Miglės Dainauskaitės anglų kalbos ir biologijos žinios įvertintos 100 balų, jai įteiktas brandos atestatas su pagyrimu.

Nenusileidžia prestižinėms gimnazijoms

"Analizuojant Kauno rajono gimnazijų lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatus, akivaizdi lyderė yra Vandžiogalos gimnazija. Visi Vandžiogalos gimnazistai šį egzaminą išlaikė (Lietuvoje neišlaikė 8,3 proc.), o rezultatų kokybės (86–100 balų) procentinė raiška yra 25 proc.,  Lietuvos – 13,9 proc.", – skaičius vardijo Antanas Bagdonas, Kauno rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistas.

Pasak švietimo eksperto, neblogi ir Babtų bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazistų rezultatai – kokybė atitinkamai yra 17,6 ir 19 proc. "Rajono lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kokybės vidurkis yra 12,4, proc., neišlaikė 7,9 proc. Rezultatai, palyginti su kai kuriomis žinomomis miesto mokyklomis, beveik nenusileidžia", – teigė A.Bagdonas.

"Vandžiogalos gimnazistai pakaunėje pirmauja ir pagal anglų kalbos egzamino rezultatus. Šį egzaminą taip pat išlaikė visi jį laikiusieji, taip buvo ir 2019 m. 100 proc. kokybės yra neeilinis pasiekimas. Pavyzdžiui, Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivių rezultatų kokybė – 81 proc., Kauno technologijos universiteto gimnazijos – 98,9, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos – 86,2, Kauno A.Smetonos gimnazijos – 18,8, Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos – 3 proc.", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistas.

Sėkmė priklauso ne tik nuo mokytojo ir mokinio tandemo – įtakos turi ir šeima.

Sėkmingi anglų kalbos egzamino rezultatai ir VDU Ugnės Karvelis (kokybė – 39,2 proc.), Babtų (38,39 proc.), Neveronių (28,6 proc.) bei Domeikavos (28,2 proc.) gimnazijose, jie aukštesni už Kauno rajono ir Lietuvos kokybės vidurkį.

"Nagrinėjant rajono gimnazijų matematikos pasiekimus, lyderė irgi yra Vandžiogalos gimnazija, kokybė – 16,7 proc., o neišlaikiusiųjų nėra. Geri ir Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazistų rezultatai – 10 proc. kokybė, tačiau neišlaikė 14,3 proc. Rajono rezultatų kokybės vidurkis – 4,5 proc., o neišlaikymo – 15,5 proc. Lietuvos kokybės vidurkis – 7,4, neišlaikė 14,8 proc. abiturientų. Palyginti su Kauno miesto gimnazijomis, o konkrečiai – su "Saulės" gimnazija, kurioje mokosi atrinkti vaikai, santykinai Vandžiogalos 16,7 proc. kokybė yra geriau už 18,8 proc. "Saulėje", – matematikos egzamino pasiekimus lygino A.Bagdonas.

Atskleidė sėkmės formulę

Vandžiogalos gimnazijos direktorius Algirdas Šiušas mano, kad puikius rezultatus lėmė ne tik ilgametė gimnazijos mokytojų patirtis ir kvalifikacija, bendras mokytojų ir mokinių darbas. "Kai mokytojas sudomina savo dėstomu dalyku mokinius, mokiniai su didesniu užsidegimu siekia užsibrėžtų rezultatų. Ne vienas gimnazijos mokytojas pasižymi nuoseklumu, konkretumu, turi savo per daugelį metų sukurtą ir ištobulintą metodiką. Tačiau vien mokytojo indėlio ir triūso neužtenka, motyvuotas turi būti ir mokinys. Motyvacija formuojama net ne nuo pradinių klasių, o nuo darželio. Tie vaikai, kurie ateina jau motyvuoti, paprastai pasiekia gerų rezultatų", – sakė A.Šiušas ir papildė, kad sėkmė priklauso ne tik nuo mokytojo ir mokinio tandemo – įtakos turi ir šeima.

Šimtukininkė: M.Dainauskaitei buvo įteiktas Kauno rajono savivaldybės atminimo medalis ir mero Valerijaus Makūno padėka už aukštus pasiekimus laikant valstybinius egzaminus. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Be to, pasak A.Šiušo, gimnazijai per pastaruosius trejus metus pavyko 60 proc. sumažinti be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičių.

