-
Šildymo sistemų renovacija: vienu šūviu – keli zuikiai 4
Kas ta mažoji renovacija?
Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Pagal kvietimą į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema. Parama bus skiriama tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.
„Kai tinkamai apšiltinamos sienos, stogas, sudedami sandarūs langai, įstiklinami balkonai, išties pagerinamas namo sandarumas ir gyventojai mažina šildymo išlaidas. Šie darbai dėl brangių medžiagų ir sudėtingų statybos darbų reikalauja iš gyventojų nemažai investicijų. Žymiai greičiau, paprasčiau ir pigiau yra modernizuoti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Tai yra atlikti mažąją renovaciją ir taip pastate, priklausomai nuo įdiegtų priemonių, iki 25 procentų sumažinti šilumos suvartojimą“, – pasakojo Virginijus Zutkis, bendrovėsv „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.
Atlikus mažąją renovaciją visose patalpose užtikrinamas kokybiškas šildymas, išvengiama patalpų perkaitinimo ir energijos švaistymo. Įrengus individualų reguliavimą ir šilumos apskaitą butuose kiekvienas gyventojas gali sekti ir reguliuoti šilumos suvartojimą atskirose patalpose.
Ar verta investuoti į papildomas šildymo priemones?
Minėtas BETA kvietimas pasinaudoti valstybės parama suteikia daugiabučių namų gyventojams galimybę ne tik modernizuoti šildymo ar karšto vandens sistemas, bet ir įsidiegti alternatyvias energijos priemones karštam vandeniui paruošti. Tai galėtų būti tokie įrenginiai ir sistemos kaip saulės plokšteliniai ar vakuuminiai kolektoriai, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimas, mažo galingumo šilumos siurbliai karštam vandeniui ruošti, saulės fotovoltinės elektrinės atskirai ar kartu su šilumos siurbliais ir pan.
Tačiau energetikos ekspertai rekomenduoja itin gerai apsvarstyti, ar įdiegtos papildomos priemonės atsipirks. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, atlikę techninius-ekonominius skaičiavimus, lygindami alternatyvas, padarė išvadą, kad investuoti į šiuo metu populiariausią priemonę – šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti – yra finansiškai nenaudinga, nes investicijų susigrąžinimo laikas ilgesnis negu įrangos naudojimo laikas (su publikacija galima susipažinti – čia).
Remiantis mokslininkų tyrimu, buvo išanalizuota 4 skirtingų daugiabučių namų patirtis, kur yra atlikta pastatų renovacija ir vandens pašildymui įrengtas saulės kolektorius ant stogo. Visais nagrinėtais atvejais investicijos į saulės kolektorių įrengimą ir eksploataciją atsipirks geriausiu atveju po daugiau nei 22 metų. O įvertinus faktą, kad Kaune ar Klaipėdoje vasarą centralizuotai tiekiama šiluma kainuoja tik apie 3 centus už kilovatvalandę (ct/kWh), paaiškėjo, kad saulės kolektorių sistemos atsipirkimas Lietuvos didmiesčiuose būtų apie 40 metų. Tai ekonomiškai neracionalu, nes per tiek laiko įrenginiai susidėvėtų ir juos reiktų pakeisti.
Daugiau informacijos apie valstybės paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, diegimui rasite čia.
-
Šildymas laužo kaulus? Padėti gali renovacija 6
Gali atsijungti bet kada
Išties jau daugiau nei 15 metų Lietuvoje galioja tvarka, kad daugiabučio namo šildymo kokybe turi pasirūpinti specialistai – šildymo sistemų priežiūros įmonė ar atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.
Šilumą Klaipėdos ir Gargždų miestuose tiekianti AB „Klaipėdos energija“ vamzdynais karštą vandenį patiekia iki pastatų įvadų, o kiek tos šilumos įsileidžiama į konkretų namą – rūpinasi būtent to namo šildymo sistemų prižiūrėtojas.
