Pažeidžia širdies raumenį

Loreta prisimena iš pradžių patirtų simptomų nesureikšminusi: galvojusi, kad tai – nuo streso.

Stiprų krūtinės maudimą ir atsiradusį rankų tirpimą moteris iškentė per naktį. Ryte pabudusi suprato, kad taip neturėtų būti. „Vyras paragino iškviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), – sako ji. – Atvykę medikai netrukus mane atvežė į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių.“

Atlikus būtinus pacientės sveikatos būklės tyrimus, diagnozuotas miokardo infarktas – širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė Agnė Liuizė pastebi, kad, pajutus pirmuosius miokardo infarkto simptomus, delsti nereikėtų, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei pavojingą širdies aritmiją ar net staigią mirtį.

„Miokardo infarktą išduoda stiprus maudimas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, gali pilti šaltas prakaitas, padidėti kraujo spaudimas, – aiškina A. Liuizė. – Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais. Likus kelioms dienoms iki miokardo infarkto, kartais pasireiškia silpnesnis, ne taip intensyviai maudžiantis skausmas krūtinėje, kylantis fizinio krūvio metu. Dažniausiai ilsintis šis skausmas nuslūgsta.“

Gali lemti genetika

Įtarus šią ligą, svarbu kviesti GMP. „Jos darbuotojai turi galimybę iš karto patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, o ją nustatę – iš karto siųsti pacientą į Intervencinės kardiologijos centrą“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Patvirtinus diagnozę, Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje Loretai skubiai atlikta vainikinių arterijų angiografija. Prieš tai nustatyta, kad pacientei visiškai užsikišusi viena iš trijų pagrindinių širdies vainikinių arterijų. „Procedūros metu jai atkurta kraujotaka užsikimšusiose vainikinėse arterijose, implantuotas stentas“, – pažymi A. Liuizė.

Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais.

Miokardo infarktą gali lemti genetiniai veiksniai (kai šeimoje tarp pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių, ypač jaunesnių nei 55 metų vyrų ar 65 metų moterų), padidėjusi cholesterolio koncentracija, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. A. Liuizė priduria, kad šie rizikos veiksniai gali sukelti ankstyvą aterosklerozę, kuri lemia miokardo infarkto vystymąsi.

„Pacientei Loretai šią ligą sukėlė genetinis polinkis, nes jos tėtis nuo šios ligos mirė jauno amžiaus – būdamas 42 metų. Taip pat ji turėjo aukštą kraujo spaudimą, rūkė, – pastebi gydytoja kardiologė. – Siekiant išvengti miokardo infarkto, labai svarbi sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas.“

Svarbu nedelsti

Šiuo metu Loreta jaučiasi gerai, išvyko į sanatoriją tęsti reabilitacijos.

Per metus į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką atvyksta apie 1,7 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuojamas miokardo infarktas. Gydytojai ragina pajutus pirmuosius šios ligos simptomus – staigų, ūmų ir intensyvų maudimą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką ar žandikaulį, nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą arba kviesti GMP. „Įvykus miokardo infarktui, laikas – ypač svarbus, o kiekviena uždelsta minutė gali būti lemtinga“, – sako gydytojai.

 Atvykus apžiūrai pas Kauno klinikų specialistus ir atlikus reikalingus tyrimus, paaiškėjo kiek kitoks atsakymas nei buvo tikėtasi – vaikinui diagnozuota širdies raumens liga, kuriai būdingi grėsmingi širdies ritmo sutrikimai (aritmogeninė kardiomiopatija – aut. past.). Jam rekomenduota kardioverterio-defibriliatoriaus implantacija (IKD).

„Implantuojamas aparatas veikia be medicinos personalo, kad ir kur pacientas bebūtų: grybautų miške, žvejotų paežerėje ar tiesiog būtų vienas namuose“, – apie implantuojamo prietaiso galimybes pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijos skyriaus vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas.

Prof. dr. Aras Puodžiukynas. / Kauno klinikų nuotr.

