Šiaurės Makedonija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai saugumo institucijai, kuri lapkričio 30–gruodžio 1 dienomis savo sostinėje surengs metinę ministrų konferenciją.

Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis) pirmadienį žurnalistams teigė gavęs laišką iš S. Lavrovo, pareikalavusio leisti jam atvykti į Skopję.

Visgi B. Osmani pridūrė, kad yra keletas su tuo susijusių iššūkių.

Anot B. Osmani, kadangi Šiaurės Makedonijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, bet prisijungė prie bloko sankcijų Maskvai, ir jos kaimynių oro erdvė yra uždaryta Rusijos lėktuvams, reikia imtis tam tikrų logistinių veiksmų.

Ministras sakė, kad pagal ESBO taisykles susitikime turi dalyvauti visos 57 valstybės narės.

„Tačiau tai priklausys nuo sprendimų, kurie bus priimti artimiausiomis dienomis. Tikiuosi, kad mums visiems pavyks būti Skopjėje“, – kalbėjo B. Osmani.

Praėjusiais metais ESBO ministrų susitikimą surengė tuometinė pirmininkė Lenkija. Varšuva atsisakė įleisti S. Lavrovą į šalį. Šis žingsnis išprovokavo Maskvos pyktį ir pareiškimą, kad tai beprecedentis ir provokuojantis sprendimas.

Rusijos delegacijai vadovavo Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.

Spalį Ukraina paragino pašalinti Rusiją iš ESBO, perspėdama, kad jei Maskva liks šios organizacijos nare, organizacijai grės lėta mirtis.

ESBO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų, padeda savo narėms koordinuoti veiksmus tokiais klausimais kaip žmogaus teisės ir ginklų kontrolė.

Pati Rusija ne kartą kaltino Vakarus bandant pakenkti ESBO ir teigė, kad organizacija nusigręžė nuo savo steigiamųjų principų.

Tuo tarpu Ukraina nuolat ragina pašalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų, įskaitant Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupę, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir visas svarbiausias sporto organizacijas.

Vilniaus „Avia Salutions Group“ arenoje vykusiame susitikime Lietuvos rankininkės 28:31 pralaimėjo Šiaurės Makedonijos rinktinei, praneša Lietuvos rankinio federacija.

Susitikimo pradžioje komandos nuolat apsikeisdavo įvarčiais ir įpusėjus pirmam kėliniui rezultatas buvo lygus 8:8. Kėlinio pabaigoje varžovėms pavyko šiek tiek atitrūkti ir pertrauka prasidėjo makedonėms pirmaujant 17:15.

Antrame kėlinyje Lietuvos rankininkėms pavyko pasivyti varžoves ir kėlinio viduryje rezultatas buvo lygus 23:23. Tačiau rungtynių pabaigoje labiau patyrusi Šiaurės Makedonijos rinktinė sugebėjo atsiplėšti ir šventė pergalę trimis įvarčiais.

„Pritrūko kantrybės iki užtikrintų metimų puolime. Gynyboje kai kur nusileidome varžovėms taktiniais sprendimais. Antrame kėlinyje pagerinome gynybą tiek viduriu ir aikštelės kraštuose, bet palikome per didelius tarpus ir varžovės tuo naudojosi.

Mums labai padėjo namų sienos ir fantastiškas žiūrovų palaikymas. Merginos norėjo reabilituotis po šalto dušo patirto pirmose rungtynėse Ispanijoje. Padarėme išvadas, merginos suprato rungtynių svarbą ir kovėmės iki galo su pajėgia Šiaurės Makedonijos rinktine“, – sakė Lietuvos rinktinės treneris Karolis Kaladinskas.

„Nesusimetėme savo metimų puolime, gynyboje padarėme keletą klaidų ir tų kelių įvarčių pritrūko iki pergalės. Bet tokios rungtynės mūsų jaunai komandai pridės pasitikėjimo savo jėgomis. Parodėme charakterį. Mus vedė į priekį užsivedimas, noras laimėti ir noras įrodyti, kad galime kovoti kaip lygios su tokiomis komandomis, kuriose žaidžia nemažai Čempionių lygos patirties turinčių rankininkių“, – teigė geriausia Lietuvos rinktinės žaidėja išrinkta Aušra Arciševskaja.

