Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, palyginti 2020 m. ir 2021 m., vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų. Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc. Pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos (1 m.) gretose – nuo 74,97 iki 76,09 proc.

„Viena iš šios neigiamos tendencijos priežasčių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais, atitinkamai ir patikimos informacijos stoka. Viešojoje erdvėje yra gausu kontrastingos informacijos apie skiepus bei klaidinančios informacijos kurstomų ginčų apie vakcinų saugumą, kas ypač trikdo visuomenę ir sukelia nepagrįstų abejonių dėl skiepijimosi naudos“, – komentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Anot jos, vakcinacijos apimtys pirmiausiai ėmė mažėti dėl pandemijos – tėvai nebevedė vaikų skiepytis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, mat baiminosi užsikrėsti COVID-19. Taip pat trūko informacijos dėl galimybės tęsti rutininius skiepus karantino metu, o dėl koronavirusu sergančių medikų bei apsunkintos galimybės patekti pas šeimos gydytojus sutriko sveikatos priežiūros paslaugos.

Kyla grėsmė grįžti užkrečiamosioms ligoms

NVSC duomenimis, 2020 metais kokliušu sirgo 67 žmonės, iš kurių 52 vaikai, 2021 m. susirgimų šia infekcija nefiksuota. Užpernai tymais sirgo du gyventojai, pernai užsikrėtusiųjų nebuvo. Epideminiu parotitu 2020 m. sirgo devyni, iš kurių septyni – vaikai, 2021 m. – du suaugusieji ir vienas vaikas. 2020 metais hepatitu B susirgo dešimt gyventojų, iš kurių vienas – vaikas, o 2021 m. – devyni suaugusieji. Užpernai meningokokine infekcija užsikrėtė dvylika žmonių, iš kurių septyni – vaikai, o pernai – vienuolika gyventojų, iš kurių keturi – vaikai. Galiausiai užpernai sirgusiųjų stablige nebuvo, bet pernai fiksuotas vienas ligos atvejis. 

„Kol kas augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuojame, tačiau tai nereiškia, jog tai negresia artimiausioje ateityje. Kaip žinia, priemonės, naudotos sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą, sustabdė ir kitų infekcijų cirkuliaciją visuomenėje. Tačiau atsisakius šių priemonių ir toliau negrįžtant prie rutininių skiepų, kyla grėsmė išaugti sergamumui užkrečiamomis ligomis, kurios valdomos skiepais. Mažėjant skiepijimo apimtimis, mažėja ir kolektyvinis imunitetas visuomenėje“, – aiškina D. Razmuvienė.

Pasak ekspertės, profilaktinių skiepijimų atidėjimas ir pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius, sunkius ligų atvejus bei komplikacijas, to rezultatas – padidėjusi našta sveikatos priežiūros sistemai. Negana to, išaugęs antibiotikų poreikis gydant užkrečiamąsias ligas spartina visuomenės atsparumą antibiotikams.

„Užkrečiamųjų ligų kontrolės tikslas – mažinti naštą sveikatos sistemai ir visuomenei. Privalome visomis išgalėmis mažinti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, jų paplitimą, sukeliamą neįgalumą bei mirtingumą“, – pažymi D. Razmuvienė.

Vakcinacijos nuo stabligės apimtys – nepakankamos

Epidemiologė ragina atkreipti dėmesį į 1-erių, 6-7-erių, 15-16-ikos metų nepaskiepytųjų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės vaikų grupes, mat skiepijimo apimtys yra nepakankamos.

„Nors valstybė finansuoja vakciną nuo difterijos ir stabligės, vis mažiau žmonių tuo pasinaudoja. Dar mažiau yra žinančių, kad nuo šių infekcijų reikia revakcinuotis kas dešimt metų. Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Ši vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius“, – pabrėžia ji.

D. Razmuvienė primena, kad stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes šios ligos sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki trejų metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Stablige susergama sukėlėjui patekus į žaizdą, o šia infekcija gali susirgti visi nepasiskiepijusieji, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.

„Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, soduose prie namų, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Pagrindinis stabligės simptomas yra raumenų spazmai, o jei tai kvėpavimo raumenys – pacientui gresia mirtis“, – sako ji.

„Jau dabar ir šimtas eurų tikrai nepaskatino labai tų vyresnio amžiaus žmonių skiepytis: jie vis tiek delsia, jie vis tiek galvoja, kad jiems nereikia“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ji.

Pasak patarėjos, senjorai kartoja argumentus, jog niekur neina, su niekuo nesusitinka, todėl virusas jiems nėra pavojingas, be to, baiminasi nepageidaujamų reakcijų ir vakcinos poveikio sveikatai.

Ji sakė neturinti tikslių skaičių, tačiau iš šeimos gydytojų pasiekianti informacija rodo, jog „iš kelių šimtų raginimų ateina pasiskiepyti vos keletas senjorų“.

„Ateina apie keli procentai tiktai“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Tuo tarpu skiepijimasis trečiąja, sustiprinančia, vakcinos doze, pasak premjerės patarėjos, vyksta sklandžiai ir dėl jos įtikinti senjorus problemų nekyla.

Iš kelių šimtų raginimų ateina pasiskiepyti vos keletas senjorų.

„Problemų pasiskiepyti trečią kartą tikrai negirdime – kad kažkas atsisakinėtų“, – kalbėjo ji.

Ž. Gudlevičienės teigimu, tikėtina, jog ateityje koronaviruso vakcina taps kasmetiniu skiepu, rekomenduojamu rizikos grupės asmenims prieš sezoną – taip, kaip šiuo metu yra su skiepais nuo gripo.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze.

Ž. Gudlevičienės teigimu, paskutinė data pasiskiepyti pirmą kartą, norint gauti šią išmoką, yra lapkričio 8-oji.

Vienkartinę išmoką ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.

„Tai šiek tiek galbūt pristabdys, bet didžiausias pristabdymas būtų tada, jeigu mes turėtume didesnes skiepijimo apimtis“, – LRT radijui pirmadienį sakė L. Ašoklienė.

„Kuo daugiau žmonių pasiskiepys, ypatingai kuo daugiau žmonių bus pasiskiepijusių tose vyresnio amžiaus grupėse, tas plitimas viruso galėtų būti šiek tiek pristabdytas ir kas svarbiausia, mes turėtume gerokai mažiau tų sunkių atvejų, kada asmenys patenka į ligonines ir, žinoma, mirties atvejų“, – pridūrė ji.

Pasak vyriausiosios epidemiologės, šiuo metu matoma nerimą kelianti situacija, kai auga susirgimų skaičiai ir epidemiologinė situacija keičiasi, daugėja protrūkių, taip pat jie fiksuojami ugdymo įstaigose.

Nuo pirmadienio galimybių paso neturintys žmonės nebegalės gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, bus apribotos jų galimybės lankytis prekybos ir viešojo maitinimo vietose.

Liko sąrašo gale

Šią savaitę Statistikos departamento paskelbti duomenys atskleidė – sąmoningiausi yra ne Klaipėdoje studijuojantys jaunuoliai.

Pagal studentų, vakcinuotų bent viena skiepo doze, skaičių Lietuvoje pirmauja keturios prestižinės aukštosios mokyklos.

Tai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (96 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (88 proc.), Vilniaus universitetas (87 proc.) bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (85 proc.)

Mažiausias procentas vakcinuotų studentų yra Balstogės universiteto Lietuvos filialo Ekonomikos-informatikos fakultete (33 proc.) bei Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (45 proc.).

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V.Stankevičius teigė, kad įstaigos darbuotojai pasiskiepiję beveik 90 proc.

Tačiau kitas klausimas – studentai. Dalis jų yra išplaukę į jūrą, todėl apie vakcinavimą duomenų tiesiog dar nėra.