"Prie gerų šiųmečių rezultatų prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybės administracija, Kultūros švietimo ir sporto skyrius. Jie atkreipė dėmesį į 2019–2020 mokslo metų rezultatus. Matematikos pasiekimai buvo žemi net tik mūsų gimnazijoje, bet ir apskritai rajone. Todėl buvo pasamdyti geriausi matematikos mokytojai, kurie vesdavo konsultacijas pakaunės mokiniams. Mūsų gimnazistai pavyzdingai lankė konsultacijas, be to, mes patys savo mokytojams skyrėme papildomai valandų brandos egzaminų konsultacijoms, mokytojai su mokiniais dirbo ir savarankiškai be atlygio po pamokų", – vardijo ugdymo įstaigos vadovas.

"Įtakos turėjo ir visos bendruomenės strateginis mąstymas. Praėjusiais metais kaip tik kūrėme strateginį planą 2021–2023 m. ir priėjome prie išvados, kad mokiniai turėtų siekti asmeninės ūgties ir lyderystės, pedagogai – sudaryti galimybes kiekvienam mokiniui patirti tokios ūgties sėkmę. Mokiniai būtent per ugdymą stengėsi pademonstruoti lyderystę", – kalbėjo gimnazijos vadovas.

Darbas, darbas ir dar kartą darbas

Anglų kalbos mokytojai Daliai Ratkevičienei su 65-ąja abiturientų laida pavyko pasiekti neeilinių rezultatų. Paklausus, kur slypi sėkmės paslaptis, pedagogė šypsojosi: "Man atrodo, kad čia nėra jokios paslapties, tiesiog darbas, darbas ir dar kartą darbas. Be to, gerų rezultatų nepasiektume, jeigu nebūtų gabių, motyvuotų mokinių. Ši dvyliktokų klasė buvo išties labai stipri, bent jau kalbant apie mano dėstomą dalyką. Mūsų gimnazija yra maža, esu vienintelė anglų kalbos mokytoja ir vaikus mokau nuo antros iki dvyliktos klasės, todėl gerai žinau jų gebėjimus, kuriems reikia mano pagalbos, o mokiniai gerai žino mano reikalavimus. Kai klasė yra nedidelė, per pamoką daug dėmesio gali skirti kiekvienam mokiniui, o tai, mano nuomone, yra labai svarbu ruošiant juos baigiamiesiems egzaminams", – tvirtino D.Ratkevičienė.

Šiemet anglų kalbos egzaminą laikė penki Vandžiogalos gimnazijos abiturientai. "Buvau įsitikinusi, kad jie visi išlaikys, tik nebuvau garantuota dėl rezultatų, nes egzaminai – šiek tiek sėkmės dalykas", – sakė D.Ratkevičienė. Šiųmetės abiturientės M.Dainauskaitės anglų kalbos žinios buvo įvertintos 100 balų, šimtukus iš anglų kalbos egzamino yra gavę trys šios mokytojos mokiniai.

Tiek D.Ratkevičienė, tiek gimnazijos direktorius negailėjo pagyrimų M.Dainauskaitei. "Neprisimenu kitos tokios gabios, darbščios ir motyvuotos mokinės", – tvirtino anglų kalbos mokytoja. "M.Dainauskaitė nuo pirmos klasės mokėsi labai gerai, nėra gavusi kitokio įvertinimo kaip 10 balų", – antrino A.Šiušas.

Dėl mokslo pasiekimų Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientė Milda Venckutė sulaukė nemažai dėmesio, pagyrų ir nuostabos. "Geri rezultatai, matyt, natūraliai skatina aplinkinių smalsumą" – teigė tris šimtukus šioje egzaminų sesijoje gavusi klaipėdietė, kurios pasirinktas kelias – politika.

Dviračio išrasti nebandė

– Po įtemptos sesijos pagaliau atėjo atostogos. Ką veikiate jų metu?

– Bandau suderinti darbą ir poilsį. Galvojau, kad po 12 metų, praleistų mokykloje, reikėtų bent kiek pailsėti, bet nelabai mėgstu leisti dienų veltui, todėl nusprendžiau nesnausti. Jau antrus metus, kaip ir daugelis bendraamžių, dirbu sezoninį darbą kempinge ir tikrai esu tuo patenkinta. Šiek tiek dirbu, šiek tiek ilsiuosi ir kol kas man sekasi visai gerai.

– Laikėte keturis valstybinius egzaminus ir gavote tris šimtukus. Ko pritrūko iki ketvirtojo?

– Šimtukus gavau iš matematikos, istorijos ir anglų kalbos išbandymų. Iki ketvirtojo, lietuvių kalbos ir literatūros, pritrūko visai nedaug – vieno, gal dviejų taškų. Pirmas įspūdis – ech, bet vėliau racionalumas nugalėjo. Ir 99 yra daug. Džiaugiuosi šiuo rezultatu.

– Kaip pavyko pasiekti tokių aukštų įvertinimų?

