Neįprastai šiltą rugsėjį žemynas išgyveno Europos Sąjungos klimato stebėjimo agentūrai šio mėnesio pradžioje paskelbus, kad 2023-ieji greičiausiai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje ir kad Šiaurės pusrutulio vasaros temperatūra buvo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją.

Prancūzijos meteorologijos agentūra „Meteo-France“ penktadienį pranešė, kad šį rugsėjį vidutinė oro temperatūra šalyje bus maždaug 21,5 Celsijaus laipsnio – 3,5–3,6 laipsnio didesnė nei 1991–2020 metais.

Vidutinės mėnesių temperatūros Prancūzijoje normas viršija jau beveik dvejus metus.

Kaimyninėje Vokietijoje meteorologijos biuras DWD pranešė, kad šis rugsėjis buvo karščiausias nuo stebėjimų pradžios, beveik 4 laipsniais karštesnis už 1961–1990 metų išeities tašką.

Lenkijos meteorologijos institutas nurodė, kad rugsėjį šalyje oro temperatūra buvo 3,6 laipsnio aukštesnė už vidurkį ir kad šis mėnuo yra karščiausias nuo stebėjimų pradžios prieš daugiau kaip 100 metų.

Austrijos ir Šveicarijos meteorologai taip pat užfiksavo rekordines vidutines rugsėjo temperatūras. Diena anksčiau buvo paskelbtos tyrimo išvados, kad Šveicarijos ledynai per dvejus metus dėl rekordinių karščių neteko 10 proc. savo tūrio.

Ispanijos ir Portugalijos meteorologai įspėjo dėl nenormaliai aukštos temperatūros šį savaitgalį.

Feisbuko paskyroje tarnyba pranešė, kad gruodžio 31-ąją Kybartuose buvo užfiksuota 10,7°C šilumos. Ankstesnis šešiolikos metų senumo rekordas buvo viršytas 3,1 laipsnio.

Sausio 1-ąją Druskininkuose išmatuota net 14,9°C šilumos. Ankstesnis penkių metų senumo rekordas pagerintas net 6,1 laipsnio.

Iki šiol viso sausio aukščiausia oro temperatūra buvo 12,6°C šilumos (Lazdijai, 2007-ųjų sausio 10-ąją). Taigi, preliminariai, šis šešiolikos metų senumo rekordas buvo pagerintas 2,3 laipsnio.

Remiantis preliminariais duomenimis, registruotas ir sausio 2-osios šilumos rekordas. Jis stebėtas naktį. Kalvarijoje ir Druskininkuose pirmoje nakties pusėje išmatuota 12,8°C šilumos. Ankstesnis rekordas buvo 8,8°C šilumos, fiksuotas Kybartuose 1988 metų sausio antrąją. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos iliustracija.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pabrėžia, kad tai yra preliminari informacija, visus skaičius dar turės patikrinti specialistai.

Pirmoji metų diena daug kur buvo debesuota ir su lietumi bei gūsingu vėju, oras sušilo iki 8–13 laipsnių. Pietvakariniuose rajonuose buvo šilčiausia (13–15 laipsnių), ten lietaus iškrito mažiau, pasirodė saulė, o taip pat fiksuoti silpnesni vėjai. Naktį vietomis palijo, žemiausia oro temperatūra siekė 1–6 laipsnius šilumos.

Atplūdusi šiluma po truputį trauksis. Šiandien dieną numatomas lietus. Vėjas pietinių krypčių, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 5–10 laipsnių šilumos.

„Nuo rudens pradžios beveik visi dešimtadieniai pasižymėjo aukštesne nei įprasta oro temperatūra, išskyrus spalio antrą dešimtadienį, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,1 °C žemesnė nei standartinė klimato norma“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Šių metų rugsėjo-lapkričio oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,1 laipsnių: tai vidutiniškai trimis laipsniais šilčiau nei standartinė klimato norma (SKN), kuri siekia 7,1 laipsnio. Antroje vietoje liko 2006 metų ruduo, kai temperatūra siekė 9,8 laipsnių, trečioje – 1967 metų ruduo, kai temperatūros vidurkis siekė 9,5 laipsnių.

Šių metų rugsėjis ir spalis buvo antri pagal karštumą, o lapkritis tapo trečias iš visų buvusių lapkričių nuo 1961 metų.

Pasak V. Mačiulytės, jau tampa įprasta, kad vasariški orai su pirmomis kalendorinio rudens dienomis nesibaigia. Nors rugsėjo pradžia neretai tampa vasariškos šilumos tąsa, tačiau šiais metais trečias rusėjo dešimtadienis buvo netgi šiltesnis nei pirmasis: vietomis oro temperatūra buvo pakilusi iki 27 laipsnių.

Rugsėjo 16 dieną Varėnoje maksimali oro temperatūra pakilo iki 27,4 laipsnių ir tai buvo aukščiausia šį rudenį užfiksuota temperatūra.

Spalio ir lapkričio atskiri paros oro temperatūros rekordai Lietuvoje pagerinti nebuvo.

