„A. Belousovo skyrimas į Rusijos gynybos ministro postą – reikšmingas poslinkis, V. Putinui dedant pastangas sukurti visapusiškas ekonomines sąlygas užsitęsusiam karui."

Pranešama, kad A. Belousovas karinės patirties neturi, tačiau turi ekonominį išsilavinimą. Panaši buvo ir keleto kitų šaltinių Rusijoje reakciją į jo paskyrimą – jų teigimu, tai rodo, kad V. Putinas yra rimtai sunerimęs dėl korupcijos ir lėšų švaistymo Rusijos kariuomenėje, nesutarimų tarp kariuomenės ir Rusijos gynybos pramonės bazės ir viso jaučiamo Rusijos gynybos ministerijos nekompetentingumo.

ISW straipsnyje rašoma, kad A. Belousovas garsėja tuo, kad pasisako už didesnį vyriausybės dalyvavimą ekonomikoje. Beveik dešimtį metų vadovavęs Rusijos ekonomikos ministerijai bei pastaruoju metu dalyvavęs valdant įvairius šalies gynybos pramonės bazės naujovių diegimo ir dronų projektus, jis yra gerai pasirengęs vadovauti sunkumų patiriančiam Rusijos gynybos ministerijos aparatui.

2023 m. sausį A. Belousovas asmeniškai paskelbė, kad Rusija baigė įgyvendinti „Nepilotuojamų orlaivių sistemų projektą“, kuriame iki 2030 m. numatoma skirti 696 mlrd. rublių (maždaug 7 mlrd. JAV dolerių) finansavimą, kad per metus būtų pagaminama po 32 tūkst. dronų. Be to, A. Belousovas pastaruoju metu akcentavo ir valstybinio 4,4 mlrd. rublių (apie 48 mln. JAV dolerių) vertės dronų pirkimo užsakymo projektą ir planus finansiškai remti dronų gamintojus bei apmokyti jų konstruktorius ir operatorius.

„A. Belousovas turi tvirtą kompetentingo technokrato reputaciją, o jį pažįstantys asmenys teigia, kad jo santykiai su V. Putinu yra teigiami“, – rašoma straipsnyje.

Ekspertų teigimu, V. Putinas greičiausiai sieks, kad A. Belousovas pasinaudotų savo patirtimi einant civilinės valdžios pareigūno pareigas, kad įgyvendintų Rusijos gynybos ministerijos planus, plačiau ir ilgesnį laikotarpį mobilizuojant Rusijos gynybos pramonės bazę bei integruojant ją į šalies ekonominę politiką.

„Tokios aukšto lygio reformos, vykstančios po Rusijos prezidento rinkimų, leidžia manyti, kad V. Putinas imasi reikšmingų veiksmų, kad mobilizuotų Rusijos ekonomiką bei gynybos pramonės bazę užsitęsusiam karui Ukrainoje paremti ir galbūt pasirengti būsimam konfliktui su NATO“, – teigiama straipsnyje.

Pranešama, kad gegužės 12 d. V. Putinas pasiūlė gynybos ministru paskirti buvusį pirmąjį ministro pirmininko pavaduotoją Andrejų Belousovą, kuris šiose pareigose pakeistų Sergejų Šoigu, Rusijos gynybos ministerijai vadovavusį nuo 2012 m.

Tačiau Rusijoje jis sulaukė nemažai kritikos dėl savo elgesio karo Ukrainoje akivaizdoje, o jo reputacijai smarkiai pakenkė praėjusį mėnesį dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikytas gynybos viceministras Timuras Ivanovas.

Pernai S. Šoigu patyrė spaudimą dėl savo vadovavimo karui. Privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas griežtai kritikavo jį dėl to, kad jo kovotojams Ukrainoje trūko šaudmenų.

Pernai birželį J. Prigožinas metė iššūkį Rusijos karinei vadovybei ir surengė trumpai trukusį maištą. Dviem mėnesiais vėliau J. Prigožinas žuvo per paslaptingų aplinkybių gaubiamą lėktuvo katastrofą

Pastaraisiais mėnesiais, kai Rusija sustiprino savo pozicijas mūšio lauke ir pasiekė tam tikrų laimėjimų, S. Šoigu reputacija taip ir neatsigavo.

Darbas esant spaudimui

Dar prieš J. Prigožino maištą S. Šoigu patyrė didžiulį spaudimą dėl pirmųjų nesėkmių, patirtų prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje.

Praėjusių metų birželį vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. Putinas ir S. Šoigu dalyvauja medalių įteikimo ceremonijoje karinėje ligoninėje, ir matyti, kaip prezidentas, panašu, paniekinamai nusisuka nuo gynybos ministro.

