Jo teigimu, į rinką gali ateiti tiek filialus šalyje norintys atidaryti mažesni užsienio bankai, tiek licencijas siekiančios gauti Lietuvos įmonės.

„Mes matome, kad tikrai yra aktyvumas, ypač iš mažesnių komercinių bankų. Labai tikėtina, kad keletas mažesnių komercinių bankų tiek iš užsienio, tiek ir siekiančių gauti licenciją papildys mūsų sektorių šiais metais. Bet čia kalbame apie mažesnius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Turime keletą pažengusių procesų šiame kontekste kalbant apie pakankamai nišinius, mažus žaidėjus“, – teigė LB valdybos narys.

Jo žodžiais, pelningi 2023 metai yra papildoma paskata ir papildomas argumentas plėstis tiek esamiems bankams, tiek steigtis naujiems.

Paklaustas, ar leidimo Lietuvoje įsteigti filialą į LB kreipėsi vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“, S. Krėpšta teigė nenorintis komentuoti „konkrečių pavadinimų ir situacijų“.

„Be abejo Lietuvos bankas deda pastangas, kad turėtume ir daugiau rimtų bankinių žaidėjų, bet šiuo metu neturime apie tai naujienų“, – teigė S. Krėpšta.

LB vadovas Gediminas Šimkus sausį portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje.

Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai patvirtino ir didžiausias Lenkijos bankas PKO. Bankas pranešė jau informavęs priežiūros komisiją apie ketinimus atlikti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje.

„Jeigu turėsime sprendimus, artimiausiomis savaitėmis pasiūlysime, jeigu reikėtų pokyčių pensijų (kaupimo – BNS) reguliavime“, – Seimo Antikorupcijos komisijoje trečiadienį teigė S. Krėpšta.

Tačiau jis pabrėžė, kad šalies pensijų fondų dalyviai nepatyrė nuostolių dėl „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio iššvaistytų 40 mln. eurų infrastruktūros fondo įmonių lėšų.

„Apsaugos mechanizmai suveikė ir realių nuostolių kaupėjai kol kas nėra patyrę dėl gyvenimo ciklų ir kitų apsaugų“, – tvirtino jis.

Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.

LB duomenimis, pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ fondą grynųjų aktyvų vertė 2023 metų gruodžio 29 dieną, palyginti su lapkričio 30 diena, buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc., arba 3,16 mln. eurų.

Lietuvoje į „BaltCap" infrastruktūros fondą yra investavę „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai: „SEB investicijų valdymo“ investicijų vertė siekia 5,4 mln. eurų, arba 0,3 proc. valdomo antros pakopos pensijų fondų turto, „Swedbank investicijų valdymo“ – 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.

Estijos „Swedbank“, SEB  ir LHV pensijų fondai skaičiuoja, kad neteko kelių milijonų eurų.

Investicinių ir pensinių fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis yra sakęs, kad vyksta derybos dėl nuostolių kompensavimo tvarkos Lietuvos pensijų fondams, investavusiems į „BaltCap“ infrastruktūros fondą. Anot jo, kalbama ne tik apie 3 mln. eurų, bet apie visą žalą. 

Jo teigimu, šalies bankiniu sektoriumi matomas aktyvus ir augantis susidomėjimas, kuris ypač išaugo praėjusių metų antroje pusėje.

„Lenkijos bankų susidomėjimas – jie jau vykdo vizitus, kalbasi su reguliuotojais, bet ir su verslo bendruomene. Tie kontaktai rodo jų rimtą nusiteikimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Krėpšta.

„Mūsų bankų sektorius yra išskirtinai pelningas, jis bus pelningas ir šiais metais. Manau, visas šitas komplektas priežasčių šiais metais mums leis pamatyti naujus rinkos dalyvius“, – pridūrė LB valdybos narys.

Konkrečių bankų pavadinimų S. Krėpšta neįvardijo, tačiau dar sausio pradžioje LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje.

Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai patvirtino ir didžiausias Lenkijos bankas PKO. Bankas pranešė jau informavęs priežiūros komisiją apie ketinimus atlikti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje.

Praėjusią savaitę G. Šimkus teigė, kad galimybe steigti banką Lietuvoje domisi ir taivaniečiai, tačiau konkrečių veiksmų kol kas nesiima.

Pelningai dirbo 14, nuostolingai – keturi bankai, patyrę bendrą beveik 7,4 mln. eurų nuostolį, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).

