Tai ji sakė ketvirtadienį, Seimui priėmus įstatymo pataisas, leidžiančias valstybės institucijoms duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugiose valstybėse bei „debesyse“.

„Duomenys yra saugūs tiek Lietuvos teritorijoje, tiek, tiesą sakant, dideli kiekiai Lietuvos registrų, jų šifruotos kopijos, šiuo metu yra saugomos Briuselyje saugioje vietoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

BNS žiniomis, duomenys saugomi NATO serveriuose.  

Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento vadovo Andžejaus Trachimovičiaus, Briuselyje saugomi gyventojų, mokesčių mokėtojų ar nekilnojamo turto registrai. Jo teigimu, įranga, kurioje saugomi Lietuvai svarbūs duomenys, be aptarnavimo kaštų, kainavo apie pusę milijono eurų.

Seimo ketvirtadienį priimtos pataisos numato, kad institucijos privalės duomenų, kurie turėtų būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas laikyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių duomenų centruose.

Šios kopijos būtų naudojamos, jeigu nebebūtų prieinami Lietuvoje laikomi duomenys.

Duomenys, įskaitant vardus, adresus, finansinę informaciją ir COVID-19 vakcinacijos statusą, buvo pažeidžiami, nors ir nebuvo nutekinti, prieš išsprendžiant problemą, rodo „UpGuard“ atlikto tyrimo rezultatai.

Tarp 47 paveiktų subjektų yra bendrovės „American Airlines“, „Ford“, „JB Hunt“ ir valstybės įstaigos, tokios kaip Merilando sveikatos apsaugos departamentas ir Niujorko viešojo transporto sistema.

Visi jie naudojo „Microsoft“ produktą „Power Apps“, leidžiantį kurti interneto svetaines ir mobiliąsias programėles, skirtas sąveikauti su visuomene.

Pasak „UpGuard“, dėl numatytųjų paslaugos programinės įrangos konfigūracijos nustatymų paveiktų organizacijų duomenys buvo neapsaugoti iki šių metų birželio.

„Įgyvendinus šį tyrimo projektą, „Microsoft“ atliko „Power Apps“ portalų pakeitimus“, – nurodoma ataskaitoje.

Pasak „Microsoft“, klientai buvo informuoti apie aptiktus galimus saugumo pavojus, kad jie patys galėtų išspręsti kilusias problemas.

„Į saugumą ir privatumą žiūrime rimtai. Raginame savo klientus pasitelkiant geriausią praktiką konfigūruojant produktus taip, kad jie geriausiai atitiktų jų privatumo poreikius“, – nurodė korporacijos atstovas.

Tačiau „UpGuard“ pažymėjo, kad būtų buvę veiksmingiau iš esmės pakeisti programinės įrangos veikimo būdą, atsižvelgiant į tai, kaip klientai ją naudoja, užuot „priskyrus sisteminį duomenų praradimą galutinio vartotojo neteisingai konfigūracijai ir leisti problemai išlikti“.

Rugsėjo 6 dieną Lietuvos jūrų muziejaus interneto sistemos administratorius pastebėjo, kad nulaužtas muziejaus bilietų sistemos serveris. Visi serveryje esantys duomenys buvo užrakinti, o prie failų paliktas laiškas, kuriuo reikalauta sumokėti išpirką, tik tada pažadėta atkurti prieigą prie duomenų.

Tą pačią dieną specialistai ėmėsi darbo ir vakare jau buvo sutvarkę visus nesklandumus. Kitą dieną jau prekiauta bilietus įprastu būdu.

„Ir tą, ir kitą dieną lankytojai nepajuto nepatogumų, visi, kas norėjo, pateko į Jūrų muziejų. Dabar aiškinasi policija, pranešėme ir nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tikiu, kad jie viską išsiaiškins. Girdėjome, kad tokių dalykų būna, todėl turime visokių atsarginių būdų, kurie leidžia užtikrinti bilietų pardavimą esant sutrikimams. Mūsų žmonės labai greitai susiorientavo, ką reikia daryti. Dirbo mūsų specialistai ir programos autoriai ir jau antroje tos pačios dienos pusėje išsprendė įsilaužėlių sukurtą rebusą“, – pasakojo muziejaus vadovė Olga Žalienė.

