Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovu Aurimu Naviu.

– Ar tie vaizdai, kuriuos tebematome kiekvieną dieną, vis dar sukrečia?

– Be jokios abejonės, mes niekur iš karo nedingome. Emociškai jame tebegyvename. Žmonės, nors nėra apkasuose, nėra po kulkų lietumi, artilerijos apšaudyme, bet emociškai informacine prasme jie ten yra. Mūsų psichika nėra guminė. Labai apmaudu, kad kai kurie žmonės tiesiog nepalieka karo. Tie vaizdai yra karo realybė ir labai gaila, kad ji yra, bet tai nėra kažkoks nuostabus, vienintelis, vienetinis atvejis. Jų yra labai daug. Mes, Vakarai, Ukraina kariauja už mus.

– Užsiminėte, kad Rusija nesilaiko karo konvencijų. Kaip manote, kodėl?

– Nuo pat invazijos pradžios buvo aišku, kad Rusija – teroristinė valstybė ir niekados nesiruošė bei nesiruošia laikytis jokių konvencijų. Tai yra šio karo realybė. Rusija Ukrainoje kariauja norėdama šią valstybę sunaikinti, kariauja prieš mūsų, Vakarų vertybes, kultūrą, civilizaciją. Vienintelis barbariškas būdas, kurį Kremlius suvokia kaip realų, galimą, yra visi karo žiaurumai.

– Ko yra vertos tarptautinės konvencijos ir karo tribunolai, kai tokia yra realybė?

– Labai teisėtas klausimas. Atsakymas labai paprastas – nieko nėra vertos, nes konvencija galiojanti yra toms valstybėms, kurios jos laikosi. Valstybės, kurios jų nesilaiko, yra teroristai, ir nieko nepadarysi. Deja, aš užjaučiu visus žmones, kurie buvo šio vaizdo sukrėsti. Bet mes asmeniškai, kurie gyvename karu, tokius vaizdus matome kiekvieną dieną.

– Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad šių žmonių laukia pragaras, kad šie nusikaltėliai bus surasti. Kaip manote, ar realu, kad jie sulauks tikrų bausmių?

– Tai yra labiau psichologinis nuraminimas žmonėms, kurie šiuos vaizdus matė. Taip pat tiems, kurie yra artimieji, draugai, tai patyrė iš arčiau. Tačiau niekados negalima atmesti, kad tie nusikaltėliai bus fiziškai surasti. Mes matėme, kad, pavyzdžiui, Bučos skerdynių nusikaltėliai yra identifikuoti, daugelis jų jau yra žuvę. Tad, manau, kad tai yra visiškai realu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Finale tas teisingumas vis dėlto ateis?

– Kaip tą teisingumą įvertinsime? Apskritai, tai, kas vyksta, nėra teisinga. Tai, kas vyksta su Ukraina, jos žemėje, nėra teisinga. Tai, kad žūva žmonės, kad šaudomi karo belaisviai – nėra teisinga.

– Kokių dar netinkamų elgesio apraiškų Rusija jau parodė karo fone?

– Gal paminėsiu keletą tikrai žinomų. Tai mano minėtos skerdynės Bučoje. Mano ne kartą aprašytos ir labiausiai laukiančios teisingumo skerdynės, kurias vykdė Rusijos kariuomenė. Mes žinome, kad buvo mėtomos aviacinės bombos į žmonių slėptuvę. Jau nekalbu apie tai, kad sąmoningai taikomasi į civilius gyventojus, į namus, daugiabučius. Tai yra nusikaltimas žmoniškumui. Galiu taip pat paminėti Bachmutą, nesakysiu, kas ten tiksliai yra daroma, bet Rusijos marodieriai elgiasi taip, kaip elgėsi Orda Viduramžiais.

Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad Rusijos desantininkai su ginklais rankose Bučos gatve į laikinąją Rusijos karių bazę vedasi diržais surištus belaisvius ukrainiečius vyrus. Dalis pastarųjų  bėga susikūprinę, o kai kurie – iškėlę rankas virš galvų.  