„Bankų sektoriaus trečiojo ketvirčio kreditavimo, indėlių augimo ir aukšto pelningumo tendencijos atitinka mūsų prognozes ir vertinimus. Nepaisant ekonomikos sąstingio, vadinamųjų blogų paskolų lygis ir toliau buvo nedidelis, o bankų sektorius veikia su stipriais kapitalo, likvidumo rezervais ir yra pasirengęs atlaikyti netikėtus sukrėtimus“, – pranešime teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Bankų bendros palūkanų pajamos per tris ketvirčius siekė 1,7 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 1,15 mlrd. eurų) daugiau nei pernai. Palūkanų išlaidos išaugo 2,6 karto (196 mln. eurų) iki beveik 258 mln. eurų.

Bankų bendros palūkanų pajamos per tris ketvirčius siekė 1,7 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 1,15 mlrd. eurų) daugiau nei pernai.

 

Bankų turtas spalio pradžioje siekė 57,031 mlrd. eurų – 7,6 proc. daugiau (53,015 mlrd. eurų).

Didžiausią rinkos dalį pagal turtą užėmė „Swedbank“ – 29,4 proc. (16,766 mlrd. eurų), SEB – 22,3 proc. (12,721 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 19,3 proc. (10,986 mlrd. eurų), o Šiaulių bankas – 7,7 proc. (4,385 mlrd. eurų).

18,8 proc. turto valdė užsienio bankų filialai, tarp jų daugiausia – 13,9 proc. (7,906 mlrd. eurų) – „Luminor“ .

Spalio pradžioje bankuose buvo laikoma 47,79 mlrd. eurų indėlių – 13,1 proc. daugiau. Namų ūkių indėlių trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padaugėjo 13,3 proc. iki 29,681 mlrd. eurų, o valdžios sektoriaus ir įmonių – atitinkamai 11,8 ir 13,4 proc. iki 4,355 mlrd. ir 12,289 mlrd. eurų.  

Bendras bankų paskolų portfelis per šį laiką išaugo 4,1 proc. – iki 26,6 mlrd. eurų. Paskolos gyventojams per metus augo 10,3 proc. iki 14,7 mlrd. eurų, įmonėms – 2,9 proc. iki 11,1 mlrd. eurų. Daugiausia bankai skolino didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms.

Visų neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,02 proc. punkto – iki 0,98 proc. Bankų kapitalo pakankamumo lygis trečiąjį ketvirtį ir toliau buvo aukštas, jis augo 0,1 punkto iki 20 proc.

Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių, iš jų 5 – užsienio bankų filialai.

„Pagrindinė, esminė (augančio pelno – BNS) priežastis yra augančios palūkanos. Mes matome, kad per pirmą šių metų pusmetį bankai uždirbo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. palūkanų pajamų ir tai yra maždaug 2,5–3 kartai daugiau nei praėjusiais metais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Bankai patyrė ir tris kartus daugiau palūkanų išlaidų, nes pradėjo mokėti didesnes palūkanas indėliams, tačiau bendros palūkanų išlaidos sudaro tik maždaug 140 mln. eurų (134 mln. eurų – BNS). (...) Palūkanų pokyčiai yra esminė priežastis“, – pridūrė jis. 

LB duomenimis, bankų bendros palūkanų pajamos pirmąjį pusmetį siekė 1,1 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 700 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų iki beveik 134 mln. eurų.

Bankai per 6 mėnesius uždirbo 515 mln. eurų pelno.

„Pelninga veikla prisideda prie bankų galimybių užtikrinti pakankamas atsargas, o tai yra svarbus rodiklis, nes tai užtikrina ir visos bankų sistemos stabilumą“, – sakė S. Krėpšta.

Bankams pervedus į valstybės biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų, S. Krėpšta pakartojo, kad antrąjį pusmetį ji sieks 200 mln. eurų – taigi, šimet iš viso bus pervesta apie 250 mln. eurų.

LB valdybos narys atkreipė dėmesį, kad per metus nuo 10 proc. iki daugiau 20 proc. išaugo bankuose laikoma gyventojų ir verslo terminuotųjų indėlių dalis.

„Matome, kad tiek gyventojai, tiek verslas pasinaudojo augusiomis palūkanomis, tačiau galima sakyti, kad tas pasinaudojimas nėra pakankamas“, – teigė S. Krėpšta.