Direktorės teigimu, serveris nebuvo sugadintas, bet nebuvo įmanoma atidaryti failų, kuriais paleidžiama bilietų pardavimo programa.

Policijai apie incidentą pranešta tą pačią rugsėjo 6 dieną, o pareiškimas elektroniniu paštu išsiųstas kitą dieną.

Kaip BNS sakė Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovas Ramūnas Čepaitis, e-valdžios tinklalapiai buvo pasiekiami jau prieš 10 val., o Vyriausybės tinklalapių veikla atstatyta apie 10 val. 25 minutės.

„Prieiga prie visų svetainių jau yra, svetainės veikia, krizė suvaldyta, viskas išspręsta“, - teigė R,Čepaitis.

Pasak jo, specialistai pagal pirminę apžiūrą nustatė, kad serveriuose saugoma informacija nenukentėjo.

Jis anksčiau BNS sakė, kad komiteto prižiūrimų serverių veikla sutriko, pirmadienio rytą dingus elektrai Statistikos departamento duomenų centre. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas sako, jog gedimas įvyko dėl susidėvėjusių elektros kabelių.

ESO atstovas Martynas Burba BNS teigė, kad pirmadienį ryte Vilniaus centre sugedus elektros tiekimui, buvo sutrikusi Gedimino prospekte ir aplinkinėse gatvėse esančių įstaigų veikla.

„Šiandien 6 valandą sugedo kabelių linijos, sutrikimus galėjo jausti 600 klientų Gedimino prospekte, Stulginskio, Goštauto, Šermukšnių ir Pamėnkalnio gatvėse. Elektros tiekimas atstatytas 7 valandą 40 minučių“, - BNS sakė M. Burba.

Pasak jo, gedimo priežastys yra techninės.

„Greičiausiai sugedę kabeliai buvo nusidėvėję, šią savaitę planuojame atlikti jų tvarkymo darbus“, - pridūrė ESO atstovas.

Svarstoma perkelti pagrindinius serverius

Po pirmadienio incidento, kuomet dingus elektrai kelias valandas neveikė Vyriausybės ir ministerijų informacinė sistema, svarstoma pagrindinius serverius perkelti į Vilniaus televizijos bokštą.

Kaip BNS sakė Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovas Ramūnas Čepaitis, pagrindiniai serveriai, kuriuose kaupiama institucijų informacija, dabar yra Statistikos departamente. Sutrikus elektros tiekimui, pasak jo, automatiškai įsijungė alternatyvūs energijos šaltiniai, o sistema sukonfigūruota taip, jog tokiu atveju visi duomenys kopijuojami į atsarginius serverius, kurie yra Lietuvos radijo ir televizijos centro valdomame televizijos bokšte. Tuomet sistema veikia šių rezervinių kopijų pagrindu.

„Incidento metu išaiškėjo sisteminė klaida, kurią mes identifikavome ir taisysime, kad atkūrus elektros tiekimą, jau Statistikos departamente grįžtamojo ryšio metu įvyko tam tikras strigis - duomenys iškeliavo į rezervinę aplinką ir iš rezervinės aplinkos nesugebėjo grįžti. Ar ši situacija reikalauja daryti kažkokias išvadas ir sukeisti vietomis serverius, iškelti į saugesnį, stabilesnį televizijos bokštą ir rezervines kopijas palikti Statistikos departamente - mes tai dar vertinsime ir galbūt tokį sprendimą priimsime“, - BNS sakė IVPK direktorius.

R.Čepaičio teigimu, serveriai Statistikos departamente yra nuo seno, kai buvo sukurta Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VISP).

Pasak jo, specialistai išsamiai ištirs incidentą ir sieks užtikrinti, kad tokių klaidų nepasikartotų.