Nuo stebėjimų pradžios Lietuvoje maksimalios oro temperatūros rekordas priklauso Druskininkams: čia 2015 metų rugsėjo 1 dieną fiksuota 35,1 laipsnių temperatūra, o minimalios – Varėnai, kur 1998 metų lapkričio 21 dieną buvo 23 laipsniai šalčio.

Vidutinė rugsėjo temperatūra šiemet buvo 14,8 laipsnio šilumos – 2,6 daugiau nei įprastinė daugiametė šio mėnesio temperatūra.

Iki šiol šiltesnis rugsėjis buvo užfiksuotas tik 1975 metais, kai vidutinė temperatūra buvo 14,9 laipsnio šilumos.

Ypatinga šiluma pasižymėjo trečiasis mėnesio dešimtadienis, kuris tapo pačiu šilčiausiu nuo 1961 metų.

Pasak klimatologo Donato Valiuko, ypač šiltos buvo paskutinės 10 rugsėjo dienų.

„Ypatinga šiluma pasižymėjo trečiasis mėnesio dešimtadienis, kuris tapo pačiu šilčiausiu nuo 1961 metų“, – teigė klimatologas.

„Šio dešimtadienio vidutinė temperatūra Lietuvoje buvo 15,3 laipsnio, o tai yra net 4,5 daugiau už įprastinę daugiametę normą“, – teigė jis.

Jo teigimu, rugsėjį pasiekti du nauji paros temperatūrų rekordai – rugsėjo 16 dieną Varėnoje termometro stulpeliai pakilo iki 27,4 laipsnio – 0,1 daugiau už ankstesnį rekordą, fiksuotą 1964 metais irgi Varėnoje.

Rugsėjo 26 dieną Marijampolėje fiksuota 26,4 laipsnio – 1,3 daugiau nei 1975 metais Biržuose.

Jos duomenimis, Biržuose buvo 6,8 laipsniai šilumos, tai viršijo pernai metų rekordą, siekusį 6,3 laipsnio Celsijaus.

Klaipėdoje buvo 7,8 laipsnio šilumos – tai viršijo 1995 metais buvusį 6,4 laipsnio šilumos rekordą.

Tų pačių metų rekordas sumuštas ir Palangoje, kur buvo 9 laipsniai šilumos. Ankstesnė aukščiausia čia fiksuota temperatūra buvo 6,8 laipsnio.

Anksčiau meteorologai yra skelbę, kad 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, o tai lėmė globalinė klimato kaita.

Šilčiausias per visą stebėjimų istoriją buvo ir šių metų sausis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Teresė Kaunienė sako, kad savaitgalį laukia šiltesni, tačiau vėjuoti orai. Per šias dvi dienas temperatūra labiausiai įšils sekmadienį. Ji svyruos nuo 4 iki 9 laipsnių šilumos.

„Vakarinėje pusėje tarpais palynos, o rytinėje pusėje, greičiausiai, lietaus pavyks išvengti. Ypač sostinėje šventinių renginių negadins. Net ir pragiedrulių galime tikėtis. Nebus saulėta, bet pro debesėlį saulutė pasirodys“, – BNS sakė T. Kaunienė.

Pasak jos, šilčiausia bus pietvakariniuose rajonuose. Čia dalyje miestų sekmadienį galima tikėtis ir dienos šilumos rekordų.

„Pavyzdžiui, Klaipėdoje, rekordas buvo 6 laipsniai, tai jei išmatuos 7 ar 8, tai bus Klaipėdoje viršytas rekordas“, – teigė ji.

Tačiau rekordiškai šiltas bus pirmadienis. Šilumos rekordų galima tikėtis daugelyje šalies miestų.

Vis dėlto, anot T. Kaunienės, pernai fiksuotas Vasario 16-osios šilumos rekordas, greičiausiai, nebus pagerintas – oras tiek nesušils, jog viršytų 2019 metais Jurbarke fiksuotą 10,7 laipsnių temperatūra.

„Tačiau rekordiškai šiltas bus pirmadienis. Šilumos rekordų galima tikėtis daugelyje šalies miestų“, – kalbėjo T. Kaunienė.

Kaip teigia sinoptikė, pirmadienį turėtų būti pagerintas ir dienos šilumos rekordas. Prieš tai aukščiausia vasario 17-osios temperatūra fiksuota 2002 metais Varėnoje – čia ji siekė 9,5 laipsnių šilumos.

Kaip teigia sinoptikė, po sumuštų rekordų vėl grįš šiai žiemai įprasti orai.

„Banguoja temperatūra: tai plūsteli šiluma, tai atslūgsta. Keista žiema“, – kalbėjo ji.

Pasak T. Kaunienės, nors prognozuoti dar anksti, ši žiema greičiausiai bus rekordiškai šilta.

„Kol kas labai daug įtarimų, kad taip bus. Net jei atšals, manau, nesugadins to bendro šilumos fono“, – prognozavo sinoptikė.

