ir socialinėje srityse, taip pat su pasaulio saugumu yra svarbesnės nei saugumo tarnybų žaidimai“, – pabrėžė prezidentas.

V. Putinas pridūrė, kad S. Skripalis nėra „Rusijos šnipas“.

„Mes jūsų nešnipinėjome, – teigė valstybės vadovas. – Jis yra jūsų agentas, o ne mūsų. Tai reiškia, kad jūs šnipinėjote mus.“

S. Skripalis yra buvęs dvigubas agentas, pardavinėjęs paslaptis Britanijai ir persikėlęs į tą šalį per 2010 metais surengtą apsikeitimą šnipais.

Pernai S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga pietiniame Anglijos mieste Solsberyje. Tai buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europoje buvo panaudotas cheminis ginklas.

Londonas tvirtina, jog ši medžiaga, vadinama „Novičiok“, buvo pagaminta Rusijoje, o pačiam pasikėsinimui nužudyti esą „beveik neabejotinai“ pritarė Rusijos valdžia.

Maskva kategoriškai neigia tokius kaltinimus.

V. Putinas išreiškė viltį, kad Maskvos ryšiai su Londonu pagerės JK išrinkus naująjį ministrą pirmininką. Jis taip pat patarė būsimam lyderiui pagalvoti apie Rusijoje veikiančias britų bendroves.

„Labai norėčiau, kad (JK) vyriausybės vadovu tapsiantis žmogus atsižvelgtų į Rusijoje dirbančių 600 britų kompanijų interesus“, – nurodė rusų prezidentas.

Theresa May (Tereza Mei) penktadienį atsistatydins iš Konservatorių partijos lyderio pareigų, nes laiku nesugebėjo sudaryti sąlygas Britanijos išstojimui iš Europos Sąjungos. Vis tik ji laikinai vadovaus vyriausybei, kol bus išrinktas jos įpėdinis.

Šis namas bus perduotas Viltšyro grafystės tarybai ir ateityje bus naudojamas kaip gyvenamasis, nurodoma reportaže.

„Vyriausybė bendradarbiauja su nuosavybės savininke Viltšyro grafystės taryba ir jos partneriais atliekant namo rekonstrukciją ir remontą. Darbams pasibaigus, šis namas vėl bus eksploatuojamas“, – sakoma Britanijos Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) pareiškime. Jį citavo televizija.

Televizijos šaltinių teigimu, šis namas netaps turistų traukos objektu, o bus naudojamas kaip paprastas būstas.

Po S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo 2018 metų kovą ekspertai bendrai praleido daugiau nei 13 tūkst. valandų namo tvarkymui, kad jis taptų nepavojingas gyventi. Šis namas buvo paskutinis iš 12 zonų, pripažintų nepavojingomis po apnuodijimo incidento.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas S. Skripalis ir suaugusi jo duktė Julija pernai kovo 4 dieną buvo rasti be sąmonės ant parko suoliuko Solsberyje. Jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje pagaminta itin toksiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Britanijos vyriausybė sako, kad šiai atakai „beveik neabejotinai“ pritarė Rusijos valstybė.

Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

Cheminių ginklų uždraudimo organizacija (OPCW) praėjusį mėnesį sutiko uždrausti Sovietų Sąjungoje pagamintą nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, kuri buvo panaudota per pasikėsinimą į Sergejų Skripalį.

Vakarai tvirtina, kad už 2018-ųjų kovo ataką pietiniame Anglijos mieste yra atsakinga Maskva. Per tą išpuolį buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas S. Skripalis ir suaugusi jo duktė Julija pernai kovo 4 dieną buvo rasti be sąmonės ant parko suoliuko Solsberyje.

Apnuodyti Skripaliai liko gyvi, bet netikrą kvepalų buteliuką, kuriame buvo nervus paralyžiuojančios medžiagos likučių, po kelių savaičių rado vienas vyras, gyvenantis netoli Solsberio esančiame Eimsberio miestelyje. Numanomus kvepalus jis atidavė savo draugei; ši jais pasipurškusi apsinuodijo ir mirė.

Maskva šią savaitę norėjo pridėti į draudžiamų medžiagų sąrašą dar 14 chemikalų, kurie, jos teigimu, turėtų būti priskiriami tai pačiai šeimai kaip ir „Novičiokas“. Maskva taip pat tvirtina, kad Vakaruose vykdomi eksperimentai su tomis medžiagomis.

20 valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją ir Kanadą, šį Rusijos pasiūlymą atmetė ir nurodė, kad Maskvos sąraše esantys chemikalai nesiekia „toksiškumo ribų“, todėl nėra pagrindo jas uždrausti.

Rusijos ambasadorius Nyderlanduose Aleksandras Šulginas antradienį pareiškė, kad Vakarai užblokavo Maskvos pasiūlymus, „nes jie patys eksperimentuoja su tomis medžiagomis“.

„Aišku, kad Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir jų NATO sąjungininkės priešinasi pasiūlymui... nes jos vykdo tyrimus su tais pačiais draudžiamais chemikalais“, – per spaudos konferenciją kalbėjo diplomatas.

Vakarų bandymai apkaltinti Rusiją esant vienintele valstybe, turinčia „Novičioko“, yra dalis plano „sukurti pavojingos valstybės įvaizdį. Tai yra veidmainystė“, tvirtino A. Šulginas.

Tačiau Kanados ambasadorė prie OPCW Sabine Nolke (Sabin Nolk) sakė, kad Rusija pati sau pakenkė neatšaukdama šios cheminių medžiagų grupės tolesniems tyrimams.

„Rusija pasirinko pralaimėti, nors pergalė buvo jos rankose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ji.

Kitas Vakarų pareigūnas, kuris nesutiko skelbti savo pavardės, pridūrė: „Jei jie būtų taip padarę, mes būtume parėmę kitus keturis jų pasiūlymus, įskaitant (pasiūlymą) dėl Solsberyje panaudotos cheminės medžiagos ir kitų, su ja susijusių (medžiagų) įtraukimo į sąrašą.“

Rusija ir Vakarų šalys dažnai susiginčija Cheminių ginklų uždraudimo organizacijoje. Taip buvo ir dėl naujų organizacijai suteiktų galių nurodyti kaltuosius dėl cheminių atakų, tokių kaip Sirijoje ir Solsberyje.

Bandymas nužudyti S. Skripalį smarkiai pablogino Britanijos ir Rusijos santykius – tokie blogi jie nebuvo kelis dešimtmečius. Ši ataka ne tik nulėmė vienos britės mirtį, bet ir kelių kitų žmonių, įskaitant policininką, apsinuodijimą.

Tuo metu Nyderlandai pernai išvarė keturis įtariamus rusų šnipus už tai, kas buvo vadinama sąmokslu įsilaužti į OPCW kompiuterių tinklą.