Trečiadienį gausias gelbėjimo pajėgas ant kojų sukėlė pagalbos šauksmas iš pajūrio.

Pranešta, jog ties Karkle į krantą nebegali grįžti jūroje besimaudęs žmogus.

Skubiai iškviestas sraigtasparnis, ugniagesiai ir medikai. Vyko aktyvi paieška, jūra – banguota, tačiau  gelbėtojai žmogaus nerado.

Erlando Paplauskio nuotr.

„Neatmetama, kad pranešimas galėjo būti ir melagingas. Nes niekas neranda nei to, kuris skęsta, nei to, kuris šaukėsi pagalbos. Jei žmonės tokiais dalykais juokauja, labai apmaudu, juk gaišinamas tarnybų darbas ir laikas, o kažkas tyliai šaiposi iš savo pokšto“, – kalbėjo netoli įvykio vietos buvęs Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Po trijų valandų aktyvios paieškos, tariamo skendusio žmogaus gelbėtojai taip ir neaptiko. Tačiau pareigūnams pavyko surasti asmenį, iš kurio telefono buvo skambinta į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešta apie nelaimę.

„Paaiškėjo, kad kažkokia senyva, maždaug 70 metų amžiaus moteris, vaikščiojusi Karklės pajūriu, paprašė kito poilsiautojo, kad šis savo telefonu leistų paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešti, jog jūros srovės tolyn neša žmogų. Nors kiti buvę liudininkai šalia jokio žmogaus jūroje nematė. Paskui ir ta moteris, ir telefono savininkas iš paplūdimio išėjo. Po daugiau nei trijų valandų ieškojimo darbus nutraukėme, nes nėra jokio kito patvirtinimo, kad kažkas skendo ties Karkle. Veikiausiai pranešimas buvo melagingas“, – paaiškino "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Nelaimė Pirmosios Melnragės paplūdimyje įvyko pirmadienį apie vidurdienį. Į pliažą atėjo du garbaus amžiaus draugai iš Kauno. Poilsiautojams ši diena buvo paskutinė pajūryje.

Vyrai ruošėsi grįžti namo ir norėjo atsisveikinti su jūra – dar kartą joje išsimaudyti. Vienas iš draugų – 62 metų vyras – sunkiai mato. Jam yra suteikta pirmoji neįgalumo grupė.

Poilsiautojas įbridęs giliau į jūrą prarado koordinaciją ir pradėjo skęsti. Gelbėtojai pastebėjo į nelaimę pakliuvusį žmogų ir išskubėjo į pagalbą. Vyras pargabentas į krantą.

Į paplūdimį buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.

Tačiau, pasak biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, pensininkas vykti į ligoninę griežtai atsisakė.

„Vyras tvirtino, kad jam šiandien reikia grįžti į Kauną“, – tvirtino pavaduotojas.

Nelaimės metu jūra buvo rami. Skendęs vyras buvo šiek tiek išgėręs. Jam nustatytas 0,11 promilės girtumas.

Uostamiesčio gelbėtojai jau dirba mažesnėmis pajėgomis. Veikia tik postai prie pagrindinių įėjimų į pliažus: Pirmojoje Melnragėje, Antrojoje Melnragėje, Giruliuose, Smiltynės centrinė gelbėjimo stotis ir postas prie Naujosios perkėlos.

„Dalis darbuotojų buvo studentai. Pasibaigus vasarai, jiems reikėjo grįžti į mokslus. Susitvarkome. Yra sumažėję ir poilsiautojų srautai, lyginant su vasara“, – pasakojo pavaduotojas.

Savaitgalį uostamiesčio paplūdimiuose buvo daug žmonių. Jie džiaugėsi greičiausiai paskutinėmis saulėtomis dienomis. Gelbėtojams teko ieškoti ir pasiklydusių vaikų, ir drausminti girtaujančius asmenis.

„Šiaip viskas pakankamai ramiai. Jaučiasi, kad ne vasara, o ruduo. Žmonės mėgaujasi paskutinėmis šiltomis dienomis“, – pastebėjo A.Siakki.

Uostamiesčio gelbėtojai paplūdimiuose tradiciškai budės iki rugsėjo 15-osios.

Uostamiesčio gelbėtojai džiaugiasi, jog per du pirmuosius vasaros mėnesius Baltijos jūra aukų nepareikalavo – skenduolių nebuvo, tačiau poilsiautojai pamėgo inscenizuoti skendimus. Besidarbuojančiųjų pliažuose teigimu, didžiausio darbymečio jie sulaukė liepą.