Kaip rašo „The New York Times“, tokius vaizdus kovo 4 dieną nufilmavo netoli veiksmo vietos esančiame name buvę liudininkai. „Ten, priešais tvorą, guli įkaitai“, – vaizdo įraše sakė vienas jų.

Liudininkas suskaičiavo, kad iš viso taip buvo vedami devyni vyrai. Belaisviai buvo nuversti ant žemės. Nors vaizdo įrašas baigėsi, liudininkai užsienio žiniasklaidai pasakojo, kad veiksmai ir nesiliovė – pasigirdo šūviai ir iš laikinosios Rusijos kariuomenės bazės belaisviai nebegrįžo.

Po dienos – kovo 5-ąją – bepilote skraidykle užfiksuotas vaizdo įrašas tik patvirtino liudininkų žodžius, nes jame buvo matyti žuvusiųjų lavonai, gulintys ant žemės prie pastato, kur tada įsikūrė minėtoji bazė. Šalia negyvėlių budėjo du Rusijos kariai.

Vienas mirusysis buvo surištomis rankomis. Būtent jo nuotrauka sukrėtė pasaulį balandžio pradžioje. Žinoma, viskam iškilus aikštėn, Rusijos kariai kaltę neigė sakydami, kad nuotraukos ir filmuoti vaizdai – suklastoti bei tėra tik provokacija.

Siekdami išsiaiškinti, kas nutiko šiems vyrams, „The New York Times“ žurnalistai teigė praleidę Bučoje ištisas savaites apklausinėdami civilius liudininkus, kurie išgyveno skerdynių siaubą, policijos bei kariuomenės pareigūnus. Kalbėjosi ir su aukų šeimos nariais. Visi mirusieji buvo civiliai, gyvenę įprastą gyvenimą.

Bučoje nužudytų ukrainiečių nuotraukos buvo paskelbtos pagrindinio Rusijos informacinio portalo apie sveikatą, mediciną ir grožį MedikForum svetainėje .

Bandant patekti į Medikforum.ru svetainę, jis nukreipia į https://putinwarcrimes.org/bucha ir viskas, ką vartotojas mato, yra Rusijos okupantų aukų nuotraukų koliažas.

Ar šių nuotraukų publikavimas yra sąmoninga medicinos portalo darbuotojų pozicija, ar į portalą įsilaužė programišiai, kol kas nežinoma. Rusijos portalo komentarų apie šią situaciją nėra.

Medikforum.ru ekrano nuotrauka

Štai ką žinome apie įvykius Bučoje, sukėlusius tarptautinį pasipiktinimą ir paskatinusius Vakarus sugriežtinti sankcijas Rusijai bei padidinti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai.

Nuniokotas Kyjivo priemiestis

Prieš Rusijos invazijai vasario 24 d. prasidedant, Buča buvo šeimų pamėgtas Kyjivo priemiestis, turėjęs apie 37 tūkst. gyventojų. Apsuptas pušyno miestelis yra maždaug už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Nuo pirmųjų invazijos dienų jame, kaip ir Irpine bei kitose Kyjivo apylinkėse, vyko įnirtingos kovos. Rusijos kariuomenė pirmą kartą atvyko vasario 27 d., tačiau visiškai perėmė kontrolę tik kovo 5 d., teigia tyrimą atlikusi nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“. Iki šios datos Ukrainos valdžia įvykdė kelias civilių evakuacijas.

Skaičiuojama, kad, Rusijos pajėgoms užėmus miestelį, jame buvo likę maždaug 4 tūkst. gyventojų. Kovo 31 d. išvedus Rusijos pajėgas, Bučos meras Anatolijus Fedorukas balandžio 1 d. paskelbė, kad miestas „išlaisvintas“.

