Pagal sankcijas įšaldomas šių asmenų turtas, uždraudžiama išduoti jiems vizas. Šie 10 sirų ir dvi privačios saugumo firmos buvo papildomai įtraukti į ES sankcijų sąrašą, skelbiamą oficialiajame bloko leidinyje.

Tarp asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, yra garsus verslininkas Issamas Shammoutas (Isamas Šamutas), oro bendrovės „Cham Wings“ savininkas, laikomas artimu Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) šalininku.

Armijos pulkininkas Salehas al Abdullah (Salehas Abdula) kaltinamas karių iš savo 16-osios brigados, veikusios su Rusijos pajėgomis Sirijoje, verbavimu kovoti Ukrainoje.

Sirijos vyriausybės remiamos Palestinos išvadavimo armijos vadas Muhammadas al Salti (Muhamadas Saltis), kaip teigiama, „dalyvavo verbuojant palestiniečius kovoti Ukrainoje drauge su Rusija“.

Sankcijos taip pat įvestos dviem privačioms saugumo kompanijoms, „Sanad Protection and Security Services“ ir „al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“.

ES nurodo, kad „Sanad Protection and Security Services“, kurią prižiūri Rusijos samdinių firma „Wagner“, saugo rusų verslo interesus Sirijoje, įskaitant naftos, dujų ir fosfatų gavybą.

„Al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“ taip pat yra susijusi su „Wagner“ ir kaltinama tuo, kad „aktyviai verbuoja sirų samdinius į Libiją ir Ukrainą“.

Maskva į Sirijos pilietinį karą įsikišo 2015 metais, kad paremtų prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą. Šioje šalyje jau ilgiau kaip dešimtmetį tęsiasi konfliktas, pasižymintis gausiomis gatvių kautynėmis.

Dabar JAV Gynybos departamento pareigūnai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo „verbavimo misiją“, kad įtrauktų į karą Ukrainoje sirų kovotojų.

Kaip rašo dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), JAV pareigūnai sakė, kad Rusija, pradėjusi įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę vasario 24 dieną, pastarosiomis dienomis verbavo kovotojus Sirijoje, tikėdamasi, kad jie gali padėti užimti sostinę Kyjivą ir kitus miestus.

Vienas pareigūnas dienraščiui sakė, kad kai kurie kovotojai jau yra Rusijoje ir ruošiasi prisidėti prie kautynių Ukrainoje, nors neaišku, kiek iš viso jų buvo užverbuota.

Detalių turima nedaug: pareigūnai negalėjo pateikti konkretesnių duomenų, kiek samdinių prisidėjo ir kiek jie yra parengti. Visgi Pentagonas pabrėžė, kad priežasčių abejoti šių pranešimų tikslumu nėra.

„Manome, kad pranešimai, jog jie, rusai, ieško Sirijos kovotojų, siekdami papildyti savo pajėgas Ukrainoje... manome, kad tame tiesos esama“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų.

Visgi žinant, kad Rusija disponuoja didžiule smogiamąja galia ir yra pasiuntusi į Ukrainą daugiau kaip 150 tūkst. karių, atrodo reikšminga, kad V. Putinui pasirodė būtina užverbuoti samdinių, pažymėjo Pentagonas.

„Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų“, – sakė J. Kirby, nors pripažino, kad Pentagonas neturi tikslesnių žinių, kas dedasi prie šio reikalo.

Anksčiau pirmadienį vienas aukšto rango gynybos pareigūnas su žurnalistais kalbėjosi atviriau: „Žinome, kad jie stengiasi užverbuoti sirų kautynėms.“

Ukraina taip pat yra pakvietusi užsieniečius dėtis prie Kyjivo vyriausybės pajėgų.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad apie 20 tūkst. užsieniečių savanorių yra pateikę prašymus prisidėti prie Kyjivo pajėgų.

Per pirmadienį surengtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Kinijos ambasadorius paragino abi konflikto puses elgtis santūriai. Anot jo, Ukrainai tiekiami ginklai ir „samdinių“ atvykimas gali dar labiau paaštrinti padėtį, nors konkrečiai nepaminėjo Rusijos, Pekino sąjungininkės.

JT atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) kasdienėje spaudos konferencijoje sakė, kad „negalįs nei patvirtinti, nei paneigti“ pranešimų, kad Rusija verbuoja samdinius.

Visgi jis pažymėjo, kad šiam „konfliktui nebūtinai reikia daugiau iš išorės atvykstančių žmonių“, ir pridūrė, kad JT yra „susitelkusios į humanitarinį aspektą“.