9 įvarčius pelniusi A. Arciševskaja buvo ir rezultatyviausia Lietuvos rinktinės gretose.

Simona Kolosovė įmetė 6 įvarčius, Dominyka Andronik – 5, Rita Rakauskienė ir Beatričė Ruseskaitė – 3, Agnė Gudlinkytė ir Emilė Aglinskaitė – 1.

Šiaurės Makedonijos komandą į priekį vedė Sara Ristovska, pelniusi 9 įvarčius, Andrea Sedloska įmetė 8 įvarčius.

Šiaurės Makedonijos rinktinė iškovojo antrą pergalę ir kartu su Ispanijos komanda pirmauja 5-oje grupėje. Lietuvos rankininkės patyrė antrą pralaimėjimą ir kartu su Azerbaidžano ekipa dalijasi 3-4-ą vietas.

Į Europos čempionatą pateks dvi geriausios grupės komandos ir keturios geriausios trečią vietą grupėse užėmusios rinktinės.

Europos čempionato atrankos turnyro kovos atsinaujins kitų metų vasario pabaigoje. Lietuvos rankininkės dukart iš eilės – svečiuose ir namuose susitiks su Azerbaidžano rinktine.

Kaip antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija, Santandere, Ispanijoje, ES užsienio ir saugumo vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio (Žozefo Borrelio) rengiamos konferencijos „Quo Vadis, Europe?“ metu G. Landsbergis susitiko su narystės ES siekiančios Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministru Bujaru Osmani (Bujaru Osmaniu).

„Lietuva supranta ir remia Šiaurės Makedonijos pastangas pagreitinti stojimo derybas dėl narystės ES. Labai tikimės, kad Šiaurės Makedonijos politikams pavyks rasti sutarimą ir priimti reikiamus konstitucinius pakeitimus“, – sakė G. Landsbergis.

Ministrai aptarė ir tolesnę paramą Kyjivui. Šiaurės Makedonija jau yra suteikusi karinės paramos Ukrainai.

Ministrai taip pat daug dėmesio skyrė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veiklai. Šiaurės Makedonija šiemet pirmininkauja šiai organizacijai.

ES kandidatėmis arba potencialiomis kandidatėmis be Šiaurės Makedonijos šiuo metu taip pat yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Moldova, Juodkalnija, Serbija, Turkija, Ukraina, Sakartvelas ir Kosovas.

Kova su korupcija yra vienas iš svarbiausių Šiaurės Makedonijos vyriausybės prioritetų ir būtina sąlyga, šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Policijos pareiškime teigiama, kad devyniems Tabanovcės perėjoje dirbusiems pareigūnams pateikti kaltinimai „nusikalstamu susivienijimu, kyšių ėmimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi“. Dar trims pareigūnams buvo pateikti kaltinimai, tačiau jie nebuvo suimti.

Policijos teigimu, įtariamieji daugiau nei dvejus metus veikė organizuotai, galimai imdami grynuosius pinigus ir dovanas iš žmonių, kurie norėjo apeiti įprastas vykimo į Serbiją procedūras.

Per kelis reidus policijos nuovadoje ir pareigūnų namuose policija konfiskavo maždaug 16 500 eurų įvairiomis kupiūromis ir kitų daiktų.

Jei įtariamieji bus teisiami ir nuteisti, jiems gresia iki 20 metų kalėjimo.

Šiaurės Makedonija – mažytė Balkanų šalis, kurioje gyvena apie 1,8 mln. žmonių – liepos mėnesį pradėjo stojimo į ES derybas. Kova su korupcija yra viena iš svarbiausių išankstinių sąlygų, o prezidentas Stevo Pendarovskis (Stevas Pendarovskis) ją išskyrė kaip svarbiausią prioritetą.

Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, Lietuvos diplomatijos vadovas Skopjė vykdomą užsienio politiką pavadino pavyzdinga, „paragindamas Šiaurės Makedoniją paremti iniciatyvą dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams tirti steigimo“.

„Būdami dar pakeliui į ES, vykdote pavyzdingą vertybinę politiką, rodydami tinkamą pavyzdį kitiems. Labai vertiname jūsų tvirtą poziciją ir dėkojame už svarbios pagalbos teikimą Ukrainai. Nors esame mažos valstybės, tačiau visos kartu solidariai galime svariai padėti ukrainiečiams jų kovoje“, – sakė G. Landsbergis.