Tačiau pastaraisiais metais nebeliko jokių viešų prezidento ir gynybos ministro draugystės apraiškų, nors praeityje būta nuotraukų, kuriose jie kartu lankosi Sibire, žvejoja arba žaidžia ledo ritulį vienoje komandoje.

68 metų S. Šoigu, kuris šias pareigas ėjo nuo 2012 metų, politinė karjera tęsiasi dešimtmečius.

Jis atėjo į valdžią anksčiau nei V. Putinas, kuris savo politinės karjeros pradžioje ėjo ministro pirmininko pareigas.

Iš Tuvos regiono pietų Sibire kilęs S. Šoigu yra vienas iš nedaugelio neetninių rusų, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo užėmė aukščiausius valdžios postus.

S. Šoigu savo politinę karjerą pradėjo 1994-aisiais, kai pirmaisiais Boriso Jelcino prezidentavimo metais buvo paskirtas nepaprastųjų situacijų ministru.

S. Šoigu tapo populiarus ir gerbiamas politikas, važinėjantis po šalį ir reaguojantis į įvairias nelaimes – nuo lėktuvų katastrofų iki žemės drebėjimų.

Nepaprastųjų situacijų ministro pareigas jis ėjo iki 2012-ųjų, kai buvo paskirtas Maskvos srities gubernatoriumi, o tais pačiais metais, kai jo pirmtakas Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas dėl korupcijos skandalo, V. Putinas greitai paskyrė jį gynybos ministru.

Jis iš karto buvo paaukštintas į generolus, nors S. Šoigu neturėjo jokios aukšto lygio karinės patirties. Tačiau jis vadovavo kelioms Rusijos operacijoms, įskaitant 2015 metų intervenciją Sirijoje, dėl kurios Maskvos sąjungininkas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) išsaugojo valdžią.

V. Putinas 65-ojo gimtadienio proga V. Šoigu įteikė vieną aukščiausių Rusijos apdovanojimų – medalį „Už nuopelnus tėvynei“, kuris jau papildė jo gausią apdovanojimų kolekciją.

Tačiau dėl ne itin sėkmingo puolimo Ukrainoje, per kurį Kremlius tikėjosi greitai užimti Ukrainos sostinę, nuolat kilo klausimų dėl S. Šoigu likimo gynybos ministro poste. 

Remiantis Rusijos aukštųjų parlamento rūmų paskelbtu ministrų kandidatūrų sąrašu, Kremliaus šeimininkas į ministro pareigas siūlo ekonomistą Andrejų Belousovą.

Tuo pat metu V. Putinas paskelbė dekretus, kuriais S. Šoigu paskyrė naujuoju Saugumo tarybos sekretoriumi. Jis šiose pareigose keičia ilgametį sąjungininką Nikolajų Patruševą.

„S. Šoigu ir toliau dirbs šiame sektoriuje (gynybos), kurį jis gerai išmano“, – Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą citavo valstybinė žiniasklaida.

„Jis šį sektorių puikiai pažįsta iš vidaus, kartu su savo kolegomis ir partneriais ankstesnėje darbovietėje“, – pridūrė jis.

Pagal Konstituciją, po pergalės kovą vykusiuose rinkimuose, kuriuose nedalyvavo opozicija, V. Putinas į pareigas turi deleguoti naujus arba jau esamus ministrus.

Rusijos įstatymų leidėjai prezidento kandidatūras turėtų patvirtinti antradienį.

Pokyčiai Rusijoje vyksta Kremliaus pajėgoms pirmą kartą po kelių mėnesių mūšio lauke stumiantis pirmyn.

S. Šoigu Rusijos gynybos ministru buvo paskirtas 2012 metais. Nepaisant virtinės karinių nesėkmių, įskaitant nesugebėjimą užimti Ukrainos sostinės Kijyvo, V. Putinas iki šiol ministrą palaikė.

Jo įpėdinis A. Belousovas neturi karinio išsilavinimo. Pastarąjį dešimtmetį jis buvo vienas įtakingiausių V. Putino patarėjų ekonomikos klausimais.

G. Nausėda: V. Putino sprendimas dėl S. Šoigu skirtas vidaus auditorijai

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos prezidento V. Putino sprendimas atleisti gynybos ministrą S. Šoigu yra skirtas Rusijos vidaus auditorijai, norint toliau tęsti karą Ukrainoje.