– Dviračio išrasti nebandžiau – tai buvo sistemingas ir nuoseklus darbas. Galbūt kitiems pavyksta greičiau. Aš prieš egzaminus labai ilgai galvojau, ar įmanoma per tas dvi savaites pamiršti tai, ką mokeisi 12 metų, bet įsitikinau, kad ne. Tad galiu nuraminti tuos, kurie iš tikrųjų stengiasi ir nuosekliai bei sistemingai dirba – jūs tikrai turėtumėte tikėti savimi ir laukti gana aukštų rezultatų.

– Ar jūs sau prognozavote net tris maksimalius brandos egzaminų įvertinimus?

– Aukštų rezultatų tikėjausi, bet trys šimtukai buvo labai maloni staigmena. Visą laiką bandžiau save įtikinti, kad aš galiu. Stoju į Vilniaus universitetą, politikos mokslų specialybę, kur visi gąsdino labai dideliu konkursu. Išsikėliau šį tikslą, todėl stengiausi dėl aukštų rezultatų.

– Kas buvo sunkiausia?

– Kiekvienas egzaminas turi savo specifiką. Daugelis sako, kad matematikos egzaminas, vienintelis mano laikytas iš tiksliųjų mokslų srities, yra pats sunkiausias, bet aš džiaugiausi, kad matematikai pakanka turėti įdirbį. Prieš išbandymą nejaučiau didelės baimės ir streso, kad reikia dar kažką išmokti. Panašiai ir dėl anglų kalbos. Lietuvių kalbos ir istorijos egzaminams apskritai būtina daug žinoti. Man visi keturi valstybiniai išbandymai buvo panašaus sudėtingumo tiek ruošiantis, tiek laikant, todėl kažkurio vieno išskirti negalėčiau.

– Egzaminai – sėkmės reikalas?

– Nemanau. Surinkti Nuo 95 iki 100 galbūt ir yra sėkmės dalykas, nes vienas kitas taškas gali "praslysti", bet didžiąją dalį taškų reikia užsidirbti. Aišku, kiekvienas atvejis – atskiras, bet neverta pasitikėti vien sėkme.
Darbas – didesnis garantas.

Įrodė menininkų proto aštrumą

– Užteko to, ką gavote mokykloje, ar reikėjo domėtis papildomai?

– Manau, kad nemažai dalykų priklauso nuo paties žmogaus. Aišku, savarankiškas darbas lemia labai daug. Geriausias pavyzdys – matematikos egzaminas. Aš lankiau mokyklą, kurioje daug dėmesio buvo skiriama kūrybiškumo skatinimui, apie mus žmonės pašiepiamai atsiliepdavo: jūs – menininkai. Matematikos egzamine man buvo svarbu įrodyti, kad ir mes galime. Matematikai nesiruošiau papildomai – tai buvo tik mano ir mokytojo darbas. Ir sugebėjau gauti šimtą (vėliau mergina atskleidė, kad tai – pirmasis maksimalus valstybinio matematikos brandos egzamino įvertinimas šios mokyklos istorijoje – aut. past.). Tai man buvo įrodymas, kad savo darbu galima pasiekti labai daug, kad ir kokiame mieste ar mokykloje mokaisi.

– Manote, kad meninė veikla mokykloje yra reikalinga?

– Ji be galo svarbi, nes ugdo asmenybę. Kūrybiškumas reikalingas kiekvienai profesijai. Mes visi kuriame kiekvieną dieną: vienas – naujus vaistus, kitas – savo šalies ateitį. Originalus požiūris tiek akademinėje veikloje, tiek gyvenime aplinką daro labai smagią.

– Istorijos ir anglų kalbos egzaminams ruošėtės kartu su korepetitoriais. Kas paskatino šį sprendimą?

– Aš įsivaizduoju, kad yra dvi grupės žmonių, kurie renkasi papildomą mokymąsi: tie, kurie kažko nesupranta ir nori pasivyti bendramokslius, ir tie, kurie jaučia didelę aistrą tam, ką daro, ir nori sužinoti daugiau. Aš save priskirčiau prie antrosios grupės, nes žmonės, pas kuriuos lankiau užsiėmimus, buvo ne tik mokytojai, bet ir įkvėpimo šaltiniai. Man tai buvo labai svarbu ir naudinga žinioms susisteminti bei pagilinti.

Švietimas – prioritetinė sritis

– Bene kasmet daugėja abiturientų, besiskundžiančių sunkesniais nei pernykščiai egzaminais. Kaip manote, ar jie išties tampa vis sudėtingesni?

– Šiemet iš tikrųjų skundų buvo labai daug, bet aš labai abejoju jų adekvatumu. Mano nuomone, egzaminai buvo tokio sunkumo, kokie ir turėtų būti, kai atsiskaitai už 12 metų darbą. Tokių ir buvo galima tikėtis.

