Be to, ministrų kabinetas trečiadienį svarstys 2019 metais Vyriausybės patvirtinto ir 2021-ųjų gruodį pakoreguoto sinchronizavimo veiksmų bei priemonių plano pakeitimus.

Energetikos ministerija siūlo į 2019 metais Vyriausybės patvirtintą 15-kos sinchronizavimo projektų sąrašą įtraukti dar keturis, tarp jų – prekybai skirtą elektros jungtį sausumoje „Harmony Link“.

Vyriausybei taip pat siūloma priimti sprendimą, leidžiantį pradėti rengti šios jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo planą: nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas, sudaryti sąlygas jos statybai.

Be „Harmony Link“, į sąrašą taip pat siūloma įtraukti energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimą, 330 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukciją bei „NordBalt“ jūrinės jungties valdymo sistemos atnaujinimą.

Didžiausią ir vienu svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

Pokyčiai – sinchronizavimo priemonių plane

Tuo metu sinchronizavimo veiksmų ir priemonių plane Energetikos ministerija siūlo numatyti, kad pastačius „Harmony Link“ ir taip užbaigus visą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektą, skirtingai nei planuota anksčiau, nebūtų uždaromi du senesni dujomis kūrenamos didžiausios šalyje Lietuvos elektrinės blokai.

Siūloma, kad 7-asis ir 8-asis elektrinės blokai rezervo paslaugas teiktų ir po 2028-ųjų, kai planuojama nutiesti „Harmony Link“. Be to, iki 2025-ųjų pabaigos planuojama suremontuoti 7-ąjį bloką.

Siekiant mažinti elektrinės sąnaudas, 7-asis blokas buvo užkonservuotas dar 2018 metų pradžioje, o 8-asis – 2019-ųjų sausį. Tačiau nuo 2020 metų sausio blokų darbas atnaujintas, kad jie teiktų tretinio rezervo paslaugą.

Pernai 8-tas blokas buvo suremontuotas už 3,2 mln. eurų. Pasak ministerijos, priimtas sprendimas ir dėl 7-to bloko remonto.

Iki 2024 metų pabaigos anksčiau numatytą užbaigti 330 kV Neries pastotės rekonstrukciją pakoreguotame plane siūloma padalyti į du etapus, pirmąjį užbaigiant šiemet balandį–birželį – jo metu pastotė būtų prijungta prie 110 kV tinklo bei 330 kV linijos Utena-Neris taip užtikrinant elektros tranzitą tarp Lietuvos elektrinės bei Utenos pastočių.

Pagal atnaujintą planą pirmąjį šių metų ketvirtį būtų atnaujintos Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) patvirtintos Baltijos šalių operatorių prisijungimo prie Europos tinklų sąlygos, antrąjį – parengta bendra Baltijos šalių sistemų dažnio stabilumo vertinimo metodika, paskutinį ketvirtį – sukurtas šių sistemų valdymo blokas bei įdiegta energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemą

Tuo metu 2025 metų pirmąjį ketvirtį, dar prieš įvykstant sinchronizacijai, numatoma atlikti bendrą Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą. Tuo pačiu metu ketinama pradėti naudoti ir dažnio stabilumo vertinimo sistemą (FSAS). Ji būtų diegiama vietoj anksčiau planuotos bendros Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių sistemos.

Pakoreguotame plane numatyta, kad „Harmony Link“ jungtis sausumoje pradėtų veikti iki 2028 metų pabaigos, o jos statyboms reikalingą teritorijų planavimą bei poveikio aplinkai vertinimą (PAV) numatoma užbaigti 2026-ųjų pabaigoje.

Iki 2026 metų pabaigos plane taip pat būtų numatyta užbaigti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtrą.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.

Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyrius kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorėmis „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE baigė studijas, skirtas įvertinti technines tokio projekto galimybes, pranešė „Litgrid“.

Bendrovės vadovas Rokas Masiulis sako, kad tyrimai visiškai baigti, atlikus papildomus skaičiavimus 2025 metams.