Ukrainos sostinę ir antrąjį pagal dydį šalies miestą Charkivą vyriausybė tebekontroliuoja. Tuo metu Rusija užėmė pietinį Chersono uostamiestį ir suintensyvino urbanizuotų centrų bombardavimą visoje šalyje.

Jau beveik dvi savaites tęsiantis Rusijos puolimui iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. JT pareiškė, kad ši pabėgėlių krizė yra sparčiausiai auganti Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Migrantai aptikti iš Ispanijos Seuto uosto atplaukusiame krovininiame laive su Antigvos ir Barbudos vėliava. Šio laivo įgulą sudarė 12 Rusijos ir Ukrainos piliečių.

Laivas krovinį, tai yra vėjo jėgainių konstrukcijas, pasikrovė Turkijoje.

Pasieniečiai sirus aptiko atskirose kajutėse.

Laivo kapitonas įsipareigojo ir pateikė garantinį raštą buvimo Klaipėdoje metu, taip pat iki išplaukimo iš uosto, neišleisti neteisėtai į laivą patekusių asmenų, teigiama pranešime.

Taip pat kapitonas įpareigotas užtikrinti migrantų apsaugą laive.

Laivas yra kontroliuojamas Uosto ir Neringos užkardų pasieniečių.

Paskutinį kartą panašų atvejį, kai į Klaipėdos uostą atplaukė laivas su į jį neteisėtai patekusiais migrantais, pasieniečiai fiksavo pernai gruodžio 24 dieną.

„Šiuo atveju, jeigu yra pavaduojantis vidaus reikalų ministras, nėra pritarimo, tai tada, matyt, negalima pritarti“, – teigė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybė taip pat nepritarė ir egiptiečio, norinčio dalyvauti savo vaiko gimdyme, atvykimui iš Egipto.

Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pateikė Vyriausybės svarstymui klausimą dėl sirų šeimos – dviejų suaugusiųjų ir trijų jų nepilnamečių vaikų – perkėlimo iš Jordanijos į Lietuvą.

Klausimą pasitarime pristatė vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, tačiau perkėlimui ir egiptiečio atvykimui paprieštaravo teisingumo ministras E. Jankevičius.

„Kolegos, tik bendrai noriu pasisakyt – mes per praeitą COVID-19 komiteto posėdį aiškiai visi sutarėm, kad bus tik labai išimtiniai atvejai, nes epidemiologinę situaciją mes žinome, kokia ji yra“, – kolegoms sakė E. Jankevičius.

„Dabar iš kiekvieno ministro mes girdime: reikia, nereikia – prašymas ateina ir automatiškai patenkina. Tai kadangi aš šiandien einu bent jau laikinai ir vidaus reikalų ministro pareigas, tai tikrai pirmam ir antram (siūlymui) siūlau nepritart“, – teigė teisingumo ministras.

Tuo metu kitų asmenų atvykimui dėl darbo priežasčių Vyriausybė pritarė, taip pat pritarta ir užsienio krepšinio komandų atvykimui į Lietuvoje rengiamas stovyklas Prienuose ir Druskininkuose.

„Vienas klubas iš Rusijos – 32 asmenys, vienas iš Ukrainos – 20 asmenų, vienas iš Kazachstano – 17 asmenų, taip pat dar vienas iš Rusijos – 23 asmenys. Organizatoriai įsipareigojo 14 dienų izoliaciją ir testavimą, taip pat saugų atvykimą ir išvykimą užtikrinti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrą pavaduojantis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič anksčiau informavo BNS, kad šalies tarnybos nenustatė priežasčių, dėl kurių sirų šeima galėtų kelti grėsmę visuomenei, taip pat patarėja teigė, kad visą šeimą prieš perkėlimą ketinama patikrinti dėl koronaviruso.

Lietuva yra įsipareigojusi iki kitų metų birželio pabaigos į šalį perkelti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių.

Iki šiol perkelta apie pusę tūkstančio asmenų, tačiau didžioji dalis jų išvyko į turtingesnes ES valstybes.

„Sunaikintos trys priešraketinės sistemos, įskaitant tą, kuri numušė mūsų bepilotį. Numušti du sirų Su-24“, – sakoma turkų kariuomenės išplatintame pranešime.

Kiek anksčiau Sirijos valstybinė televizija pranešė, kad Turkijos pajėgos „nusitaikė“ į du sirų lėktuvus virš sukilėlių bastiono Idlibo šiaurės vakarinėje Sirijoje

Tuo metu viena sukilėlių grupė ir padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ pranešė, kad tie lėktuvai buvo numušti.

