-
„Eurovaistinės“ tyrimas: erkių pavojų suprantame, bet nuo jų platinamų ligų saugomės ne visada
Tyrimas buvo atliktas siekiant išaiškinti, kaip gyventojai saugosi nuo erkių ir jų sukeliamų ligų, ir išgirsti nuomonę dėl skiepų nuo erkinio encefalito. „Sprinter“ tyrimu buvo apklausta daugiau nei 1000 šalies gyventojų, kurie aktyviai leidžia laiką gamtoje. Tyrimas parodė, kad pernai šiltuoju sezonu su erkėmis susidūrė 41 proc. visų apklaustųjų: 28 proc. rado įsisiurbusią erkę, 13 proc. rado jas ant kūno arba drabužių.
Paklausti apie prevenciją, dauguma apklaustųjų nurodė, kad saugosi erkių sukeliamų ligų pasitikrindami kūną ir drabužius, kai grįžta namo po laiko gamtoje – taip saugosi net 45 proc. žmonių. Kiti 29 proc. naudoja repelentus, 27 proc. vengia aukštos žolės ar miškingų vietovių, 26 proc. grįžę iš laiko gamtoje visuomet persirengia ir taip tikisi apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo.
Vis dėlto tik 22 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad jau yra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito ir, nors 29 proc. kaip tik planuoja skiepytis, skiepais nesisaugančių procentas išlieka didelis – net 45 proc. respondentų sakė, kad skiepytis neketina.
28 proc. žmonių nesiskiepija dėl laiko stokos
To paties tyrimo metu respondentai būti klausiami ir apie priežastis, dėl kurių vis dar nesirenka saugotis nuo erkinio encefalito skiepais.
Didžioji dalis apklaustųjų, 28 proc., nurodė, kad pasiskiepyti tiesiog neranda laiko ir kiek mažiau, 21 proc., baiminasi šalutinio skiepų poveikio. 9 proc. nurodė, kad nepatogu nuvykti į skiepų kabinetą, dar 6 proc. sakė, kad mažai žino apie erkių sukeliamų ligų simptomus ir liekamuosius reiškinius.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito yra tikrai saugūs, o dažniausias šalutinis poveikis, kuris pasireiškia, – rankos skausmas. Tokie šalutiniai poveikiai, kaip šaltkrėtis, temperatūra, peršalimo simptomai, pasireiškia daug rečiau.
Imunitetas formuojasi jau po dviejų savaičių
J. Aleknienė sako, kad skiepijantis prieš pat erkių sezoną ar jam prasidėjus gali būti taikoma pagreitinta skiepijimo prieš erkinį encefalitą schema. Schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos charakteristikų santraukoje, todėl konkrečiai reikia teirautis vaistinėje, kurioje ketinama skiepytis.
„Kaip daugumai yra žinoma, erkės platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Viena iš jų, erkinis encefalitas – itin pavojinga ir gali turėti liekamųjų reiškinių, tokių kaip nemiga ar galvos skausmas. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, kuriais galima skiepytis ištisus metus, tačiau jei dar nespėjote to padaryti ir norite efektyvios apsaugos, laukti nebereikėtų“, – aiškina vaistininkė.
Skiepijantis įprastine schema, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, o trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių skiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų apraše. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau įgyjamas imunitetas ir taip galima sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.
Tiesa, vaistininkė ramina, kad mirtingumas nuo erkinio encefalito yra maždaug 2 proc., o nuo Laimo ligos miršta vienetai.
Kaip dar saugotis: drabužiai, repelentai ar kitos priemonės?
J. Aleknienė sako, kad vakcinos nuo erkinio encefalito išties efektyvios, bet saugotis įsisiurbimo rekomenduojama ir vietiškai, t. y. renkantis tinkamus drabužius, naudojant repelentus ir specialius purškalus, apsaugančius nuo erkių.
„Purškalai, skirti atbaidyti uodus, priskiriami ir prie erkių prevencijos. Jeigu norima efektyvesnės apsaugos nuo erkių, būtina naudoti preparatus, kuriuose erkes atbaidančių medžiagų koncentracija yra didesnė – tokius gali rekomenduoti vaistininkas. Taip pat svarbi yra apranga – ne paslaptis, kad lengviau erkę pastebėti ant šviesų drabužių, todėl laikui gamtoje reiktų rinktis šviesų spalvų ir prie odos priglundančius drabužius. Kalbant apie vietas – mažesnė tikimybė pasigauti erkę yra gerai nupjautoje žolėje, tad vengimas aukštos žolės ir miško teritorijų iš tiesų gali padėti“, – tikina vaistininkė.
Naudojant purškalus, vaistininkė rekomenduoja visada atidžiai skaityti instrukcijas, kur paaiškinama kas gali naudoti purškalą ir kaip tą daryti:
„Purkšti irgi reikėtų ne ant viso odos ploto, bet specialiose vietose: prie ausų, ant rankų, kulkšnių. Jeigu purškalo pagrindas bus eteriniai aliejai, jie kils. Netgi ant kojų apačios patepus, tas kvapas sklis į viršų“, – pataria.