Būdami dar pakeliui į ES, vykdote pavyzdingą vertybinę politiką, rodydami tinkamą pavyzdį kitiems.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su šios šalies užsienio reikalų ministru Bujaru Osmani (Bujaru Osmaniu).

G. Landsbergis padėkojo už jo valstybės pilną prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES) bendrosios užsienio ir saugumo politikos pozicijų, prie Maskvai įvestų sankcijų, taip pat už svarią pagalbą Ukrainai, įskaitant karinę.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat prašė kolegos išlaikyti principingą poziciją karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusijos atžvilgiu, kitąmet pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Pasibaigus ilgoms deryboms su Bulgarija, Šiaurės Makedonija liepą oficialiai pradėjo stojimo į ES derybas.

Bulgarija iki šiol blokavo bet kokias galimybes pasiekti pažangos per tokias derybas, abiems šalims nesutariant dėl kalbinių ir istorinių klausimų.

G. Landsbergis ragino šalį ir toliau tęsti svarbiausias reformas eurointegracijos kelyje ir pažadėjo tvirtą Lietuvos palaikymą.

Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė NATO valstybių vadovų susitikimą 2023 metais Vilniaus. Šiaurės Makedonija – naujausia Aljanso narė, įstojusi į NATO 2020 metais.

Susitikimo metu, be kita ko, aptarta saugumo padėtis Vakarų Balkanų regione, iššūkiai energetikos srityje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį.

„Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Nors šių šalių prisijungimo prie Bendrijos procesas dar gali užtrukti ne vienus metus, oficiali derybų pradžia yra nedidelė kandidačių pergalė.    

„Nepaprastai džiugu, kad po 17 metų šiandien pagaliau pradedame derybas“, – sakė D. Kovačevskis, kurio šalis kelyje į ES susidūrė su daugybe kliūčių, įskaitant priverstinį pavadinimo keitimą.

„Atveriame naujas perspektyvas savo šaliai bei piliečiams ir pamažu, bet užtikrintai jungiamės į didelę Europos šeimą“, – kalbėjo jis.

E. Rama, kurio šalis paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais, pripažino, kad derybos gali užtrukti.

„Žinome, kad tai ne pabaigos pradžia, o tik pradžios pabaiga“, – sakė jis, perfrazuodamas Britanijos karo laikų ministro pirmininko Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) mintį, išsakytą 1942-aisiais, likus trejiems metams iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Tačiau U. von der Leyen sveikino antradienį žengtą žingsnį pirmyn ir teigė, kad tiek Tirana, tiek Skopjė jau padarė didelę pažangą įgyvendindamos reformas, kad atitiktų Europos normas ir standartus.

„Jūs pademonstravote atsparumą. Išlaikėte tikėjimą stojimo procesu. Sustiprinote teisinę valstybę. Kovojote su korupcija. Turite laisvą žiniasklaidą“, – sakė ji.

„Turite gyvybingą pilietinę visuomenę. Įvykdėte daugybę reformų ir modernizavote savo ekonomiką“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė.

Buvusios Jugoslavijos respublika Makedonija 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, o 2018-aisiais persivadino Šiaurės Makedonija, kad užbaigtų beveik tris dešimtmečius trukusį ginčą su Atėnais, siekusiais, kad kaimynė nebūtų tapatinama su Graikijos šiaurine Makedonijos provincija.

Šis žingsnis atvėrė kelią Makedonijai tapti NATO nare, nes anksčiau Graikija blokavo jos prisijungimą.  

Tačiau kelią į ES vis dar blokavo Vakarų sostinių, ypač Paryžiaus, vengimas įsileisti palyginti neturtingas ir politiškai nepaklusnias Balkanų kaimynes.

Skopjės pastangas pradėti stojimo į ES derybas blokavo ir kaimynė Bulgarija, abiem šalims nesutariant dėl kalbinių, kultūrinių ir istorinių klausimų.

Šeštadienį D. Kovačevskio vyriausybė paskelbė, kad pasiekė kompromisą su Sofija, numatantį tolesnius konstitucijos pakeitimus. Visgi premjeras dar gali susidurti su pasipriešinimu šalies viduje.