„Kartu su Estijos, Latvijos, Lenkijos elektros perdavimo operatorėmis išanalizavome elektros sistemos stabilumo studijos rezultatus. Pagrindinė žinia nesikeičia – sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais 2025-ųjų vasarį yra saugi“, – pranešime sakė R. Masiulis.

„Litgrid“, AST ir „Elering“ rugpjūtį pasirašė susitarimą dėl ankstesnės sinchronizavimo datos – atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimas prie Europos tinklų įvyks 2025 metų vasarį. Iki tol Baltijos šalių operatorės turi baigti likusius svarbius projektus.

Anksčiau buvo numatyta su Europa susijungti 2025 metų pabaigoje.

Įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.

„Automatinio generacijos valdymo sistema yra itin svarbi, nes užtikrina svarbiausius elektros tinklo parametrus – gamybos ir vartojimo balansą bei dažnį. Šiuo metu jau galime pasakyti, kad sistema įdiegta ir veikia, taip įgyvendintas vienas iš būtinųjų reikalavimų prisijungimui prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos“, – pranešime sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Šią savaitę „Litgrid“ sėkmingai įdiegė atnaujintą dispečerinio valdymo sistemą, kurioje jau veikia automatinio generacijos valdymo (AGV) modulis.

Projektas galutinai bus baigtas iki metų pabaigos.

Ši programinė įranga didins šalies elektros sistemos stabilumą ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant galios rezervo paslaugas.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, jog AGV sistema yra itin svarbi, nes užtikrina svarbiausius tinklo parametrus – gamybos ir vartojimo balansą bei dažnį.

AGV testai praėjusią savaitę atlikti kartu su „Ignitis gamybos“ valdomos Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-uoju bloku. Bandymų metu elektros sistemos balanso ir dažnio valdymas išmėgintas realiomis sąlygomis, aktyvuojant automatinį dažnio atstatymo rezervą.

„Tai sėkmingas, šalyje pirmą kartą atliktas bandymas automatiniu būdu valdyti gamintojo įrenginius iš operatorės sistemos, atitinkant Europos Sąjungos keliamus techninius reikalavimus“, – pranešime sakė „Ignitis gamybos“ vadovas Rimgaudas Kalvaitis.

Pasak pranešimo, AGV padės reguliuoti Lietuvos elektros sistemą taip, kad nesusidarytų disbalansas, galintis paveikti visą kontinentinės Europos sinchroninę zoną.

Balansavimo paslaugas teikti gali visi Baltijos šalių rinkos dalyviai. Įdiegta AGV sistema ir sukurti rinkos mechanizmai leis  rinkos dalyviams papildomai įdarbinti lanksčius gamybos, vartojimo ar kaupimo įrenginius ir gauti pajamų.

AGV sistema bus baigta diegti iki šių metų pabaigos.

Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys prieš komisijos posėdį komentarų nepateikė.

„Nėra ką pasakoti. Derybos per žiniasklaidą nevedamos“, – žurnalistams teigė D. Kreivys.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius prieš posėdį sakė, jog sprendžiant dėl sinchronizavimo su Europa svarstomi įvairūs variantai – tarp jų ir vienašališkas Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties: „Viskas svarstoma, galiu garantuoti“.

Pasak komisijoje dalyvaujančio užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, išsiskiriančios Baltijos šalių nuomonės dėl ankstesnio pasitraukimo iš BRELL sistemos neturi poveikio Lietuvos diplomatiniams santykiams su Latvija ir Estija.

„Tai diplomatinių santykių niekaip neveikia, nes iš tikrųjų šalių pozicijos įvairiais klausimais gali būti skirtingos“, – prieš komisijos posėdį žurnalistams teigė E. Meilūnas

Paskutinį kartą apie komisijos posėdį viešai skelbta 2021 metų spalį – tuomet ji vertino projekto įgyvendinimą – apžvelgė, kas padaryta pagal planą, peržiūrėjo kai kurių techninių darbų terminus, tačiau galutinis terminas tuomet liko nepakitęs – 2025 metų gruodis. Tačiau, pasak „Litgrid“ atstovų, komisijos posėdžiai vyksta nuolat.