Sirijos naujienų agentūra SANA pranešė, kad tų orlaivių pilotai sėkmingai katapultavosi ir nenukentėjo.

Lyginant su 2017-aisiais, pernai ES prieglobstį gavusių žmonių skaičius buvo beveik 40 proc. mažesnis.

29 proc. visų praėjusiais metais prieglobstį ES gavusių asmenų sudarė sirai, po jų rikiavosi afganai (16 proc.) ir irakiečiai (7 proc.), bėgantys nuo konfliktų ir persekiojimo.

Tarp sirų 70 proc. prieglobstį gavo Vokietijoje.

Tiesa, didžioji dalis sirų Lietuvą jau paliko, kai kurie ir grupėmis.

Kaip praneša LNK,  likusiems trūksta pagalbos prisitaikant Lietuvoje. Kalbą išmokti sunku, be to, trūksta motyvacijos tai daryti.

Būsto nuomos paieška trunka iki pusės metų, darbą susirasti – apie mėnesį, nes lietuviai vis dar atsargiai žiūri į atvykėlius.

„Mūsų ministerija tai atidžiai nagrinėja“, – sakė ministras žiniasklaidos grupei „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND).

Prieglobstį Vokietijoje rado dešimtys tūkstančių sirų. Didžiausia jų banga šalį užplūdo 2015 metais.

Vokietijoje galioja draudimas sugrąžinti pabėgėlius į Siriją, nes ten vyksta karas, bet šių metų pabaigoje šio draudimo galiojimas baigiasi.

Tada Vokietija turės apsispręsti dėl jo galiojimo pratęsimo. Lemiamą įtaką šiam sprendimui turės Užsienio reikalų ministerijos atliktas padėties Sirijoje vertinimas.

Tačiau keletas migrantų Vokietijoje įvykdytų sunkių nusikaltimų neigiamai paveikė visuomenės požiūrį į atvykėlius. Kelių žemių vidaus reikalų ministrai siekia, kad nusikaltimus įvykdę prieglobsčio prašytojai būtų sugrąžinami į jų kilmės šalį.

„Kai tik saugumo padėtis leis, pavojingi asmenys ir nusikaltėliai galės būti sugrąžinti į Siriją“, – RND sakė Saksonijos vidaus reikalų ministras Rolandas Woelleris (Rolandas Vėleris).

Idlibas ir dalis jį supančių rajonų yra paskutiniai sukilėlių bastionai Sirijoje, kur pastaraisiais mėnesiais Rusijos remiamoms Sirijos vyriausybės pajėgoms pavyko susigrąžinti didelę dalį teritorijų, prarastų nuo pilietinio karo pradžios 2011 metais.

2016 metais Berlynas su Kabulu pasirašė prieštaringai vertinamą susitarimą dėl prieglobsčio negavusių afganų sugrąžinimo, nors Afganistane nesiliauja smurtas.

Trečdalį (175 tūkst. 800) pernai prieglobstį ES valstybėse narėse gavusių asmenų sudarė Sirijos piliečiai ir daugiau kaip 70 proc. iš jų apsauga buvo suteikta Vokietijoje.

Po sirų rikiavosi Afganistano piliečiai (100 tūkst. 700, arba 19 proc.) ir Irakas su 64 tūkst. 300, arba 12 proc.

Kelionė iš Sirijos buvo pavojinga

Jie – vieni iš tų, kurie atvyko į Lietuvą ir pasibaigus pirmajam integracijos etapui, liko gyventi mūsų šalyje.

Nors į Lietuvą atvyksta šimtai pabėgėlių, tačiau kiekvieno jų istorija yra atskira drama. Ne išimtis – Suleiman ir Nureen.

„Kelionė iš Sirijos buvo mirties kelias, kaip loterijos bilietas. Bet kito pasirinkimo nebuvo. Norėjome apsaugoti savo vaikus, norėjome, kad jie gyventų kitokį gyvenimą. Karas yra ta priežastis, dėl kurios palikom savo šalį“, – sako sirai, iki šiol nepamirštantys gyvenimo nuolatinio karo išvargintoje šalyje.

Nors Lietuvoje jie jaučiasi saugūs ir, kaip sako patys, laimingi, tačiau dažniausiai jų mintys nuklysta į Siriją, į regioną, kur likę jų tėvai ir kur šiuo metu vyksta aktyvūs kariniai konfliktai.

Sunku išsinuomoti butą

Lietuvoje šeima su dviem dukterimis – 10 ir 7 metų – apsigyveno liepos mėnesį. Pirmoji jų gyvenamoji vieta – Rukloje esantis Pabėgėlių priėmimo centras.