„Aš šituo režimu tiek netikiu, kad aš ir jų motyvacija, ir jų sprendimais netikiu. Tai yra daroma vidaus rinkai, tai daroma, kad (galima būtų) tęsti šitą karą. Neturėkime jokių iliuzijų, kad V. Putinas yra pasirengęs kažkokioms taikoms deryboms“, – sekmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas tikino, kad V. Putinas jaučiasi perėmęs iniciatyvą fronte, nes mato vėluojančią Vakarų paramą Ukrainai.

„Jis jaučiasi galįs daryti tai, ką jis daro. Kito būdo sustabdyti jo, kaip tik paremti Ukrainą, svarbiausia, greitai tai padaryti, nėra“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 2 d. susitiko su Tulos apskrities gubernatoriumi ir žinomu grupuotės „Wagner“ sąjungininku Aleksejumi Diuminu – tai dar kartą parodo, kad V. Putinas galimai siekia apriboti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galią, atsvaros jam ieškodamas tarp jo konkurentų“, – rašoma straipsnyje.

Pranešama, kad V. Putinas apie susitikimą su A. Diuminu po rezonansinio Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Timuro Ivanovo arešto balandžio 24 d. ir iki gegužės 7 d. įvyksiančios prezidento inauguracijos galimai paskelbė tyčia, galbūt norėdamas nubausti S. Šoigu vadovaujamą gynybos ministeriją, kad neįvykdė Kremliaus karo tikslų.

„Dėl V. Putino susitikimo su A. Diuminu Rusijos informacinėje erdvėje kilo nemažai triukšmo, o daugybė karinių tinklaraštininkų ir politinių apžvalgininkų atkreipė dėmesį į tai, kad jiedu susitiko po to, kai buvo suimtas T. Ivanovas ir prieš tai, kai po inauguracijos, kaip tikimasi, įvyks vyriausybės pertvarkymas“, – teigiama straipsnyje.

Be to, šaltiniai Rusijoje ėmė svarstyti, kad Kremlius gali skirti A. Diuminui naujas pareigas Rusijos gynybos ir pramonės komplekse – pavyzdžiui, paskirti jį Rusijos karinės pramoninės komisijos pirmininku.

Pranešama, kad gynybos ministro pavaduotojo T. Ivanovo byloje buvo apklaustas pirmasis Rusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Ruslanas Calikovas.

ISW išanalizavo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kalbą, pasakytą Gynybos ministerijoje balandžio 23 d., kurioje jis akcentavo Rusijos puolimo operacijas netoli Časiv Jaro, Avdijivkos ir Donecko bei paskelbė apie Rusijos ketinimą intensyvinti smūgius į Ukrainos logistiką.

„Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos sustiprins dabar vykdomas puolimo operacijas, kad pasinaudotų ribotomis Ukrainos galimybėmis prieš atvykstant JAV saugumo pagalbai“, – sakoma pranešime.

Pasak analitikų, S. Šoigu dėmesys puolimo operacijoms netoli Časiv Jaro, į vakarus nuo Avdijivkos ir į vakarus bei pietvakarius nuo Donecko rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai sustiprins puolimą šiose srityse.

ISW pranešime taip pat sakoma, kad balandžio 19 d. Rusijos kariuomenė pradėjo smarkų Ukrainos transporto infrastruktūros Dnipropetrovsko srityje puolimą ir artimiausiomis savaitėmis galimai ketina pakartoti ir išplėsti šiuos smūgius, kad nutrauktų Ukrainos antžeminius ryšius.

Analitikų manymu, Rusijos karinė vadovybė galimai tikisi, jog šios koordinuotos pastangos apribos Ukrainos gebėjimą pakankamu mastu permesti karius ir techniką į kritinius taškus fronto linijoje ir „pavėlins pagerintus pajėgumus, kuriuos Ukrainos pajėgoms suteiks Amerikos saugumo pagalba“.

„DeepState“: okupantai pasistūmėjo keliose Donbaso gyvenvietėse

Rusijos kariuomenė pasiekė laimėjimų prie kai kurių fronto linijos gyvenviečių, kur tęsėsi įnirtingi mūšiai.

Stebėjimo grupės „DeepState“ duomenimis, priešas pasistūmėjo mažiausiai šešiose gyvenvietėse, praneša UNIAN.

„Priešas pasistūmėjo Očeretynėje, Novobachmutivkoje, Novokalynovėje, Berdyčiuose, Semionovkoje ir į  pietus nuo Georgijevkos“, – pažymi analitikai.

Per parą Ukrainos gynybos pajėgų aviacija atakavo 17 priešo gyvosios jėgos susitelkimo rajonų ir vieną zenitinių raketų kompleksą. Savo ruožtu Ukrainos raketų kariuomenės daliniai smogė vienai antžeminei dronų valdymo stočiai, vienam rajonui, kur buvo sutelkta ginkluotė ir karinė technika, dviem gyvosios jėgos susitelkimo rajonams, vienai oro gynybos priemonei ir trims kitiems svarbiems taikiniams.

