D. Lysenka buvo laikinai suspenduotas pernai rugpjūtį, Berlyne vykusio Europos čempionato išvakarėse, nes neatvyko į laboratoriją, kur ne rungtynių vietoje buvo atliekami atletų kraujo tyrimai.

„The Sunday Times“ žiniomis, Rusijos lengvosios atletikos federacijos (RusAF) pareigūnai pateikė suklastotus dokumentus, rodančius, kad per 2017 metais vykusį Pasaulio čempionatą sidabrą iškovojęs sportininkas taip sunkiai sirgo, kad negalėjo pranešti savo buvimo vietos.

Leidinio teigimu, šiuos dokumentus išrašė netikri gydytojai, dirbę fiktyvioje Maskvos klinikoje.

„Pateiktas adresas yra tikras, bet ten buvęs pastatas yra nugriautas“, – sakė vienas šaltinis, susipažinęs su Rusijoje vykdomo tyrimo eiga.

AIU – Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) įsteigta kontrolės institucija, kovojanti su dopingo vartojimu šioje sporto šakoje – patvirtino nagrinėjanti „reikalą, susijusį su Rusijos atleto paaiškinimu dėl buvimo vietos pažeidimo 2018 metais“.

Institucija atsisakė išsamiau komentuoti situaciją, kol vykdomas tyrimas.

AIU tyrėjai konfiskavo kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų duomenis RusAF būstinėje, informavo „The Sunday Times“.

Naujienų agentūrai AFP išsiųstame elektroniniame laiške IAAF pareiškė, kad organizacijos darbo grupė „parengs ataskaitą visais rūpimais klausimais bei rekomendaciją IAAF Tarybai, posėdžiausiančiai birželio 8–9 dienomis Monake“.

Šios pasaulinės lengvosios atletikos institucijos vadovai suspendavo Rusiją 2015 metų lapkritį, radus įrodymų, kad šalyje buvo vykdoma valstybės finansuojama dopingo programa. Vis dėlto IAAF leidimą gavę rusų sportininkai gali varžytis kaip neutralūs atletai.

Per 2016 metų olimpiadą Rio de Žaneire JAV gyvenanti šuolininkė į tolį Darja Klišina buvo vienintelė rusė, kuriai buvo leista rungtyniauti.

Pernai uždarų patalpų varžybų pasaulio čempionas D. Lysenka tapo vienu iš 74 atletų, kuriems buvo leista rungtyniauti su neutralia vėliava, bet vėliau jis neteko šio statuso.

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse sprinteris U.Boltas iškovojo tris aukso medalius, o S.Biles savo trofėjų kraitį papuošė net keturiais tokiais apdovanojimais.

Balsavime U.Boltas aplenkė plaukiką Michaelą Phelpsą ir futbolininką Cristiano Ronaldo.

S.Biles buvo geresnė už vengrų plaukikę Katinką Hosszu ir JAV tenisininkę Sereną Williams.

19-metė S. Biles finale surinko 15.966 balo ir 0,466 balo aplenkė šios rungties olimpinės čempionės titulą ginusią tėvynainę triskart pasaulio čempionę laisvuosiuose pratimuose Aly Raisman.

Bronzos medalis atiteko britei Amy Tinkler – 14,933 balo.

S. Biles, kuri Rio de Žaneire dar triumfavo komandinėse ir asmeninėse daugiakovės varžybose bei atraminio šuolio rungtyje ir tenkinosi bronza pratimuose ant buomo, nepavyko tapti pirmąja gimnaste, vienose žaidynėse laimėjusia penkis aukso medalius. Amerikietė pakartojo taip pat po keturis aukso medalius vienose žaidynėse gimnastikos varžybose iškovojusių rusės Larisos Latyninos (1956 m.), vengrės Agnes Keleti (1956 m.) ir čekoslovakės Veros Časlavskos (1968 m.) pasiekimą.

Beje, daugiausia gimnastikos varžybose olimpinių medalių iškovojusios rusės Larisos Latyninos sąskaitoje 18 apdovanojimų – 9 aukso, 5 sidabro bei 4 bronzos.

Antrąjį aukso medalį šiose žaidynėse iškovojo 19-metė Simone Biles, kuri pirmąjį čempionės titulą iškovojo antradienį su rinktinės draugėmis laimėjusi komandines varžybas. S. Biles surinko 62,198 balo ir net 2,1 balo aplenkė tėvynainę Alexandrą Raisman.

Bronzos medalis, kaip ir prieš ketverius metus Londone, atiteko rusei Alijai Mustafinai (58,665 balo).

Triskart daugiakovės varžybų pasaulio čempionė S. Biles pažadėjo Rio de Žaneire iškovoti penkis aukso medalius ir kol kas pažadą vykdo. Dar ji dalyvaus trijuose finaluose asmeninėse varžybose – atraminio šuolio, pratimuose ant buomo ir laisvuosiuose pratimuose.