„Kitų mokslo įstaigų studentai – kranto žmonės, dėl jų viskas aišku. O mūsų – dalis jūroje, ir sunku kol kas atsekti, kas skiepytas, kas – ne. Reikia turėti galvoje, kad mūsų įstaiga specializuota, bet mes situaciją stebime, esame susirūpinę ir tikrai darysime viską, kad vakcinuotų studentų būtų kuo daugiau. Dabar deriname, kad rugsėjo pirmomis dienomis prie mūsų įstaigos atvyktų skiepų autobusiukas ir skiepytų studentus“, – teigė V.Stankevičius.

Permainos: pandemijai vis neslūgstant, naujais mokslo metais aukštosiose mokyklose tiesioginis jaunimo bendravimas, kokiu bent trumpam galėta džiaugtis dar šios vasaros pradžioje vykusių diplomų teikimo šventėje, veikiausiai bus sunkiai įmanomas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Esame už skiepus“

Socialinių mokslų kolegija, kuri savo filialą turi ir Klaipėdoje, taip pat viena tų mokslo įstaigų, kurioje pasiskiepijusių studentų yra mažiausiai (49,6 proc.).

Įstaigos vadovė Viktorija Palubinskienė pabrėžė, kad studentai yra laisvi žmonės, jie turi apsisprendimo teisę skiepytis ar ne, o institucija priima jų apsisprendimą.

„Bet mes patys aiškiai deklaruojame savo poziciją. Esame už skiepus, už viruso suvaldymą. Ir vakcina kol kas yra vienintelė priemonė suvaldyti tą riziką. Tačiau daryti tiesioginę įtaką suaugusių žmonių sprendimams mes neturime jokios teisės. O įgyvendindami studijas, laikysimės visų Vyriausybės numatytų reikalavimų tiek kontaktiniam, tiek nuotoliniam, tiek hibridiniam mokymui ir derinsime visas skirtingas mokymo formas“, – teigė V.Palubinskienė.

Ji akcentavo, kad skiepų statistika nėra visai tiksli, nes Socialinių mokslų kolegija veikia trijuose skirtinguose miestuose.

Atspindi klaipėdiečių nuostatą

Kaip matyti iš Statistikos departamento paskelbtų duomenų, Klaipėdoje studentai skiepijasi vangiausiai, kituose miestuose vakcinuotų studentų skaičius yra didesnis.

Vis dėlto akcentuojama, kad pusė vakcinuotų studentų iš esmės nėra taip jau blogai. Be to, matyti, kad yra suaktyvėjęs studentų skiepijimasis, tad manoma, kad skaičius padidės.

„Kodėl Klaipėdos studentai vangūs skiepų atžvilgiu? Juk ir pačiame Klaipėdos mieste vakcinuotų žmonių skaičiaus vidurkis žemesnis nei Lietuvos. Tai šitie du aspektai turbūt susiję. Tarp klaipėdiečių susiformavęs kažkoks nuomonių burbulas, kuris daliai visuomenės turbūt neleidžia priimti sprendimo skiepytis, o studentai nėra jokia išimtis, jie nėra atskira visuomenės dalis. Jie atspindi vyraujančią nuostatą. Juk beveik visų uostamiesčio aukštųjų mokyklų paskiepytų studentų skaičius yra gerokai mažesnis nei kitų Lietuvos mokslo įstaigų“, – kalbėjo V.Palubinskienė.

Tai ne tik Klaipėdos problema. Kol artimųjų neištinka nelaimė, tol žmonės nesusimąsto. Ir čia ne vien studentų nuostata, turbūt toks yra ir tėvų požiūris.

Reikalaus galimybių paso

Panaši situacija ir Klaipėdoje veikiančioje Lietuvos verslo kolegijoje, kur pasiskiepijusių studentų mažiau nei pusė (48,5 proc.).

Įstaigos steigėja Angelė Lileikienė tikino, kad aktyviai kalbasi su studentais dėl skiepų, nes į auditoriją jie galės įeiti tik su galimybių pasu.