Pirmi makabriški atradimai

AFP žurnalistai į Bučą atvyko kitą dieną. Dairydamiesi po nuniokotą miestelį, jie aptiko Jablunskos gatvę, vieną ilgiausių Bučoje, su 20 kūnų civiliais drabužiais, išsibarsčiusių per kelis šimtus metrų. Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kito rankoje dar buvo pirkinių krepšys. Dar vienas vyras buvo už nugaros surištomis rankomis. Mažiausiai du iš jų turėjo žaizdų galvoje. Palaikai atrodė taip, lyg būtų gulėję ant žemės mažiausiai kelias dienas.

Kiek žuvusiųjų?

Per mėnesį trukusią Rusijos pajėgų okupaciją atsirado dvi didelės masinės kapavietės, skirtos laikinai palaidoti kūnus, nes trys miesto kapinės dėl kovų buvo nepasiekiamos. Pasak vietos policijos vado Vitalijaus Lobaso, Rusijos pajėgoms pasitraukus, buvo aptikta maždaug 400 kūnų – masinėse kapavietėse arba palaidoti soduose, o kai kurie gulėjo lauke. Balandžio 20 d. V. Lobasas sakė, kad „maždaug 25 proc.“ liko neidentifikuoti, dauguma žmonių buvo nušauti.

AFP žurnalistai balandžio 3 dieną matė masinę kapavietę už bažnyčios. Joje buvo daugiau nei 80 kūnų, pranešė policija. Panašių scenų būta ir kitose Rusijos pajėgų okupuotose Kyjivo srities vietose. Pasak Ukrainos vicepremjerės Olgos Stefanišynos, visame regione rasta daugiau nei 1000 civilių kūnų.

Karo nusikaltimai

Balandžio 4 d., praėjus dviem dienoms, kai žiniasklaidoje pirmą kartą pasirodė mirusiųjų Jablunskos gatvėje nuotraukos, Bučoje apsilankė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins kaip genocidą“, – sakė jis.

Balandžio 13 d. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas, viešėdamas Bučoje, sakė, kad ten dirbs teismo medicinos ekspertų komanda ir kad visa Ukraina yra „nusikaltimo vieta“. Balandžio 25 d. K. Khanas pareiškė, kad tyrėjai dirbs kartu su jungtine Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos sudaryta tyrimo grupe, kuriai talkins Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas, kad būtų lengviau rinkti įrodymus.

„Human Rights Watch“ teigė, kad jos pačios tyrimas atskleidė „skubiai įvykdytų egzekucijų, kitų neteisėtų žudymų, priverstinių dingimų ir kankinimų, kurie visi laikomi karo nusikaltimais ir galimais nusikaltimais žmoniškumui“, įrodymų.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė sakė, kad jos tyrėjai balandžio 9 d. vykusios misijos Bučoje metu užfiksavo 50-ies civilių žūtį, įskaitant per skubias egzekucijas. Prancūzija taip pat atsiuntė 18 ekspertų komandą iš nacionalinės žandarmerijos teismo ekspertizės departamento.

Rusijos neigimas

Praėjus vos kelioms valandoms, kai buvo paskelbti pirmieji kūnų vaizdai Jablunskos gatvėje, Rusijos kariuomenė sakė, kad tai surežisuota scena, ir tvirtino, jog vaizdo įraše buvo matyti du judantys kūnai.

AFP komanda, nufotografavusi ir nufilmavusi du kūnus toje pačioje vietoje ir pozicijoje, kaip ir plačiai pasidalintame vaizdo įraše, galėjo peržiūrėti jį aukštesnės kokybės nei tas, kurį panaudojo Rusijos armija, ir nustatė, kad kūnai nejuda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą „šiurkščiomis ir ciniškomis provokacijomis“, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Ukraina arba pati įvykdė civilių egzekucijas, arba išdėliojo kūnus. Ji apkaltino Vakarų žiniasklaidą „prisidėjus prie šios baudžiamosios akcijos nužudyti civilius Bučoje“.