Pasak jo, daugiau nei 4 proc. šiuo metu siekianti vidutinė terminuotųjų indėlių palūkanų normą yra didesnė nei Latvijoje ar Suomijoje, bet mažesnė nei Estijoje ir maždaug 1 proc. punktu viršija euro zonos vidurkį.

Tarybos ekspertai su LB yra aptarę tokios žingsnio rizikas, tačiau centrinis bankas jiems nepateikė įvertinti konkrečių siūlymų, todėl taryba tai žada daryti savo iniciatyva.

„Lietuvos bankui pristačius slaptojo pirkėjo tyrimo investicinio gyvybės draudimo rinkoje išvadas ir pateikus pirminius pasiūlymus dėl galimo reguliavimo pakeitimų, Konkurencijos tarybos ekspertai buvo susitikę su Lietuvos banko atstovais, aptarė pristatytų siūlymų rizikas, tačiau pats įstatymo pakeitimo projektas nebuvo teiktas tarybai įvertinti“, – BNS komentavo taryba.

„Institucijos nuomone, svarbu būtų įvertinti siūlomus įstatymo pakeitimus įtakos konkurencijai požiūriu. Tą Konkurencijos taryba planuoja padaryti savo iniciatyva“, – nurodė ji.

LB pirmadienį paskelbė siūlantis investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas. Tarpininkai gautų arba nuo sutarčių nepriklausantį fiksuotą atlygį, arba būtų įdarbinti draudimo įmonėse.

LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad šiuo metu rinkoje vyraujanti komisinio atlygio praktika, pagal kurią draudimo platintojai gauna atlygį už kiekvieną sutartį, „orientuoja juos į kiekybę, o ne į kokybę“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša teigia, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją. Anot jo, įteisinus naują tvarką didžioji dalis draudimo agentų mestų šią profesiją.

Pasak jo, licencija įmonei suteikta praėjusį pirmadienį, ji leidžia teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Galime atskleisti, kad pirmasis lietuviškas „vienaragis“ „Vinted“ žengia į finansų pasaulį. Lietuvos bankas išdavė „Vinted“ dukterinei įstaigai elektroninių pinigų įstaigos licenciją“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Krėpšta.

LB skelbia, kad ši licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas. Įmonė ketina teikti mokėjimo paslaugas „Vinted“ platformos klientams visoje Europoje.

S. Krėpštos teigimu, tikėtina, jog „Vinted“ antrinė įmonė turės dešimtis milijonų klientų elektroninių pinigų segmente.

Svarbus elementas tas, kad mes aktyviai ruošiamės šio segmento priežiūrai, šios įstaigos priežiūrai, nes tikimės, kad ši įstaiga gali turėti kelias dešimtis milijonų klientų.

 

„Svarbus elementas tas, kad mes aktyviai ruošiamės šio segmento priežiūrai, šios įstaigos priežiūrai, nes tikimės, kad ši įstaiga gali turėti kelias dešimtis milijonų klientų (Europos Sąjungoje – BNS) ir tai būtų viena didžiausių įstaigų pagal savo klientų skaičių Lietuvoje“, – teigė S. Krėpšta. 

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos finansų įstaigos aptarnauja apie 25 mln. klientų visoje ES – apie 10 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų.

„Labai tikėtina, kad tas skaičius gali beveik padvigubėti per pakankamai trumpą laiką“, – teigė S. Krėpšta. 

„Ši žinia taip pat iliustruoja, kad mūsų finansų ekosistema išlieka patraukli. Mes šiais metais apskritai išdavėme dešimt naujų fintech licencijų ir kokybiška plėtra vyksta pakankamai tvariai“, – kalbėjo LB valdybos narys.  

„Šia prasme Lietuva sustiprina savo įvaizdį, reikšmę kalbant apie mokėjimų sektorių ir tampame dar didesniu finansų centru Europos Sąjungoje, jeigu kalbėtume apie mokėjimo rinką“, – pridūrė S. Krėpšta. 

„Vinted“ pernai gavo 371,4 mln. eurų pajamų – 51 proc. daugiau nei 2021-aisiais, jos nuostoliai prieš apmokestinimą mažėjo 62,3 proc. iki 42,9 mln. eurų. Pasak įmonės, 2022-ieji jai buvo didelių pokyčių metai, tarp jų – pradėtas siuntų gabenimo verslas „Vinted Go“, baigtas „Rebelle“ įsigijimas.

