Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto, „Lietuvos geležinkelių”, „Klaipėdos naftos“, „Vakarų laivų gamyklos“, „Litgas“, tarptautinių klasterio partnerių – “Schneider Electric”, “Emerson Automation Solutions”, „DNV-GL" – atstovai.

Partneriai pristatė šiuo metu įgyvendinamus technologinius projektus, viešnią itin domino klasterio rėmuose vystomo mokslo ir verslo bendradarbiavimo pobūdis.

„Susitikimas išties reikšmingas turint omenyje tai, jog JAV planuoja didinti dujų eksportą į Europą. Mums tai reikštų didesnį energetinį saugumą, o taip pat naujas galimybes SGD infrastruktūros plėtrai Klaipėdoje ir visame Baltijos jūros regione“, – pažymėjo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Lietuvos SGD klasteris įsteigtas 2016 m. siekiant, kad Lietuva taptų SGD technologijų ir distribucijos centru Baltijos jūros regione bei užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse.

Savo žinias ir turimus resursus įgyvendinant inovatyvų technologinį projektą sujungė partneriai iš trijų šalių: Klaipėdoje įsikūrusi dukterinė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonė „Western Baltic Engineering“, švedų kompanija „Avatar Logistics“, Hamburgo uosto rinkodaros organizacija bei projekto vedančiuoju partneriu tapęs Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), koordinuojantis ir Lietuvos SGD klasterio veiklą.

Naujasis technologinis sprendimas bus skirtas skystų krovinių gabenimui vidaus vandenų keliais tarp Stokholmo ir antrojo pagal dydį Švedijos miesto Geteborgo. Baržos ilgis sieks 86 m, krovinių talpa – 2114 m3.

Šiuo metu kuriamas prototipas analogų pasaulyje neturi: tai, jog barža bus varoma SBD ir elektros baterija, sudarys galimybes pasiekti nulinį CO2, sieros ir kietųjų dalelių emisijų lygį. SBD gaminamos iš biometano – metano dujas sukoncentravus jos gali būti tiekiamos į gamtinių dujų tinklą arba suskystinamos ir naudojamos kaip kuras transportui. Pagrindinės žaliavos biodujų gamyboje yra atliekos, susidarančios gyvulininkystės, paukštininkystės ir  žemdirbystės srityse. Tarp žaliavų – ir dalis miestų komunalinių atliekų, komunalinių nuotekų valymo įmonių dumblas ir maisto perdirbimo pramonės įmonių technologinės atliekos.

Metano dujos  kaip ir CO2sukelia šiltnamio efektą. Jų skystinimas ir deginimas stipriai prisideda tausojant aplinką.

Baržos projektas unikalus įvertinant ir politinį kontekstą: iki 2050 m. Švedija siekia visiškai atsisakyti dyzelinio kuro naudojimo, tad jos žvilgsnis ypač krypsta į inovatyvius ir aplinkai draugiškus sprendimus.

Nors vidaus vandenų transportas vertinamas kaip vienas švariausių transporto sektorių, šis laivynas Europoje yra smarkiai pasenęs. Vidutinis vidaus vandenų baržų amžius čia siekia 25-erius metus.

„Europos Sąjunga stipriai suinteresuota vidaus vandenų laivyno atnaujinimu ir yra numačiusi tam priemones. Dabartinės aplinkybės sudaro itin palankią terpę laivų statybos sektoriaus vystymui, o taip pat plėtojant suskystintųjų gamtinių ir biodujų distribucijos grandinę“, – pažymėjo Lietuvos SGD klasterio veiklą koordinuojančio KMTP Plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Jo teigimu, projektas Lietuvos SGD klasterio nariams atveria galimybes verslo konkurencingumo didinimui kuriant visiškai naujas transporto technologijas.

Būsimoji baržos operatorė – švedų kompanija „Avatar Logistics“ – savo konkurencingumą taip pat stimuliuos, nes krovinių gabenimo sektorius tampa vis dėmesingesnis įvertindamas emisijas bei ieško kuo efektyvesnių sprendimų, įgalinančių neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimą.