„Šeštadienį beveik visose stotyse, išskyrus Klaipėdos, buvo pagerinti rekordai, temperatūra pasiskirstė tarp 7–9 laipsnių šilumos, o kitą savaitę laukia truputėlį labiau žiemą primenantys orai“, – BNS sakė Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.

Anot sinoptikės, šeštadienį aukščiausia oro temperatūra buvo Tauragės ir Kybartų apylinkėse – 9 laipsniai šilumos, Kauno meteorologijos stotyje oro temperatūra pakilo iki 8,8 laipsnių šilumos.

„Dienos rekordai buvo pagerinti maždaug dviem laipsniais, kai kur ir trimis. Kai kurios meteorologinės stotys prieš tai turėjo rekordą fiksuotą 1998 metais, ir dabar pagerinti būtent tos dienos rekordai“, – pažymėjo S. Dalinkevičiūtė.

Tuo tarpu kitą savaitę oro temperatūra nukris, prognozuojamas sniegas, šlapdriba.

„Artimiausią naktį vietomis nedideli krituliai, dieną taip pat, vyraus lietus-šlapdriba, pūs stiprus vėjas, oro temperatūra pažemės iki 0–4 laipsnių šilumos. Antradienio naktį vietomis, daugiausiai pietvakarinėje šalies pusėje, jau pasirodys sniegas, kelius padengs plikledis“, – pasakojo sinoptikė.

Oro temperatūra antradienio naktį sieks nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Trečiadienį šals dar labiau – naktį oro temperatūra sieks 2–7 laipsnius šalčio, dieną sušvelnės nuo 2 laipsnių šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

„Ketvirtadienį tiek dieną, tiek naktį numatomi krituliai, vyraus sniegas, tik vakariniuose rajonuose – šlapdriba. Temperatūra bus sušvelnėjusi, naktį tarp 1–5 laipsnių šalčio, tik vakariniame šalies pakraštyje laikysis silpnai teigiama temperatūra, iki 3 laipsnių šilumos. Dieną rodys 0–5 laipsnius šilumos“, – sakė S. Dalinkevičiūtė.

Penktadienį numatomas sausas, be kritulių oras, temperatūra naktį pažemės iki 2–7 laipsnių šalčio, dieną oro temperatūra sieks nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Šiemet pirmieji šilumos rekordai pasiekti sausio 15 dieną Nidoje ir Šilutėje, kur užfiksuota šiam metų laikui nebūdinga 7,8 laipsnio šiluma.

Meteorologai teigia, kad 2019-ieji metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, o tai lėmė globalinė klimato kaita.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pernai siekė 8,8 laipsnio pagal Celsijų ir 1,9 laipsnio viršijo daugiametę 1981-2010 metų oro temperatūrą.

Iki šio šilčiausi buvo 2015–ieji, kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 laipsnio, taigi 2019-ųjų vidutinė metinė oro temperatūra ankstesnį rekordą viršijo 0,5 laipsnio.

„Pokytis yra didžiulis. Turime labai didelį skirtumą nuo įprastinių sąlygų ir nuo prieš tai buvusių rekordų“, – BNS ketvirtadienį sakė Hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šilčiausių metų penketukas fiksuotas jau šiame amžiuje – nuo 2008 iki 2019 metų.

Pokytis yra didžiulis. Turime labai didelį skirtumą nuo įprastinių sąlygų ir nuo prieš tai buvusių rekordų.

„Vienintelė priežastis – globali klimato kaita. Tokią tendenciją rodo ne vienų metų stebėjimai“, – teigė D. Valiukas.

Vilniuje 2019-ieji buvo patys karščiausi per visą beveik 250 metų (1778−2019 metų) stebėjimų laikotarpį.

Klimato kaita Lietuvoje lemia dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai, dažnėja škvalai.

Dažnesni orų kontrastai taip pat didina pavojų žmonių sveikatai, dėl klimato kaitos auga vandens telkinių užterštumas, dažnėja miškų gaisrai, nuo karščio bangų nukenčia kelių ir geležinkelių bėgių kokybė, apsunkinami statybų darbai.

Pastaraisiais metais pasaulyje vis dažniau rengiamos demonstracijos, kuriose politikai raginami aktyviau kovoti su klimato kaita ir sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į atmosferą.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neseniai įsipareigojo siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidurdienį Naujojoje Akmenėje užfiksuota 10,5 laipsnio šilumos, ankstesnis 9,9 laipsnio šilumos rekordas 2015 metais užfiksuotas Kybartuose.

Tačiau, kaip BNS sakė tarnybos vyresnioji specialistė Teresė Kaunienė, temperatūra dar kyla, todėl tikėtina, kad rekordai bus viršyti ir kitur.

„Dabar dar tik temperatūra kyla. Kad bus viršyta didžiojoje dalyje Lietuvos, tai tikrai, bet kiek tiksliai ir kur, maksimalią temperatūrą žinosime vakare“, – sakė ji.

Tai šilčiausia gruodžio 18-oji Lietuvoje per visą oro temperatūros fiksavimo istoriją.

Sinoptikai skelbia, kad rekordai fiksuojami didesnėje dalyje meteorologijos stočių.