Renginio metu chorinės muzikos gerbėjai turėjo unikalią galimybę išgirsti  kūrinių, kuriuos atliko kolektyvai iš Šiaulių, Vilniaus ir kaimyninės Latvijos – Rygos. Paruošę išskirtinę programą, kolektyvai renginio žiūrovus žavėjo meistriškumu, nuoširdumu ir harmonija.

Šeštadienį Šiaulių kultūros centro Kamerinėje salėje skleidėsi chorinės muzikos didybė – čia įvyko tradicija tapusi chorinės muzikos šventė „Ramios, malonios vasaros naktys“, kurią organizavo Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Vasara“ (meno vad. Kornelijus Luotė) – aktyvus Šiaulių miesto muzikinio gyvenimo dalyvis, su koncertinėmis programomis aplankęs nemažą dalį Lietuvos miestų ir miestelių koncertinių salių, bažnyčių, ne kartą koncertavęs užsienyje.

„Chorinės muzikos šventė „Ramios, malonios vasaros naktys“ organizuojama nuo 2004-ųjų. Labai džiaugiamės, kad yra tęstinumas ir susidomėjimas renginiu iki pat šiandien. Juk chorinė muzika jungia žmones aktyviai kūrybinei veiklai, vienija jų jausmus ir mintis“, – sako šventės organizatorius, Šiaulių kultūros centro kamerinio choro „Vasara“ meno vadovas Kornelijus Luotė.

Renginyje dalyvavo chorai iš Latvijos – tiesiai iš Rygos atvyko garsaus latvių dirigento Eriko Kravalio specialiai šiai progai suburtas jungtinis projektinis choras, kuriame dainavo chorų „Fēnikss“ ir „Dziesmu pasts“ (dirigentai Ēriks Kravalis, Aivars Gailis, koncertmeisteris Valdis Zilveris) dainininkai. Taip pat dalyvavo ir Rygos ir VEF kultūros rūmų vyrų vokalinis ansamblis (vadovas Ēriks Kravalis). Chorai atliko skambias ir didybę alsuojančias liaudies dainas, taip pat dainas apie Latvijos gamtos grožį.

Pirmą kartą šventėje dalyvavo 2008 metais įkurtas Vilniaus Karoliniškių seniūnijos mišrus choras „Libro“, vadovaujamas chorvedės Lilijanos Zarankienės (vadovė Lilijana Zarankienė, koncertmeisterė Jarūnė Barkauskaitė), kuris dovanojo skambias, harmonizuotas lietuvių liaudies dainas ir kitus kūrinius.

Ant scenos pasirodė ir gražiausius kūrinius „Vaivorykštė per Nemuną“, „Prie Šventosios“, Naktelė“, „Ieškojau ilgai“ dovanojo šventės organizatorius Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Vasara“ (meno vadovas Kornelijus Luotė).

Renginio pabaigoje jungtinis choras šventę užbaigė bendromis dainomis „Kur giria žaliuoja“, „Vėjeli, pūsk“ ir visiems puikiai žinomą dainą „Mūsų dienos kaip šventė“.

„Noriu padėkoti visiems dalyvavusiems, kurių dėka skambėjo Lietuvos ir Latvijos grožį atskleidžiančios, nuoširdžiai atliktos dainos. Tikimės, kad kitais metais taip pat organizuosime chorinės muzikos šventę, kuri bus jubiliejinė – penkioliktoji“, – dėkoja Šiaulių kultūros centro kamerinio choro „Vasara“ meno vadovas K. Luotė.

Nuo 2004 metų organizuojama chorinės muzikos šventė „Ramios, malonios vasaros naktys“ šiemet Šiaulių kultūros centro Kamerinėje salėje subūrė ne tik gražų būrį dalyvavusių kolektyvų, bet ir klausytojų.