Į renginį atvyko apie 100 dalyvių iš Lietuvos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Estijos. Iki šiol tai didžiausias SGD tematikai skirtas renginys uostamiestyje, kurį organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), koordinuojantis Lietuvos SGD klasterio veiklą.

Klaipėdos universiteto (KU) Mažojoje auloje šiandien susirinkusių dalyvių gretose – stambių tarptautinių kompanijų, tokių kaip „Schneider Electric“, „Emerson“, „Iveco“, „Nauticor GmbH & Co KG“ atstovai, atvykę pasidalinti vertingomis įžvalgomis. Pranešimą apie SGD pritaikymo geležinkelyje galimybes ir jau pradėtą Lietuvoje įgyvendinti hibridinio SGD lokomotyvo technologinį projektą parengė AB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, AB „Klaipėdos nafta“ pranešimas buvo skirtas SGD distribucijos ir bunkeriavimo infrastruktūros Baltijos jūros regione klausimams aptarti.

Dalyviai turi unikalią galimybę vienoje vietoje gauti aktualiausios informacijos ir tiesiogiai pabendrauti su SGD bei inovatyvių SGD technologijų tiekėjais. Pirmasis šių metų pavasarį įsteigto klasterio susitikimas – reikšmingas  katalizatorius plėtojant verslo partnerystes ir siekiant suderinti tiek ekonominę naudą, tiek pastangas logistikoje naudoti švaresnį kurą.

Svečiai taip pat turės progą apžiūrėti mažos apimties antžeminę Klaipėdos SGD paskirstymo stotį, kurios simbolinę eksploatacijos pradžią „Klaipėdos nafta“ paskelbė spalio pabaigoje.

Rytoj  jūriniame sektoriuje dirbantys specialistai dalyvaus Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vyksiančiuose mokymuose, kurių programą paruošė Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų centras. Didelė tarptautinei auditorijai skirtų mokymų dalis apims su SGD susijusias saugos priemones ir procedūras. Pranešimus šiomis temomis skaitys  KU,  Ščecino jūreivystės universiteto, Gdynės uosto (Lenkija) atstovai.

Lapkričio 15-16 d. Klaipėdoje vyksiantis Baltijos jūros regiono šalių SGD klasterio susitikimas bei mokymai organizuojami tarptautinio projekto „Go LNG“, kuris nukreiptas į SGD poreikio vystymą bei šio kuro prieinamumo didinimą  Baltijos jūros regiono šalyse, rėmuose.

Žengia į perspektyvias verslo nišas

SGD distribucija ir pritaikymas – pagrindiniai iššūkiai siekiant spartesnės SGD infrastruktūros plėtros Baltijos jūros regione. Lietuvos SGD klasterio nariai pirmuosius jungtinius projektus inicijavo atsižvelgdami būtent į šias aplinkybes.

Reikšmingus susitarimus pasirašysiančius šalių atstovus Klaipėdoje pasveikins LR susisiekimo Ministras Rokas Masiulis. Dar dirbdamas LR energetikos ministru jis ėmėsi Lietuvos SGD klasterio kūrimo iniciatyvos. Į klasterio gretas įsiliejus pirmajam tarptautiniam partneriui – JAV automatikos sprendimų korporacijai „Emerson“ – R. Masiulis išreiškė tvirtą tikėjimą, kad ši verslo bendradarbiavimo platforma suteiks postūmį konkrečių projektų įgyvendinimui ir naujų produktų kūrimui Lietuvoje.