„Vinted“ pernai žengė į tris naujas rinkas – Švediją, Vengriją ir Slovakiją, birželį ji teikė paslaugas 19 šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, gegužę veiklą pradėjo Rumunijoje, šiemet planuoja plėstis Danijoje bei Suomijoje.

Visose „Vinted“ įmonėse dirba daugiau nei 1,8 tūkst. žmonių.

„Vinted“ 2019 metais tapo pirmuoju Lietuvos „vienaragiu“ – itin sėkmingu startuoliu, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų.

Jo teigimu, skaičiuojama, kad už 2023 metus bankų įnašas sieks apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

„Prognozavome metų pradžioje, kad visa suma gali siekti maždaug 410 milijonų (eurų – BNS). Pagal šiandieninius skaičius ta suma gali siekti maždaug 440 milijonų. Be abejo, tam tikras judėjimas vyks, jis natūralus ir priklauso daug veiksnių, bet esmė nesikeičia. Prognozės pildosi labai tiksliai“, – žurnalistams antradienį sakė S. Krėpšta.  

„Mes taip pat prognozuojame, kad už šiuos 2023-uosius metus pilna solidarumo įmoka sieks maždaug 250 mln. eurų, o kitais metais įmoka sieks atitinkamai dar daugiau kaip 150 mln. (eurų – BNS) ir bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų“, – teigė LB valdybos narys.

LB antradienį paskelbė, kad šalies komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos šią savaitę perves pirmąją mokesčio įmoką – daugiau nei 50 mln. eurų.

Avansinį įnašą bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, o visą mokestį už 2023 metus – iki kitų metų birželio 15 dienos.

Pasak S. Krėpštos, pirmąjį šių metų pusmetį bankų sektorius uždirbo daugiau nei 500 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų.

 

„Mes stebime situaciją ir kol kas nepastebėjome jokių neigiamų pasekmių bankų sektoriuje ir toliau atidžiai stebėsime, kaip kinta bankų elgsena, ar ji kinta, bet kol kas tokių ženklų nematome“, – teigė LB valdybos narys.

Jis neįvardijo, kokią konkrečią sumą dabar sumokės kiekvienas bankas ar kita kredito įstaiga.

„Atskirų bankų skaičių mes neskelbsime, patys bankai skelbia arba paskelbs šiuos skaičius. Galutinį skaičių mes žinosime, kai tos lėšos bus pervestos ir VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija – BNS) patikslins“, – teigė S. Krėpšta.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ valdomai grupei „Luminor Holding“ priklausantis bankas „Luminor“ anksčiau skelbė, kad iki rugpjūčio pabaigos į valstybės biudžetą sumokės 7 mln. eurų pirmąjį įnašą. Tuo metu kitos finansų įstaigos kol kas tikslių sumų neįvardija.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) praėjusią savaitę netikėtai pakeitus bankų solidarumo mokesčio skaičiavimo išaiškinimą, S. Krėpšta tai pavadino „techninio pobūdžio diskusijomis“, kurios nekeičia esmės.

Matome, kad italai apie apie tai diskutuoja, net ir mūsų kaimynai latviai ir estai pradėjo diskutuoti apie tokios įmokos poreikį.

 

„Šiek tiek gal gaila, kad paskutinę savaitę sprendžiasi šitie klausimai, bet šis mokestis yra tam tikra finansinė inovacija“, – teigė S. Krėpšta.

„Kai kurios šalys Europoje taiko tokią solidarumo įmoką. Matome, kad italai apie apie tai diskutuoja, net ir mūsų kaimynai latviai ir estai pradėjo diskutuoti apie tokios įmokos poreikį. Tai techniniai aiškinimai, bet, mūsų vertinimu, esmės tai nekeičia“, – pridūrė jis.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikėjosi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir juos panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

„Mes nagrinėdami šį pasiūlymą ir teikdami konsultacijas Vyriausybei ir Finansų ministerijai labai atidžiai vertinome šio mokesčio poveikį ir galimas neigiamas pasekmes (...). Šiuo metu sukonstruotas dizainas mokesčio iš tikrųjų leidžia tikėtis, kad tų neigiamų pasekmių turėtume išvengti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė S. Krėpšta

Anot jo, vienas iš saugiklių nuo neigiamų mokesčio pasekmių yra sąlyga, kad šis mokestis galiotų tik tuo atveju, jeigu bankai iš tiesų patirtų tas didžiules perteklines pajamas, be to, mokestis būtų laikinas.