Visą dieną mieste vykusios iniciatyvos ir visuotinės akcijos šiauliečiams ir miesto svečiams priminė, kokia svarbi yra tautiečių iškovota pergalė. Šventinės Laisvės gynėjų dienos kulminacija tapo renginys, kuriame buvo galima išgirsti patriotinių dainų, puoselėjančių meilę valstybei bei žuvusiuosius mintimis pagerbti prie atminimo laužų.

Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Sausio 13-ąją šiauliečiai prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius buvo kviečiami į Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios. Iš karto po jų valstybinės šventės įprasminimas persikėlė į skverą prie Šiaulių miesto savivaldybės. Ten miestiečiai klausėsi Laisvės gynėjų dienos koncerto ir prie atminimo laužų prisiminė istorinę dieną, pakeitusią mūsų šalies likimą.

Renginio pradžioje buvo giedama „Tautiška giesmė“, kurią atliko grupė „Vairas“, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos choras „Pelėdžiukai“ (vad. L. Stankuvienė) ir „Lauros studija“ (meno vad. L. Remeikienė). Toliau iškilminga ceremonija tęsėsi žuvusiųjų pagerbimu. Skvere buvo įvardyta keturiolika Lietuvos drąsuolių, kurie Sausio 13-ąją be baimės kovėsi už savo tėvynę. Jų garbei skambėjo varpo dūžiai, o susirinkusieji Laisvės gynėjus pagerbė tylos minute.

Prisiminimais apie Sausio 13-ąją šventės metu dalijosi vienas iš Parlamento gynėjų – Lietuvos Respublikos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių skyriaus narys Vaclovas Vaitiekūnaitis.

Šventinis vakaras baigėsi nuoširdžiu ir patriotinėmis dainomis pripildytu grupės „Vairas“, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos jaunučių choro „Pelėdžiukai“ (vad. L. Stankuvienė), „Lauros studija“ (meno vad. L. Remeikienė) ir Šiaulių „Juventos“ progimnazijos merginų terceto: Emilijos Najulytės, Medeinos Čėsnaitės ir Vėjos Baltutytės (mokyt. L. Stankuvienė) koncertu. Atlikėjai jausmingais kūriniais paveikė susirinkusiuosius ir taip priminė, kaip svarbią Lietuvai dieną žmonės dainomis vienas kitam įpūtė tikėjimo ir kovingumo.

Viso renginio metu sušalusiuosius Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė vaišino šiltu arbatos puodeliu.

Drauge su karaliais paskui sužibusią žvaigždę keliavo šiauliečiai ir miesto svečiai. Didingi eisenos dalyviai, nešini simbolinėmis dovanomis kūdikėliui Jėzui Kristui, išlydėjo senus ir pasitiko naujus metus, paskelbė kalėdinio šurmulio pabaigą. Šia proga miesto bulvare aidėjo ir žymiosios skulptūros „Meilės varpas“ garsai.

Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Manoma, kad Trijų Karalių šventė pradėta minėti dar viduramžiais. Tradicinėje Europos kultūroje laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo skirtas jaunimo bendravimui, karnavalams ir linksmybėms. Kaimuose po sodybas vaikščiodavo persirengėliai ir sveikindavo visus su Kristaus gimimo švente. Tai iki pat šiol išlieka pagrindiniu šventės akcentu – pagarbinti gimusį pasaulio Išganytoją.

Šią svarbią datą Šiauliuose pažymėjo tradicinė iškilminga Trijų Karalių eisena, kuri prasidėjo 17 val. prie Šiaulių kultūros centro. Su gausia avelių, jautuko, asiliuko ir kitų personažų palyda Trys Karaliai keliavo Kaštonų alėja ir Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaru. Triukšmingi eisenos dalyviai stabtelėjo prie Dariaus Augulio skulptūros „Meilės varpas“. Iš ilgo žiemos miego pažadintas varpas suskambo tauriai ir didingai – pripildė eisenos dalyvių širdis meile, gėriu ir viltimi.