Ligos simptomai, kuriuos jautė Lukas, buvo nežymūs. Gydytojai kardiologai manė, kad tai būdingi skausmai, pasitaikantys paaugliams. „Paaugliai kartais jaučia krūtinės skausmus judesių metu, kurie dažnai yra nesusiję su širdies patologija, – aiškina Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojas vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius. – Tačiau šioje situacijoje, dėl paciento šeimoje pasitaikiusių susirgimų, buvo atliktas detalesnis paciento ištyrimas ir diagnozuota aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija – jai būdingi gyvybei pavojingi skilveliniai ritmo sutrikimai.“

Paaiškėjus Luko diagnozei, pradėtas planuoti tolesnis jo gydymas. „Įvertinus esamus rizikos veiksnius, nuspręsta implantuoti ypatingą poodinį IKD. Kauno klinikose ši procedūra atlikta pirmą kartą“, – sako gydytojas kardiologas L. Kazakevičius.

Gydytojas kardiologas L. Kazakevičius. / Kauno klinikų nuotr.

Vaikinui naudota šiuolaikinė IKD sistema, kurios nė vienas elementas nėra nei širdies viduje, nei kraujagyslinėje sistemoje: visos sistemą sudarančios dalys yra po oda. „Ši sistema leidžia išvengti su paciento augimu susijusių problemų. Suaugus pacientui, tokia poodinė sistema gali būti pakeista į įprastinę IKD sistemą, kuri turės jau platesnį gydomųjų ir diagnostinių funkcijų spektrą“, – sako gydytojas kardiologas prof. dr. A. Puodžiukynas.

Kauno klinikų nuotr.

Lukas – paauglys, o jo kūnas, galimai, dar augs ir keisis, tad įprastinės IKD sistemos implantavimas ateityje galėjo būti susijęs su tam tikromis problemomis. „Daugumos IKD aktyvusis laidas, nutraukiantis gyvybei pavojingus skilvelinius širdies ritmo sutrikimus, yra kraujagyslių ir pačios širdies viduje, – pasakoja Širdies aritmijos skyriaus vadovas. – Implantavus įprastinį aparatą, galėtų atsirasti rizika, jog laido ilgis, tinkamas implantavimo operacijos metu, ilgainiui taps per trumpas ir implantuotas prietaisas nebeatliks pagrindinės, gyvybę gelbstinčios savo funkcijos.“

Implantuotas prietaisas seks Luko širdies skilvelių veiklą, o gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus galingu elektriniu impulsu sugrąžins į normalų ritmą. „Viskas vyksta kaip filmuose, rodančiuose paciento gaivinimą ligoninėje ar greitosios pagalbos automobilyje“, – šypteli prof. dr. A. Puodžiukynas. Profesorius teigia, kad paauglys galės gyventi įprastą gyvenimą, o prietaisas, esantis po oda, juo rūpinsis.

Nepaisant to, kad vaikinui implantuotas ypatingas prietaisas, jam reikės ir toliau vartoti medikamentus, pagal šios ligos tarptautines rekomendacijas.

„Operacija praėjo sklandžiai, be jokių netikėtų sunkumų. Operacijoje talkino konsultantas ir kolega iš Latvijos, gydytojas kardiologas Kaspars Kupics, jau anksčiau implantavęs poodinius defibriliatorius vaikams, – apie operacijos eigą ir komandą pasakoja Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas prof. dr. Tomas Kazakevičius. – Poodinio IKD implantavimui reikalingi du pjūviai, kurių, kaip ir elektrodo bei defibriliatoriaus, tiksli vieta parenkama pagal elektrokardiogramos (EKG) vektorius, išmatuojamus priklijavus laikinus EKG elektrodus pacientui ant krūtinės prieš operaciją.“

Prof. dr. Tomas Kazakevičius. / Kauno klinikų nuotr.

Vis dėlto, Luko gydymas nepasibaigia atlikta operacija. „Nepaisant to, kad vaikinui implantuotas ypatingas prietaisas, jam reikės ir toliau vartoti medikamentus, pagal šios ligos tarptautines rekomendacijas“, – sako prof. dr. A. Puodžiukynas. Tačiau Lukas pozityviai žiūri į situaciją ir nori kuo greičiau atsigauti po atliktos operacijos. „Šiuo metu dar sunku aukštai pakelti kairę ranką, bet jaučiuosi gerai. Tikiuosi greitai sustiprėti ir vėl susitikti su draugais bei padėti tėvams ūkyje“, – ateities planais dalijasi vaikinas.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje per metus atliekama apie 70-80 klasikinių IKD implantacijų. Iš jų – vos tik 1-2 atliekama jaunesniems nei 18 metų pacientams. Pacientų, kuriems implantuotas poodinis IKD, kartu su Luku, visoje Lietuvoje yra vos du.