Skiepų kabinetai veikia „Eurovaistinėse“, rekomenduoja registruotis
Jau kurį laiką norintys pasiskiepyti šalies gyventojai gali tą padaryti „Eurovaistinės“ vaistinėse, kur skiepams įrengti specialūs kabinetai. Tokius kabinetus turi didžiosios miestų vaistinės (konkretus sąrašas skelbiamas „Eurovaistinės“ interneto svetainėje www.apie-eurovaistine.lt)
„Užsiregistravus skiepui vaistinėje Jus pasitiks mūsų išplėstinės praktikos vaistininkas, kuris baigė teorinius ir praktinius kursus, jis pakvies į specialų kabinetą, kur galės privačiai atsakyti į visus jums kylančius klausimus ir jus paskiepyti. Skiepui prireiks iki 20 minučių. Tai laikas, kurio metu su sveikatos specialistu kalbama apie savijautą, vakciną, galimus šalutinius požymius. Po skiepo pacientų prašoma pasėdėti 15 minučių“, – apie skiepijimo procedūrą pasakoja vaistininkė.
Skiepui nuo erkinio encefalito rekomenduojama užsiregistruoti internetu „Eurovaistinės“ tinklapyje arba iš anksto lankantis vaistinėje, taip pat registracija galima ir nemokama linija 8 800 50005. Jeigu atvykus į vaistinę bus laisvų registracijos laikų, skiepijami bus ir nesiregistravę žmonės.
-
ULAC: nuo erkinio encefalito būtų galima kompensuoti vakcinas bent daliai gyventojų 4
Diskusijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė sako, kad nuspręsta kreiptis į ministeriją raginant skiepą nuo erkinio encefalito įtraukti į vaikų privalomų skiepų sąrašą.
„Nusprendėme kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą prašydami įtraukti skiepus nuo erkinio encefalito į vaikų skiepijimo kalendorių. Taip pat svarstyti galimybę biudžete numatyti lėšas skiepams visiems norintiems pasiskiepyti. Kadangi, kaip žinoma, skiepai labai brangiai kainuoja ir didelė dalis žmonių tiesiog sau negali to leisti, todėl valstybė turėtų įsijungti ir pagelbėti tiems, kurie nori pasiskiepyti, kompensuoti skiepus“, – sakė A. Gedvilienė.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito jau įtraukti į prioritetų sąrašą.
Šiuo metu programoje kaip prioritetinį mes turime erkinį encefalitą.
„Šiais metais yra patvirtinta nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, kurios viena iš priemonių yra numatyta, kad vertinti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti jų skiepijimo galimybes. Šios priemonės įgyvendinimo terminas yra kiti metai – 2020-ieji, ir atitinkamai tuo metu mes turėtume turėti kažkokį sprendimą. Sprendimas paprastai priimamas ne vien tik Sveikatos apsaugos ministerijos, prie programos yra sudaryta nepriklausoma ekspertų grupė“, – sakė L. Ašoklienė.
Pasak jos, nepriklausomi ekspertai – universitetų mokslininkai, infektologai pateiks rekomendacijas, kokius asmenis įtraukti į rizikos grupes. Finansavimo galimybės esą paaiškės, kai bus apsispręsta, kokią žmonių grupę skiepyti ir nuo ko pradėti.
„Prioritetų sąraše paprastai būdavo kitos infekcijos, kitos ligos, šiuo metu programoje kaip prioritetinį mes turime erkinį encefalitą. Sergamumas iš tiesų aukštas, turime mirčių atvejų. Akivaizdu, kad masiniai skiepijimai Lietuvai turbūt yra per brangūs ir tai neįmanoma. Todėl atitinkamai reikia pasirinkti tas grupes, nuo kurių galėtume pradėti“, – sakė L. Ašoklienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas sako, kad kito būdo apsisaugoti nuo erkinio encefalito nėra, tik skiepai. Valstybė esą turėtų ieškoti būdų juos kompensuoti.
„Pacientų, susirgusių erkiniu encefalitu, kasmet daugėja. Jei vertintume ilgalaikius duomenis, tai per pastaruosius 30 metų sergamumas šia liga yra didėjantis. Erkinis encefalitas yra klastinga liga. Apsisaugojimo priemonė vienintelė – tik vakcinacija. Problemų yra kelios: antivakcininis judėjimas, skleidžiantis neteisingas žinias apie vakcinų saugumą, antra problema – menkas visuomenės išmanymas ir per menkas dėmesys šiai problemai ir trečias dalykas ekonominis, sakykime, keturių asmenų šeimai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito per vienerius metus išeina pakankamai didelės išlaidos. Rinkoje yra dvi vakcinos, mažiausias kiekis – trys vakcinos dozės per metus. Būtų gerai jeigu valstybė prisidėtų“, – sakė L. Svetikas.