„Incidentas labai nemalonus, nuo pat darbo dienos pradžios dvi su puse valandos nefunkcionavo valstybės informacinių išteklių platforma, jos pagrindu veikiančios pakankamai valstybės gyvenimui svarbūs portalai . Tai yra rimtas incidentas, bet džiaugiamės, kad funkcionavimą pavyko atkurti be didelių nuostolių, informacijos struktūra, turinys nebuvo prarastas“, - pabrėžė R.Čepaitis.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovai BNS informavo, kad apie 6 val. ryto dėl susidėvėjusių kabelių nutrūkus elektros tiekimui miesto centrinėje dalyje, jos iki 7.40 val. neturėjo apie 600 ESO klientų, įsikūrusių Gedimino prospekte, Stulginskio, Goštauto, Šermukšnių ir Pamėnkalnio gatvėse.

Energetikos ministerija sako, kad elektros tiekimo patikimumo klausimai keliami nuolat ir su valstybės kontroliuojama bendrove kalbamasi apie būtinybę didinti investicijas į kabelių atnaujinimą.

„Tokie atvejai tik patvirtina, kad į elektros tinklų modernizavimą turi būti investuojama pakankamai. Nepriimtina, kai elektros tiekimo sutrikimai pačiame sostinės centre, kur veikia ir svarbiausios valstybinės institucijos, įvyksta, kaip yra preliminariai informavusi pati bendrovė, dėl kabelių nusidėvėjimo“, - teigiama BNS perduotame ministerijos komentare.

ESO dar žada aiškintis, dėl ko susidėvėjo kabelis.

„Šiuo atveju nusidėvėjimas nėra kabelio amžiaus pasekmė. Tai greičiausiai yra ankstesnių trečiųjų šalių pažeidimai ar gamtos reiškiniai. Tačiau tikslias priežastis žinosime, atlikę detalų tyrimą. Pastaruoju metu didiname investicijas į tinklo atnaujinimą ir tiekimo patikimumo didinimą. Vilniaus mieste tai pat šiemet numatytos didesnės investicijos“, - nurodo ESO.

„Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis BNS patvirtino, kad sutrikimai dėl klaidos serveriuose truko 25 minutes.

„Šiandien nuo 14.55 val. iki 15.20 val. visoje Lietuvoje dėl tinklo konfigūravimo klaidos buvo sutrikęs „Telia“ fiksuoto ryšio internetas. Dėl to buvo nepasiekiami užsienyje esantys tinklalapiai. „Telia“ specialistai operatyviai atstatė tarptautinio tinklo veikimą“, - BNS teigė A.Stasiulaitis.

Jis aiškino, kad tuo metu internetas klientams veikė nestabiliai.

Tobulėjant informacinėms technologijoms (IT) ir augant jų naudojimui, šios srities specialistai akcentuoja saugumo problemą, kuri dar aštresnė tampa tiek verslui, tiek namų vartotojams naudojant debesų kompiuterijos sprendimus. Apie tai, kodėl nuo programišių įsilaužimų nukenčia net valstybių prezidentai, o debesų kompiuteriją kai kurie žmonės sieja su lėktuvais, kalbamės su IT ekspertu, bendrovės "Databank" vadovu Juranu Viliūšiu.

Apie debesų kompiuteriją pradėta kalbėti gana senai. Net programuotojams klausimų kėlė debesų kompiuterijos terminas, o paprasti vartotojai galvodavo apie lakūnų darbą. Kiek yra pakitusi ir kokia dabar yra debesų kompiuterijos samprata? Kas tai yra verslui ir vartotojui?

Kai kuriems žmonėms debesų kompiuterijos sąsajos su aviacija atrodo natūralios. Taip nutiko todėl, kad vartotojai dažnai mato nupieštą debesį. Jei istoriškai pažiūrėtume, debesėlio forma atsirado skaidrėse rodant IT infrastruktūrinius įrenginius, o piešdami internetą, kuris išeina iš infrastruktūros, – tiesiog nupiešdavo debesėlį, parodydami, kad ten internetas. Paprasčiau kalbant, debesis – tai daug duomenų centro techninės ir programinės įrangos, sujungtos į telkinį ir pasiekiamos per internetą nustatytoms procedūroms-darbams atlikti.