Problemų kėlė sveikata

Šiais metais vasaros sezonas Klaipėdoje pasižymėjo keliomis karščio bangomis. Gegužės pabaiga ir birželio pradžia lepino aukšta temperatūra, todėl jau tada paplūdimius nugulė poilsiautojai.

Antrąjį kvėpavimą pliažai įgavo nuo liepos: didėjant kaitrai, į pajūrį traukė vis gausesnis poilsiautojų būrys.
Nors skenduolių šiais metais nebuvo, tačiau besidarbuojantieji pliažuose tikina vos spėjantys suktis.

"Sezono pradžioje, kai buvo labai karšta, poilsiautojai daugiausia problemų turėjo dėl insultų, nes po žiemos kūnai dar nebuvo pripratę prie šilumos", – pasakojo biudžetinės įmonės "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Apsimeta skęstančiais

Pašnekovas prisiminė, kad liepos pradžioje Baltijos jūroje dar būta gana stipraus bangavimo. Vėliau vėjas rimo ir jūra vis stipriau traukė gilyn.

Antrąjį vasaros mėnesį gelbėtojams teko skubėti į pagalbą jūroje skendusiai moteriai, kuri, anot A.Siakki, pateko į duobę ir nebegalėjo parplaukti atgal.

"Buvo ir melagingų skendimų, kai išgėrę žmonės brido į jūrą ir pradėjo vaizduoti, jog skęsta. Pamenu atvejį, kai apsimetėliai sukėlė visas tarnybas ant kojų", – neatsakingų poilsiautojų elgesiu piktinosi gelbėtojų vadas.

Vidurvasarį gyventojai kentėjo ir nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Dažniausiai į pagalbą tekdavo skubėti žmonėms, kuriems įgėlusi bitė ar vapsva sukeldavo ūmią alerginę reakciją.

"Šios savaitės pradžioje buvo užfiksuotas sunkus atvejis, kai žmogui į burną įskrido vapsva ir įgėlė. Kadangi asmuo buvo alergiškas, labai greitai pradėjo tinti. Gelbėtojai nedelsdami iškvietė medikus ir poilsiautojas buvo nuvežtas į ligoninę", – pasakojo A.Siakki.

Ieškojo vaikų

Pašnekovas pabrėžė, kad jau ne vienus metus gelbėtojai susiduria su ta pačia problema – tėvai tinkamai neprižiūri vaikų paplūdimiuose, todėl mažieji neretai pasiklysta.

Kaip ir kasmet, gelbėtojai stengiasi informuoti tėvus apie pajūryje galinčius tykoti pavojus, kai vaikas laiką leidžia vienas.

"Gelbėtojai – kaip auklės", – kandžiai juokavo Aleksandras Siakki.

Jo teigimu, pasitaiko, jog atradus pasiklydusį vaiką prabėga  pusė valandos, kol tėvai pastebi, jog šalia nebėra atžalos.

Neretai rūpesčių gelbėtojams kelia ir tai, jog tėvai į pajūrį išleidžia mažamečius vaikus, kuriuos prižiūri vyresnieji broliai ar seserys, patys dar esantys beveik vaikai.
Neretai dėl tokių vasarotojų tenka kviesti ir policijos pareigūnus, o su jais ieškoti vaikų tėvų bei aiškintis, kodėl mažieji dienas prie jūros leidžia niekieno neprižiūrimi.

Jūros šventė – išbandymas

Neseniai praūžusi Jūros šventė tapo tikru išbandymu paplūdimiuose bei vandenyje patruliavusiems gelbėtojams.

Į pliažus savaitgalį traukė itin daug žmonių, dažnas – apsvaigęs.

"Buvo labai karšta, todėl daug kas vartojo alkoholinius gėrimus. Pasitaikė atvejų, kai žmonės norėjo perplaukti Kuršių marias toje vietoje, kur plaukioja laivai, šokinėjo į upę ir krėtė visokius cirkus", – vardijo A.Siakki.

Pašnekovas papasakojo, kad šiemet susidurta ir su 14–15 metų jaunuoliais, kurie pajūryje vartojo stiprius alkoholinius gėrimus ir maudėsi.

Dūzges prie jūros sugalvojusiems surengti nepilnamečiams vakaras pasibaigė policijoje.

"Oras karštas, vanduo šiltas – visko pasitaiko. Darbo visuomet labai daug", – užtikrino pavaduotojas.