Pasak jo, puikus pavyzdys yra Austrija, kuri daug metų kompensuoja skiepus nuo erkinio encefalito ir yra pasiekusi puikių rezultatų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad erkinį encefalitą erkės įgyja nuo graužikų, o vėliau įvairiais būdais platina.
„Gamtinis erkinio encefalito viruso rezervuaras yra smulkieji graužikai. Jie patys neserga, bet jie savo kraujyje turi šitą virusą. Kadangi jie yra erkių maitintojai, tai tokiu būdu užsikrečiama. Šiaip erkė yra labai imli šitam sukėlėjui ir yra keli perdavimo būdai. Tai ir patelė kiaušiniui gali perduoti, ir jei tam tikroje vystymosi fazėje virusą įgyja, tai jinai jo nepaleidžia visą likusį gyvenimą. Dar vienas dalykas – erkės maitinasi namine fauna, daug erkių yra sukibusios ant vieno gyvūno, ir jeigu iš tos „kompanijos“, kai dešimt ar dvidešimt erkių yra sukibusios, yra bent viena užsikrėtusi erkinio encefalito virusu, tai po mitybos ciklo nukritusios jos visos turės virusą“, – aiškino M. Žygutienė.
ULAC duomenimis, šių metų liepą trys asmenys paguldyti į ligoninę dėl erkinio encefalito, kuriuo, kaip įtariama, jie užsikrėtė per termiškai neapdorotą ožkos pieną. M. Žygutienės teigimu, prieš vartojant pieną būtina pakaitinti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš viso per metus erkių platinamomis ligomis Lietuvoje užsikrečia apie 2,5–3 tūkstančius įvairaus amžiaus asmenų. ULAC ekspertai įspėja, kad sergamumas erkiniu encefalitu didėja – per pirmąjį šių metų pusmetį šia liga susirgo 99 asmenys, kai per tą patį laikotarpį pernai registruotas 61 ligos atvejis. Du ligos atvejai šiemet baigėsi mirtimis – Šiaulių apylinkėse ir Vilniaus mieste.
-
Skambina pavojaus varpais: auga sergamumas erkių platinamomis ligomis
Sergamumas erkiniu encefalitu Kauno apskrityje padidėjo dvigubai (nuo 0,25 iki 0,52 atv. 10 000 gyventojų), Laimo ligos sergamumo rodiklis išaugo nuo 2,06 iki 2,44 atv. 10 000 gyventojų (18 proc.).
Skiepai – efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė
Gyventojams, poilsiaujantiems gamtoje, patariama pasirūpinti skiepais nuo erkinio encefalito ir kitomis apsaugos nuo erkių priemonėmis.
Atkreipiame dėmesį, kad skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Rekomenduojamą skiepijimo nuo erkinio encefalito schemą galima rasti NVSC interneto svetainėje.
Tinkama apranga apsaugo nuo erkių įsisiurbimo
Tinkama apranga ir repelentai gali padėti išvengti erkių įsisiurbimo ir užsikrėtimo ne tik erkiniu encefalitu, bet ir kitomis erkių pernešamomis ligomis, tokiomis kaip Laimo liga, babeziozė ir kt.
Rekomenduojama rengtis šviesios spalvos drabužiais, kad matytųsi prikibusios erkės. Būtinos ilgos rankovės su prigludusiais rankogaliais ir ilgos kelnės, kurių galai sukišti į kojines.
Svarbu kas kelias valandas apsižiūrėti aprangą ir nurinkti erkes. Grįžus iš gamtos – persirengti ir dar kartą apsižiūrėti visą kūną. Dėvėtus rūbus rekomenduojama išskalbti arba kuriam laikui pakabinti lauke, saulėtoje vietoje, kad prikibusios erkės neieškotų savo aukų kambaryje.
Svarbu nepamiršti ir repelentų (erkes atbaidančių priemonių), kurie turi būti naudojami ant odos ir drabužių.
Saugi aplinka
Atkreipiamas dėmesys, kad cheminių priemonių, mažinančių erkių gausą naudojimas yra trumpalaikis, mažai efektyvus ir kenkia kitoms gyvūnų rūšims. Paukščiai, graužikai ir kiti gyvūnai gali pernešti erkes į išpurkštas teritorijas. Cheminiai preparatai neveikia po miško paklote, kur erkės praleidžia didesnę savo gyvenimo dalį. Prie ekologiškų erkių gausos mažinimo priemonių reikėtų paminėti tinkamą parkų, poilsio vietų, dažnai lankomų miškų priežiūrą: žolės aukštis ne didesnis nei 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama, takai praplatinami. Tikslinga reguliuoti graužikų populiaciją. Teritorijas, kuriose vis tiek yra daug erkių, patariama žymėti specialiais įspėjimo ženklais.
