Tai pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

Ukrainos žemdirbiai nori lenkų protestuotojams parodyti, kokiomis sąlygomis šiuo metu dirba šalies ūkininkai.

Tarp sumaitotos žemės ūkio technikos – traktoriai, purkštuvas, sunkvežimis GAZ-53 ir kombainai iš išvaduotų Chersono srities teritorijų. Pavyzdžiui, traktorių K-701 pristatė Bilozerkos bendruomenės teritorijoje esanti įmonė. Ūkis buvo okupuotas nuo 2022 metų kovo iki lapkričio. Rusai sunaikino beveik visą techniką, pavogė derlių. Dėl priešo apšaudymų įmonės teritorijoje liko tik griuvėsiai ir sviedinių išmuštos duobės. Šios įmonės tiesioginiai nuostoliai sudaro apie 5 mln. eurų.

Ukrainos ūkininkai pabrėžia, kad dėl derliaus kovoja savo gyvybės kaina. 2023 metais vien tik Chersono srityje, deokupuotose teritorijose, nuo rusų minų nukentėjo 20 ūkininkų, iš jų penki žuvo.

Iš viso  per dvejus plataus masto karo metus Ukrainos žemės ūkio sektoriui padaryta daugiau nei 80 mlrd. dolerių žalos. Tokius duomenis Pasaulio bankas pateikia Ukrainos nuostolių ir atstatymo poreikių vertinimo ataskaitoje (RDNA3). Didžiausia žalos kategorija – sugadinta ir sunaikinta žemės ūkio technika, kurios vertė – 5,8 mlrd. dolerių.

Žalą, patirtą dėl jau pagamintos žemės ūkio produkcijos vogimo ar sunaikinimo, ekspertai vertina 1,97 mlrd. dolerių, nuostolius dėl smūgių grūdų saugykloms – 1,8 mlrd. dolerių, daugiamečių plantacijų patirtus nuostolius – 398 mln. dolerių, gyvulininkystės nuostolius – 254 mln. dolerių.

Kaip buvo pranešta, nuo 2024 metų vasario 9 d. Lenkijos teritorijoje prie sienos su Ukraina lenkų ūkininkai blokuoja kelius, vedančius į kontrolės punktus. Lenkijos ūkininkai protestuoja prieš, kaip jie patys teigia, per didelį ukrainietiškos produkcijos importą į Lenkijos rinką.

Penktadienį, vasario 23 d., apie 9 val. ryto, Dorohusko geležinkelio kontrolės punkte nežinomi asmenys iš trijų sunkvežimių išpylė į Vokietiją vežamus ukrainietiškus rapsus.

Ministerija šią savaitę paskelbė turto vertinimo konkursą. Laimėtojas turės įvertinti 144 žemės sklypus Kalvarijų, Marijampolės, Prienų rajono, Kazlų Rūdos ir Kauno rajono teritorijose.

Konkurso sąlygose nurodoma, kad ministerija neįsipareigoja įsigyti visų sklypų ir jų dalių vertinimo – ji užtikrina tik 40 sklypų vertinimo įsigijimą.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonė „LTG Infra“ gruodį pradėjo „Rail Baltica“ atkarpos tarp Kauno ir sienos su Lenkija projektuotojo paieškas. Pradėti pirkti ir žemės sklypai šiame ruože.

Sutartis su projektuotojais planuota pasirašyti šių metų pradžioje, o techninius darbo projektus parengti 2025 metų pradžioje.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Vis dėlto premjerė sako nematanti poreikio viešai detalizuoti šios informacijos kaip tai daro Lenkija.

„Dirba žvalgybos, dirba mūsų institucijos, tikrai yra gerokai gausesnės pajėgos ir krašto apsaugos sistemos, ir lygiai taip pat teisėsaugos institucijų. Jos ir pratybas vykdo, ir kartu bendradarbiaudamos vykdo kitus veiksmus“, – penktadienį portale „Verslo žinios“ publikuotame interviu teigė I. Šimonytė.

„Bet kažkaip detalizuoti, užmėtyti skaičiais ar kažkokiais kitais dalykais, ką galbūt kartais daro mūsų kolegos iš Lenkijos vyriausybės, aš nemanau, kad yra būtina“, – teigė premjerė.