„Yra ir kitų saugiklių numatyta ir labai svarbus aspektas yra laikinumas. Mes iš tiesų manome, kad šis mokestis turi būti ir šis solidarumo įnašas turi būti laikinas, šiais metais ir kitais metais ir galiotų tik toje išskirtinėje aplinkoje“, – kalbėjo S. Krėpšta.

S. Krėpšta sako, kad mokestis bankams neatbaidys užsienio investuotojų, nes Lietuvos bankų sektorius ir po solidarumo įnašo bus vienas iš pelningiausių Europoje.

Šis mokestis turi būti ir šis solidarumo įnašas turi būti laikinas, šiais metais ir kitais metais ir galiotų tik toje išskirtinėje aplinkoje.

„Pagal mūsų vertinimą, net ir po šio solidarumo įnašo, jeigu pasitvirtins prognozės, šalies bankinis sektorius išliks vienu labiausiai pelningų bankinių sektorių visoje Europoje. Tai be abejo investuotojas, jisai rūpinasi galutiniu rezultatu po visų atskaitymų ir kitų kaštų veikdamas toje šalyje ir, iš tiesų, mūsų vertinimu, tas solidarumo įnašas jis sudarytų iki penktadalio tikrai aukšto pelno. Gale dienos mūsų bankinis sektorius turėtų išlikti sveikas ir pelningas“, – sakė S. Krėpšta.

Jis taip pat teigė, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė Europoje, kuri imasi tokių priemonių, panašūs sprendimai priimti Čekijoje ir Ispanijoje.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.

Įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo siūlomam mokesčio projektui nepritarti, nes jis yra skubotas, prieštarauja Konstitucijai ir griauna šalies reputaciją tarptautinių investuotojų bendruomenėje.

„Įstatymas sukurptas skubotai, pažeidžia Konstituciją ir ignoruoja šalies didžiuosius bankus prižiūrinčio ECB įvardytas grėsmes. Šalies didžiausius ir ištikimiausius investuotojus ypač liūdina, kad dar vienas Konstituciją pažeidžiantis chaotiškas sumanymas papildomai apmokestinti sektorių tarptautinių investuotojų akyse griauna Lietuvos, kaip patikimos valstybės, turinčios skaidrią bei prognozuojamą mokesčių aplinką, įvaizdį“, – teigiama LBA ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Anot LBA, rengiant projektą, nes neatlikta išsami ir objektyviais duomenimis pagrįsta galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizė, neatsižvelgta į ECB ir Konkurencijos tarybos pastabas, be to, mokestiniai įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tuo metu projekte numatyta įsigaliojimo data – gegužės 1-oji.

„Lietuvoje įkainiai, taikomi verslo klientams, jie nėra nei patys didžiausi regione, taip pat nėra ir patys mažiausi“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė S. Krėpšta.

LB tokias išvadas komitetui pateikė palyginęs vidutinius įkainius už paslaugas: mėnesinį sąskaitų mokestį (Lietuvoje – 3,55 euro), 30-ies pavedimų internetu kainą (10,4 euro), mokestį už verslo debeto kortelę (du eurai), taip pat paslaugų krepšelius – nuo penkių iki 100 nemokamų SEPA mokėjimų.

Seimo narė, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausanti Laima Mogenienė sako, kad šalies verslininkai skundžiasi dėl komercinių bankų įkainiais.

„Tai absoliutus diktatas iš stipriosios pusės, turime daugybę pavyzdžių, kai pristatomos paslaugų teikimo sąlygos, kažkokios derybos nevyksta“, – Ekonomikos komitete sakė L. Mogenienė.

Ji teigia, kad bankai tiesiog naudojasi užimama pozicija.

„Situacija iš tikrųjų absoliučiai nėra normali ir jeigu privataus verslo atveju vartotojai yra ginami vartotojų apsaugos, tai bankai labai negražiai naudojasi stipriąja puse“, – sakė L. Mogenienė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad įmonės neišnaudoja visų konkurencijos galimybių.

„Turime 20 kredito įstaigų, kurios yra bankai, turime 60 kredito unijų, kurios veikia rajonuose, turime apie 150 mokėjimo įstaigų, kurios teikia mokėjimo paslaugas. (...) Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, kad įmonės nueina į du bankus ir toliau neina, neieško sau geresnės paslaugos, o norėtųsi, kad vis tik ieškotų ir susirastų sau ir kainą priimtiną, ir paslaugų spektrą“, – komitete sakė E. Čipkutė.