Daugiabučių gyventojai patys bendru sutarimu pasirenka namo šildymo sistemų prižiūrėtoją ir gali jį bet kada pakeisti.
Taip pat gyventojai daugumos sprendimu bet kada gali įjungti ar išjungti šildymą. Pastaraisiais metais tai jau tampa tendencija ir Klaipėdoje, kai gyventojai nelaukia oficialaus šildymo sezono pabaigos paskelbimo, o patys nusprendžia, kada baigti šildymą. Šilumos išjungimas namui yra techniškai paprastas veiksmas – šildymo sistemų prižiūrėtojas namo šilumos punkte užsuka įvadinę sklendę ir apie tai praneša šilumą tiekiančiai įmonei.
Taigi, visais šilumos ūkio valdymo klausimais reikia namo gyventojų susitarimo, o jis neretai sunkiai pasiekiamas, nes tame pačiame name skirtingų butų savininkai gyvena nevienodomis sąlygomis.
Išeitis – mažoji renovacija
Kodėl kasmet prasidedant ar baigiantis šildymo sezonui daugiabučiuose kyla aistros dėl šildymo įjungimo ir išjungimo? Specialistai išskiria bent kelias priežastis ir jos yra susijusios ne su skirtingais žmonių pojūčiais, o su elementariomis techninėmis problemomis.
„Jeigu namo šildymo sistema sena, šildymas reguliuojamas rankiniu būdu, o ne išmania automatika, užtikrinti komfortišką šilumą kiekviename bute praktiškai neįmanoma. Naujuose ar kompleksiškai renovuotuose namuose, kur šildymą gali reguliuoti pats buto šeimininkas arba automatinė kompiuteriu valdoma sistema, tokių problemų nekyla“, – aiškino Virginijus Zutkis, bendrovės „Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo padalinio vadovas.
Senuose namuose rudenį net tos pačios laiptinės gyventojai pykstasi: vidinių butų savininkai teigia, kad jiems nešalta, dar galima nesišildyti, tuo tarpu kampinių butų savininkai jau reikalauja pradėti šildymo sezoną, nes drėgmė ir šaltis per išorines sienas smelkiasi į patalpas ir dėl to čia temperatūra žemesnė keliais laipsniais. Pavasarį gali būti priešingai: kampiniai butai mėgaujasi komfortiška šiluma, o vidinių butų savininkai skundžiasi, kad per karšta, ir vėsinasi šilumą leisdami pro atvirus langus.
Automatizuotas šilumos punktas turi daviklius lauke ir pagal oro temperatūrą tiksliai reguliuoja į namą įleidžiamą šilumos kiekį. O senos konstrukcijos šilumos punktuose sklendę rankiniu būdu turi reguliuoti žmogus – šildymo sistemos prižiūrėtojas. Kadangi pereinamuoju rudens ar pavasario sezonu lauko temperatūros svyravimai dideli, senuose namuose reiktų keletą kartų per dieną sukinėti sklendę. Prižiūrėtojai to tiksliai padaryti negali, todėl dažniausiai paliekamas nustatytas vidutinis šilumos srautas, o pasekmė – įšilus orui lauke radiatoriai pleška ir gyventojai šilumos perteklių leidžia pro atvirus butų langus.
Ne mažiau svarbu, kad ir visa namo šildymo sistema būtų tinkamai sureguliuota, arba, kaip sako specialistai, subalansuota.
„Būsto renovacijos ekspertai yra suskaičiavę, jog atlikus mažąją renovaciją – name įrengus automatizuotą šilumos punktą ir subalansavus šildymo sistemas – sutaupoma iki 15 proc. išlaidų šildymui. Ir tuomet jau įmanoma visus namo butus šildyti tolygiai, pagal gyventojų poreikius“, – sakė V. Zutkis.
Kas yra namo šildymo sistemų prižiūrėtojas arba renovacijos procesus organizuojantis namo administratorius Klaipėdoje ir Gargžduose, galima sužinoti internete.