Tačiau Briuselyje antradienį visų veiduose švietė šypsenos, kai lyderiai oficialiai pažymėjo derybų pradžią.

Vokietijos, tvirtai remiančios Šiaurės Makedonijos siekį prisijungti prie ES, Europos reikalų ministrė Anna Luerhrmann (Ana Liūrman) sveikino „išties istorinę dieną“ ir pažadėjo pažangą, kai bus priimti konstitucijos pakeitimai.

„Šiaurės Makedonija gali pasikliauti ES“, – sakė ji.

„Šiandien aiškiai nusprendėme, kad antroji tarpvyriausybinė konferencija įvyks, kai tik bus priimtos konstitucijos pataisos“, – kalbėjo A. Luerhrmann.

„Tai tvirtai nuspręsta, ir nei Bulgarija, nei kas nors kitas negali to pakeisti “, – pridūrė ministrė.

Sekmadienį Bulgarijos sostinėje Sofijoje užsienio reikalų ministrai Teodora Genčovska ir Bujaras Osmanis pasirašė atitinkamą protokolą.

Šis žingsnis turėtų išspręsti dar likusius dvišalius klausimus, visų pirma susijusius su istorijos aiškinimu ir etninių bulgarų teisėmis Šiaurės Makedonijoje.

Bulgarija, ES narė nuo 2007 metų, dėl šio ginčo nuo 2020 metų pabaigos blokavo ES derybų su mažesniąja jos kaimyne pradžią.

Prancūzija, kuri iki birželio pabaigos pirmininkavo ES, parengė kompromisinį pasiūlymą. Šeštadienį Šiaurės Makedonijos parlamentas Skopjėje jam pritarė, sudarydamas sąlygas sekmadienį pasirašyti susitarimą.

Pasak žiniasklaidos, protokole numatyta pakeisti vadovėlius ir užrašus ant paminklų taip, kad jie atitiktų naujai sutartą istorijos traktavimą.

„Pagaliau, po 17 metų, pradedame stojimo derybų su Europos Sąjunga procesą“, – po vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė D. Kovačevskis.

Jo šalies parlamentas anksčiau šeštadienį pritarė Prancūzijos pasiūlymui, pagal kurį Šiaurės Makedonija įsipareigotų pakeisti savo konstituciją, kad būtų pripažinta bulgarų mažuma, apsaugotos mažumų teisės ir uždrausta neapykantos kalba, kaip to reikalauja nuo 2007 metų ES priklausanti Bulgarija.

„Šiandien mūsų šaliai atsiveria nauja perspektyva... nuo šiandien mes sparčiai judame į ES šeimą“, – spaudos konferencijoje po to, kai jo kabinetas patvirtino parlamento išvadas, sakė ministras pirmininkas.

D. Kovačevskis sakė, kad pirmasis jo vyriausybės ir ES susitikimas įvyks antradienį.

Pasiūlymas 120 narių turinčiuose parlamento rūmuose priimtas 68 balsais, 61 mandatą turinčią kairiųjų koaliciją parėmus mažoms etninių albanų partijoms. Opozicijos įstatymų leidėjai protestuodami paliko posėdžių salę ir susilaikė nuo balsavimo.

Praėjusį mėnesį siūlymą pristatęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pabrėžė, kad jame nekvestionuojamas oficialus makedonų kalbos egzistavimas, tačiau pažymėjo, kad, kaip ir visi susitarimai, jis „paremtas kompromisais ir pusiausvyra“.

Šiandien mūsų šaliai atsiveria nauja perspektyva... nuo šiandien mes sparčiai judame į ES šeimą.

Tačiau keičiant Šiaurės Makedonijos konstituciją gali iškilti didelių kliūčių, nes tam reikia dviejų trečdalių balsų daugumos, t. y. 80 balsų.

Pagrindinė opozicinė partija, centro dešinioji VMRO-DPMNE, ir jos sąjungininkai, taip pat viena nedidelė kairiųjų partija, kartu turinčios 46 mandatus, pareiškė, kad niekada nesutiks keisti konstitucijos.

Įstatymų leidėjai taip pat nubalsavo už tai, kad derybos su ES vyktų lygiateisiškai ir principingai, laikantis tarptautinės teisės normų, be išlygų gerbiant makedonų kalbą ir nacionalinį identitetą.