L. Mogenienė taip pat teigė, kad bankų tikrinimo operacijos dėl pinigų plovimo yra perteklinės, o verslai dėl to patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių, nes stabdomi atsiskaitymai tarp įmonių. Remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ji sakė, jog iš sulaikytų 65 mln. eurų vertės įtartinų operacijų rizika pasiteisino tik dėl vieno milijono eurų vertės operacijų.

„Vadinasi, tas įtarumas per didelis ir suvokiant, kad verslui tai yra gryni nuostoliai, kai dviem savaitėms ar 20 parų sustabdoma visi atsiskaitymai, visi mokėjimai, tie žmonės nemoka mokesčių, atlyginimų, praleidžia sutartinius įsipareigojimus su savo vietos ir užsienio tiekėjais, klientais. Tai yra visa didžiulė grandinė nuostolių, kurie vėliau niekaip nekompensuojami, net neatsiprašoma“, – sakė L. Mogenienė.

S. Krėpštos teigimu, patikra nuo praėjusių metų griežtinama dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų – tai tikrinama itin atidžiai, norint išvengti klaidų ir nuobaudų už jas.

„Bankai, be abejo, yra įpareigoti tiek vykdyti pinigų plovimo prevenciją, tiek užtikrinti sankcijų kad būtų laikomasi, o jeigu jie padaro tam tikras klaidas, jiems gresia realios bausmės tiek iš priežiūros institucijos, tiek iš kitų institucijų“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot jo, neatidžiai tikrinant finansines operacijas bankams gali grėsti net uždarymas su visomis blogomis to pasekmėmis, kaip įvyko kaimyninėje Latvijoje, kurioje dėl dalyvavimo įtartinose tarptautinėse pinigų plovimo schemose buvo uždarytas komercinis bankas ABLV.

„Turėjome Latvijoje ABLV banką, kuris dėl aplaidžios pinigų plovimo prevencijos, aplaidaus sankcijų įgyvendinimo buvo sankcionuotas JAV institucijų. Jis turėjo užsidaryti ir tai buvo tikrai didelis šokas bankinei sistemai Latvijai, buvo reputacinė dėmė Latvijos jurisdikcijai, įmonės patyrė daug sunkumų, nes tiesiog bankų perlaidos į užsienį buvo gerokai apsunkintos“, – kalbėjo S. Krėpšta.

LB valdybos narys sako, kad jau praėjusią vasarą išryškėjo įtampa dėl užlaikytų mokėjimų, jis teigia, kad dalis mokėjimų iš tikrųjų buvo užlaikomi per ilgai, o su komerciniais bankais sutarta, kad tokie tikrinimai truktų ne ilgiau kaip tris savaites.

„Kai kurie mokėjimai buvo užlaikomi iš tiesų keletą savaičių ir rugpjūčio pasiekėme su bankais sutarimą, kad mokėjimai negali būti užlaikomi ilgiau nei tris savaites. Kalbame apie sudėtingus mokėjimus, kurie vienaip ar kitaip susiję su Rusija ar Baltarusija, NVS (Nepriklausomų valstybių sandrauga – BNS) šalimis“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot jo, šiuo metu trijų savaičių operacijų tikrinimas pasitaiko retai, o vidutinė užlaikymų trukmė yra sutrumpėjusi.

„Situacija yra geresnė nei buvo praėjusios vasaros metu“, – sakė jis Ekonomikos komiteto nariams.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė pripažino, kad situacija šiuo metu yra geresnė, bet ne tokia gera, kokia galėtų būti.

„Situacija yra geresnė, bet ne tokia gera, kokia galėtų būti“, – komitete sakė ji.

Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys sako, kad perteklinių tikrinimų Lietuvoje vengiantis šalies verslas paslaugų ieško kaimyninėse šalyse

„Kodėl įmonės atsidaro sąskaitas Lenkijoje, Latvijoje? Dėl to, kad komerciniai bankai verslo atžvilgiu taiko tokius reikalavimus“, – komiteto posėdyje sakė R. Stumbrys.

Lietuvoje veikiantys bankai, e. pinigų bei mokėjimų įstaigų sektorius aptarnauja 24,6 mln. klientų.