„Yra sukurta kontrolės sistema. Įeiti į kolegiją bus galima tik su galimybių pasu, bus darbuotojas, kuris skenuos tą dokumentą. Studentams mes paaiškinome situaciją. Tad jie turi pasirinkimo galimybę: skiepytis, testuotis arba mokytis nuotoliniu būdu. Tiesa, dėstytojai dirbs dvigubą darbą ir už tai jiems mokės įstaiga. Tad dėl neskiepytų studentų labiausiai šiuo atveju nukentės kolegija“, – paaiškino A.Lileikienė.

Angelė Lileikienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vos geresnė situacija yra Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, kur pasiskiepijo 56,6 proc. studentų, bei Klaipėdos universitete, kur bent vieną skiepo dozę jau gavo 65,1 proc. studentų.

Klaipėdiečių vangumas skiepytis A.Lileikienę labai stebina. Profesorei nesuprantama, kodėl žmonės taip nebrangina savo sveikatos.

„Tiesą sakant, tai ne tik Klaipėdos problema. Kol artimųjų neištinka nelaimė, tol žmonės nesusimąsto. Ir čia ne vien studentų nuostata, turbūt toks yra ir tėvų požiūris. Neturime kitos išeities, bet neskiepytiems bus daromi tam tikri apribojimai. Jie negalės lankyti paskaitų, net negalės patekti į kolegiją, jie turės testuotis, pateikti galimybių pasą. Jau girdėjome kalbas apie diskriminaciją ir apie teisių ribojimą, bet kito sprendimo šiuo atveju nėra“, – tvirtino A.Lileikienė.

Akivaizdūs požiūrio skirtumai

Neabejotini lyderiai tarp paskiepytų studentų yra Vilniaus universitete (VU) mediciną studijuojantys jaunuoliai. Iš 1 447 pasiskiepijo 1 034, tai yra daugiau nei 95 proc.

Nedaug nuo jų pagal vakcinaciją atsilieka ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) akušerijos studentai (94,4 proc.), VU būsimieji biochemikai, odontologai (po 94 proc. vakcinuotųjų), taip pat išplėstinės praktikos slaugos (90 proc.) bei tos pačios profesijos LSMU studentai – 89 proc.

Klaipėdos universiteto (KU) būsimųjų slaugytojų vakcinuota kur kas mažiau, lyginant su jų kolegomis iš Kauno ir Vilniaus (73,3 proc.).

Panaši situacija ir tarp kineziterapiją studijuojančių jaunuolių. LSMU pasiskiepijo 89 proc.,VU – 87,5 proc. studentų, o KU – tik 68 proc. būsimųjų kineziterapeutų.

Tiesa, Klaipėdos universitete jau pasiskiepijo 81,4 proc. radiologijos studentų. Tai vienas geriausių rezultatų tarp uostamiesčio atskirų profesijų aukštųjų mokyklų studentų.

KU būsimųjų sveikatos priežiūros vadybininkų (77,3 proc.) bei informatikos inžinierių (75,8 proc.) vakcinavimo rezultatas taip pat teikiantis vilčių.

Vis dėlto bendras KU vakcinuotų studentų vidurkis siekia tik 65,1 proc. Tai mažiau nei Vilniuje ar Kaune veikiančių universitetų.

KU archeologijos ir istorijos studentai pasiskiepijo tik 61,5 proc., o jų kolegos VU – 88 proc.

Labiausiai stebina, kad būsimieji socialiniai darbuotojai, studijuojantys KU, pasiskiepijo tik 50 proc. – šios profesijos žmonės labiau nei bet kas kitas dirba su rizikos grupės asmenimis artimame kontakte ir jie buvo pradėti skiepyti vieni pirmųjų Lietuvoje.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, dar skeptiškiau vakciną vertina KU papildomosios ir alternatyviosios medicinos studentai, kurių tik 27,8 proc. apsisprendė skiepytis.