Čia atvykėliams buvo ne tik suteiktos gyvenimo sąlygos, tačiau ir sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Centre dirbantys socialiniai darbuotojai skiria daug laiko ir pastangų tam, kad operatyviai būtų sutvarkyti medicininio draudimo, darbo biržos, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo dokumentai.

Vėliau, pasibaigus pirmajam integracijos etapui, šeimai reikėjo žengti į savarankiškesnį gyvenimą – visų pirma, išsinuomoti butą. Kadangi Suleiman buvo radęs darbą Jonavos baldų įmonėje, sutuoktiniai nutarė nesikraustyti į didesnį miestą, o likti Jonavoje. Be to, netrukus manikiūro ir pedikiūro kursus Kaune ėmė lankyti ir Nureen.

Aš esu socialus, noriu, kad žmonės ateitų pas mus į svečius, norime patys eiti į svečius ir susipažinti su lietuviais: su jūsų kultūra, papročiais, tradicijomis.

Tačiau sutuoktiniai susidūrė su pirmuoju iššūkiu. Pasirodė, kad išsinuomoti butą nėra taip paprasta. Nors skelbimų apie nuomojamus butus buvo, tačiau vos sužinoję, kad būsto ieško svetimšaliai, savininkai išnuomoti jį atsisakydavo.

„Buto ieškoti mums padėjo Pabėgėlių priėmimo centro darbuotoja. Mes nežinom, kodėl, dėl kokių priežasčių šeimininkai mums išnuomoti būsto nesutikdavo .Toks požiūris, žinoma, skaudindavo.

Gal į mus žvelgia tarsi į teroristus? Bet juk mes patys bėgom nuo karo, nuo terorizmo, nuo žudymo“, – kalbėjo sutuoktiniai. Butą galiausiai išsinuomoti pavyko. Dabar šeima gyvena Jonavoje, dviejų kambarių bute. Šiame mieste vyresnioji jų dukra lanko mokyklą, jaunėlė – darželį.

Svajoja gaminti baldus

„Aš esu laimingas, nes jūs atėjot pas mus“, – juokiasi Suleiman. Vyras sako, kad labiausiai jam stinga bendravimo, o kliūtis – kalbos barjeras.

Nors sutuoktiniai mokosi lietuvių kalbos, tačiau tai – ilgas procesas. Suleiman pasakoja, kad savo šalyje šeima buvo daug bendraujanti su aplinkiniais, draugais, artimaisiais.

„Aš esu socialus, noriu, kad žmonės ateitų pas mus į svečius, norime patys eiti į svečius ir susipažinti su lietuviais: su jūsų kultūra, papročiais, tradicijomis“, - kalbėjo vyras.

Suleiman sako, kad ateityje svajoja Lietuvoje turėti savo verslą. Vyras mobiliojo telefono ekrane rodo ir paties rankomis pagamintus prabangius baldus. Savo verslą Sirijoje turėjęs vyras minkštus baldus gamino ne tik privatiems užsakovams, tačiau ir įmonėms, o jo pagaminti baldai puošia vietos televizijos studiją.

Kol kas Lietuvoje to daryti jis negali visų pirma todėl, kad nemoka lietuviškai, be to, verslo pradžiai reikalingos ir investicijos.

„Lietuvoje mums labiausiai nepriimtinas šaltis. Bet čia jaučiamės saugūs, čia – draugiški žmonės. Iš Lietuvos į kitą šalį mes neišvyksime, nes Lietuva yra šalis, kurią mums skyrė Europos Sąjunga.

Iš karto apie ją nieko nežinojome, todėl kai sužinojome, kad vyksime į Lietuvą, informacijos apie jūsų šalį ėmėme ieškoti internete. Lietuva mus pasitiko ir priėmė draugiškai“, – pasakojo sutuoktiniai.

Iš naujo mokytis gyvenimo

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas sako, kad pabėgėlių integracija yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris tęsiasi ne kelis mėnesius, o gerokai ilgiau.

„Į mūsų centrą atvykę žmonės gauna „pagrindinį integracijos paketą“ – įstatymais nustatytus kelis mėnesius.

Vėliau jiems tenka nueiti ilgą kelią, kol galės pasijusti pilnaverčiais šalies gyventojais – išmokti kalbą, perprasti mūsų kultūrą, tradicijas ir papročius, pagaliau – įsigyti draugų.

Integracija nėra tik tai, ką apibrėžia įstatymas. Tai – kur kas daugiau, tai – tarsi pirmieji kūdikio žingsniai, kai reikia iš naujo mokytis gyvenimo“, - kalbėjo R.Mikulėnas.