Palydovinės nuotraukos, kurias paskelbė JAV kompanija „Maxar Technologies“, kartu su AFP padarytomis nuotraukomis rodo, kad keli kūnai buvo palikti gulėti lauke mažiausiai tris savaites. Vokiečių žvalgybos perimtuose rusų kareivių pokalbiuose radijo ryšiu, kuriuos balandžio 7 d. citavo žurnalas „Spiegel“, girdėti, kaip kareiviai kalbasi apie žiaurumus Bučoje. Per vieną pokalbį kareivis sako kitam, kad kartu su kitais nužudė dviračiu važiavusį vyrą.

Kaltųjų medžioklė

Nepaisant Rusijos neigimo, Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, taip pat Jungtinės Tautos mano turinčios įrodymų, kad Rusijos pajėgos atsakingos už daugumos Bučoje rastų negyvų civilių mirtį. Nuo pat pirmųjų dienų Ukraina kaltina Rusijos 64-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, kuri buvo įsikūrusi Bučoje. Ukrainos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad tiria 10 brigados karių dėl karo nusikaltimų, ir paskelbė juos ieškomais įtariamaisiais.

Balandžio 18 d. V. Putinas pasirašė oficialų dekretą, kuriuo pagerbė brigadą už „didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“. Jis nepasakė, kur bazuojasi brigada.

AFP kalbinta liudytoja sakė, kad Rusijos okupacijos pradžioje ji matydavo daugiausia jaunus rusų kareivius. Tačiau prisiminė, kad po kelių savaičių įžengė „žiaurūs“ vyresnio amžiaus kariai. „Tuomet ir prasidėjo žudynės“, – sakė ji. Pasak jos, kai kurie galėjo būti Rusijos FSB saugumo tarnybos pareigūnai.

Remiantis vokiečių žvalgybos perimtais pokalbiais, žudynėse galėjo dalyvauti ir Rusijos samdiniai iš „Wagner“ grupės. Žinoma, kad „Wagner“ grupė dalyvavo karuose Sirijoje, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir kare Rytų Ukrainoje.

AFP žurnalistų komanda balandžio 2 d. Jablunskos (Obelų) gatvėje Bučoje matė 20 kūnų. Vėlesnėmis savaitėmis AFP kalbėjosi su dešimtimis liudytojų, susipažino su mirties liudijimais ir gavo visų mieste rastų kūnų sąrašą, kartais nurodant, kaip šie žmonės mirė.

Štai ką žinome apie įvykius Bučoje, sukėlusius tarptautinį pasipiktinimą ir paskatinusius Vakarus sugriežtinti sankcijas Rusijai bei padidinti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai.

Nuniokotas Kyjivo priemiestis

Prieš Rusijos invazijai vasario 24 d. prasidedant, Buča buvo šeimų pamėgtas Kyjivo priemiestis, turėjęs apie 37 tūkst. gyventojų. Apsuptas pušyno miestelis yra maždaug už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Nuo pirmųjų invazijos dienų jame, kaip ir Irpine bei kitose Kyjivo apylinkėse, vyko įnirtingos kovos. Rusijos kariuomenė pirmą kartą atvyko vasario 27 d., tačiau visiškai perėmė kontrolę tik kovo 5 d., teigia tyrimą atlikusi nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“. Iki šios datos Ukrainos valdžia įvykdė kelias civilių evakuacijas.

Skaičiuojama, kad, Rusijos pajėgoms užėmus miestelį, jame buvo likę maždaug 4 tūkst. gyventojų. Kovo 31 d. išvedus Rusijos pajėgas, Bučos meras Anatolijus Fedorukas balandžio 1 d. paskelbė, kad miestas „išlaisvintas“.

Pirmi makabriški atradimai

AFP žurnalistai į Bučą atvyko kitą dieną. Dairydamiesi po nuniokotą miestelį, jie aptiko Jablunskos gatvę, vieną ilgiausių Bučoje, su 20 kūnų civiliais drabužiais, išsibarsčiusių per kelis šimtus metrų. Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kito rankoje dar buvo pirkinių krepšys. Dar vienas vyras buvo už nugaros surištomis rankomis. Mažiausiai du iš jų turėjo žaizdų galvoje. Palaikai atrodė taip, lyg būtų gulėję ant žemės mažiausiai kelias dienas.