„Norėtųsi tikėti, kad rugsėjo 1-oji įvyks, kad skiepijimosi procesas vis tiek turėtų duoti pozityvų rezultatą. Aš manau, kad turi būti besąlygiškai ieškoma įvairių būtų, kad mokiniai sugrįžtų į mokyklas, nes procesas jau tikrai užsitęsė ir užsitęsė gan grėsmingai. Manau, kad dauguma tikisi, kad pradėsime mokslo metus gyvai. Tačiau iš kitos pusės neramina, kokios bus tos sąlygos. Ar vėl bus įvairūs keisti apribojimai, kurie kažkokia prasme bus tiktai formalūs, ir vėl mokiniai sugrįš į mokyklas nenatūraliu būdu? Nenatūraliu būdu reiškia, kad juos izoliuoji tam tikrose zonose. Tai lyg ir pradeda priminti nebe mokyklą, o tam tikrą kitą įstaigą, kada kiekviena grupė turi  kažkokią zoną, kurioje būna. Nesinorėtų, kad būtų grįžta tokiu nenatūraliu būdu. Tai sukeltų kažkokį nenatūralaus proceso buvimą  mokykloje. Lygiai taip pat ir mokytojams atsiliepia“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Iš mokytojų pusės turėtų būti vienareikšmiškas supratimas. Jeigu to nėra, tai išties kelia abejonių buvimas toje sistemoje.

Vilniaus licėjuje, anot direktoriaus, iš esmės visi mokytojai – pasiskiepiję: „Galbūt keli dar nepasiskiepiję, bet aš manau, kad iki rugsėjo 1-osios bus pasiskiepiję. Aš manau, kad sveikas protas sako, kad dirbant švietimo įstaigoje skiepijimasis yra toks natūralus ir būtinas procesas, kuris turbūt neturėtų būti kvestionuojamas iš pedagogų pusės. Manyčiau, kad čia ne jų klausimas yra, čia yra mokinių klausimas. Iš mokytojų pusės turėtų būti vienareikšmiškas supratimas. Jeigu to nėra, tai išties kelia abejonių buvimas toje sistemoje, nes tai labai stipriai įpareigoja. Ne tavo čia sveikatos klausimas, o kitų sveikatos klausimas. Manau, į tai reikėtų būtent taip ir žiūrėti“.

Esą Latvijoje jau pateikta idėja atleisti iš darbo žmones, jeigu jie nepasiskiepiję. Vilniaus licėjaus direktorius tokiam sprendimui pritartų ir Lietuvoje: „Vienareikšmiškai reikėtų žiūrėti į šalis, kurios yra žingsniu priekyje negu mes. Latviai turbūt mus lenkia įvairiais aspektais – tiek sporte, tiek ir kituose sprendimuose. Manau, reikia žiūrėti į latvius. Savaime suprantama, sprendimai yra gerai apgalvoti ir palaikyčiau tai, ką sako latviai. Tai yra labai racionalu ir mažos tautos negali leisti sau tokių žaidimų, kurie gali sukelti sunkiai prognozuojamas pasekmes. Mes esam per daug maži, kad galėtume leisti sau įsivaizduoti kažkokius dalykus, kurie, kaip minėjau, gali sukelti blogas pasekmes“.

Vien praėjusią parą pirmą vakcinos dozę gavo per 3 tūkst. žmonių. Darbo dienomis ateidavo po dešimt vienuolika tūkstančių. Eilė sekmadienį nusidriekė ir prie „Skiepobuso“ Vilniuje. Jis atvažiavo į testavimo punkto aikštelę. 

Nuo liepos 26 dienos nesirgę ar nepasiskiepiję vairuotojai, parduotuvių, maitinimo įstaigų, pramogų srities darbuotojai, valstybės tarnautojai ir kariai į darbą galės ateiti tik turėdami neigiamą COVID-19 testą ir testuotis privalės, kas savaitę. Testo neturinčius, darbdaviai galės nušalinti ir nemokėti algos.

Kol kas testai nemokami, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė yra užsiminusi, kad rudenį už testavimą jau gali tekti susimokėti. Kalbinti vilniečiai sako, kad šis reikalavimas ir paskatino skiepytis. Tačiau liko ir tokių, kurie nuomonės dėl skiepų nekeičia.