Dabar Lietuvai siekiant anksčiau nei sutarta – jau 2024 metų vasarį – atsijungti nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos (BRELL), sprendimas dėl to turi būti būti priimtas rugpjūtį. Tačiau Estijai ir Latvijai delsiant „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pirmadienį sakė, kad vienai Lietuvai to padaryti nepavyks.

„Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi. Tai jeigu jie pozicijos nepakeis tai, deja, bus pagal jų grafiką, ne pagal mus, dėl to, kad mes negalim vieni išeiti (iš BRELL sistemos – BNS)“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Masiulis.

Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.

Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timas Tataras praėjusią savaitę pareiškė, jog atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa anksčiausiai būtų galima tik 2025 metų pradžioje.

Pasak R,. Masiulio, estų siūloma data yra numatyta ir dabar, todėl jų pasiūlymas nėra niekuo ypatingas.

„Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai ir nebuvo svarstę, kaip jie čia atsijungs nuo Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėję, nei paruošę aiškų planą, tai kaip įvyks tas atsijungimas“, – kalbėjo R. Masiulis.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Europa. Energetikos ministras Dainius Kreivys yra teigęs, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas dar šiemet.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“.

G. Nausėda liepos 17-18 dienomis su darbo vizitu lankosi Briuselyje, kur, be kita ko, pirmadienį susitiks su Estijos premjere Kaja Kallas (Kaja Kalas), BNS pranešė R. Jasiulionis.

Birželio viduryje Seimas priėmė teisines sąlygas greitesniam Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa – 2024-ųjų pirmoje pusėje – sudarančias įstatymų pataisas. 

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais bei efektyviau įgyvendinti projektą.

Už balsavo 111 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė vienintelis Darbo partijos frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas. Toliau Seimas pataisų imsis birželio 20-ąją.

„Įstatymas taisomas, kad galėtume tai (sinchronizavimo spartinimą – BNS) anksčiau padaryti“, – pristatydamas pataisas teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pasak jo, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

„Labai svarbus tiek energetikai, tiek nacionaliniam saugumui“, – pridūrė D. Kreivys.

Neseniai Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.

Lietuva sinchronizuotis su Vakarų Europa siekia jau 2024 metų pirmoje pusėje, tuo metu Latvija ir Estija dėl to dvejoja ir teigia laukiančios birželio pradžioje turinčių pasirodyti techninių galimybių studijų rezultatų.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.

„Komisijoje sakiau, kad mes turime užtikrinti, kad visos trys Baltijos valstybės judėtų kuo greičiau sinchronizacijos keliu ir kažkokie barjerai, kurie, aš manau, yra pakankamai nesunkiai išsprendžiami, turėtų būti išspręsti. Labai norėtųsi panašaus susitelkimo ir iš Latvijos bei Estijos pusės“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys V. Sinkevičius.

„Manau, kad tai (sinchronizuotis 2024 metais – BNS) tikrai yra realu. (...) Tai, ką aš matau ant popieriaus, tas problemas dėl pirkimų, tiekėjų – jos visos yra tikrai išsprendžiamos. Tam pirmiausia reikalinga politinė valia ir sunkus darbas. Norėčiau tikėti, kad visos trys Baltijos valstybės tai padarys, ir tai bus dar viena gysla, kurią mes nukirpsime ir būsime dar labiau nepriklausomi“, – pridūrė eurokomisaras.

V. Sinkevičius teigė besitikintis, jog EK dės visas pastangas, kad Baltijos šalių sinchronizavimas būtų užbaigtas kuo greičiau.

„Mes turime Komisijos narę, kuri yra iš Estijos (už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson – BNS), ir aš tikiu, kad ji taip pat gali kalbėtis tiek su Latvijos, tiek Estijos, tiek Lietuvos vyriausybėmis užtikrinant bendrą darbą“, – teigė V. Sinkevičius, atsakydamas į klausimą, kaip Komisija galėtų prisidėti sprendžiant Baltijos šalių nesutarimus dėl terminų.

Sinchronizaciją su Vakarų Europa Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau dėl greitesnio proceso dvejoja Latvija ir Estija. Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir EK susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.