Kiek žuvusiųjų?

Per mėnesį trukusią Rusijos pajėgų okupaciją atsirado dvi didelės masinės kapavietės, skirtos laikinai palaidoti kūnus, nes trys miesto kapinės dėl kovų buvo nepasiekiamos. Pasak vietos policijos vado Vitalijaus Lobaso, Rusijos pajėgoms pasitraukus, buvo aptikta maždaug 400 kūnų – masinėse kapavietėse arba palaidoti soduose, o kai kurie gulėjo lauke. Balandžio 20 d. V. Lobasas sakė, kad „maždaug 25 proc.“ liko neidentifikuoti, dauguma žmonių buvo nušauti.

AFP žurnalistai balandžio 3 dieną matė masinę kapavietę už bažnyčios. Joje buvo daugiau nei 80 kūnų, pranešė policija. Panašių scenų būta ir kitose Rusijos pajėgų okupuotose Kyjivo srities vietose. Pasak Ukrainos vicepremjerės Olgos Stefanišynos, visame regione rasta daugiau nei 1000 civilių kūnų.

Karo nusikaltimai

Balandžio 4 d., praėjus dviem dienoms, kai žiniasklaidoje pirmą kartą pasirodė mirusiųjų Jablunskos gatvėje nuotraukos, Bučoje apsilankė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins kaip genocidą“, – sakė jis.

Balandžio 13 d. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas, viešėdamas Bučoje, sakė, kad ten dirbs teismo medicinos ekspertų komanda ir kad visa Ukraina yra „nusikaltimo vieta“. Balandžio 25 d. K. Khanas pareiškė, kad tyrėjai dirbs kartu su jungtine Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos sudaryta tyrimo grupe, kuriai talkins Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas, kad būtų lengviau rinkti įrodymus.

„Human Rights Watch“ teigė, kad jos pačios tyrimas atskleidė „skubiai įvykdytų egzekucijų, kitų neteisėtų žudymų, priverstinių dingimų ir kankinimų, kurie visi laikomi karo nusikaltimais ir galimais nusikaltimais žmoniškumui“, įrodymų.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė sakė, kad jos tyrėjai balandžio 9 d. vykusios misijos Bučoje metu užfiksavo 50-ies civilių žūtį, įskaitant per skubias egzekucijas. Prancūzija taip pat atsiuntė 18 ekspertų komandą iš nacionalinės žandarmerijos teismo ekspertizės departamento.

Rusijos neigimas

Praėjus vos kelioms valandoms, kai buvo paskelbti pirmieji kūnų vaizdai Jablunskos gatvėje, Rusijos kariuomenė sakė, kad tai surežisuota scena, ir tvirtino, jog vaizdo įraše buvo matyti du judantys kūnai.

AFP komanda, nufotografavusi ir nufilmavusi du kūnus toje pačioje vietoje ir pozicijoje, kaip ir plačiai pasidalintame vaizdo įraše, galėjo peržiūrėti jį aukštesnės kokybės nei tas, kurį panaudojo Rusijos armija, ir nustatė, kad kūnai nejuda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą „šiurkščiomis ir ciniškomis provokacijomis“, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Ukraina arba pati įvykdė civilių egzekucijas, arba išdėliojo kūnus. Ji apkaltino Vakarų žiniasklaidą „prisidėjus prie šios baudžiamosios akcijos nužudyti civilius Bučoje“.