Dviejų su pusę metrų aukščio karalių figūros – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras toliau keliavo Tilžės gatve iki prakartėlės, įkurdintos skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės. Ten trys išminčiai apdovanojo ir pagerbė kūdikėlį Jėzų Kristų. Ceremonijos metu tradiciškai pašventinta ir kreida, kuri vėliau dovanota visiems norintiems Šiaulių miesto gyventojams. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides „+K+M+B“. Tikima, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Galiausiai iškilminga eisena baigėsi

Po teatralizuotos kūdikėlio Jėzaus pagerbimo ceremonijos Trys Karaliai susirinkusiems Saulės miesto gyventojams ir jo svečiams linkėjo atrasti ramybę, taiką, gerumą ir taip vainikavo didžiąsias žiemos šventes.

Tryliktąjį kartą organizuojamame renginyje pasirodys chorinės muzikos kultūrą puoselėjantys kolektyvai iš Šiaulių ir Kelmės. Chorinės muzikos mylėtojai galės mėgautis profesionaliai atliekama, melodinga, skambia muzika, kuri praturtins vasaros popietę.

Lietuvoje chorinis dainavimas turi senas tradicijas. Nacionalinis chorų atgimimas, prasidėjęs XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, iki šių dienų yra neatskiriama Lietuvos kultūros sudėtinė dalis bei viena žymiausių ir labiausiai žmones vienijančių meno sričių. Chorinės muzikos šventė „Ramios, malonios vasaros naktys“ Šiaulių kultūros centre organizuojama nuo 2004 metų ir per šį laikotarpį jau tapo vienu iš tradicinių vasaros akcentų chorinės muzikos mylėtojams. Tradicinį renginį organizuoja Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Vasara“, kuriam nuo 2002 metų vadovauja meno vadovas Kornelijus Luotė.

„Džiaugiuosi, kad chorinės muzikos šventė išlaiko savo tęstinumą ir šiemet organizuojama jau tryliktą kartą. Chorinio dainavimo propagavimas ir puoselėjimas skatina pasididžiavimą, o šventė sukuria puikių emocijų ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Jausmingą repertuarą žiūrovams dovanos keturi mėgėjų meno kolektyvai. Renginyje dalyvaus Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos 1-os klasės berniukų choras (mokyt. R. Koržanovienė, koncertm. L. Girskienė). Jaunieji dainininkai užburs klausytojų širdis skambiais balsais. Kelmės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis (vad. D. Miklovienė, koncertm. A. Šurna) dovanos vasariškus ir nuoširdžius pasirodymus, o Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Ventus“ (vad. H. Mockienė, koncertm. D. Streckienė) ir Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Vasara“ (meno vad. K. Luotė, akomp. M. Perepečkinas) atliks kūrinius, puoselėjančius chorinio dainavimo tradicijas.

Vasaros popietę atlikti kūriniai praplės klausytojų akiratį ir leis pasinerti į chorinės muzikos garsus.

Šventės organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Pasak Šiaulių kultūros centro, paslaptingiausios vasaros šventės apeigos bus užbaigiamos Talkšos ežero pakrantėje, kur miestiečių lauks ne tik šventinis koncertas, bet ir Joninių laužas.

Joninės – viena iš seniausias tradicijas turinčių švenčių Lietuvoje. Birželio 23-iąją vykstanti šventė, dar kitaip vadinama Kupolėmis arba Rasomis, daug kam asocijuojasi su paparčio žiedo paieškomis, laužų deginimu ar vainikų pynimu bei jų plukdymu vandeniu, taip pat ši diena glaudžiai siejama ir su vasaros saulėgrįža, kada vieną kartą metuose Šiaurės pusrutulyje žmonės gali mėgautis ilgiausia diena ir trumpiausia naktimi.