Už energetiką atsakingos Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos teigia, jog dėl greitesnės sinchronizacijos spręs po to, kai gegužės pabaigoje bus pristatyti šiuo metu atliekamų techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros įvykus sinchronizacijai – studijų rezultatai.

Vis dėlto Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys vylėsi, jog praėjusį šeštadienį atliktas šalies izoliuoto darbo bandymas, kurio metu šalies tinklas 10 valandų buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos, taps papildomu argumentu Latvijai ir Estijai siekiant pagreitinto Baltijos šalių tinklų sinchronizavimo su Vakarais.

Lietuvos pareigūnai anksčiau tvirtino, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais, o tai, anot šalies pareigūnų, gali kliudyti paankstintos sinchronizacijos planams.

Tai jis teigė penktadienį Taline susitikęs su už energetiką atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais.

„Lietuva skiria visus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas. Turime siekti maksimalaus elektros sistemų atsparumo ir pasirengti spartesnei sinchronizacijai, todėl labai atidžiai stebime visus būtinos infrastruktūros įgyvendinimo veiksmus. Tam reikalingas visų dalyvaujančių šalių besąlyginis sutelktumas visais lygiais“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė D. Kreivys.

„Pasitraukimas iš BRELL sistemos ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais turi būti įvykdyti kuo greičiau“, – sakė ministras.

Tam reikalingas visų dalyvaujančių šalių besąlyginis sutelktumas visais lygiais.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia baigti šį procesą jau 2024 metų vasarį.

D. Kreivys anksčiau teigė, jog ankstesnė sinchronizacijos data kelia abejonių Latvijai ir Estijai, o labiausiai tam priešinasi Estijos tinklo operatorė „Elering“. 

Energetikos ministerija pranešė, jog susitikimo metu ministrai taip pat aptarė energetinį saugumą regione ir Europos Sąjungoje, strateginių su juo susijusių projektų įgyvendinimą bei bendradarbiavimą įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus.

Ministrai taip pat aptarė elektros rinkos struktūros reformą – ilgalaikėje perspektyvoje būtina vengti didelių kainų svyravimų, išlaikyti ir plėtoti naują energijos gamybą, spręsti nepakankamos vietos gamybos problemą.

Trijų Baltijos šalių energetikos ministrų susitikimas vyko Estijos kvietimu ir iniciatyva, 2023 metais šaliai pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai.

Pasak jos, avariniam atsijungimui nuo bendro elektros žiedo su Rusija ir Baltarusija (BRELL) šalis yra pasiruošusi, tačiau būtina užtikrinti kuo mažesnę jo riziką.

„Kalbant apie sinchronizavimą Estija tai palaiko ir mes esame atlikę ir tam tikrų priemonių. Viena jų yra politinė valia, antra yra techninis pasirengimas. Mes imamės tam tikrų priemonių, kad būtume techniškai pasirengę, bet yra visa eilė elementų, kurių kol kas trūksta“, – penktadienį žurnalistams Rygoje sakė Estijos vyriausybės vadovė.

„Neeiliniam (avariniam – BNS) desinchrozavimui mes esame pasiryžę jau dabar, bet mes turime būti įsitikinę, kad ši rizika, elektros nutraukimo rizika, būtų kuo mažesnė ir tai priklauso nuo techninių žingsnių“, – kalbėjo ji.

Mes toliau judėsime, kiek tai fiziškai įmanoma, į desinchronizavimą nuo Rusijos elektros tinklo.

K. Kallas tikisi, kad kitais metais Estijai pirmininkaujant Baltijos ministrų tarybai bus siekiama, kad energetikos ministrai susitartų dėl greitesnės sinchronizacijos.

„Kitais metais, kai Estija bus pirmininkaujanti valstybė, mes iš savo pusės taip pat pabrėšime ir darysime viską, kad energetikos ministrai kuo greičiau susitiktų ir kuo greičiau galėtų atlikti desinchronizavimą nekeliant grėsmės viso regiono tiekimui“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.

Lietuva ragina kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo ir baigti procesą jau 2024 metų vasarį.

Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje Rygoje teigė, kad spartesnė Baltijos šalių sinchronizacija su Europa „dabartiniame geopolitiniame kontekste yra esminis energetinės nepriklausomybės ir energetinio saugumo klausimas“.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis teigė, Baltijos šalys sinchronizavimui norėtų pasirengti kuo greičiau.