Vyriausybė pabrėžė, kad pasiūlymas nekelia pavojaus nacionaliniams interesams ar šalies tapatybei. Vis dėlto VMRO-DPMNE ir kitos jėgos su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad ją priimti reikštų nusileisti Bulgarijos reikalavimams, keliantiems pavojų Šiaurės Makedonijos istorijai, kalbai tapatybei, kultūrai ir paveldui.

„Tai nusikaltimas prieš visą tautą. Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo dar nebuvo tokios didelės klaidos“, – sakė VMRO-DPMNE įstatymų leidėjas Aleksandras Nikoloskis.

Bulgarija priėmė minimą Prancūzijos pasiūlymą, bet šios šalies premjero Kirilo Petkovo centristinė vyriausybė buvo nuversta parlamentui birželio 22 dieną nubalsavus už nepasitikėjimą kabinetu.

Viena mažesnioji valdančiosios koalicijos partija pasitraukė iš keturių partijų aljanso, pareiškusi, kad K. Petkovo nusiteikimas nebeblokuoti Šiaurės Makedonijos stojimo į ES yra „tautos išdavystė“.

„Norime, kad jūs būtumėte ES“, – makedonų kalba pareiškė U. von der Leyen, sakydama kalbą parlamente Skopjėje.

EK vadovė pažadėjo remti Prancūzijos iniciatyvą, kuri atvertų derybas dėl nedidelės Balkanų valstybės narystės ir pašalintų Bulgarijos prieštaravimus.

„Dvišaliai klausimai, pavyzdžiui, susiję su istorija, nėra stojimo į ES sąlygos, – Šiaurės Makedonijos parlamentarams sakė U. von der Leyen. – Negali būti jokių abejonių, kad makedonų kalba yra jūsų kalba.“

Ji pridūrė, jog Paryžiaus pateiktu kompromisiniu „pasiūlymu taip pat gerbiamas jūsų nacionalinis identitetas“, ir pabrėžė, kad Šiaurės Makedonijai laikas judėti į priekį.

Tačiau prancūzų siūlymas įtikino toli gražu ne visus: prie parlamento susirinko tūkstančiai protestuotojų, smerkusių šią iniciatyvą kaip išdavystę. Net asamblėjos viduje EK vadovės kalbą trumpam pertraukė švilpimas ir šūksniai, nors dauguma įstatymų leidėjų pagarbiai stovėjo ir plojo.

Pasiūlymas, kurį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pristatė per praėjusį mėnesį Madride vykusį NATO viršūnių susitikimą, numato abiejų šalių nuolaidas. Šiaurės Makedonijos vyriausybė įsipareigotų keisti savo konstituciją, kad būtų pripažinta bulgarų mažuma, apsaugotos mažumų teisės ir uždraustos neapykantą kurstančios kalbos – kaip reikalauja nuo 2007 metų ES priklausanti Bulgarija.

Valdantieji socialdemokratai ir ministras pirmininkas Dimitaras Kovačevskis remia šį pasiūlymą kaip pagrįstą kompromisą. Vyriausybė mano, jog susitarimas nekeltų pavojaus nacionaliniams interesams ar tapatybei, taip pat atvertų šaliai kelią į ES.

„Pasakiau „taip“, nes šis Europos siūlymas šiuo metu yra geriausias sprendimas“, – įstatymų leidėjams sakė D. Kovačevskis.

Tačiau centro dešinioji pagrindinė opozicinė partija VMRO-DPMNE, taip pat kitos politinės jėgos su siūlymu nesutinka. Pasak jų, toks susitarimas būtų palankus reikalavimus keliančiai Sofijai, kvestionuojančiai Šiaurės Makedonijos istoriją, kalbą, tapatybę, kultūrą ir paveldą.

Įstatymų leidėja Dafina Stojanovska iš VMRO-DPMNE piktai suplėšė siūlomo susitarimo kopiją ir pareiškė, kad „joks dokumentas, kurį jūs pasirašytumėte, nebus teisėtas, kol nebus pažymėtas svarbiausiu antspaudu – tautos antspaudu“.