„Įtarus nusikaltimą pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalį (kyšio paėmimas), buvo sulaikytas Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Timūras Ivanovas. Vykdomi būtini tyrimo veiksmai“, – antradienio vakarą pranešė Rusijos tyrimų komitetas.

Apie Rusijos gynybos ministro sulaikymą rašo Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida.

 Teigiama, kad  T. Ivanovas įtariamas paėmęs ne mažesnį kaip 1 milijono rublių kyšį. Jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

T. Ivanovas gimė 1975 metais. 2016 metų gegužės mėnesį jis buvo paskirtas gynybos ministro pavaduotoju. Jis buvo atsakingas už kariuomenės turto valdymą, Gynybos ministerijos įrenginių ir karinių objektų statybą, jų remontą.

Rusijos žiniasklaida rašo, kad T. Ivanovą vadino pačiu turtingiausiu Rusijos saugumo pareigūnu.

Gynybos ministro šeimos pajamos 2018 metais buvo įvertintos 136,7 milijono rublių.

Itin retos derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio.

Kaip teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir „intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė“.

Praėjusį mėnesį nusikaltėliai įsiveržė Rusijos sostinės pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“, nužudė 144 žmones ir dar šimtus sužeidė.

Po išpuolio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra už jį atsakingi, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.

Pokalbio metu S. Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija.

„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

„Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, – priduriama jame.

Kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nurodė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „glaudžiau bendradarbiauti“. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V. Putinu, o bendraujant ministrams.

2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.

Pastaraisiais mėnesiais puolimą intensyvinantiems Maskvos kariams pavyko užsitikrinti pirmuosius per beveik metus teritorinius laimėjimus, Kyjivui vargstant su personalo ir amunicijos trūkumu, vėluojant gyvybiškai svarbiai Vakarų pagalbai.

„Nuo metų pradžios 403 kvadratiniai kilometrai (...) pateko į mūsų kontrolę“, – sakė rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu, turėdamas omenyje laimėjimus Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionuose, kuriuos Maskva teigė aneksavusi 2022 metais, nors jų visiškai nekontroliuoja.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau stumia Ukrainos dalinius į vakarus“, – sakė S. Šoigu per Rusijos kariuomenės vadų susitikimą, nurodoma Gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.

Vasarį Rusija užėmė Avdijivkos miestą, esantį prie pat Rusijos kontroliuojamos Donecko regiono to paties pavadinimo sostinės, ir taip pasiekė ryškiausią teritorinį progresą nuo praėjusių metų gegužės.

S. Šoigu teigė, kad per pastarąjį mėnesį Rusijos pajėgos užėmė penkias gyvenvietes – keturias Donecko srityje ir vieną Zaporižios regione.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pareiškė, kad pastaruoju metu spartėjantys Rusijos laimėjimai mūšio lauke „neatspindi Rusijos operacijų sėkmės grėsmės, JAV saugumo pagalbai [Kyjivui] ir toliau vėluojant“.

ISW teigė, kad Ukraina susiduria su materialių resursų apribojimais savo gynybiniams pajėgumams.

JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. dolerių (55,8 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo patvirtinimą, o Europos Sąjungos pažadėti artilerijos sviediniai vėluoja.

ISW apskaičiavo, kad Rusija kontroliuoja daugiau kaip 100 tūkst. kv. km – beveik penktadalį – Ukrainos teritorijos.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė savo karius okupuotoje Ukrainos dalyje, šeštadienį, minint rusų puolimo pradžios antrąsias metines, pranešė kariuomenė.

„Šiandien, kalbant apie pajėgų santykį, pranašumas yra mūsų pusėje“, – sakė jis kariams vadavietėje.

Kariuomenės pranešime sakoma, kad S. Šoigu buvo informuotas, jog Rusijos pajėgos, užėmusios pramonės centrą Avdijivką, vykdo puolimą.

Prieš savaitę Ukraina gelbėdama savo karių gyvybes atitraukė juos iš apgulto Avdijivkos miesto Donecko srityje, po kasdienių Rusijos puolimų iš trijų krypčių pastaruosius keturis mėnesius.

„Patvirtinu, kad Krynkai buvo išlaisvinti“, – per televiziją transliuotame susitikime S. Šoigu sakė prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau jis valstybinei žiniasklaidai teigė, kad Rusijos pajėgos yra ant upės kranto Krynkuose.