Skausmo tipai

Skausmų krūtinės srityje pasitaiko įvairių. Tai gali būti diegiantis, gniaužiantis, spaudžiantis ar net deginantis skausmas. Pasak specialistų, skausmo pobūdis padeda ne tik tiksliau identifikuoti ligą, jos priežastis, bet ir laiku parinkti tyrimų planą. Gydytoja pataria, kaip atpažinti skausmus krūtinės srityje, kurie padėtų priimti sprendimus ir nesukeltų nepagrįsto nerimo.

„Pajutus skausmus, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kuris tinkamai įvertins nusiskundimus. Dažniausiai į kardiologus pacientai kreipiasi pajutę aštrų skausmą krūtinės srityje. Norėtųsi nuraminti pacientus ir pasakyti, kad tokio skausmo gąsdintis nereikėtų. Kartais tai gali reikšti visai ne kardiologinius susirgimus, o plaučių, tarpšonkaulinės neuralgijos ar stuburo nervų šaknelių spaudimo problemas dėl iškrypusio stuburo. Todėl pirminės diagnostikos metu labai svarbu tiksliai išsiaiškinti skausmo pobūdį. Svarbūs ir kiti aspektai: kada juntamas skausmas – fizinio aktyvumo ar ramybės metu, kiek laiko jie trunka, ar skausmas plinta, ar jis susijęs su kvėpavimu, maistu, o gal patogesne padėtimi“, – skausmo atvejus komentuoja gydytoja kardiologė.

Bukas, spaudžiantis skausmas

Pasak kardiologės, susirūpinti skausmu krūtinės srityje pacientas turėtų tuomet, kai skausmas pasireiškia krūvio metu. Krūvis reikštų fizinį aktyvumą einant, lipant laiptais, į kalniuką ar tiesiog pabėgėjus. Tokio skausmo ignoruoti nereikėtų.

Dažniausiai į kardiologus pacientai kreipiasi pajutę aštrų skausmą krūtinės srityje.

„Paprastai pacientai taip ir pasakoja, kad anksčiau įprastą maršrutą įveikdavo be vargo, o dabar krūtinėje pradeda jausti tarsi buko pobūdžio, spaudžiantį, gniaužiantį skausmą. Jis atsiranda lipant laiptais ar kalnelį, plinta į ranką, kaklą, po mentimi. Daugeliui stabtelėjus ar sulėtinus žingsnį, skausmas atslūgsta, pradeda gerėti. Tokio skausmo ignoruoti nereiktų, galvojant, kad spaudžia nestipriai ir kentėti galima. Šie skausmai gali įspėti apie širdies kraujagyslių ligas. Laiku nesikreipus į specialistus, skausmas intensyvėja, o nueinami atstumai trumpėja. Ištyrimas nesudėtingas, o nedidelių pakitimų pasekmės lengvai koreguojamos medikamentais, kartais intervenciniais būdais. Prognozės gali būti labai neigiamos didesnių pakitimų atveju ir padidinti netgi širdies infarkto riziką“, –buko skausmo pobūdžio grėsmę įvardina kardiologė.

Maudimas – spaudimo ligų pasekmė

Skausmus krūtinės srityje gali sukelti ir padidinto arterinio kraujo spaudimo liga, kuri dar vadinama hipertonine liga, rašoma pranešime spaudai. Pasak gydytojos, spaudimo ligos kardiologijoje – labai reikšmingos ir nevisuomet pasireiškia simptomais. Tuomet pacientai stebisi, kodėl reikia gydyti spaudimą, jeigu nieko nejaučia. Nors ši liga dažniau pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, jai taip pat būdingas skausmas, maudimas krūtinėje. Tokiu atveju delsti nereikėtų.