Politinė įtampa Šiaurės Makedonijoje pastarąsias 10 dienų vis augo, o naktį peraugo į kelias smurtines protesto akcijas.

Ši Balkanų šalis jau 17 metų yra kandidatė stoti į ES. Skopjė sulaukė žalios šviesos pradėti stojimo derybas 2020 metais, tačiau proceso pradžios data dar nenustatyta.

„Šiuo kritiškai svarbiu Europos istorijos momentu, paženklintu nepateisinamos agresijos, vykdomos Rusijos prieš Ukrainą, žengti ES keliu Albanijai ir Šiaurės Makedonijai yra raktas į viso Europos žemyno stipresnę sanglaudą ir atsparumą“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) bendrame pareiškime.

„Sveikiname kompromisinį pasiūlymą, kuriuo atsižvelgiama tiek į Šiaurės Makedonijos, tiek į Bulgarijos interesus ir susirūpinimą, remiantis abipuse pagarba, pasitikėjimu ir supratimu. Šiaurės Makedonijos parlamento suverenus sprendimas bus svarbus judėjimui į priekį“, – pabrėžė jie.

„Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos įsipareigojusios glaudžiau bendradarbiauti Vakarų Balkanuose. Užtikrinti stabilumą ir klestėjimą bei paversti jų europinę ir euroatlantinę ateitį tikrove išlieka mūsų bendras tikslas“, – pridūrė J. Borrellis ir A. Blinkenas.

Šiaurės Makedonija jau 17 metų yra kandidatė įstoti į Europos Sąjungą. 2020 metais šaliai buvo leista pradėti derybas dėl stojimo, bet jų pradžios data iki šiol nebuvo nustatyta.

Bulgarija kaip ES narė naudojosi savo teise blokuoti Šiaurės Makedonijos stojimą.

Šiaurės Makedonijoje pastarosiomis dienomis padidėjo politinė įtampa ir kiekvieną naktį buvo rengiami protestai, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) per NATO viršūnių susitikimą Madride paskelbus, jog jis mano, kad buvo pasiektas „kompromisinis sprendinys“.

E. Macrono pasiūlyme numatoma, kad abi pusės padarytų nuolaidų. Skopjės vyriausybė turėtų įsipareigoti pakeisti konstituciją, kad būtų oficialiai pripažinta bulgarų tautinė mažuma, būtų apsaugotos mažumų teisės ir uždrausta kurstyti neapykantą – kaip reikalavo Bulgarija, kuri yra ES narė nuo 2007 metų.

Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad šiuo pasiūlymu nekvestionuojamas makedonų kalbos egzistavimas, bet pridūrė, jog, kaip ir visi susitarimai, šis yra „grindžiamas kompromisais ir pusiausvyra“.

Šiaurės Makedonijos prezidentas Stevo Pendarovskis (Stevas Pendarovskis) ir premjero Dimitaro Kovačevskio vyriausybė palaikė šį pasiūlymą kaip protingą kompromisą. Priimti jį „nebūtų nei istorinis triumfas, kaip jį vadintų viena stovykla, nei istorinė nesėkmė, kaip sako priklausantys kitai stovyklai“, sakė S. Pendarovskis.

Vyriausybė pabrėžė, kad pasiūlymas nekelia pavojaus nacionaliniams interesams ar šalies tapatybei. Vis dėlto pagrindinė opozicinės centro dešinioji partija VMRO-DPMNE ir kitos jėgos su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad ją priimti reikštų nusileisti Bulgarijos reikalavimams, keliantiems pavojų Šiaurės Makedonijos istorijai, kalbai tapatybei, kultūrai ir paveldui.

Tuo metu Bulgarijos premjero Kirilo Petkovo centristinė vyriausybė buvo nuversta parlamentui birželio 22 dieną nubalsavus už nepasitikėjimą kabinetu. Viena mažesnioji valdančiosios koalicijos partija pasitraukė iš keturių partijų aljanso, pareiškusi, kad K. Petkovo nusiteikimas nebeblokuoti Šiaurės Makedonijos stojimo į ES yra „tautos išdavystė“.

Bulgarija priėmė Prancūzijos pasiūlymą, kuriam dabar turi pritarti Šiaurės Makedonijos parlamentas. Plenarinė sesija šiuo klausimu dar nebuvo paskirta.