„Šiaulių kultūros centras, būdamas etninės kultūros puoselėtojas, žino, kad kartais visos per amžius atėjusios tradicijos tiesiog ima ir pasimeta šiandieniame skubėjimo pasaulyje. Todėl šiemet per skirtingose centrinio miesto dalyse veiksiančius punktus šiauliečius ir miesto svečius kviesime susipažinti su svarbiausiais Joninių šventės ritualais“, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Etnokultūrinė šventė prasidės 19 val. prie Šiaulių kultūros centro, kur pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais atvykę miestiečiai galės gauti žemėlapį su nurodytomis punktų vietomis bei susipažinti su taisyklėmis, o varduvininkai – Jonai, Janinos ir Janės – bus pradžiuginti dovanomis. Antrasis punktas, įkurdintas Kaštonų alėjoje, dalyvius pakvies simboliškai apsivalyti, mat ten kiekvienas šiaulietis privalės pereiti pro Saulės virsmo vartus, pažymima Šiaulių kultūros centro pranešime. Toliau įvairiose Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro erdvėse žinias apie Jonines tikrins mįslių stotelės. Skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės iš vasaros lauko gėlių bus galima susikurti kupolių puokštę, o VU Šiaulių akademijos Studijų skyriaus vidiniame kiemelyje išgirsti savo ateitį.

Klausytis ir stebėti koncertinę programą šiauliečius ir miesto svečius pakvies Saulės Laikrodžio aikštėje įkurdinta scena, kurioje koncertinę programą žiūrovams dovanos grupės „Sidabro“, „No_use“ ir „Baltos varnos“, Šiaulių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai: folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ (meno vad. V. Rezgienė-Taučienė), liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“ (meno vad. V. Verkulienė), liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), taip pat folkloro ansamblis „Salduvė“ (meno vad. D. Daknys) ir Joniškio kultūros centro gyvo garso grupė „Septem band“.

Renginį vainikuos Talkšos ežero pakrantėje Joninių laužo ir šiaudinių skulptūrų uždegimas, kupolių deginimas ir apeigų užbaigimas su Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansambliu „Saulala“. Ištvermingiausieji galės laukti saulės patekėjimo ar vakaro pramogas pratęsti ieškant stebuklingiausiojo paparčio žiedo.

Organizatoriai atskleidžia, kad renginiu siekta ukrainiečiams padėti integruotis šalyje, Šiauliuose, pakviesti lankytis kultūros ir švietimo įstaigų organizuojamuose renginiuose, paskatinti draugystę ir bendradarbiavimą. Renginys neatsitiktinai organizuotas ir Tarptautinę šeimos dieną. Anot iniciatorių, pasaulinė situacija verčia į šeimos sąvoką žiūrėti kur kas globaliau ir nuo karo bėgančius ukrainiečius priimti kaip savo brolius ir seseris.

Iš anksto užsiregistravę ir į renginį atvykę dalyviai galėjo aplankyti keletą skirtingų stotelių įvairiose Šiaulių kultūros centro erdvėse. Eidami per sales jie galėjo dalyvauti judriuose žaidimuose, šokių pamokose, gaminti ženkliukus, saldžius ledus, kepti sausainius, įsitrauki į tradicinių amatų edukacinius užsiėmimus, žiūrėti animacinius filmukus, piešti stebuklingą ilgą piešinį.

R. Parafinavičiaus nuotr.

Finalinio renginio akcentu tapo koncertas, kuriame pasirodė vaikų ir jaunimo kolektyvai: Šiaulių menų mokyklos muzikos studija „En-den-du“, Šiaulių lopšelio-darželio „Kregždutė“ vokalo grupė „Mažosios kregždutės“, Šiaulių lopšelio-darželio mergaičių vokalinis ansamblis „Mažosios žirniukės“, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos kolektyvai ir solistai: vokalinis ansamblis „Mergaičiukės“, smuikininkų ansamblis bei solistės Mėta Barzelytė ir Fausta Burškytė.

R. Parafinavičiaus nuotr.

Įvairios renginio veiklos ir užsiėmimai priminė, kokią didelę reikšmę visuomenėje turi šeima.