„Džiugu matyti, kad klasterio veiklos kryptis yra būtent tokia, kokia ir buvo užprogramuota, kad verslo partnerystė ir toliau vystoma ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Lietuva investuoja į SGD distribucijos infrastruktūrą, tad klasterio narių pastangos palengvinti SGD paskirstymą bei sudaryti sąlygas SGD pritaikyti transporto sektoriuje yra itin svarbios. Imdamiesi iniciatyvos šiuose naujuose projektuose klasterio nariai žengia į verslo nišas, kurios Lietuvai padėti galėtų pelnyti lyderės statusą Baltijos jūros regione“, – kalbėjo R. Masiulis.

Unikalus sprendimas transporto sektoriuje

Dirbdami prie SGD varomo geležinkelio lokomotyvo sukūrimo projekto savo inžinerinius ir technologinius resursus sujungia klasterio nariai ir partneriai  „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, „Klaipėdos nafta“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Klaipėdos universitetas.

SGD varomas lokomotyvas būtų naudojamas uostą aptarnaujančių geležinkelių logistikoje ir turėtų tapti unikaliu SGD taikymo transporto srityje pavyzdžiu, atveriančiu švaraus kuro panaudojimo galimybes geležinkelyje. SGD nėra sieros, azoto oksidų, mažesnis CO2 išmetimas. Deginant SGD nesusidaro kietosios dalelės, tampančios pagrindine smogo priežastimi.

Manoma, kad naujasis technologinis sprendimas taip pat sudarytų sąlygas mažesnėms kuro sąnaudoms bei išlaidoms. Kaimyninės Lenkijos patirtis parodė, kad fiksuotais maršrutais važiuojantys SGD varomi sunkvežimiai gali sunaudoti iki 40 proc. mažiau kuro.

Gamyba turėtų prasidėti šiemet

Klasterio inicijuotas projektas dėl išmanaus SGD transportavimo konteinerio gamybos nukreiptas į geresnių SGD distribucijos sąlygų kūrimą. Reikšmingą impulsą jo imtis suteikė kertinio žaidėjo Lietuvos SGD rinkoje – „Klaipėdos naftos“ – statomas SGD distribucijos centras. Infrastruktūros plėtra ir naujų SGD paskirstymo galimybių atsiradimas diktuoja kokybiškos distribucijos įrangos poreikį. Išmanieji konteineriai, kuriuos planuojama pradėti gaminti Lietuvoje, bus skirti SGD laikymui, o taip pat tarnaus kuro gabenimui. Klientus Baltijos jūros regiono šalyse ir už jų ribų šios talpos galės pasiekti tiek keliais, tiek geležinkeliu arba jūriniu transportu.

Tikimasi, kad pirmieji Lietuvoje pagaminti SGD konteineriai bus pagaminti ir pradėti naudoti dar šių metų pabaigoje. Jėgas šiame projekte sujungia viena didžiausių inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ ir pasaulinėje rinkoje sėkmingai dirbantys technologijų gamybos gigantai – JAV korporacija „Emerson“ bei norvegų kompanija „DNV-GL“.

„Galimybę šiame projekte bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais išties vertiname. Jų įsitraukimas naudingas ne vien technologiniu aspektu. Veikdami globaliai, šie partneriai būsimam produktui atveria naujas rinkos perspektyvas ir sustiprina jo pozicijas rinkodaros prasme. Manau, projektas naudingas visoms šalims –užsienio partneriai irgi išlošia gaudami galimybę susikurti sau papildomą veiklos sferą“, – kalbėjo „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Verslo partnerystės pamatas – solidus 

Vienerius gyvavimo metus skaičiuojančio SGD klasterio valdybos pirmininkas, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška akcentavo, kad ši organizacija jau išlaikė svarbų egzaminą – susitarimų pasirašymas įrodo šio klasterio reikalingumą ir liudija apie kryptingą jo veiklą: „Abu nauji projektai subrandinti panaudojant skirtingų partnerių kompetencijas – tai nuteikia labai optimistiškai tiek vertinant kuriamų produktų konkurencingumą, tiek paties klasterio potencialą. Vertingos žinios ir aukšta bendradarbiavimo kultūra yra tai, kuo galima didžiuotis, ir tai, ką būtina panaudoti“.