„Mes toliau judėsime, kiek tai fiziškai įmanoma, į desinchronizavimą nuo Rusijos elektros tinklo. Visi darbai jau vyksta, kad fizinė infrastruktūra būtų pasirengusi, ir mes norėtume tai kuo greičiau padaryti“, – teigė K. Karinis.

Latvijos konomikos ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė Liga Rozentale BNS ketvirtadienį sakė, jog paspartinti sinchronizavimą ir atsijungimą nuo BRELL techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, jog ankstesnė sinchronizacijos data kelia abejonių Latvijai ir Estijai, o labiausiai tam priešinasi Estijos tinklo operatorė „Elering“. 

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje. 

D. Ristori, šeštadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai, gyrė EK bendradarbiavimą su Lietuva bei pabrėžė, jog Lietuva nuolat rėmė Europos energetinės nepriklausomybės projektus.

EK Energetikos direktorato vadovas davė interviu BNS.

– Kaip jaučiatės, gavęs apdovanojimą iš prezidentės?

– Jaučiuosi pagerbtas, tai yra didelė privilegija, nes prezidentė yra buvusi Europos komisarė. Ji yra šios šalies lyderė, bet taip pat ji yra labai svarbi Europai, kovoje už Europos energetinę nepriklausomybę bei siekiant įgyvendinti sinchronizacijos projektą.

Labai džiaugiuosi gaudamas šį apdovanojimą tuo metu, kai sinchronizacijos projekte sugebėjome atlikti labai svarbius žingsnius. Per šiuos metus radome tinkamą techninį sprendimą, kurio dėka Baltijos šalys taps progreso lyderėmis, įskaitant naujų technologijų integraciją.

Tai yra labai svarbu, nes tai padidins elektros tinklų saugumą tuo metu, kai elektra turės didesnę strateginę reikšmę nei bet kada anksčiau.

– Kaip apibūdintumėte savo darbinius santykius su Lietuvos Vyriausybe?

– Noriu labai aiškiai pasakyti, kad santykiai tarp Europos Komisijos ir Lietuvos yra pavyzdiniai, mes palaikome nuolatinį kontaktą. Lietuva nuolatos remia visas naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, dėl energetinio saugumo. Pavyzdžiui, mūsų strategija numato didinti SGD importo apimtis ir, remiami Lietuvos, pradėjome bendradarbiauti su JAV importuojant SGD.

Sinchronizacija yra politinis prioritetas europiniu lygiu.

Tai yra visiškai nauja, nes anksčiau, kaip žinote, JAV nebuvo įmanoma eksportuoti dujas (į Europą – BNS). Mes, remiami Lietuvos ir kitų šalių, įtikinome JAV prezidentą ir vyriausybę pakeisti taisykles – tą padarėme pačioje Baracko Obamos kadencijos pabaigoje.

Po to EK prezidentui Jeanui-Claude'ui Junckeriui (Žanui Klodui Junkeriui – BNS) pasiūlėme dujų eksportą į Europą vystyti dar labiau, kad padidintume energetinę nepriklausomybę ir diversifikaciją. Pažiūrėkite į rezultatus – per labai trumpą laikotarpį mes, europiečiai, gauname trečdalį viso JAV SGD eksporto.

– Sinchronizavimas šiuo metu yra viena svarbiausių temų Lietuvos energetikoje. Šiame poste dirbate nuo 2014-ųjų, kaip per tą laiką pasikeitė Europos požiūris į sinchronizaciją?

– Mes jau pasiekėme stadiją, kai projektas tapo negrįžtamas. Taip yra dėl visų suinteresuotų šalių mobilizavimo. Tačiau taip pat norėčiau pabrėžti labai svarbų kitų šalių vaidmenį – turiu omenyje perdavimo sistemų operatorius – visi jie prisideda prie šių lemiamų žingsnių.