„Pajutus maudimo skausmus krūtinėje, vėlgi patarčiau atkreipti dėmesį, ar tam įtakos turi krūvis, judesys, ramybė, kvėpavimas. Šiuo atveju reikėtų kasdien sekti kraujospūdį, kuris neturėtų viršyti normos ribų. Daugeliu atveju spaudimu susirūpinama tik tuomet, kai prasideda maudimu palydimi širdies perplakimai. Pajutus šiuos simptomus, delsti nereikėtų. Skausmas krūtinėje atsiranda jau kaip negydoma spaudimo ligos komplikacija. Ilgainiui ji širdyje sukelia esminius pakitimus. Pradžioje širdies raumuo pradeda storėti, didėja širdies ertmės, dažniausiai prieširdžiai, o tai ir sukelia ritmo sutrikimus. Didėjant skilveliams ir silpnėjant širdies raumens traukimosi jėgai, pasireiškia širdies nepakankamumas. Deja, šie procesai yra negrįžtami. Negydant spaudimo ligos, pacientui prognozuojami ritmo sutrikimai, širdies ir inkstų nepakankamumas, atminties, klausos, regos susilpnėjimas, smegenų kraujotakos pablogėjimas, iškyla insulto, miokardo infarkto rizika. Todėl šią ligą pacientas turėtų sąžiningai kontroliuoti vaistais. Pajutus širdies ritmo sutrikimus tikėtis, kad jį atstatysime – tampa per vėlu“, – spaudimo sukeliamus skausmus krūtinėje komentuoja Ž. Žymantienė.

„Diegiantys“ atvejai

Kitas, rečiau, bet pasitaikantis skausmas krūtinėje, kurį palydi dusulys ir dažnesni širdies perplakimai – diegiančio charakterio. Dažniausiai jis pasireiškia kaip virusinių ligų komplikacija, nusilpus imunitetui. Aštrius skausmus juntant periodiškai, nesirgus virusinėmis ligomis – tokio skausmo sieti su kardiologinėmis ligomis nereikėtų.

Nereikėtų ignoruoti skausmo krūtinės srityje, kuris atsiranda krūvio metu, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus ar veiklos.

„Jeigu pacientas po virusinės infekcijos susirgimo toliau karščiuoja ir krūtinėje pajunta diegiantį skausmą, kuris nurimsta atsigulus ant kairiojo šono – tai gali reikšti širdies raumens arba apvalkalo uždegimą. Ūminės situacijos dažniausiai pajuntamos po peršalimo ligų, praėjus keletui savaičių – tuo metu, kai jau turėtų įvykti pasveikimas. Negydant širdies raumens uždegimo, gali pradėti formuotis saaugos, sustorėti širdies apvalkalas, kuris pradėtų spausti širdį, gali kauptis skysčiai, sutrikti raumens funkcijos. Sutrikus ritmui išsivysto širdies nepakankamumas. Remiantis paciento nusiskundimais, atliekama kardiograma, echoskopija, o raumens uždegimo atveju – širdies magnetinis rezonansas. Šių atvejų nereikėtų tikėtis po kiekvieno virusinio susirgimo, todėl sveikimo laikotarpiu labai svarbu laikytis visų gydytojo rekomendacijų: niekur neiti, gerti skysčių, kontroliuoti temperatūrą“, – pabrėžė gydytoja.

Apsauga ir nusiteikimas

Pasak gydytojos, kardiologinės ligos pasireiškia labai įvairiame amžiuje. Kai kurios jų, pavyzdžiui, aukšto spaudimo, netgi jaunėja. Joms įtaką daro ne tik fizinis aktyvumas, paveldimumas, bet ir nusiteikimas pradėti laiku spręsti pastebėtas problemas.

„Nereikėtų ignoruoti skausmo krūtinės srityje, kuris atsiranda krūvio metu, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus ar veiklos. Ligos dažniausiai prasideda iš lėto, o atsiradus skausmams, organizmas duoda signalą, kad kažkas jau yra negerai. Atradus problemą, svarbiausia gydytojo užduotimi tampa paciento informavimas. Svarbu problemą pacientui perteikti taip, kad jis suvoktų kylančias grėsmes. Tik jis gali priimti lemiamus sprendimus – ar gyventi bijant, ar padaryti tai, kas nuo jo priklauso ir atitolinti komplikacijas. Suvokus tai, pacientui lengviau priimti sprendimą gydytis tinkamai ir atsakingai“, – pokalbį užbaigia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Ž. Žymantienė.