Eglės įžiebimą papildė muzikinė pasaka ir šventinis koncertas. Šeštadienį įvykę renginiai – tai tik visų kalėdinių ir naujamečių iniciatyvų pradžia, šiauliečiai visą gruodžio mėnesį bus stebinami ir džiuginami įvairiomis veiklomis ir pramogomis.

Kalėdinių ir naujamečių iniciatyvų rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius– Šiaulių kultūros centras.

Pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventėje netrūko gerų emocijų ir šiltų palinkėjimų, o susirinkusius šiauliečius džiugino muzikinė pasaka „Kalėdų berniukas“, kurioje pasakota apie berniuką ir jo begalinį norą pažinti Kalėdas. Pasakoje pasirodė „Lauros studija“ (meno vad. L. Remeikienė), Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, meno vad. asist. V. Adomėnaitė-Butnorienė), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“ (meno vad. V. Verkulienė), Laura Remeikienė, Agnė Michalenkovaitė, Modestas Vaitkevičius, Andrius Trijonis, Vilija Krausienė. Pasakos scenarijaus autorė – Modesta Jurgaitytė, renginį režisavo Virgilija Staševičiūtė. Po stebuklingos pasakos susirinkusių miestiečių laukė grupės „Lemon Joy“ koncertas, sušildęs ir išjudinęs susirinkusius žiūrovus savo gerai žinomomis dainomis.

Tradiciškai Kalėdų eglę, linkėdamas meilės ir šiltų apsikabinimų, įžiebė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Pagrindinė miesto eglė pasipuošė maždaug 1 400 metrų LED lempučių girlianda, 600 įvairių dydžių ir spalvų burbulų ir daugiau nei 200 dekoratyvinių įvairių formų ir spalvų žaisliukų. Aplink ryškiausią miesto puošmeną išdėstyta 14 vnt. tūrinių dekoracijų, šviečiančių drauge su eglute.

Prisikėlimo aikštės apžvalgos pastato sienoje, aikštėje ir skvere prie savivaldybės įkurdinta atvirukų ir jų fragmentų fotografijų paroda  iš Petro Kaminsko kolekcijos. Žiemišką nuotaiką kurianti ekspozicija nukels į Kalėdų pasaką ne tik mažuosius šiauliečius, bet vyresnius žmones, mat parodoje eksponuojami tarpukariu išleisti atvirukai.

Organizatoriai atskleidžia, kad iki gruodžio 15 dienos Prisikėlimo aikštėje bus įkurdinta stebuklinga pašto dėžė, kurioje vaikai galės palikti laiškus su norais ir svajonėmis. Svarbiausia nepamiršti ant kruopščiai parašyto, o galbūt ir nupiešto kalėdinio laiškelio nurodyti tikslų savo namų adresą, kad Kalėdų Senelis galėtų atsiųsti atsakymą.

Daugiau nei mėnesį, iki pat Trijų Karalių, Šiauliuose vyks ir kitų kalėdinių iniciatyvų, tad miestiečių lauks šventiniai koncertai, ekskursijos, parodos bei akcijos. Visą kalėdinių ir naujamečių renginių programą galima rasti Šiaulių kultūros centro (www.siauliukc.lt) arba Šiaulių miesto savivaldybės (www.siauliai.lt) interneto svetainėse.

Miesto šūkį atspindintis užrašas #ŠIAULIAIŠVIEČIA jau kurį laiką puošia miesto erdves ir išpildo jose organizuojamas iniciatyvas. Naktį šviečiantis, tačiau fotografuotis kviečiantis ir dieną, objektas yra tapęs vienu pagrindinių miesto akcentų, be kurio neįsivaizduojamos pagrindinės miesto šventės – ne išimtis ir šv. Velykos.

Šiaulių kultūros centro iniciatyva šiauliečiams paruoštas siurprizas – jau įprastiniu vaizdu tapęs užrašas švenčių proga išmargintas tradiciniais margučių raštais. Spalvingos velykinės dekoracijos objektą puoš iki pat Vaikų Velykėlių, tad šiauliečiai tikrai spės ir apsilankyti, ir nusifotografuoti.