Palydovinės nuotraukos, kurias paskelbė JAV kompanija „Maxar Technologies“, kartu su AFP padarytomis nuotraukomis rodo, kad keli kūnai buvo palikti gulėti lauke mažiausiai tris savaites. Vokiečių žvalgybos perimtuose rusų kareivių pokalbiuose radijo ryšiu, kuriuos balandžio 7 d. citavo žurnalas „Spiegel“, girdėti, kaip kareiviai kalbasi apie žiaurumus Bučoje. Per vieną pokalbį kareivis sako kitam, kad kartu su kitais nužudė dviračiu važiavusį vyrą.

Kaltųjų medžioklė

Nepaisant Rusijos neigimo, Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, taip pat Jungtinės Tautos mano turinčios įrodymų, kad Rusijos pajėgos atsakingos už daugumos Bučoje rastų negyvų civilių mirtį. Nuo pat pirmųjų dienų Ukraina kaltina Rusijos 64-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, kuri buvo įsikūrusi Bučoje. Ukrainos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad tiria 10 brigados karių dėl karo nusikaltimų, ir paskelbė juos ieškomais įtariamaisiais.

Balandžio 18 d. V. Putinas pasirašė oficialų dekretą, kuriuo pagerbė brigadą už „didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“. Jis nepasakė, kur bazuojasi brigada.

AFP kalbinta liudytoja sakė, kad Rusijos okupacijos pradžioje ji matydavo daugiausia jaunus rusų kareivius. Tačiau prisiminė, kad po kelių savaičių įžengė „žiaurūs“ vyresnio amžiaus kariai. „Tuomet ir prasidėjo žudynės“, – sakė ji. Pasak jos, kai kurie galėjo būti Rusijos FSB saugumo tarnybos pareigūnai.

Remiantis vokiečių žvalgybos perimtais pokalbiais, žudynėse galėjo dalyvauti ir Rusijos samdiniai iš „Wagner“ grupės. Žinoma, kad „Wagner“ grupė dalyvavo karuose Sirijoje, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir kare Rytų Ukrainoje.

„Blogiausia, ką V. Zelenskis girdėjo pastarosiomis dienomis? Žinomas ES politikas norėjo gauti iš Ukrainos prezidento įrodymų, kad karo nusikaltimai Bučoje nebuvo inscenizacija! Tai Kremliaus retorika. „Bild“ žurnalistui Pauliui Ronzheimeriui paklausus, ar šis politikas yra ES šalies vyriausybės vadovas, V. Zelenskis aiškiai atsakė: „Taip“, – rašo laikraštis.

Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.

Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Rusijos kariuomenei užėmus Kyjivo priemiestį Bučą, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

Buvusiame KGB kalėjime-tardymo izoliatoriuje, esančiame Vilniaus centre, nuo 1944 metų iki 1969-ųjų daugiau nei tūkstančiui žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė. 

„Sąlygos buvo tokios, kad jas galima drąsiai vadinti kankinimais. Čia vyko mušimai, kankinimai, bet suimti asmenys galėjo būti vedami ir pas tardytojus, viršutiniuose aukštuose esančiuose kabinetuose. Ten irgi vyko kankinimai, mušimai. Po 1944 metų, kai Lietuva antrą kartą buvo okupuota sovietų, visas šio pastato rūsys buvo užimtas kalėjimo – buvo 57 kameros. Vienoje kameroje galėdavo būti talpinama apie dešimt žmonių. Nebūdavo jokių gultų, grindys irgi galėjo būti cementinės, o ne medinės. Žmonės sėdėdavo susigrūdę. Maisto davinys būdavo labai mažas. Pokariu su maistu apskritai būdavo sunku. Susigrūdimas, labai didelė drėgmė – rinkdavosi kondensatas, kuris krisdavo nuo lubų ant žmonių. Po kelių parų pradėdavo pelyti netgi drabužiai. Miegoti buvo galima tik naktį, o naktį dažnai vykdavo tardymai, todėl ir naktį žmonėms neleisdavo išsimiegoti. Į tualetą vesdavo kartą per dieną. Kitu metu kampe stovėdavo kibiras, vadinamas „paraša“, todėl ir kvapas kameroje būdavo labai nemalonus“, – pasakojo istorikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak V. Augulio, dar viena vieta, kur žmonės patirdavo kančias, buvo karceris. Ten jie kelioms paroms patekdavo už kalėjimo taisyklių nesilaikymą arba nenorą bendradarbiauti su tardytojais. Žiemą karceryje būdavo labai šalta, o žmogus čia būdavo atvedamas tik su apatiniais drabužiais. Miegoti jam buvo galima tik penkias valandas per parą – visą laiką žmogus turėdavo sėdėti ant kėdės. Gultą, padėti galvai, prižiūrėtojas atlenkdavo irgi tik tam tikromis valandomis.

Buvimas čia prilykdavo kančiai, nes nors žmogus rėkdavo, spardydavosi, niekas jo negirdėdavo.

„Kameroje žmonės kartais būdavo surišami tramdomaisiais marškiniais stipriai juos suveržiant. Buvimas čia prilygdavo kančiai, nes nors žmogus rėkdavo, spardydavosi, niekas jo negirdėdavo“, – detalizavo istorikas.

Jis pridūrė, kad kankinimai ne visada būdavo tik mušimas, kaip jau minėta, tam naudoti ir tramdomieji marškiniai arba suleidžiama tam tikrų medikamentų. Be viso to, kalėjime buvo ir „šlapieji karceriai“. Į juos suimtas asmuo buvo atvedamas su apatiniais drabužiais ir pastatomas ant grindų viduryje esančio disko, iš kurio trykšdavo vanduo. 

„Kankinimo esmė buvo ta, kad žmogus negalėdavo užmigti. Jei jis, išstovėjęs parą, pradėdavo snausti, prarasdavo pusiausvyrą ir įkrisdavo į šaltą vandenį. Žiemą vanduo kartais užšaldavo ir virsdavo ledu. Žmogus vėl keldavosi, stodavosi ant disko, o po kurio laiko vėl užmigdavo, prarasdavo pusiausvyrą ir vėl krisdavo į vandenį“, – sakė V. Augulis.

Pasak istoriko, negalėdami palaužti Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo, sovietai imdavosi pačių barbariškiausių priemonių. Viena tokių buvo partizanų kūnų niekinimai. Nukauti arba nužudyti partizanai būdavo atvežami į miestelių aikštes ir numetami viešai apžiūrai dar papildomai subjaurojant kūnus. Taip pat dabar elgiamasi ir Ukrainoje, Bučoje. Kūnai – išniekinami, įmetami į kanalizacijos vamzdžius tam, kad kuo daugiau gyventojų pamatytų, kas bus, jei šie priešinsis.

Buvusiame KGB kalėjime Lietuvoje oficialiai buvo tardymo izoliatorius. Žmones atgabendavo čia ir laikydavo tardymo laikotarpiu. O kai teismas ar tribuvolas juos nuteisdavo, jie būdavo išgabenami į Lukiškes. Prieš vykdant egzekucijas juos atgabendavo į šį izoliatorių, kur būdavo mirtininkų kameros.

„Procesas buvo įslaptintas. Liudijimų nėra, nes apie tai buvo draudžiama kalbėti ir saugumo pareigūnams. Nuo 1944 metų iki 1947 metų čia buvo sušaudyti 767 asmenys. Žmogų įvesdavo į šaudymo kamerą ir pastatydavo prie sienos arba parklupdydavo. Pagal rastų palaikų tyrimus galima matyti, kad žalojimams naudoti ir kirviai, laužtuvai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo sušaudytas šioje kameroje. Tyrimai rodo, kad kai jis buvo suimtas, buvo žiauriai sumuštas. Pažeista akis. Prieš sušaudymą jis patyrė dar daugiau sumušimų“, – pasakojo pašnekovas.

Rusijos elgsenos brutalumas ir žiaurumas išlieka iki šių dienų, nors laikotarpiai ir skirtingi. Tai liudija pastarieji šiurpūs vaizdai iš skerdynių Bučoje.