Kalbant apie debesų kompiuterijos sampratą, verslo segmente yra nusistovėję trys tipai: infrastruktūra kaip paslauga, platforma kaip paslauga ir programinė įranga kaip paslauga. Šie trys tipai turi skirtingus išbaigtumo lygius.

Žiūrint iš vartotojo pusės versle, pirmoji paslauga suteikia tai, jog vartotojui nereikia rūpintis serveriais, duomenų masyvais, tinklo, interneto problemomis. Visa „geležine“ dalimi rūpinasi debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjas. Pačiam vartotojui šiuo atveju reikia pasirūpinti serverio operacine sistema, visa programine įranga, kurią valdo pats vartotojas. Renkantis infrastruktūrą kaip paslaugą nereikia investuoti į serverius ir brangų duomenų centrą.

Antras tipas – platforma kaip paslauga – apima didesnį išbaigtumo lygį. Vartotojui nebereikia rūpintis ir standartine programine įranga.

Labiausiai išbaigtas lygis, duodamas paslaugų davėjo – programinė įranga kaip paslauga. Pvz. „Dropbox“ arba „Office365“ - tai yra aukščiausias išbaigtumo debesies lygis, kai vartotojas įsidiegia prieigą pas save ir kitką pamiršta. Visi duomenys saugojami serveriuose, programinė įranga, jos sisteminės bylos taip pat.

Debesų kompiuterija vartotoją išlaisvina iš dviejų pagrindinių rūpesčių – kur saugoti bylas ir kaip tai padaryti saugiai, kad jos nedingtų ar nebūtų pavogtos įsilaužėlių ar pametus kompiuterį, sugedus jam. Žinoma, turėti atsargines kopijas nėra blogai, bet šiuo atveju duomenys saugomi pas tiekėją, tiekėjas užtikrina duomenų kopijavimą, saugojimą ir galimybes atstatyti, jei įvyksta nenumatytas incidentas.

Kokios šiandien debesų kompiuterijos paslaugos Lietuvoje yra plačiausiai naudojamos verslo ir namų vartotojų segmentuose?

Dalis namų vartotojų nežino ar nesupranta, kad jie jau naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis. Pvz., „Dropbox“, „Google Drive“, „Office 365“ yra debesų kompiuterijos paslaugos. Jų naudojimas lengvina gyvenimą. Jeigu turite planšetinį kompiuterį, nešiojamą kompiuterį ir išmanųjį telefoną, tuomet naudodami šias paslaugas lengvai sinchronizuojate duomenis, todėl jie dėl debesų iš bet kurios darbo vietos yra pasiekiami.

Kalbant apie verslininkus, jei į susitikimą vežatės tik planšetinį kompiuterį, duomenys yra debesyje ir juos pasiekiate internetu, jei sėdite darbo vietoje, pasieksite su nešiojamu kompiuteriu. Daugelis verslo valdymo sistemų taip pat kuriamos debesyse ir iš ten lengvai pasiekiamos bet kuriuo prietaisu. Daugelyje įmonių elektroninis paštas jau senai yra iškeltas į debesį. Tie laikai, kai serveris būdavo po stalu, jau praeitis, nors kažkada būdavo, jog ir interneto svetainę, el. paštą įmonės laikydavo savo serveryje.

Lietuvos įmonės pagal debesų kompiuterijos paslaugų naudojimą atsilieka nuo bendro Europos Sąjungos vidurkio, skelbia Eurostatas. Debesų kompiuterijos paslaugomis 2014 metais naudojosi vos 13 proc. šalies įmonių. Estijoje šis rodiklis siekė 15 proc., o Latvijoje - 6 proc. Tuo tarpu Suomijoje net 50 proc. įmonių naudoja debesų kompiuterijos paslaugas. Kodėl turėdama vieną sparčiausių interneto tinklų pasaulyje Lietuva šioje srityje atsilieka?