Europoje yra svarbu padidinti politinę valią, kad projektai būtų įgyvendinti. Noriu pasakyti, kad glaudžiai dirbome su Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriais, taip pat  su ENTSO-E (Europos perdavimo sistemų operatorius vienijančios organizacija – BNS). Tai buvo labai svarbu greitinant procesą ir ruošiantis techniškai.

– Pirmajam sinchronizavimo etapui ES suteikė maksimalų 75 proc. finansavimą. Tačiau Lietuvoje nuogąstaujama, kad kituose etapuose finansavimo intensyvumas gali siekti apie 50 proc.

– Akivaizdu, kad sinchronizacija yra vienas svarbiausių projektų Europai, vienas iš labiausiai simbolinių. Tai yra politinis prioritetas europiniu lygiu. Dėl to nesitikiu jokių problemų (dėl finansavimo – BNS).

Visiškai normalu, kad mes teikėme ir toliau teiksime maksimalią paramą iš CEF (Europos Infrastruktūros tinklų priemonės, angl. Connecting Europe Facility – BNS). Kaip žinome, turime skirtingus bendros svarbos projektus ir šis (sinchronizacija – BNS) yra vienintelis, sujungiantis kai kurias Europos valstybes su Europos tinklais. Negalima sugalvoti dar svaresnių argumentų, kodėl šis projektas yra svarbus.

Galiu pasakyti, kad dėl sinchronizacijos sprendžiame be jokių kontraversiškų diskusijų. Visi Europoje sutaria, kad šis projektas dėl savo specifikacijos turi gauti aiškią paramą.

Mano požiūriu, sinchronizacija be jokių ginčų yra projektas, kurį reikia remti.

– Paraleliai šiam procesui taip pat vyks desinchronizavimas (atsijungimas nuo BRELL žiedo – BNS). Ar sulaukėte kokių nors techninių klausimų ar signalų iš Rusijos ir Baltarusijos?

– Mes nuolatos palaikome kontaktą, tiek politiniu, tiek techniniu lygiu su Rusija ir Baltarusija. Be abejo, yra svarbu išlaikyti tam tikrus techninius aspektus dėl saugumo atvirus tarp Kaliningrado ir Baltijos šalių. Ši situacija reikalauja atsakingo valdymo. Niekas neturi intereso sustabdyti Kaliningrado elektros eksporto ir importo iš ir į Baltarusiją bei Rusiją.

Aš tikiu, kad tai bus išspręsta tinkamai ir nuolatinis dialogas tarp šalių leis pasiekti teigiamą rezultatą.

– Dar viena svarbi tema – Lietuvos pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė. Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, ketina blokuoti jos gaminamos elektros importą. Ar manote, kad ES turėtų pasiekti bendrą sprendimą dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, ar Lietuvai galėtų būti suteikta išimtis?

– Kalbant apie elektros prekybą, mes turime paklusti ne tik Europos, tačiau ir tarptautinėms taisyklėms. Sustabdyti prekybą būtų labai sunku. Mes tą galime padaryti tik ekstremaliose situacijose.

– Lietuva įdėjo labai daug pastangų, kad atominės elektrinės statybos Astrave būtų sustabdytos. Ar manote, kad Lietuvos pastangos nuėjo perniek?

– Mes tikrai sugebėjome kai ką pasiekti. Buvo labai svarbu organizuoti branduolinius streso testus, gauti tam tikros aiškios informacijos, kad išsiaiškintume, kokioje situacijoje esame ir ką galime padaryti pateikus rekomendacijas. Svarbiausia yra suteikti visas garantijas dėl elektrinės saugumo.

– Kaip vertinate ministro pirmininko S. Skvernelio anksčiau šiemet pateiktą pasiūlymą Astravo atominę elektrinę konvertuoti į dujinę?

– Man sunku komentuoti šį pasiūlymą. Jis iš tikrųjų (Briuselyje – BNS) nebuvo aptartas.

– Ar matote su Astravo elektrine susijusių pavojų ir ar Lietuvos nerimas yra pagrįstas?

– Svarbiausia yra užbaigti darbus. Normaliai tokie projektai turėtų būti smarkiai kontroliuojami. Esu patenkintas pirmąja dalimi – buvo svarbu įvykdyti nepriklausomą peržiūrą, remiantis sudėtingais streso testais. Dabar svarbiausia yra garantuoti visų rekomendacijų pritaikymą ir mes toliau to sieksime.