Šiuo metu Lietuvos SGD klasteriui priklauso dešimt narių.  Klasteris įsteigtas siekiant, kad Lietuva taptų SGD technologijų ir distribucijos centru Baltijos jūros regione bei užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą energetikos, švietimo, mokslo, verslo srityse.

Eksperto iš Belgijos vizitas

Vertinga patirtimi ir naujausia informacija su auditorija dalinęsis Svenas Lataire – aukšto lygio ekspertas, atstovaujantis neseniai į klasterio veiklą įsiliejusiai tarptautinei kompanijai SGS. S.Lataire atsakingas už žinių apie SGD technologijas tarptautinę sklaidą, plėtrą ir kompanijos techninio centro veiklą. Ekspertas dažnai kviečiamas konsultuoti techniniais klausimais įvairiose pasaulio šalyse veikiančių SGD terminalų specialistų, jo patirtis ir nuomonė vertinamos kaip itin svarios.

Lietuvos SGD klasteriui priklausančių įmonių ir institucijų specialistai renginio metu turėjo puikią galimybę susipažinti su SGD rinkos ir technologijų apžvalga, aptarti vykstančius klasterio tyrimų ir plėtros projektus.

Šiuo metu minėtam klasteriui priklauso devyni nariai: „Klaipėdos nafta“, Vakarų laivų gamykla, Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, pasaulinė automatikos sprendimų kompanija „Emerson“ bei SGS, antrasis tarptautinis partneris. Klasterio tikslas – vienyti mokslą bei verslą, suteikti impulsą bei sudaryti sąlygas kurti ir pritaikyti praktiškai žinias SGD srityje Baltijos regione.

SGD sritis – itin imli inovacijoms

„Įdiegusi SGD terminalo, kurio pagrindas – laivas-saugykla su išdujinimo įranga, technologiją Lietuva tapo globalaus SGD tinklo dalimi. Ši sritis yra itin imli inovacijoms, efektyvesnių procesų ir optimalaus automatikos sistemų, krovos, dujinimo ir kitų procesų paieškoms bei sprendimams, todėl džiaugiamės, kad SGD klasteris tampa šios unikalios ekspertinės patirties ir žinių sklaidos platforma”, – akcentavo SGD klasterio valdybos pirmininkas, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Klasteriui priklausančios Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, jog mažos apimties SGD rinka yra besivystanti, tad norint dirbti su šiuo segmentu reikalingi nauji technologiniai sprendimai, įgalinantys šios rinkos plėtrą Europoje. 

„Čia, Klaipėdoje, mums atsiveria puikios galimybės: turime daug potencialo tapti vienais pirmųjų mažos apimties SGD rinkos plėtotojų. Visgi tam reikalingi žmogiškieji resursai ir žinios, tad organizuoti aukšto lygio mokymus bendradarbiaujant su pasaulinio masto kompanijų atstovais – itin svarbu. Užsienio ekspertų, galinčių pateikti informaciją apie naujausias technologijas ir verslo modelius SGD srityje, vaidmuo mūsų situacijoje yra išties reikšmingas", – kalbėjo Vakarų laivų gamyklos vadovas.

Prie SGD klasterio prisijungęs LEI, kurio misija yra būti aukščiausios kvalifikacijos ekspertu mokslo, inžinerijos, metrologijos, energetikos objektų saugos ekonomikos klausimais, susijusiais su tvaria Lietuvos energetikos plėtra, mato SGD kaip naujos kuro rūšies galimybes įvairiems tyrimams atlikti bei inovacijoms kurti.

LEI yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio viena iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių yra šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos bei metrologijos tyrimai.

Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius ir SGD klasterio valdybos pirmininkas akcentuoja, jog klasterio stiprybė ir nauda grindžiama tik aktyviu bei produktyviu mokslo ir verslo bendradarbiavimu.

„Klasterio tikslas ir užduotis nuo jo idėjos užuomazgos buvo suvienyti mokslą bei verslą kurti ir pritaikyti praktiškai žinias naujoje Baltijos regione suskystintųjų gamtinių dujų srityje. Jūrinis, antžeminis transportas, šildymas bei šalčio pramonė – visa tai yra neribotų galimybių laukas, kuriame tiek verslas, tiek mokslas gali plėtoti naujas idėjas ir didinti regiono konkurencingumą“, – sakė M. Bartuška.

„Mūsų tikslas aktyviai integruotis į SGD klasterio veiklą yra tas, jog mokslas turi visas technologijų ir kompetencijų galimybes prisidėti prie SGD terminalo sukurto infrastruktūros pamato bei rasti tinkamus įrankius jam plėtotis. Šiandien Lietuvoje skaičiuojami 5 mokslo slėniai, kurie privalo būti įveiklinti, o SGD, kaip kuro rūšis bei technologija, yra sąlyginai nauja, kuri įdomi mokslininkams bei jų neribotoms galimybėms įprasminti. SGD klasteris yra simbiozė, kurioje verslas ir mokslas ypač turi koreliuoti, todėl mums, kaip mokslo atstovams, tai yra prasminga“, – prisijungimo prie klasterio tikslą komentavo LEI direktorius Sigitas Rimkevičius.

Apie SGD klasterį: Įkurtas 2016 m. balandį. Tikslas – bendradarbiauti energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse taip didinant mokslinį-technologinį-ekonominį konkurencingumą bei skatinant SGD verslą ir investicijas. Klasterio nariai: „Klaipėdos nafta“, „Vakarų laivų gamykla“, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, „Emerson Process Management“, Lietuvos energetikos institutas.

Narį patvirtino naujai suformuota SGD klasterio valdyba. Suformuotą valdybą sudaro: „Klaipėdos naftos“ generalinis driektorius Mantas Bartuška, „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika, Klaipėdos universiteto prorektorius Saulius Gulbinskas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovė Roma Stubrienė bei naujo nario LAJM direktorius prof. Viktoras Senčila.

1948 metais įsteigta tuometinė Klaipėdos jūreivystės mokykla, 2008 m. buvo pervadinta į LAJM. Daugiau nei per 68 veiklos metus tapo jūrinių mokslų vėliavnešiu bei profesionalių specialistų rengimo centru.

„Profesionalus akademikų personalas, itin aukšto lygmens studijų įgyvendinimo praktinės mokymo bazės, tarptautinėje studijų erdvėje stebimas partnerio vertinimo statusas bei sukurta kokybiška mokslo aplinka esamiems ir potencialiems studentams, visa tai lėmė, teigiamą SGD klasterio narių sprendimą dėl naujojo nario prijungimo. Šios turimos LAJM patirtys sudarys visas galimybes vykdyti SGD klasterio veiklas dar efektyviau, tikslingiau ir profesionaliau“, - apie naujo nario išskirtinumą kalbėjo „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Anot SGD klasterio narių, atsižvelgiant į tai, kad jūrinio transporto rinka yra viena iš prioritetinių SGD kuro distribucijos rinkų, klasterio strategijoje numatyta sudaryti sąlygas personalo SGD varomiems laivams rengimui, siekiant įgalinti klasterio narius pateikti rinkai sprendimus ne tik SGD distribucijos technologijas, bet ir personalą SGD technologiniams sprendimams jūrinio transporto srityje.

Planuojama, jog sustiprinta partnerystė darys įtaką profesionaliai kuriant ir statant SGD varomus laivus, gaminant SGD bunkeriavimo stotis Lietuvoje bei įgyvendinant SGD klasterio strategijos uždavinius.

Posėdžio metu suformuota SGD klasterio valdyba, kurios nariai bus atsakingi už organizacijos strategijos ir biudžeto formavimą, veiklos monitoringą. Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką, asmenį atsakingą už valdybos darbo organizavimą, bei klasterio reprezentaciją nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Klasterio veiklą koordinuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Komunikacijos vadovas Andrius Sutnikas.

Kovo 24 d. Klaipėdos universitete, aptarti įgyvendinamų SGD klasterio veiklų, susirinko ne tik klasterio partneriai – „Klaipėdos naftos“, „Vakarų laivų gamyklos“, „Klaipėdos mokslų ir technologijų parko“ vadovai, bet ir LR Energetikos ministras Rokas Masiulis bei Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys.

Išskirtinį susidomėjimą šio klasterio veikla parodžiusiems ministerijų atstovams pristatyta nauja studijų programa Klaipėdos universitete „SGD terminalų inžinerija“. Ši programa yra patvirtinta Studijų kokybės vertinimo centre, todėl priėmimas į ją prasidės jau šiais metais. SGD terminalų inžinerijos studijų programos tikslas – rengti pirmos pakopos jūros inžinerijos krypties specialistus, turinčius visapusišką išsilavinimą ir žinias, reikalingas besivystančiam suskystintųjų gamtinių dujų terminalų sektoriui, gebančius vykdyti kryptingą veiklą, kuria bus siekiama kurti, statyti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti įrenginius, priemones ir sistemas suskystintųjų gamtinių dujų terminaluose. Studijų programos metu studentams dėstys ne tik profesoriai, bet ir specialistai, dirbantys SGD terminale. Naujos programos „SGD terminalų inžinerija“ vykdymas siejamas su valstybės, Vakarų Lietuvos regiono, taip pat Baltijos regiono SGD energetikos plėtros perspektyva, darbdavių interesais ir darbo rinkos poreikiais.

„Verslo ir mokslo sąjunga gali sufokusuoti aukšto lygio mokymosi bazę SGD inovacijų ir plėtros vystyme, todėl įgyvendinamas bendradarbiavimas yra įrodymas, jog Klaipėda eina teisingu keliu siekdama tapti SGD kompetencijų centru ne tik regioniniu požiūriu, bet ir tarptautiniu“, - sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak M.Bartuškos, SGD industrija, rinka bei inovatyvios technologijos vystosi itin sparčiai, todėl aukštos kompetencijos specialistų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvos įmonėse, bet ir tarptautinėse bendrovėse. Tad ši SGD studijų programa ir būsimas mokslo klasteris turėtų tapti patrauklia platforma siekiant žengti į pasaulinę SGD rinką.

Susitikimo metu taip pat pristatyta Baltijos jūros regiono programos projekto „Go LNG“ įgyvendinimo eiga. Pasak Klaipėdos mokslo technologijų parko komunikacijų vadovo Andriaus Sutniko, 2016 metais planuojama įsteigti Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centrą, siekiant apjungti mokymo ir tyrimų infrastruktūrą, įgalinti Baltijos jūros regiono mokslo institucijas teikti SGD kompetencijas.

„Klaipėdos universitetas taps pagrindinė kompetencijų centro dalis ir tai sudarys sąlygas teikti paslaugas tarptautiniu mastu“ – teigė A. Sutnikas. Taip pat šiais metais planuojama įsteigti Baltijos jūros regiono SGD klasterį, siekiant apjungti verslo institucijas, įgyvendinant įvairius plėtros, infrastruktūros ir rinkodaros projektus.

Penktadienį Kaune vyksiančioje „Aukštųjų mokyklų mugėje 2016“ „Klaipėdos nafta“, dalyvaudama kartu su Klaipėdos universitetu, pristato naują studijų programą „Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerija“, kuri būsimuosius bakalauro laipsnio siekiančius studentus sukvies jau ateinantį rudenį.