Išskirčiau dvi problemas: pasitikėjimo debesų kompiuterija stoka ir konservatyvus požiūris.

Pasitikėjimo problema paprastai kyla iš nežinojimo ir nesupratimo. Dauguma verslo startuolių jau gan seniai naudojasi debesų paslaugomis, tuo tarpu brandus verslas neskuba. IT spartuoliai geriau supranta debesų naudą, mažiau įžvelgia rizikos, tačiau vis dar sutinkame įmonių, kurių požiūris konservatyvus: serveris turi būti būtinai po stalu, galimybė matyti, paliesti serverį, matyt, jiems sukuria kažkokią vertę.

Įranga turėtų būti ten, kur jai ir vieta – duomenų centre, jau nekalbant apie tai, jog serveris po stalu gali būti pavogtas, aplietas, sudegintas ir aibė kitų problemų.

O galbūt debesų kompiuterijos paslaugos yra tiesiog per brangios, todėl ir statomi serveriai biuruose po stalu? Kaip vertinate įmonių požiūrį taupyti netiesioginiams kaštams ir kuo mažiau investuoti į IT?

Tai priklauso nuo įmonės. Jei įmonėje supirkta programinė įranga, veikiantys kompiuteriai negenda ir nekelia problemų, tuomet, žinoma, skubėti keltis į debesis nėra jokio reikalo. Jei viskas dar nėra beviltiškai pasenę ir jeigu būtų keičiama, momentiniai kaštai tikrai dideli, nes reikia vėl susipirkti įrangą arba rinktis paslaugų teikėją. Šiuo atveju tikrai patariu taupyti.

Jei kalbėsime apie labai senas darbo vietas, kuriose yra „Windows XP“ operacinės sistemos, o kompiuteriai seni, lėti ir gendantys, tuomet vienareikšmiškai reikia investuoti. Pirmiausia reikia pagalvoti ne tik apie nepatogumus ir darbo produktyvumą, bet apie saugumą. Tie, kurie sėdi savo darbo vietose, dažniausiai apie saugumą negalvoja, nes tai nėra jų pagrindinė veikla, jie tiesiog dirba savo darbą. O IT specialistams tai yra problema, nes dėl IT saugumo gali nutekėti įmonės duomenys įsilaužėliams

Mes skatiname įsigyti naujausią įrangą ir investuoti atsakingai. Tai, kas naujausia, nebūtinai bus naudingiausia verslui. Kas atsakys už tai, jei išleidus didelę sumą, bus nesklandumų. Aišku, viską įmanoma padaryti sklandžiai, bet tam tikrų problemų vis tiek nepavyksta išvengti, pvz. programinės įrangos nesuderinamumas su naujausiomis operacinėmis sistemomis. Juk architektas ar inžinierius pagrįstai keikia „Windows 8“ kai neveikia itin brangi specifinė programinė įranga, o naujų versijų dar nėra išleista arba kol kas neverta jų pirkti. Kartais būna taip, kad klientams debesyje tenka parengti senesnę operacinę sistemą tam, kad sklandžiai veiktų visa programinė įranga. Visas galimas problemas reikia visuomet įvertinti tiek prieš taupant, tiek prieš investuojant.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino kariuomenę aplaidumu po to, kai nuo kibernetinės atakos nukentėjo kariuomenės Jungtinio štabo interneto puslapis. Prezidentė nepasitenkinimą išreiškė ir privačia įmone, kurios serveriuose buvo laikomas kariuomenės tinklapis. Ar tokie politikų komentarai nediskredituoja Lietuvos IT verslo ir neverčia apie debesų kompiuterijos paslaugas galvoti kaip apie nesaugias? Jūsų nuomone, kodėl vis tik nusikaltėliams pavyksta įsilaužti net ir į gerai saugomus serverius?