Šiaulių kultūros centro ir Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų teritorijos taip pat sumirgėjo spalvomis. Lauko grindiniai prie Šiaulių kultūros centro pastatų išpuošti didžiuliais Velykų margučių piešiniais, prisidedančiais prie šventiškos atmosferos skleidimo mieste.

Tikimasi, kad puošmenos šventinio laikotarpio metu suteiks pavasariškų spalvų šiauliečių kasdienybei, pakels nuotaiką tiek pro jas praeinantiems, tiek pravažiuojantiems, ir įkvėps kūrybiškumo tiems, kuriems jo trūko.

Kad namuose minima kalendorinė šventė būtų džiaugsmingesnė ir autentiškesnė, Šiaulių kultūros centras paruošė filmuką – šmaikščią instrukciją, kurioje pristatoma, kaip saugiai ir kūrybiškai pasitikti pavasarį ir išvaryti žiemą iš kiemo karantinu metu.

Užgavėnės – siautulingiausia ir smagiausia žiemos šventė, žavinti lietuvių išradingumu, liaudiško humoro grožiu ir tradicijų išlaikymu. Švenčiama likus 46 dienoms iki Velykų, šventė paprastai žymi žiemos pabaigą, kurią lietuviai pasitinka su triukšmu. Tai virsmo šventė, kurios papročiai susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui, žiemos demonų išvarymu, siekiant, kad greičiau atgimtų augalija, o ir pats žmogus atsikratytų jį slegiančių negerovių ir būtų įkvėptas geresniam gyvenimui.

Įprastai lauke organizuodavęs didžiulę Užgavėnių šventę, Šiaulių kultūros centras šiauliečius šiais metais kviečia švęsti saugiai namuose.

Tikrai yra begalė būdų, kaip kūrybiškai Užgavėnes paminėti namų sąlygomis.

„Tikrai yra begalė būdų, kaip kūrybiškai Užgavėnes paminėti namų sąlygomis. Nusprendėme Užgavėnių papročius žaidimo forma perteikti vaikams. Todėl paruošėme žaismingą animuotą filmuką, kuriame glaustai pristatome įprastines šventės tradicijas ir jų šventimo alternatyvas. Tikimės, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems jis įpūs šventinės dvasios ir įkvėps paminėti Užgavėnes“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Užgavėnėms būdingi pokštai, juokas, šmaikšti nuotaika ir linksmybės,  svarbiausia – kad būtų gerai praleistas laikas. Todėl filmuke negailima patarimų, kaip smagiai ir tradiciškai praleisti kalendorinę dieną – kokius žaidimus žaisti su namiškiais, kaip ir kokiomis skanduotėmis išvaryti žiemą iš kiemo, kaip netradiciškai „sudeginti“ Morę ir įgyvendinti Kanapinio ir Lašininio dvikovą namuose.

„Pagrindinis šventės akcentas yra kaukės, nes Užgavėnės – persirengėlių šventė. Išgirsite patarimų, kaip lengvai ir unikaliai ją pasidaryti. Prisiminsite, kad reikia skaniai bei sočiai pavalgyti, o galbūt ir sužinosite tradicinio Užgavėnių patiekalo receptą“, – intriguoja organizatoriai.

Nuo senovės tikima, kad kuo triukšmingiau bus atšvęstos Užgavėnės, tuo greičiau pasibaigs žiema ir ateis visų laukiamas pavasaris. Tad Šiaulių ir kitų miestų gyventojai kviečiami nepamiršti paminėti šios žiemos išvarymo šventės, gerai nusiteikti ir pradėti ruoštis jai iš anksto, nes ruoštis tikrai bus ką.

Užgavėnių tradicijas pristatantis filmukas skelbiamas Šiaulių kultūros centro virtualiose platformose – interneto svetainėje, „Youtube“ kanale, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, todėl yra prieinamas ne tik šiauliečiams, bet visiems, norintiems nuotaikingai paminėti šią šventę namuose.