Tai nauja ir perspektyvi pasaulyje inžinerinė specialybė, kurios poreikį nulėmė besiplečianti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinka tiek Lietuvoje, atsiradus SGD terminalui, tiek ir visame pasaulyje. Klaipėdoje statoma SGD paskirstymo stotis, Baltijos regione statomi 5 iš 11 planuojamų nauji plaukiojantys ir antžeminiai SGD terminalai, o pasaulinį laivyną artimiausiais metais papildys 150 naujų laivų, varomų SGD, tad būsimiesiems absolventams atsiveria galimybė save realizuoti tarptautinėje augančioje darbo rinkoje.

SGD inžinerijos studentų laukia daug įdomių naujos bakalauro laipsnio studijų programos, kuri truks 3,5 m., dalykų, tokių kaip SGD terminalo energetinis ciklas ar Verslo ir inžinerinių projektų valdymas.

Ši studijų programa gimė Energetikos ir Švietimo ministerijos iniciatyva pernai įkūrus SGD klasterį, kurį sudaro Klaipėdos universitetas, „Klaipėdos nafta”, „Vakarų laivų gamykla” bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

„Mūsų bendrovė ieško įvairių galimybių optimaliai ir kuo efektyviau išnaudoti jau valdomą SGD infrastruktūrą bei kurti naują, taip atveriant perspektyvas, pirmiausia, Klaipėdai, Lietuvai bei visai Baltijos regiono SGD rinkai. Sieksime, kad šis keturšalis bendradarbiavimas energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse didintų mokslinį-technologinį-ekonominį šalies konkurencingumą, skatintų SGD verslą ir investicijas“, - apie naująją studijų programą kalbėjo Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Naujoji studijų programa taip pat bus pristatoma vasario 4-6 dienomis Vilniuje vyksiančioje XIV tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2016“. Šios parodos metu vasario 6 d. 14 val. paskaitą „Ateities specialybė – SGD inžinerija“ skaitys Tadas Matulionis, „Klaipėdos naftos“ SGD terminalo departamento direktorius. Su studijų programa taip pat bus galima susipažinti Klaipėdos studijų mugėje „Studijų regata‘16“, kuri vyks kovo 4 d.

Uostamiestis tampa suskystintųjų gamtinių dujų projektų centru. Keturios organizacijos sutarė, kad uostamiestyje bus imtasi SGD mokslo ir verslo klasterio kūrimo. Teigiama, kad tai padės geriau išnaudoti ekonominį SGD potencialą , pradėti vystyti su SGD susijusius mokslinius projektus bei ugdyti SGD specialistus Klaipėdos universitete.

Ketinimų protokolas

Penktadienį SGD terminalo projektą įgyvendinusi ir operatoriaus funkcijas atliekanti akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, inžinerinės pramonės įmonių grupė akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“, Klaipėdos universitetas ir viešoji įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas pasirašė ketinimų protokolą dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio kūrimo.

Pasirašiusieji šį dokumentą įsipareigojo bendradarbiauti vienijant studijų ir verslo potencialą, bendradarbiaujant energetikos, švietimo ir mokslo, verslo srityse.

Minėto klasterio atsiradimo idėją remia Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

„Pasaulis sparčiai tobulėja technologiškai. Lietuva nuo to neturėtų atsilikti, o Klaipėda, kaip šios srities lyderis, neturėtų nusišalinti“, – pastebėjo Klaipėdos universiteto rektorius prof.habil.dr. Eimutis Juzeliūnas.

Reikšmingas indėlis

Energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, SGD srityje Lietuva šiuo metu pirmauja.

„Reikia pagirti Klaipėdos universitetą, kad jie spėja su srove, gavo didelį užsakymą su šia studija „Go LNG“, ištirti taip vadinamų mėlynųjų koridorių, tai yra, SGD infrastruktūros išvystymą visame Baltijos regione“, – teigė

Ateinančiais metais Europos komisija turi pateikti visos Europos SGD studija, prie kurios ne mažai prisidės ir Lietuva.