„Būtų lengviau pasiskiepyti, bet dėl tų šalutinių poveikių, kuriuos išgirdau, labai dvejoju“, – sakė jauna moteris. Paklausta, kas tada, jei reikės mokėti už COVID-19 testus, ji sakė, jei reikės, susimokėsianti.

„Jei bus mokamas irgi mokėsiu. Pasiskiepyti – paprasčiau, bet nesaugiau, mano manymu“, – jai antrino jaunas vyras.

„Dabar aš priverstinai eisiu skiepytis, nes dirbti negalėsiu, o šiaip būčiau tikrai nesiskiepijus“, – atviravo kita žurnalistų sutikta jauna moteris.

Kalbintas vyresnio amžiaus vyras sakė pasiskiepyti atėjęs, nes privertė darbdavys. „Per tris dienas pasirašėme, kad turime pasiskiepyti. Kitą dieną ateina: „Vyrai, arba iš darbo išeinate, arba skiepijatės““, – pasakojo jis.

„Bijau netekti darbo – reikia iš kažko valgyti. Valstybė taip nustatė, darbdavys tiesiog perspėjo, kad testuotis reikės kiekvieną kartą kas savaitę. Na, nėra malonu tie testai ir laiko atžvilgiu, ir viskuo“, – svarstė kita moteris.

Kaip praneša LNK, kad pasiskiepytų daugiau darbuotojų, prekybos tinklai dovanoja dovanas. 

„Palaikome kolegas, kurie priima sprendimą vakcinuotis, ir atsidėkodami padovanojame 10 eurų vertės „Eurovaistinės“ kuponą“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos projektų vadovas Tomas Bašarovas.

„Patys, iš savo tinklo, imamės visokių švietėjiškų priemonių – esame sukūrę ir polapius apie vakcinaciją, su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų pagalba esame parengę išsamią informaciją apie vakcinas, kylančius klausimus ir ten yra pateikti atsakymai. Ties tuo dirbama kiekvieną dieną“, – sakė  „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Anot bankų ir draudimo bendrovių, aukštą pasiskiepijusių darbuotojų skaičių lemia aukštesnis išsilavinimas.

„Finansų sektoriuje dirba aukštos kvalifikacijos žmonės, kurie informaciją vertina kritiškai. Jie atsižvelgia į mokslinius faktus“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

„Viena iš pagrindinių priežasčių yra susijusi su tuo, kad draudimo darbuotojai arba dirbantys draudime patys puikiai žino, kas yra rizikų valdymas. Žinome, kad skiepai yra geriausias rizikos valdymas, apsaugant žmones nuo pandemijos. Kita vertus, tai greičiausiai susiję ir su tuo, kad draudimo rinkos darbuotojai dažniausiai yra su aukštuoju išsilavinimu“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Statistika rodo, kad 77,13 proc. bankų, IT ir draudimo įmonių darbuotojų yra paskiepyti ir turintys imunitetą, o prekybos tinkluose tokių darbuotojų yra 43, 60 proc.

Tai parodo, kad alga tiesiogiai siejasi su skiepijimusi, perpus mažiau uždirbantys žmonės ir skiepijasi bemaž perpus mažiau. 

Anot sociologo, tai, kad skiepijasi didesnes pajamas gaunantys žmonės, – ne naujiena.

„Žmonės, kurie yra prastesnio išsilavinimo, daugiau tiki sąmokslo teorijomis ir mažiau pasitiki mokslu, įrodymais grįsta informacija. Asmenys, kurie daugiau tiki sąmokslo teorijomis, yra prasčiau išsilavinę ir jų sveikata arba skiepijimosi rodikliai yra prastesni“, – sakė sociologas Daumantas Stumbrys. 

Pasak sociologo, tokių žmonių sveikata yra prastesnė, nes dėl mažų pajamų jie turi mažiau galimybių ja pasirūpinti. 

Daugiau – vaizdo įraše: