Kodėl erkės prabunda vis anksčiau?

Seniau erkių sezonas tęsdavosi balandžio-spalio mėnesiais, tačiau per pastaruosius metus dėl šiltėjančių žiemų jų suaktyvėjimo sezonas pastebimai prailgėjo.

„Dabar erkių turime saugotis netgi kovo-lapkričio mėnesiais. Ir nors dėl orų vis dar rengiamės šilčiau ir nepaliekame nuogų kūno vietų, sugrįžus iš gamtos vis tiek reikėtų pasitikrinti savo drabužius. O jei vaikščiojote su augintiniu, būtinai patikrinkite jo kailį, ypač aplink ausis, kirkšnis, kojas ir pilvą. Šiuo laikotarpiu būtent augintiniai į namus gali parnešti šį nepageidaujamą parazitą“, – pasakojo „Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė.

Pasitikrinkite, kada paskutinį kartą skiepijotės

„Kasmet sulaukiame pacientų, užmiršusių ir norinčių pasitikslinti, kada paskutinį kartą jie skiepijosi nuo erkinio encefalito. Ir nors pirmųjų dviejų skiepų datas atsiminti dar gali būti paprasčiau, didžiausi iššūkiai kyla tiems žmonėms, kuriems reikalingas trečiasis ir palaikomieji skiepai. Jus skiepijusios įstaigos darbuotojai gali patikrinti, kada paskutinį kartą skiepijotės, o pats paprasčiausias būdas, kurį rekomenduoju visiems savo pacientams – po kiekvieno skiepo iškart kalendoriuje pasižymėti sekančią datą, kada reikės kitos vakcinacijos“, – pasakojo vaistininkas Mindaugas Rutalė.

„Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė dalioasi atmintinėmis, kokia eiga reikia skiepytis įprastiniu ir pagreitintu skiepu nuo erkinio encefalito.

Įprastinis skiepijimo nuo erkinio encefalito planas:

I skiepas – pasirinkta data

II skiepas – 1–3 mėn. po pirmojo skiepo

III skiepas – 5 – 12 mėn. po antrojo skiepo

I palaikomasis skiepas – 3 metai po trečiojo skiepo

Kiti palaikomieji skiepai vaikams ir žmonėms, jaunesniems nei 60 metų – kas 5 metus*

Kiti palaikomieji skiepai vaikams ir žmonėms, vyresniems nei 60 metų – kas 3 metus*

Pagreitintas skiepijimo nuo erkinio encefalito planas:

I skiepas – pasirinkta data

II skiepas – 7-4 dienų po I vakcinacijos*

III skiepas – 5 – 12 mėn. po antrojo skiepo*

I palaikomasis skiepas – 3 metai po trečiojo skiepo

Kiti palaikomieji skiepai vaikams ir žmonėms, jaunesniems nei 60 metų – kas 5 metus*

Kiti palaikomieji skiepai vaikams ir žmonėms, vyresniems nei 60 metų – kas 3 metus*

*Daugiau informacijos apie konkrečią vakciną teiraukitės įstaigoje, kurioje ketinate skiepytis.

Skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama tik tiems, kurie laiką leidžia gamtoje ar gyvena kaime.

„Šis mitas yra neteisingas, nes erkių galima sutikti net prie laiptinių esančiose pievelėse, – paaiškina vaistininkas. – Šiltojo sezono metu žmonės sportuoja, pramogauja, vedžioja augintinius lauke, leidžia laiką prie upių ar ežerų. Lietuvoje yra fiksuojamas vienas didžiausių sergamumų erkiniu encefalitu, todėl apsauga būtina visiems, nepaisant to, kur gyvenate ar kokį gyvenimo būdą propaguojate.“

Greitai pašalinus erkę erkiniu encefalitu neužsikrėsi.

Dar vienas girdimas nepagrįstas mitas. R. Blyno teigimu, jei erkė įsisiurbė, jau susiduriate su ligos rizika. Išvengti užsikrėtimo galima nubaidžius dar neįsisiurbusią erkę. Todėl leidžiant laiką gamtoje, vaistininkas rekomenduoja dėvėti šviesių spalvų drabužius, ant kurių šis parazitas būtų gerai pastebimas, kelnes susikišti į batus, nepalikti atviro kūno, galvą pridengti gobtuvu ar skarele, o prieš vykstant namo ir sugrįžus gerai apžiūrėti save, artimuosius ir augintinius.

Erkinis encefalitas yra visiškai išgydomas.

„Erkinis encefalitas dažnai painiojamas su Laimo liga. Erkinis encefalitas nėra išgydomas, nuo šitos ligos vaistų nėra, o vienintelė apsauga yra skiepas“, – akcentuoja vaistininkas. Pasak jo, užsikrėtus Laimo liga dažniausiai skiriami antibiotikai, o užsikrėtusiems erkiniu encefalitu taikomas tik simptominis gydymas.

Erkinio encefalito simptomai dažnai gali būti labai apgaulingi. Pirmojoje ligos fazėje jie gali priminti gripą – kankina raumenų ir galvos skausmas, silpnumas, temperatūra gali siekti ir 39 laipsnius. Antroje fazėje gali pasireikšti smegenų, o dažnai kartu ir smegenų dangalų pažeidimo simptomai. Žmogų gali pykinti, skaudėti ar svaigti galva, sutrikti sąmonė, jis galim imti vemti, karščiuoti.

Erkiniu encefalitu persirgę žmonės gali jausti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, tokius kaip pusiausvyros, kalbos, atminties, sąmonės, koncentracijos sutrikimai, paralyžius. Ligai pasiekus smegenis, pasekmės dažniausiai lieka visam gyvenimui, dalis atvejų baigiasi mirtimi.

Skiepą nuo erkinio encefalito rekomenduojama planuoti tik prieš laisvas dienas.

Kaip paaiškina ekspertas, skiepai nuo erkinio encefalito dažnai painiojami su vakcinomis nuo kitų ligų. Pasak jo, šalutinis poveikis šiuo atveju dažnai nepasireiškia arba būna vos jaučiamas, todėl toks požiūris taip pat priskiriamas prie mitų. „Pasitaiko, kad pacientai jaučia skausmą dūrio vietoje, paraudimą, kartais bendrą silpnumą, bet tai trunka ne daugiau nei 1–2 dienas. Vis dėlto palyginus visa tai su nauda, kuri yra didelė, bijoti nepageidaujamų simptomų tikrai neverta. Pasiskiepijus žmonėms savo įprastos rutinos dažniausiai keisti nereikia“, – pabrėžia R. Blynas.

Skiepytis reikėtų žiemą, kad spėtų susiformuoti imunitetas.

„Šis teiginys teisingas tik iš dalies“, – sako vaistininkas. Daugelis vasaros sezonui ruošiasi jau žiemą, kad spėtų susiformuoti imunitetas ir žmogus drąsiai jaustųsi laiką leisdamas gamtoje. Tiesa, vaistininkas pabrėžia, kad nėra netinkamo laiko skiepytis nuo šios sunkios ligos. „Mūsų tikslas – ilgalaikė, o ne sezoninė apsauga. Svarbu pirmi skiepai, kad susiformuotų imunitetas, o paskui jį reikia tik reguliariai stiprinti ir palaikyti. Jei žmogus pradės skiepytis dabar, vasarą jau bus susiformavęs nestiprus atsparumas, kuris vis tiek yra geriau nei visiškai jokio. Tad, tinkamas laikas visada yra dabar“, – teigia „Camelia“ vaistininkas.

Įprastinė skiepijimo schema – 1–3 mėn. mėnesių laikotarpiu suleidžiamos dvi dozės, o trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos. Įgytas imunitetas išlieka 3–5 metus, praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija.

Tai, anot vaistininkų, rodo, kad gyventojai suvokia šios ligos grėsmę ir pasekmes, kurios liktų visam gyvenimui, jei liga nebūtų gydoma.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė teigė, kad požiūris į erkinį encefalitą pasikeitė, žmonės tapo dėmesingesni.

„Vaistinėse sulaukiame vis daugiau pacientų, norinčių pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Vien kovo mėnesį pas mus pasiskiepijo net triskart daugiau pacientų negu vasarį. Tai leidžia manyti, kad žmonės iš tiesų vis dėmesingiau ir anksčiau pradeda saugotis šios ligos“, – pažymėjo R. Lipnevičiūtė.

Specialistai primena, kad erkinis encefalitas – nepagydoma liga, kuri gali pažeisti smegenis ir periferinius nervus. Tad jos negydant gali pasireikšti liekamieji reiškiniai, o kartais net ir paralyžius.

„Žvelgiant į sergamumo šia liga statistiką Europoje, netgi trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, ne visiškai pasveiko ir gyvena su tokiais liekamaisiais reiškiniais kaip nuolatiniai galvos skausmai, negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, elgesio pokyčiai. Kartais neišvengiama ir paralyžiaus. Tačiau tam užkirsti kelią galima pasiskiepijus nuo erkinio encefalito“, – paaiškino „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė.

Pasak jos, dar šiandien pasiskiepiję žmonės jau po pusantro mėnesio gali turėti iš dalies įgytą imunitetą šiai ligai.

„Įvykdžius visą pagrindinio skiepijimo planą, kurį sudaro trys skiepo dozės, įgyjame imunitetą, suteikiantį patikimą apsaugą. Antrąjį skiepą atlikti galima praėjus vos 14 dienų arba mėnesiui po pirmojo. Tada susidaro 70 proc. apsauga. O trečiajai dozei reikėtų atvykti praėjus 5–12 mėnesių nuo antrojo skiepo. Pabaigus pagrindinę skiepijimo schemą, palaikomoji dozė reikalinga po trejų metų. Labai svarbu laiku atvykti skiepų, todėl rekomenduojama vakcinacijos datas žymėti skiepų pase arba kalendoriuje“, – rekomendavo T. Gečienė.

„Erkių tokios mūsų žiemos, kokios yra dabar, visai neveikia. Jos tampa neaktyvios, kai būna labai šalta, gerai įšąla viršutinis dirvos sluoksnis ir kai nėra sniego“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) medicinos entomologė Milda Žygutienė.

„Erkės prabunda, kai oro temperatūra yra pliusinė. Netgi prie kelių laipsnių šalčio jos dar yra aktyvios“, – teigė Panevėžio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Danguolė Masilionienė.

Nors erkių didysis nubudimas fiksuojamas, kai pražysta žibuoklės ir vidutinė temperatūra siekia 7 laipsnius, tačiau medikai ir žiemą sulaukia erkiniu encefalitu užsikrėtusių pacientų.

„Esu mačiusi paskutinį ligonį, kuris buvo paguldytas į ligoninę po Kalėdų. Ir pirmą ligonį, susirgusį erkiniu encefalitu, turėjome vasario mėnesį“, – konstatavo LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Erkinis encefalitas gali pažeisti galvos smegenų dangalus, smegenis, periferinius nervus, sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius ir invalidumą.

„Liga pirmiausiai pasireiškia karščiavimu, prasideda tarsi gripo simptomai, kurie per keletą dienų atslūgsta savaime. Apie savaitę žmogus jaučiasi gerai, tuomet antrą kartą vėl sukarščiuoja. Jau atsiranda ir galvos skausmai, ir visi kiti neurologiniai simptomai“, – sakė A. Mickienė.

Apsaugoti nuo erkinio encefalito gali skiepai. Būtent šiuo metu tai padaryti ir rekomenduoja specialistai. Skiepyti galima ir vaikus.

„Kad susidarytų geras imunitetas, dabar yra pats laikas skiepytis“, – teigė D. Masilionienė.

Ilgiausią apsaugą garantuoja trijų skiepų dozės. Vėliau skiepytis reikėtų kas trejus, penkerius metus.

„Nesusimąsčiau, kad dabar reikia skiepytis“, –  sakė poliklinikoje užkalbinta moteris.

Esu mačiusi paskutinį ligonį, kuris buvo paguldytas į ligoninę po Kalėdų. Ir pirmą ligonį, susirgusį erkiniu encefalitu, turėjome vasario mėnesį.

 

„Nenoriu skiepytis. Turiu ir taip daug ligų, nenoriu dar ieškoti naujų. Aš retai kur einu iš namų. O gatvių erkės neužklos gal“, – antrino senjora.

Tačiau net ir miestų gatvėse nėra garantijos, kad su  erkėmis nesusidursite. Ypač sostinėje, kur vykdoma vėlyvo šienavimo politika.

„Tik tiek, kad ant asfalto jos negali išsilaikyti, bet žolėje jų aplinkui visur yra. Paskutinių metų tendencijos rodo, kad Vilniaus mieste ir jo apskrityje erkinio encefalito atvejų daugėja“, – savo pastebėjimus išsakė M. Žygutienė.

Erkes išnešioja paukščiai, mažieji gyvūnai, o į namus jų parnešti gali augintiniai. Specialistai jau dabar su baime laukia, koks bus pavasaris.

„Šiaip mes kiekvienais metais tą situaciją turime. Iš visų Europos šalių Lietuvoje fiksuojamas didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu, taip pat – Laimo liga“, – konstatavo M. Žygutienė. 

„2021-aisiais iš viso buvo patvirtinti 365 erkinio encefalito atvejai. O 2022 m., bent preliminariais duomenimis, sergamumo rodiklis bus panašus kaip ir užpraėjusiais. Ryškaus pakilimo nėra stebima“, – tokią nedžiuginančią statistiką pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ginreta Megelinskienė.

Nuo Laimos ligos vakcinos nėra. Belieka tik saugotis. Anot klimatologų, praėję metai buvo šiltesni nei įprastai. Vidutinė temperatūra viršijo puse laipsnio. Ypač išsiskyrė rugpjūtis, kuris buvo šilčiausias per septyniasdešimt metų. O ir dabar sausis prasidėjo, pavyzdžiui, Druskininkuose, su beveik 15 laipsnių šiluma.

„14,9 laipsnio yra sausio 1-ąją. Na, mes vasaros dienomis ne visada tiek turime šilumos. Tai didžiulė anomalija. Tai buvo šilčiausia sausio diena per visą meteorologinio stebėjimo istoriją“, – sakė Hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas. 

Sinoptikai įspėja ruoštis – ateina šalčiai.  Savaitgalį šaltukas gali paspausti ir iki minus 20 laipsnių.

„Savaitgalis, pagal dabartinius duomenis, turėtų būti vėsiausias. Nakties metu temperatūra kris iki 10–15 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį temperatūra ims švelnėti“, – informavo Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.

Artimiausiomis dienomis įsitvirtina sausesni orai. Sulauksime lengvo snyguriavimo, eismo sąlygos išliks sunkios. Daug kur formuosis plikledis.

Saugokitės erkių ir miestuose

Jau ne vienerius metus kalbama, kad erkė gali įsisiurbti ne tik miške, bet ir mieste, – pasakojo E. Ramaškienė. Todėl ji dalijasi pagrindinėmis taisyklėmis, ką būtina žinoti apie apsaugą nuo erkių.

„Su erkinio encefalito rizika susiduriame tiek parkuose, tiek daugiabučių kiemuose. Erkė gali mus „pagauti“ piknikaujant pievoje, taip pat ją į namus gali parnešti ir augintinis. Todėl labai svarbu grįžus namo pasitikrinti savo odą ir rūbus. O saugiausiai, žinoma, gali jaustis pasiskiepiję žmonės ir tie, kurie atsakingai rūpinasi savo imunine sistema“, – teigė E. Ramaškienė ir pastebi, kad skiepytis nėra vėlu, nes galima pagreitinta skiepijimo schema.

Dar ne vėlu pasiskiepyti

Erkių suaktyvėjimo sezonas kaskart užklumpa žmones tarsi iš niekur, šypsojosi vaistininkė. Skiepijantis įprastąja vakcinacijos schema, antroji skiepo dozė galima tik praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, tuomet tenka palaukti dar porą savaičių, jog atsirastų imunitetas. Žmonės, sužinoję, kaip ilgai užtruks imuniteto sustiprėjimas, kartais numoja ranka į erkinio encefalito rizikas, tačiau vertėtų nepamiršti, kad yra ir kitų vakcinacijos alternatyvų.

„Netiesa, kad skiepytis nuo erkinio encefalito reikia pradėti rudenį. Nespėję pasiskiepyti žmonės tai gali drąsiai daryti ir vasarą, tik tokiu atveju svarbu rinktis pagreitintą vakcinacijos schemą. Praėjus vos porai savaičių po pirmosios vakcinacijos dozės, jau galima skiepytis antrąja. O po jos praėjus dar dviem savaitėms jau susiformuoja žmogaus imunitetas nuo erkinio encefalito. Tad jeigu žmogus pasiskiepijo šiandien, po mėnesio jis jau galės jaustis saugiau“, – sakė E. Ramaškienė.

Vaistininkė priduria, kad praėjus 6–12 mėnesiams po antrojo skiepo svarbu nepamiršti ir trečiosios vakcinacijos dozės. Po jos apsauginis imunitetas nuo erkinio encefalito saugo 3–4 metus.

Erkės ištraukimo taisyklės

Svarbu ne tik pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir gebėti teisingai ištraukti šį įsisiurbusį parazitą. „Eurovaistinės“ farmacininkė teigia, kad tai svarbu siekiant išvengti Laimo ligos, nuo kuriuos skiepai neapsaugo.

„Visų pirma, nepamirškite kiekvienąkart grįžus namo apžiūrėti savo rūbus ir kūną, taip pat būtina patikrinti ir savo keturkojį draugą, jeigu šis kartu ėjo pasivaikščioti. Įsisiurbus erkei, dezinfekuotu pincetu suimkite erkės kūnelį kuo arčiau galvos. Tvirtai laikykite ir staigiu judesiu traukite ją į save. Jeigu odoje pasiliko jos galva – netraukite ir palaukite, kol organizmas pats ją atmes. Ištraukus erkę, nuplaukite vandeniu pažeistą odos vietą ir ją dezinfekuokite“, – patarė E. Ramaškienė.

Vaistininkė primena, kad erkės labai bijo kaitros, todėl po ilgesnio pasivaikščiojimo savo drabužius galima kuriam laikui pakabinti saulėtoje vietoje arba paprasčiausiai juos išskalbti, taip apsisaugojant nuo nemalonių parazitų namuose.

„Erkė įsisiurbti gali bet kuriame Lietuvos miesto ir rajono miške, parke, nuosavo namo kieme, sode ar tiesiog poilsiaujant kaime. Šių kenkėjiškų vabzdžių keliami pavojai gali reikšmingai neigiamai paveikti sveikatos būklę, tačiau juos galima įveikti. Svarbiausia – žinoti, kur ieškoti įsisiurbusios erkės, kaip ją teisingai ištraukti ir ką daryti atlikus šią procedūrą“, – teigia I. Sauserytė.

„Camelia“ vaistininkė pasakoja, kad erkės žmones atskiria iš kvapo ir skleidžiamos kūno šilumos. Paprastai tūnodamos ant žolės, neaukštų, iki 1,5 metro aukščio, krūmų, erkės laukia tinkamo momento įsisiurbti. Einant pro šalį ir pajudinus žolės stiebelį ar krūmo šakelę, erkė, atpažinusi žmogų turimais jutimo organais, su ant kojų esančiais kabliukais, prikimba prie drabužių ar iškart įsisiurbia į neapsaugotą kūno dalį.

Kur ieškoti įsisiurbusios erkės?

„Camelia“ vaistininkė sako, kad ieškodamos tinkamos vietos, erkės renkasi minkštesnę ir plonesnę odą, po kuria gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis.

„Dažniausiai jos įsikabina į pėdas, blauzdas, kaklą, paausius, kojų ir rankų lenkimo sritis: kirkšnis, alkūnes, pažastis. Grįžus namo pirmiausia įsisiurbusių erkių reikėtų ieškoti šiose vietose, bet svarbu nepamiršti atidžiai apžiūrėti ir viso kūno. Geriausia tai padaryti per porą valandų, kad siurbdama kraują erkė neperduotų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų – virusų ir bakterijų“, – aiškina I. Sauserytė.

Ką daryti, jeigu įkando erkė?

Anot vaistininkės, įsisiurbusią erkę reikia ištraukti staigiu judesiu, naudojant ploną pincetą ar specialų erkių traukiklį, suėmus kuo arčiau odos. Suimti erkę reikia už galvos ir nesukioti. Jeigu pavyksta ją ištraukti teisingai, sumažėja tikimybė, kad nutrūkusi erkės galva, straubliukas ar kita dalis liks odoje. Likusias erkės kūno dalis galima pabandyti ištraukti tuo pačiu pincetu, o jeigu nepavyksta – palaukti keletą dienų, kol svetimkūnį pašalins organizmas.

„Prieš traukiant erkę nereikia naudoti jokių papildomų priemonių. Į vaistinę užsukę klientai pasakoja, kad tą vietą, kurioje buvo įsisiurbusi erkė, tepė aliejumi, kremu ar nagų laku – to daryti jokiu būdu negalima. Ant odos užteptos šios priemonės sukuria priešingą efektą: maitina erkę ir sudaro puikiais sąlygas jai skverbtis giliau. Ištraukus erkę, vietą, kurioje ji buvo įsisiurbusi, reikia dezinfekuoti. Jei namuose neturite dezinfekanto, tiks plovimas su vandeniu ir muilu“, – pasakoja vaistininkė.

Jeigu po erkės įkandimo žmogus nori būti ramesnis ir įsitikinti, kad nesusirgo, galima atlikti kraujo tyrimą. Kraują dėl erkinio encefalito tirti rekomenduojama per 1-3 dienas po įkandimo arba pajutus ligos simptomus, kurie panašūs į gripo.

Simptomai per 30 dienų, o penktadaliui – liekamieji reiškiniai

Nuo užsikrėtusios erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo gali praeiti net iki 30 dienų. Dažniausiai erkinio encefalito simptomai pasireiškia po 7–14 dienų nuo užsikrėtimo ir primena gripą: pakyla kūno temperatūra, jaučiamas raumenų ir galvos skausmas, nuovargis, karščiuojama. Šiems simptomams praėjus, sergančiojo būklė pagerėja, tuo metu yra pasiekiamas „tariamo pasveikimo periodas“, bet dažniausiai po jo prasideda antrasis ligos etapas: įkandusios užkrėstos erkės perduotas virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

„Maždaug 15-20 proc. žmonių, užsikrėtusių erkiniu encefalitu, patiria antrą ligos fazę ir jos sukeliamus liekamuosius ligos reiškinius, kurie klasifikuojami į du sunkumo lygius. Vidutinį – miego, atminties, dėmesio ir elgesio sutrikimus, dirglumą, dažnus galvos skausmus ir sunkųjį – paralyžių ir parezes, raumenų atrofijas, traukulius, psichikos, judėjimo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimus“, – pastebi I. Sauserytė.

Todėl, vaistininkės teigimu, pajutus pirmuosius simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Tam, kad vasarotojai nesumaišytų erkinio encefalito simptomų su gripu, patariama pasižymėti kalendoriuje dieną, kai pastebima įsisiurbusi erkė ir sekti savo būklę 30 dienų. Ta pati taisyklė galioja ir tiems, kurie nepamatė erkės įkandimo: pajutę simptomus, jie turėtų įvertinti, ar per paskutinį mėnesį nesilankė parkuose, miškuose, nevaikščiojo pievose ar savo namų pievelėje.

Skiepas – patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito

Ilgametė sergamumo erkiniu encefalitu statistika rodo, kad sergamumo pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad skiepai nuo erkinio encefalito sukuria 99 proc. imuninę apsaugą, galima teigti, kad šie susirgimai beveik visiškai išvengiami.

„Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu. Ypač vasarą, kai stebimas padidėjęs erkių aktyvumas. Siekiant padėti apsisaugoti nuo šių kenkėjų pernešamų užkrečiamų ligų vasaros metu, siūloma pasinaudoti pagreitinta skiepijimosi schema, kai antroji dozė suleidžiama praėjus 14 dienų po pirmosios vakcinos dozės. Praėjus dar 14 dienų nuo antrosios dozės, susidaro apsauginis imunitetas. Trečioji dozė suleidžiama praėjus 5–12 mėnesiams po antrosios. Pilnai apsaugai nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos 3 skiepų dozės, tačiau jau po 2 skiepų susidaro pakankama apsauga“, – sako vaistininkė I. Sauserytė.

Papildomos apsaugos priemonės

Susiruošus į gamtą, parką ar išėjus į kiemą, rekomenduojama dėvėti kuo šviesesnius drabužius taip, kad didesnė kūno dalis būtų pridengta: kelnes sukišti į batus arba į kojines, o palaidinę ar megztinį – į kelnes. Rankogaliai turėtų priglusti prie rankų, apykaklė turi būti užsegta, būtina dėvėti ir galvos apdangalus. Reikėtų vengti sėdėjimo ar gulėjimo ant žolės ir vaikščiojimo tarp aukštesnių žolių. Grįžus namo patariama atidžiai apžiūrėti kūną, persivilkti drabužius ir palikti juos saulės atokaitoje. Taip pat derėtų nepamiršti apžiūrėti ir naminių gyvūnų, galinčių „parsinešti“ erkių į namus.

„Kūno vietų, kurių neįmanoma uždengti, apsaugai reikėtų naudoti repelentus. Jie atbaidys ne tik erkes, bet ir kitus kenkėjiškus vabzdžius. Šios priemonės yra lengvai prieinamos ir pritaikytos įvairioms amžiaus grupės bei naudojimosi poreikiams: apyrankės ir segtukai, segami prie vaikiškų vežimėlių, klijuojami pleistrai, purškikliai. Cheminės sudėties repelentai pasižymi didesne apsauga, bet gali dirginti odą. Tačiau yra natūralių repelentų, pagamintų iš eterinių aliejų, odos nedirginančių ir teikiančių pakankamą apsaugą“ – priduria vaistininkė I. Sauserytė.

Apsisaugoti nuo erkių keliamų pavojų gali kiekvienas, žinantis, kaip tinkamai naudotis sukurtais būdais ir priemonėmis. Svarbiausia – to nepamiršti.

„Tikimės, kad vaistinėse teikiama vakcinavimo paslauga nuo erkinio encefalito prisidės prie aktyvesnio gyventojų skiepijimosi ir apsisaugojimo nuo šios sunkios virusinės ligos“, – sako „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ direktorė Aušra Budrikienė.

Pacientus skiepyti gali tik išplėstinės praktikos vaistininkai, baigę specialius mokymus.

„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas akcentuoja, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje negalime pamiršti ir kitų ligų. „Erkinis encefalitas – viena iš užkrečiamų ligų, nuo kurios apsisaugoti galime skiepijantis, – sako vaistininkas. – Deja, šie skiepai nėra apmokami Valstybinės ligonių kasos, tačiau esu įsitikinęs, kad suma, skiriama skiepams, neįkainojamai atsiperka, nes taip apsisaugojama nuo ligos, kuria persirgus dažnai lieka komplikacijos, kartais net neįgalumas ar mirtis. Neverta rizikuoti, kai šiais laikais turime vakciną.“

Vaistininkas sako, kad pasiskiepyti vaistinėje yra greičiau, saugiau ir patogiau. „Įsigiję vaistų ar kitų reikalingų prekių, tuo pat metu patogu ir pasiskiepyti: išvengsite papildomo vizito gydymo įstaigoje, kurioje tenka turėti kur kas daugiau kontaktų su galimai sergančiais asmenimis. Skiepijimo eilės vaistinėse kol kas neilgos“, – sako vaistininkas.

Prieš skiepijimą pacientas turės atsakyti į specialius klausimus apie jo sveikatą, vaistininkas pamatuos paciento kūno temperatūrą ir pokalbio metu objektyviai įvertins, ar pacientas galės skiepytis.

Šiuo metu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima kai kuriose „Camelia“ vaistinėse Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, netrukus ši paslauga bus teikiama ir Klaipėdoje.

Registruotis skiepui galima tose „Camelia“ vaistinėse, kuriose teikiama skiepijimo paslauga arba paskambinus telefonu.

Erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis ar periferinius nervus. Ligos pasekmės – nuo dėmesio, nemigos sutrikimo, galvos skausmo iki neįgalumo ar net mirties. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių Europoje.

Norint išvengti erkinio encefalito ar kitų erkių platinamų ligų, gamtoje reikėtų būti budriems. Jei erkė įsisiurbė, būtina nedelsiant atsargiu judesiu ją ištraukti, o įsiurbimo vietą dezinfekuoti. Visgi erkinis encefalitas užklumpa netikėtai, vienintelė prevencinė priemonė – skiepai.

Rudenį vaistinėse bus galima pasiskiepyti nuo gripo. Taip pat planuojama, kad ateityje vaistinėse bus galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19.

Skiepijimas Lietuvos vaistinėse – naujovė, tačiau ši paslauga nėra naujiena kitose šalyse. Išplėstinės praktikos vaistininkai iki šiol pacientus skiepija Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Portugalijoje, Estijoje ir kt.

„Mūsų išplėstinės praktikos vaistininkai jau skiepija pacientus nuo erkinio encefalito. Tikimės, kad ši vaistinėse teikiama paslauga prisidės prie aktyvesnio gyventojų skiepijimosi ir apsisaugojimo nuo šios sunkios virusinės ligos“, – sako „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ direktorė Aušra Budrikienė.

Pacientus skiepyti gali tik išplėstinės praktikos vaistininkai, baigę specialius mokymus.

„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas akcentuoja, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje negalime pamiršti ir kitų ligų. „Erkinis encefalitas – viena iš užkrečiamų ligų, nuo kurios apsisaugoti galime skiepijantis, – sako vaistininkas. – Deja, šie skiepai nėra apmokami Valstybinės ligonių kasos, tačiau esu įsitikinęs, kad suma, skiriama skiepams, neįkainojamai atsiperka, nes taip apsisaugojama nuo ligos, kuria persirgus dažnai lieka komplikacijos, kartais net neįgalumas ar mirtis. Neverta rizikuoti, kai šiais laikais turime vakciną.“

Vaistininkas sako, kad pasiskiepyti vaistinėje yra greičiau, saugiau ir patogiau. „Įsigiję vaistų ar kitų reikalingų prekių, tuo pat metu patogu ir pasiskiepyti: išvengsite papildomo vizito gydymo įstaigoje, kurioje tenka turėti kur kas daugiau kontaktų su galimai sergančiais asmenimis. Skiepijimo eilės vaistinėse kol kas neilgos“, – sako vaistininkas.

Prieš skiepijimą pacientas turės atsakyti į specialius klausimus apie jo sveikatą, vaistininkas pamatuos paciento kūno temperatūrą ir pokalbio metu objektyviai įvertins, ar pacientas galės skiepytis.

Šiuo metu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima kai kuriose „Camelia“ vaistinėse Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, netrukus ši paslauga bus teikiama ir Klaipėdoje.

Registruotis skiepui galima tose „Camelia“ vaistinėse, kuriose teikiama skiepijimo paslauga arba paskambinus telefonu.

Erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis ar periferinius nervus. Ligos pasekmės – nuo dėmesio, nemigos sutrikimo, galvos skausmo iki neįgalumo ar net mirties. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių Europoje.

Norint išvengti erkinio encefalito ar kitų erkių platinamų ligų, gamtoje reikėtų būti budriems. Jei erkė įsisiurbė, būtina nedelsiant atsargiu judesiu ją ištraukti, o įsiurbimo vietą dezinfekuoti. Visgi erkinis encefalitas užklumpa netikėtai, vienintelė prevencinė priemonė – skiepai.

Rudenį vaistinėse bus galima pasiskiepyti nuo gripo. Taip pat planuojama, kad ateityje vaistinėse bus galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19.

Skiepijimas Lietuvos vaistinėse – naujovė, tačiau ši paslauga nėra naujiena kitose šalyse. Išplėstinės praktikos vaistininkai iki šiol pacientus skiepija Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Portugalijoje, Estijoje ir kt.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad pirmoji pasiskiepyti norinti pacientė užsiregistravo pačiomis pirmomis paslaugos teikimo valandomis. „Klientai vertina patogumą, taupo savo laiką, galbūt tai padės neatidėlioti svarbių skiepų. Erkinio encefalito skiepijimo procedūra yra paprasta ir neskausminga, tačiau natūralu, kad prieš pirmą skiepą jaučiame jaudulį, tačiau įgytos žinios padėjo jį įveikti“, – dalinasi vaistininkė.

Užsiregistravus skiepui vaistinėje, pasirinktu laiku, pirmiausiai išplėstinės praktikos vaistininkas išsiaiškina apie kliento sveikatos būklę, užduoda reikiamus klausimus apie galimas alergijas ir tik tada pakviečia patogiai įsitaisyti ir paruošti ranką, į kurią skiepys. Po skiepo dar 15 minučių vaistininkai paprašo pasilikti ir pailsėti, kartu su pacientu farmacininkas stebi jo savijautą, galimas nepageidaujamas reakcijas.

Apie skiepus besiteiraujantys pacientai dažnai klausia ir apie COVID-19 vakcinaciją, vis dėlto ji vaistinėse kol kas nėra galima.

Patikimiausia apsauga – skiepas

Klinikos „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytoja, vaikų infekcinių ligų specialistė Aušra Šiškutė sako, kad skiepas nuo erkinio encefalito – vienintelis patikimas būdas išvengti šios ligos. „Erkinio encefalito paplitimu Lietuva yra endeminė zona, tad rekomenduočiau pasiskiepyti kiekvienam, nes sergamumas šia liga yra tikrai didelis“, – sako gydytoja. Ji priduria, kad dėl po vakcinacijos jaučiamos ramybės verta įveikti turimas baimes.

Gydytoja pastebi, kad vis daugiau žmonių domisi šiuo skiepu, ypač tada, kai artimoje aplinkoje susiduria su šia liga. Ypač sunkia šios ligos forma dažniausiai serga vyresni, gretutinių ligų kraujotakos sutrikimų turintys žmonės, tačiau liga neaplenkia ir jaunesnių asmenų. A. Šiškutė paaiškina, kad po šios ligos neretai reikalinga ilga reabilitacija, ilgam prarandamas darbingumas, nesvarbu, kokio amžiaus žmogus.

Ši paslauga vaistinėje padeda taupyti laiką ir nepraleisti reikalingų skiepų.

Tiek gydytoja, tiek ir vaistininkė patvirtina, kad dabar tinkamas metas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, priduria, kad netinkamo sezono ir nėra – visada geriau skiepytis dabar nei atidėlioti tą, kaip manoma, tinkamesniam laikui. Erkių sezoniškumas yra pasikeitęs, jos randamos dar ir spalį, tačiau didžiausias pikas – vasarą. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą užsikrėtusių gyvūnų pieną. Vis dėlto net ir pasiskiepijus nereikėtų pamiršti visų saugumo nuo erkių priemonių, nes skiepas neapsaugo nuo erkių platinamos Laimo ligos.

„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkas Laimonas Devyžis sako, kad skiepijimas vaistinėje – svarbus žingsnis, tam bendrovė ruošėsi jau kurį laiką. „Ši paslauga vaistinėje padeda taupyti laiką ir nepraleisti reikalingų skiepų. Jau kurį laiką rūpinamės, kad vaistinės atitiktų vakcinacijai keliamas sąlygas. Klientams paslauga bus teikiama įrengtose „Geros savijautos klinikose“, – sako L. Devyžis.

Bendrovė šiam projektui skyrė beveik 300 tūkst. eurų investicijų. „Geros savijautos klinikos“ ir skiepijimo paslaugos startuoja Vilniuje (Ozo g. 25 ir Gedimino pr. 18), Kaune (Savanorių pr. 255 ir Karaliaus Mindaugo pr. 49-1), Klaipėdoje (Taikos pr. 61), Šiauliuose (Tilžės g. 44) ir Panevėžyje (Ukmergės g. 23), tam šiuo metu yra pasiruošę daugiau nei pusšimtis „Eurovaistinės“ vaistininkų.

Kitų šalių praktika rodo, kad pradėjus vakcinavimą vaistinėse, išauga pasiskiepijusių žmonių skaičiai. Skiepai vaistinėse jau galimi nemažoje dalyje valstybių – pacientai juos jau vertina Norvegijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.

Kaip saugotis erkių?

    • Miške rekomenduojama dėvėti uždarus, šviesesnius drabužius.

    • Einant į gamtą naudoti repelentus.

    • Grįžus namo svarbu apžiūrėti kūną, ar nėra erkės įsisiurbimo.

    • Persirenkite ir išskalbkite gamtoje dėvėtus drabužius.

    • Jeigu buvo įsisiurbusi erkė, svarbu stebėti įsisiurbimo vietą.

NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

„Imunitetui nuo erkinio encefalito susiformuoti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Skiepų nereikėtų atidėti vasarai, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, vakcina neims veikti iškart. Tad specialistai rekomenduoja jau dabar pradėti skiepytis nuo šios pavojingos ligos ir be įtampos leisti laiką Lietuvos gamtoje“, – sako D. Bakša.

NVSPL nuo erkinio encefalito pasiskiepyti galima Vilniaus ir Kauno padaliniuose. Tam gydytojo pažyma nereikalinga, tačiau prieš skiepijimą rekomenduojame pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Svarbu nepamiršti, kad pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginus neseniai, apie jas mažai žinoma, tad ir jų diagnostika yra sudėtinga.

Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pavyzdžiui, Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, Q karščiavimą, tuliaremiją. Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos gamtoje.

Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai. Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto.

Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.

Laboratorijos specialistai primena, kad riziką sumažinti galima vengiant aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengus šviesių spalvų drabužiais ir palikus kuo mažiau atvirų vietų. Reikėtų naudoti ir repelentus, o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės.

Erkių taikiniais gali būti ir šiltakraujai gyvūnai – šunys, katės. Jie po įkandimo gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.

Svarbu žinoti tai, kad ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu pasitikrinti.

NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė sako, kad per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus.

„Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito. Ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos“, – sako NVSPL atstovė.

Be molekulinių babeziozės ir erlichiozės nustatymo metodų yra ir kitų. Pavyzdžiui, įtariant babeziozę ar erlichiozę, galima atlikti kraujo tepinėlio tyrimą ieškant šių ligų sukėlėjų.

Babeziozė. Šia liga paprastai serga gyvūnai: šunys, arkliai, galvijai. Užsikrėsti gali ir žmonės. Patekę į žmogaus organizmą parazitai užkrečia ir naikina eritrocitus – raudonuosius kraujo kūnelius, dėl ko žmonės gali susirgti hemolizine anemija, kurios vieni iš požymių yra odos pageltimas ir tamsios spalvos šlapimas. Nors daugumai žmonių, užsikrėtusių babezijomis, nepasireiškia jokie simptomai, tai gali būti gyvybei pavojinga liga, ypač vyresniems, turintiems silpną imunitetą žmonėms, sergantiems kitomis ligomis.

Babeziozės komplikacijos gali sukelti žemą ar nestabilų kraujo spaudimą, trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimą, kraujo krešėjimo sutrikimą, plaučių, inkstų, kepenų veiklos sutrikimą bei mirtį.

Įprasti simptomai, pasireiškia po 1–6 savaičių po erkės įsisiurbimo, ir yra panašūs į gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, kūno skausmai, apetito praradimas, pykinimas, nuovargis.

Liga yra nustatoma kraujo tyrimu ir gydoma antiparazitinių vaistų ir antibiotikų kombinacija, sunkiais atvejais papildomai taikant kitus gydymo metodus (pvz., kraujo perpylimą).

Parazitą užsikrėtusi erkė perduoda žmogui per 36-48 val.

Anaplazmozė. Ją sukelia erkių pernešamos bakterijos, kurios užkrečia baltuosius kraujo kūnelius ir ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–2 savaitėms nuo erkės įkandimo (nuo 5 dienų iki 21 dienos). 70–95 proc. žmonių pakyla temperatūra virš 38 laipsnių, tik 2 proc. žmonių pasireiškia bėrimas. Dažniausi simptomai – karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, šaltkrėtis, kosulys, pykinimas, pilvo skausmai, orientacijos sutrikimas, retais atvejais – bėrimas.

Anaplazmozę yra sunku diagnozuoti dėl nespecifinių ir įvairiai pasireiškiančių simptomų. Ši liga gali sukelti itin sveikatai pavojingas komplikacijas (kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą, neurologines problemas ir kt.) ar net baigtis mirtimi (7–10 proc.). Ligos sunkumas priklauso nuo paciento imuninės sistemos būklės ir kitų ligų. Efektyviausiai liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu. Jei antibiotikai skiriami per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai praeina per kelias paras.

Erlichiozė. Ja serga ir gyvūnai, ir žmonės. Simptomai yra panašūs į gripą ir gali pasirodyti praėjus 1–3 savaitėms po erkės įkandimo. Be minėtų babeziozės požymių, sergant erlichioze dar gali būti veido hiperemija, sklerų kraujagyslinė injekcija. Infekcijos patekimo vietoje gali susiformuoti opelė, vėliau pasidengianti tamsiu šašu. Daugeliu atvejų pasireiškia bėrimas – pasireiškia 60 proc. vaikų ir 30 proc. suaugusiųjų.

Kai kurie žmonės gali pajusti tik lengvus šios ligos simptomus ir pasveikti be medikų pagalbos. Kartais išvis nebūna jokių simptomų.

Tačiau, jei jie užsitęsia, liga gali pasireikšti kraujavimo sutrikimais, centrinės nervų sistemos pažeidimais bei kvėpavimo sunkumais ar sukelti mirtį, jei nėra tinkamai gydoma. Ypatingai erlichiozė yra pavojinga pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi arba jiems taikoma imunosupresinė terapija. Ši liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu ir kitais tetraciklinais. Jei pradedama gydyti per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai palengvėja per 24–72 val. Negydant, kai kurie simptomai gali išlikti nuo 3 iki 11 savaičių.