„Turime suprasti, kad Lietuva, turėdama unikalią kompetenciją SGD srityje, jau ir pati formuoja politiką ir strategiją Europos Sąjungoje, ar bent prisideda reikšmingai prie to. Kadangi esame pirmieji, ta infrastruktūra yra pas mus, tai galiausiai turėtų valstybei atnešti didelę naudą“, – pabrėžė R.Masiulis.

Energetikos ministras pastebėjo, kad tiek „Klaipėdos nafta“, tiek „Vakarų laivų statykla“ yra pasirengusi investuoti į tokių technologijų vystymą, todėl tikėtina, kad netrukus naujos Europoje pasirodysiančios SGD technologijos gali būti sukurtos būtent Lietuvoje.

Didelės perspektyvos

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pastebėjo, kad pradėjus veikti SGD terminalui ir planuojant nuo 2017-ųjų eksploatuoti SGD paskirstymo stotį Klaipėdoje, atsiveria plačios mokslo ir verslo partnerystės galimybės, leidžiančios plėtoti regioninį jūrinį SGD verslą.

Taip pat būsimo SGD klasterio dėka bus vystomos ne tik pažangios SGD technologijos, bet ir gamtos išteklius tausojančias ir aplinkos taršą mažinančios technologijos.

M.Bartuška pastebėjo, kad siekiant stiprinti šią sritį labai svarbus yra ir mokslo indėlis, išugdomi stiprūs profesionalai.

„Klaipėda yra unikali, esame pirmaujantis uostas, SGD terminalas planuoja tapti centru visame Baltijos regione. Perspektyva su dideliu augimu“, – neabejojo generalinis direktorius.

Nauja studijų programa

Rektoriaus teigimu, šiuo metu jau yra sudarytas ir veiksmų, kuriuos numatoma atlikt iki 2020-ųjų, planas.

Klaipėdos universitetas, pagal minėta planą, numato pradėti plėsti savo studijų programas ir pradėti rengti SGD specialistus.

Naujoji studijų programa – SGD terminalo inžinerija – jau ruošiama. Planuojama, kad studentai į šią studijų programą bus priimami jau ateinančiais metais.

SGD terminalo inžinerijos studijos, teigiama, truks pusketvirtų metų.

Aukštosios mokyklos rektoriaus teigimu, kol kas papildomų specialistų, kurie mokys naujosios studijų programos studentus – neplanuojama, tačiau ateityje tokia galimybė neatmetama.

Universitetas drauge su partneriais taip pat planuoja pradėti vystyti kompetencijos centrus, kuriuose būtų galima ugdyti tam tikrus specialius darbuotojų SGD technologinių procesų valdymo įgūdžius, išnaudojant tą infrastruktūrą, kuri šiuo metu jau yra.

„Įvertinome savo specialistų kompetencijas. Kol kas jų pakanka“, – teigė E.Juzeliūnas.

Ši studijų programa priklausys Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetui.

Plės panaudojimo galimybes

Pastebima, kad šiuo metu neužtenka turėti vien tik bazinio paskirstymo bazę – laivą, kuris dabar atlieka alternatyvaus dujų tiekimo šaltinio funkcijas.

Anot universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus Sauliaus Gulbinsko, būtina plėsti terminalo panaudojimo galimybes ne tik dabartinių poreikių tenkinimui, bet ir orientuotis į Europos Sąjungos kryptis, plečiant SGD panaudojimą kaip švaraus kuro naudojimą tiek laivų, tiek antžeminio transporto bei energetikos srityse.

Trečiasis suplanuotas uždavinys – SGD infrastruktūros dalių gamyba. Šioje srityje, anot prorektoriaus, didelę iniciatyvą rodo „Vakarų laivų gamykla“, kuri yra pirmoji gamykla, įgyvendinusi SGD varomų laivų statybos projektus.

Šiuo metu tiksliai įvardyti, kiek galėtų kainuoti minėtų planų įgyvendinimas.

„Galėtume kalbėti apie 40-50 mln. eurų pritraukimą per visus partnerius per 5-6 metus“, – teigė S.Gulbinskas.