– Profiliavimas 10 klasėje – geras sprendimas?

– Kai man pačiai teko atsisakyti kai kurių dalykų,  labai pykau. Tuo metu buvo gana sudėtinga pasirinkti, bet dabar labai džiaugiuosi, kad buvau priversta tai padaryti. Galbūt man pasisekė, kad  pasirinkau tai, kuo šiandien esu visiškai tikra ir kas man yra reikalinga stojant į universitetą. Anksčiau maniau priešingai, tačiau dabar pritariu tokiai sistemai. Svarbu, kad būtų sudarytos lanksčios sąlygos.

– Kaip vertini Lietuvos švietimo sistemą?

– Švietimo sistemoje vyksta nuolatiniai pokyčiai, tik kyla klausimas, ar jie tikrai yra naudingi. Reformų buvo daug, bet kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Labai tikiuosi, kad juos dar pamatysime. Svarbiausia yra keisti bendrą požiūrį į švietimą, kuris yra visa ko pagrindas – investuojant į jį galima labai daug pasiekti. Švietimui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Jis turėtų tapti prioritetine sritimi, nes tada natūraliai kiltų daugiau diskusijų, būtų dedama daug daugiau pastangų ir būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.

– Ar nuolatiniai pokyčiai moksleiviams nepakiša kojos per egzaminus?

– Jeigu nori būti tikras, kaip viskas vyks, reikia tiesiog pasiskaityti, nes informacijos yra pakankamai daug. Prieš valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą kažkiek keitėsi vertinimo instrukcijos. Buvo nusiskundimų, kad galbūt ne visi spės susipažinti su pokyčiais, bet kiekvienas mokytojas yra atsakingas už tą supažindinimą. Galų gale, eini ir žinai, kad turi pasirodyt kiek galima geriau – nieko daugiau ir nereikia žinoti.

Ateitį sieja su politika

– Minėjote, kad ketinate studijuoti politikos mokslus Vilniaus universitete. Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę?

– Ieškojau srities ir specialybės, kuri apimtų daug dalykų. Manau, kad politika yra būtent tokia – turi ne tik išmanyti teisę, ekonomiką, bet ir suprasti kultūrą, pagrindinius bendravimo principus, esi priverstas nuolat viskuo domėtis ir tobulėti. Man tai yra priimtina ir be galo įdomu. Galvoju, kad šioje srityje galėčiau geriausiai realizuoti save.

– Ar jau teko išbandyti save panašioje veikloje?

– Kol kas tiesiogiai susidurti neteko, bet dabar labai tikiuosi dalyvauti projekte "Moksleiviai – į Vyriausybę". Jo metu jaunuoliai savaitę gali praleisti vyriausybėje, bendrauti su ministrais. Išsiunčiau anketą ir labai tikiuosi, kad būsiu pakviesta. Tai man būtų pirmas rimtas išbandymas.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Daugelis juokdavosi, kad labai daug mano laiko atimdavo muzika. Kaip ir sakiau, meninei veiklai mokykloje buvo skiriama daug dėmesio. Aš priklausiau muzikos klasei, tad dainavau, grojau fortepijonu, anksčiau dar ir fleita. Aišku, laiko atimdavo ir kita su mokykla susijusi veikla – konkursai, olimpiados.

– Daug žmonių mano, kad pasiekus tokių puikių rezultatų nėra ką veikti Lietuvoje. Kodėl pasirinkote studijas gimtinėje, o ne užsienyje?

– Aš labai noriu dirbti Lietuvoje ar atstovauti Lietuvai – apskritai, būti susijusi su tėvynės politiniu gyvenimu: nesvarbu, ar dirbant vidaus politikoje, ar tarptautinėse institucijose. Tačiau pirmiausia ketinu įsigilinti ir suvokti tai, kas vyksta čia, kur mes gyvename. Magistrantūros studijoms labai norėčiau išvykti. Bet tik pasimokyti, vėliau tikiuosi grįžti. Dabar ketinu gilintis į tarptautinius santykius ir diplomatiją, galbūt Europos studijas. Tačiau mano norai dar gali keistis.

– Kur įsivaizduojate save po 10 metų?

– Tikiuosi, kad būsiu baigusi magistrantūros studijas ir jau dirbsiu. Manau, kad pavyks bent jau kažkokia mažyte dalele prisidėti prie visų gerovės ir padaryti kažką tokio, kad ir nedidelio, kas būtų naudinga visiems. Aš visą laiką savo asmeninius norus tapatinu su bendrais interesais, nes man atrodo, kad jeigu visiems gerai, tai ir man bus gerai.