– Ar pasitikite Baltarusija, kad ji įgyvendins streso testų rekomendacijas?

– Tarptautiniame lygmenyje, kai kalbame apie diplomatiją ir derybas, yra labai svarbu įtikinti partnerį. Pradžioje dauguma buvo kupini skepticizmo, buvo abejota mūsų galimybe įtikinti Rusiją ir Baltarusiją leisti vykdyti nepriklausomus streso testus. Taip pat buvo svarbu išlaikyti atviras duris deryboms.

–  Šiais metais pranešta, kad atnaujinta ES Dujų direktyva bus taikoma Baltijos jūra tiesiamam Rusijos dujotiekiui „Nord Stream 2“. Kaip pakeista direktyva paveiks šio projekto statybas?

– Visų pirma, niekas netikėjo ES gebėjimu užbaigti derybas ir visiškai susitarti dėl Dujų direktyvos. Niekas. Tačiau mes galiausiai turėjome 27 valstybių narių paramą, ir tik viena susilaikė. Turėjome didžiulį palaikymą iš visų ES valstybių, taip pat ir Europos Parlamente.

Nauja direktyva buvo išleista ir mes siekiame, kad jos nuostatos būtų greitai perkeltos į nacionalinius įstatymus. Nuostatos bus taikomos visiems dujotiekiams, įskaitant tuos, kurie  yra kilę iš trečiųjų šalių.

– Ar manote, kad „Nord Stream 2“, atnaujinus ES Dujų direktyvą, gali sulaukti panašaus likimo kaip „South Stream“ (2014 metais atšauktas Rusijos dujotiekis į centrinę Europą – BNS)? Ar manote, kad projektas yra nuėjęs per toli?

– „Nord Stream 2“ jau buvo atidėliotas. Jie negavo visų leidimų. Antra, atsirado naujas kontekstas – dalis leidimų dabar turi būti gauti iš Europos. Mes esame pasiruošę galimoms deryboms šiame kontekste. Aš tikiuosi, kad visi „Nord Stream 2“ šalininkai dalyvaus pozityviose diskusijose. Tai yra mūsų požiūris.

– Koks jūsų požiūris į „Nord Stream 2“?

– Mūsų pozicija yra labai aiški. Praeityje „Nord Stream“ buvo bendro intereso projektas, nes tuo metu buvo svarbi diversifikacija ir naujas dujų maršrutas.

„Nord Stream 2“ atveju taip nėra. Mūsų požiūriu, „Nord Stream 2“ neprisidės prie diversifikacijos, bus atvirkščiai – viename maršrute bus sukoncentruota dar daugiau dujų. Nuo pirmos minutės sakėme, kad šis projektas negaus bendro intereso projekto statuso.

– Kaip dėl dujų tranzito per Ukrainą, ar jo išsaugojimą laikote vienu iš Europos prioritetų?

–  Ukraina yra mūsų partneris. Situacija Ukrainoje pasikeitė stipriai nuo to laiko, kai prasidėjo problemos su Rusija. Ukraina dabar gali kontroliuoti savo energetikos politiką, visiškai nenaudodama rusiškų dujų. Tai yra milžiniškas pokytis.

Antra, Ukraina padarė didelį progresą energetinio efektyvumo srityje. Jie sumažino energijos suvartojimą 40 proc., Ukraina taip pat turi puikius dujų laikymo pajėgumus. Ko prašome iš Ukrainos – spartinti rinkos reformas, kurios padėtų pritraukti investicijas iš Europos. Tai yra mūsų žinutė naujajai Ukrainos valdžiai.

Dėl tranzito, kaip jūs žinote, dabartinis tranzito susitarimas su Rusija baigiasi šių metų pabaigoje. Tuo pat metu pro Ukrainą vis dar keliauja daug dujų – apie 100 mlrd. kubų pernai. Mes manome, kad turi būti įmanoma tinkamai organizuoti reikalus, išlaikant svarbų dujų tranzitą per Ukrainą.

– Ačiū už pokalbį.