Lietuva ir Lenkija ėmėsi saugumo stiprinimo priemonių reaguodamos į dalies „Wagner“ samdinių persikėlimą į Baltarusija. Lietuva taip pat planuoja uždaryti du iš šešių kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija.

Premjerė sako, kad norint uždaryti jų daugiau, dėl to reikėtų koordinuotis su kaimyninėmis valstybėmis.

„Dabar yra pasiūlyta, ir tą Vyriausybė svarstys artimiausiu metu, uždaryti tuos punktus, per kuriuos juda tik žmonės, gyventojai, o ne kroviniai, ir tuščios transporto priemonės, vėlgi – ne kroviniai“, – teigė I. Šimonytė.

„Kalbant apie susisiekimą, kur yra krovininiai transporto postai, aš nesakau, kad tai yra sprendimų pabaiga, bet manau, kad stebint situaciją tų sprendimų gali atsirasti daugiau eigoje, bet, vis dėlto tiems sprendimams reikėtų koordinuotis su kaimyninėmis šalimis. Nes kas atsitinka, kai viena šalis priima tokius sprendimus, tai kitos šalys tuoj pat patiria pasekmes“, – kalbėjo premjerė.

Ji pažymėjo, kad dauguma sieną su Baltarusija kertančių transporto priemonių yra registruotos Europos Sąjungoje (ES).

„Tai reiškia, kad mes vis dėlto turime suprasti, kad tai yra apsunkinimas kažkokiai daliai Europos Sąjungos logistikos“, – sakė I. Šimonytė.

Praėjusią savaitę šimtai Irako piliečių, daugiausia kurdų, savanoriškai grįžo namo repatriacijos reisu iš Baltarusijos, kurios pasienyje jau kelias savaites stovyklauja tūkstančiai migrantų, besitikinčių patekti į Europos Sąjungą.

Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahafas (Ahmedas Sahafas) sakė, kad iš viso bus repatrijuota 617 žmonių, pranešė Irako valstybinė naujienų agentūra.

Pirmasis lėktuvas su 185 žmonėmis po vidurnakčio turi nusileisti Arbilyje, autonominio Irako kurdų regiono sostinėje, naujienų agentūrai AFP sakė Kurdistano ryšių su užsienio žiniasklaida vadovas Lawkas Ghafuri (Laukas Gafuris).

Lapkričio 18-ąją iš Baltarusijos namo buvo parskraidintas 431 irakietis; daugelis jų grįžo apimti nevienareikšmiškų jausmų.

Dauguma sugrįžusiųjų sakė, kad išleido savo santaupas, pardavė vertingus daiktus ir net paėmė paskolą, norėdami išvengti ekonominių sunkumų Irake ir pradėti naują gyvenimą ES, tačiau taip ir neperžengė sienos.

Vakarai kaltina Baltarusiją priviliojant potencialius migrantus, daugiausia iš Artimųjų Rytų, melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ir Lietuvą.

Minskas tai neigia ir kritikuoja ES nares, kad šios neįsileidžia atvykėlių.

Humanitarinių organizacijų nurodo, kad nuo vasarą prasidėjusios krizės abipus sienos žuvo mažiausiai 11 žmonių, taip pat kritikuoja lenkų vyriausybę dėl jos vykdomos migrantų apgręžimo politikos.

„Pajudėjo nuo vakar pietų, srautai išaugo kartais. Lengvieji automobiliai važiuoja nepertraukiamu srautu“, – sekmadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.

Pasieniečių teigimu, lengvųjų automobilių į abi puses vyksta iki dešimt kartų daugiau nei esant sienos kontrolei.

Pasak G. Mišučio, jokių incidentų pasienyje nefiksuota.

Lietuva ir Lenkija penktadienį viena kitai vėl atvėrė sienas, kurios kovo viduryje buvo uždarytos siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Pažymėdami vidaus sienų kontrolės panaikinimą, Kalvarijos pasienio punkte buvo susitikę abiejų šalių premjerai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis (Mateušas Maroveckis).