Komentuoti sudėtinga, nes neaišku, kas turėtų prisiimti atsakomybę. Nežinome sutarties tarp paslaugos teikėjo ir kariuomenės jungtinio štabo detalių. Galbūt įsilaužė į serverius, tuomet atsakomybę turėtų prisiimti paslaugos teikėjas, tačiau gal įsilaužė išnaudojant pačios svetainės klaidas: sena turinio valdymo sistema, blogai įdiegta, tuomet atsakingas ne paslaugų teikėjas. Kur buvo silpna vieta, atsakys tyrimas. Tačiau iš karto teigti, jog kaltas privatus sektorius, negalime.

Laužimai nevyksta per vieną – dvi dienas. Tai kruopščiai planuojamas dalykas. Socialinė inžinerija, kai tam tikrais būdais išnaudojant žmogaus klaidas ir aplinką galima siekti tam tikrų rezultatų. Kažkada jaunystėje mokymosi ir pažinimo tikslais teko nulaužti draugo serverį. Pasiruošimui užteko savaitės, bet laukimas, kol draugas padarys klaidą, užtruko pusę metų.

Prisiminkim filmuose, kai kažkas prie atliekų konteinerių renka lapukus su informacija, kurie buvo prilipinti prie kompiuterio. Raustis šiukšlių dėžėse yra įprasta informacijos rinkimo dalis.

Siekiant nulaužti pavyzdžiui, prezidentės D. Grybauskaitės kompiuterį, visada galima bandyti ieškoti silpnų taškų. Sužinoti, kas prižiūri prezidentūros IT įrangą nėra labai sunku, tuomet galima bandyti užmegzti draugystę su tuo specialistu. Tai, žinoma, ilgas procesas, bet kruopščiai planuojant, tai yra laiko klausimas, kada pasieksime rezultatų. Bandymas įsilaužti į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kompiuterį rodo, jog tą galima padaryti ir su D. Grybauskaitės kompiuteriu.

Pažiūrėkime į Rusijos specialiųjų tarnybų darbo metodus. Dabar yra naudojama daug įrenginių su internetu (telefonai, planšetės ir t.t), per kuriuos galima įsilaužti dar lengviau. Tai sėkmingai ir daro įsilaužėliai, sugebėdami paviešinti slaptus JAV politikų dokumentus Ukrainoje ir taip juos kompromituoti.

Tad kalbėdami apie saugumą, turime pradėti nuo savęs – nedalinti ir neleisti nutekėti prisijungimo vardams, adresams, slaptažodžiams. Itin akylai saugoti reikėtų mobiliuosius ir planšetinius kompiuterius, jų nepalikti be priežiūros. Ir, žinoma, visuomet rinktis profesionaliai administruojamas debesų kompiuterijos paslaugas iš patikimų partnerių. Iš esmės šiuolaikinės šifravimo ir saugumo technologijos leidžia gerai apsaugoti konfidencialius duomenis, tačiau žmogiškų klaidų ne visada pavyksta išvengti.

Ne visi politikai bijo debesų kompiuterijos. Ministro Rimanto Sinkevičiaus vadovaujama Susisiekimo ministerija siūlo konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, sukurti debesų kompiuterijos paslaugas. Kaip manote, kokią naudą turėtų valstybės institucijos ir visa šalis, jei valdžia persikeltų į debesis?

Į IT 2007-2013 m. valstybė investavo apie 1 mlrd. Litų ir didelę dalį paslaugų iškėlė į elektroninę erdvę, taip pat planuojama per kelerius ateinančius metus sukurti 4 valstybinius duomenų centrus.

Labai gerai, kad Susisiekimo ministerija siūlo konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą sukurti debesų kompiuterijos paslaugas. Vien tik atsisakius senų serverių, sutaupymas bus labai ženklus. Galiu pasakyti, kad vien elektros sunaudojimas šiems tikslams sumažėtų labai daug, nes savi duomenų centriukai paprastai būna mažiukai, dirba neefektyviai.

Įsikėlus į planuojamus 4 didesnius, kurie atitinka tam tikrus sertifikatus, yra itin efektyvūs, vien elektros bus labai daug sutaupoma. Kartais juokaujama, jog duomenų centrų versle svarbiausia, kaip tu sugebėsi efektyviai išnaudoti fizinius serverius, kokio jie bus efektyvumo, kiek naudos energijos. Neužtenka vien įjungti serverį, reikia ir komutatorių, skirstytuvų, nepertraukiamo maitinimo šaltinių, kurie irgi naudoja energiją ir duomenų centrui kainuoja papildomai. Taip pat svarbus ir vėdinimas, kuris sudaro nemažus kaštus. Be to, atnaujinant pačius serverius, diegiant programinę įrangą galima apjungti į tam tikrus klasterius, išauga ir paslaugų kokybė, ir patikimumas.

Kai kurios Lietuvos verslo įmonės jau įvertino debesų kompiuterijos paslaugų naudą, kitos dar yra labai skeptiškos. Kodėl taip yra ir kokiais atvejais patartumėte pagalvoti apie debesų kompiuteriją, o kada – neskubėti?

Vieni paslaugų diegėjai nori labiau parduoti, kiti žiūri į verslui teikiamą naudą. Jei įmonė turi susipirkusi įrangą, turi programinės įrangos licencijas, turi savo IT specialistų, tuomet skubėti keisti kryptį tikrai neverta.

Praktikoje matome, jog geriausias ir finansiškai efektyviausias laikas rinktis debesis yra tuomet, kai sprendžiami IT personalo trūkumo, naujos įrangos pirkimo klausimai. Kai įranga susidėvėjusi, reikia ją atnaujinti, o darbuotojų kaita taip pat yra.

Ne paslaptis, jog IT darbuotojams Lietuvoje dabar yra rojus. Jei IT specialistas dirba ne IT įmonėje, ne banke, ne duomenų centre, kaip dabar populiaru, tai įmonei jį bus itin sunku išlaikyti. Mes pagal savo klientus matome, jog įmonėse, kurios nėra IT specializacijos, IT darbuotojų rotacija didėja. Tada sprendžiami klausimai, ar verta vėl priimti IT specialistą, kuris įgavęs žinių, išeis kitur.

Mes turime ne vieną sėkmingą pavyzdį įkurtų virtualių darbo vietų. Kiti to nedaro dėl įvairiausių priežasčių. Šiuo atveju, vietoj kompiuterių perkami specialūs su debesų kompiuterijai pritaikyti monitoriai. Darbuotojai atsisėda prie tokio monitoriaus, suveda savo slaptažodį, prisijungia prie debesies ir visas darbas vyksta iš debesies. Darbuotojai dirba vienoje vietoje, išsprendžiama daug problemų, pvz. darbo vietų kopijų darymas, prižiūrėjimas. Taigi iš esmės nebereikia tokių kompiuterių kuriuos esame įpratę matyti, užtenka monitoriaus ir dirbame iš debesies. Tai ir patogiau, ir saugiau, ir pigiau.

Ačiū už pokalbį.

Svetainių prieglobos (angl. hosting) paslaugų versle nauja dalyvė - įmonė "Serveriai verslui". Bendrovė nusitaikė į stambiojo verslo segmento klientus ir puoselėja viltis ateityje tapti viena didžiausių šios srities įmonių Lietuvoje, rašo "Verslo žinios".

Bendrovės akcininkai: Darius Lebedzinskas - vienas iš elektroninio verslo, programavimo paslaugų ir interneto rinkodaros kompanijos NFQ įkūrėjų, ir Artūras Kavaliauskas - ilgametis NFQ sistemų administratorius. Įmonė startavo maždaug prieš metus, siekdama išžvalgyti rinkos potencialą, į serverių įsigijimą investavo apie 200 tūkst. litų.

Pagrindiniais konkurentais "Serveriai verslui" mini "Teo LT" įmonių grupei priklausančią BDC, "Baltnetos komunikacijas".

Šiuo metu įmonės paslaugomis naudojasi apie 20 stambesnių klientų Lietuvoje, tarp jų imk.lt, makalius.lt. Šiemet "Serveriai verslui" planuoja gauti 0,8 mln. litų, o 2017 metais jas padidinti iki 7 mln. litų.